Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės G. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei G. S., trečiajam asmeniui Trakų rajono 2-ojo notarų biuro notarei D. A. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti jam terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelio J. A. mirties, priimti; trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pratęsti jam terminą palikimui, atsiradusiam po jo senelės M. A. mirties, priimti; panaikinti 2011 m. vasario 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto po M. A. mirties jos įstatyminiam įpėdiniui sūnui A. A., dalį dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas . (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas . (duomenys neskelbtini) . (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, ¼ dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-viralinės, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), , ¼ dalies pastato-malkinės, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-sandėlio, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), ¼ dalies kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), esančių . (duomenys neskelbtini)., paveldėjimo.Nurodė, kad 2003 m. lapkričio 3 d. mirė ieškovo senelis J. A.. Pagal 2005 m. gruodžio 15 d. ir 2004 m. kovo 25 d. paveldėjimo teisės liudijimus jo palikimą kaip įstatyminis paveldėtojas paveldėjo sūnus A. A. (ieškovo dėdė). 2004 m. rugsėjo 11 d. mirė ieškovo močiutė M. A.. Po jos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo niekas nepriėmė ir į notarą niekas nesikreipė, tik 2010 m. kovo 29 d. ieškovo dėdė A. A. padavė pareiškimą Trakų rajono 2-jam notarų biurui dėl palikimo priėmimo. Pareiškime buvo nurodyta, kad kitų įpėdinių nėra. 2011 m. vasario 14 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas. 2014 m. lapkričio 24 d. ieškovo dėdė A. A. mirė. Ieškovui kreipusis į Trakų rajono 2-ąjį notaro biurą, paaiškėjo, kad 2012 m. gruodžio 11 d. A. A. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko G. S.. 2015 m. sausio 15 d. G. S. Trakų rajono 2-jam notaro biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiuo metu paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas. Tiek ieškovo senelio J. A., tiek močiutės M. A. mirties metu ieškovo tėvas J. A. jau buvo miręs, o ieškovas buvo nepilnametis. Ieškovas, būdamas mirusiųjų J. A. ir M. A. anūkas, atstovavimo teise turėjo paveldėti tą palikimo dalį, kuri būtų priklausiusi mirusiam ieškovo tėvui J. A.. Būdamas vaikas, neturėdamas jokių teisinių žinių ieškovas negalėjo įgyvendinti savo teisių ir priimti jam priklausančio palikimo, o ieškovo mama, būdama jo įstatymine atstove iki jo pilnametystės, dėl teisinio neišprusimo ir nežinojimo taip pat neįgyvendino ieškovo interesų. Apie tai, kad dėdė A. A. priėmęs ieškovo senelių palikimą ir testamentu turtą palikęs G. S. ir taip pažeidęs ieškovo teises, jis sužinojo tik po dėdės A. A. mirties. A. A. teisių perėmėja (įpėdinė pagal testamentą) nėra susijusi jokiais giminystės ryšiais nei su mirusiais ieškovo seneliais, nei su mirusiuoju A. A., ji buvo tik A. A. draugė, o mirus A. A., santykiai tarp jų jau buvo nutrūkę.Atsiliepimu į ieškinį atsakovė G. S. su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai tvirtina, kad jo amžius trukdė jam pasirūpinti savo teisėmis, kadangi tokio amžiaus asmuo jau turi teisę disponuoti savo turtu bei pajamomis (CK 2.8 str.). Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad palikimo priėmimo klausimo negalėjusi išspręsti ieškovo motina. Teigdamas, kad ieškovo motina negalėjo padėti jam laiku priimti palikimą, nepateikia tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Ieškovas kreipėsi į teismą praleidęs CK 5.50 str. nustatytą terminą ir bendrąjį CK 1.125 str. 1 d. terminą ir nenurodė svarbių priežasčių palikimo priėmimo terminui pratęsti. Ieškovas pilnametystės sulaukė 2007 m., tačiau ieškinį pareiškė tik 2015 m. Ieškovas žinojo, kad po senelių mirties sodyboje liko gyventi A. A., todėl ieškovas ir jo motina būdami atidūs ir rūpestingi galėjo suprasti, kad yra palikimas ir jį reikia priimti. Ieškovas pripažįsta, kad A. A. palikimą priėmė 2010 m., tuo metu ieškovui buvo 21 m., todėl darytina išvada, kad ieškovas be svarbių priežasčių savo valios priimti pareiškimą nepareiškė.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino. Atnaujino V. A. terminą palikimui, atsiradusiam po senelio J. A. mirusio 2003 m. lapkričio 2d., mirties, priimti ir pratęsė šį terminą trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atnaujino V. A. terminą palikimui, atsiradusiam po senelės M. A. mirusios 2004 m. rugsėjo 9 d., mirties, priimti ir pratęsė šį terminą trims mėnesiams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Panaikino 2011 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto po M. A. mirties jos įstatyminiam įpėdiniui sūnui A. A. dalį dėl: 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas . (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 1/2 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas . (duomenys neskelbtini), paveldėjimo; 1/4 dalies pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-viralinės, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-kiemo rūsio, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-ūkinio pastato, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies pastato-daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalies kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (namo numeris šeštas), (duomenys neskelbtini), paveldėjimo. Iš atsakovės G. S. priteisė ieškovo V. A. naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 736,72 EUR. Iš atsakovės G. S. priteisė 9,29 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išsakytus ieškovo parodymus bei apklaustų liudytojų parodymus, sprendė, jog V. A. terminą palikimui priimti po savo senelių J. A. ir M. A. mirties praleido dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad senelių mirties dienai jis buvo nepilnametis, o jo mama D. A. tinkamai neatstovavo jo kaip nepilnamečio interesų. Įtakos termino palikimui priimti praleidimui taip pat turėjo ir tai, kad jo dėdė A. A., žinodamas, kad yra dar vienas pretendentas, sąmoningai nutylėjo šį faktą, nepateikdamas šios informacijos notarui.Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad nerūpestingai savo darbą atliko ir notarė, kuri 2011 m. vasario 14 d. išdavė A. A. paveldėjimo teisės liudijimą į motinos M. A. turtą, nors pastarasis buvo praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti beveik šešis metus (sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, notarė vadovavosi Trakų rajono savivaldybės administracijos Grendavės seniūnijos vyresniosios specialistės išduota pažyma dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo byloje turėdama kitų M. A. vaikų gimimo liudijimus, tame tarpe ir ieškovo tėvo J. A. gimimo liudijimą, nepatikrino, ar šis asmuo yra gyvas ar miręs ar turi palikuonių).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog ieškovas apie tai, kad visą M. A. palikimą priėmė A. A., kad pastarasis pareiškime dėl palikimo priėmimo nuslėpė, jog yra kitų paveldėtojų, kad visą paveldėtą turtą testamentu paliko jokiais giminystės ar santuokiniais ryšiais nesusijusiam asmeniui, sužinojo tik po A. A. mirties, sprendė, jog ieškovas savo pažeistas teises į palikimą gina nepraleidęs vienerių metų senaties termino paveldėjimo teisės liudijimui nuginčyti. O kad A. A. 2011 m. vasario 14 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas turi būti iš dalies pakeistas, neginčijamai buvo nustatyta bylos nagrinėjimo metu ir įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus.Atsižvelgdamas į tai, kad į M. A. palikimą, kuris atsirado po jos mirties, t.y. po 2004 m. rugsėjo 11 d., turėjo teises ne tik A. A. (jos sūnus), bet ir jos anūkas V. A. ir jie abu įgijo teisę paveldėti turtą lygiomis dalimis, sprendė, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas dalyje turi būti naikintinas. O ieškovo reikalavimas dalyje dėl 2011 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, išduoto po M. A., mirties jos įstatyminiam įpėdiniui sūnui A. A. panaikinimo pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.57 str. 1 d. ir nesilaikė teisminės praktikos šiuo klausimu. Nei viena iš teismo nurodytų ieškovo termino praleidimo priežasčių nepripažintina svarbia. Tai, kad ieškovas tariamai nežinojo, kad palikimą buvo priėmęs įstatyminis įpėdinis neturi reikšmės ieškovo teisės įgyvendinimui. Ieškovas turėjo žinoti, kad jo dėdė yra priėmęs palikimą, nes jis visą laiką naudojosi tėvų paliktu turtu. Pirmosios instancijos teismas pratęsė terminą palikimui priimti nenustatęs jokių svarbių termino praleidimo priežasčių. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jis iki ieškinio padavimo būtų išreiškęs norą priimti palikimą po senelių mirties.Teismo nurodytos aplinkybės, jog ieškovo įstatyminė atstovė neįgyvendino jo teisių priimti palikimą, A. A. nuslėpė faktą, kad yra dar vienas paveldėtojas, bei notarės nepagrįstai išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, niekaip negalėjo paveikti ieškovo apsisprendimo po pilnametystės pareikšti valią priimti palikimą. Iš VĮ Registrų centras pažymos matyti, kad ieškovo motina 1999 m. pati buvo priėmusi palikimą, todėl laikytina, jog ji žinojo palikimo priėmimo principus. Nei įstatymu, nei teismų praktika negali būti pagrįsta teismo išvada, kad A. A. sąmoningai nuslėpė, jog yra dar vienas paveldėtojas, kadangi nėra įstatymo nustatančio tokią pareigą. Ne A. A. sutrukdė, o pats ieškovas be jokių priežasčių nuo pilnametystės 8 m. nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Ieškovas žinojo, kad turtą tvarkė ir valdė jo dėdė, todėl būdamas atidus ir rūpestingas turėjo suvokti, kad turtas nėra niekam nepriklausantis.Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino CK 5.8 str., kadangi įstatyme numatyta vienerių metų terminą, taikė ne nuo palikimo atsiradimo dienos 2004 m. rugsėjo 11 d., ne nuo 2011 m. vasario 14 d. paveldėjimo liudijimo išdavimo, o nuo A. A. mirties 2014 m. lapkričio 24 d. Vienintelę to priežastį teismas nurodo, jog A. A. pasielgė nesąžiningai, priimdamas palikimą, nenurodydamas kad yra dar vienas įpėdinis. Tačiau teismas neatsižvelgė, kad A. A. palikimą priėmė 2003 m. lapkričio 27 d., o po motinos mirties palikimą priėmė 2010 m. kovo 29 d. Taigi, apie tai, kad A. A. priėmė palikimą ieškovas turėjo sužinoti ne vėliau kaip 2010 m. kovo 29 d. Pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškovo ieškinį pirmiausia pažeidė A. A. teisę palikti jam priklausantį turtą testamentu savo nuožiūra. Ieškovo teisės A. A. apsisprendimu paveldėtą turtą palikti atsakovei negalėjo būti pažeistos, nes jų ieškovas nebuvo įgijęs. Testamentas ir palikimo priėmimas yra vienašaliai sandoriai ir jų pagrindu atsiradusių teisių suvaržymas ar panaikinimas sprendime nurodytu būdu prieštarauja įstatymui.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašė jį atmesti ir Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutiko su apeliantės argumentais, kad aplinkybė, jog ieškovas buvo nepilnametis nėra laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi. Ieškovo mama dėl neišprusimo ir nežinojimo neįgyvendino ieškovo interesų ir tai neturėtų sukelti ieškovui nepataisomų neigiamų padarinių. Akivaizdu, kad ieškovas norėjo priimti senelių palikimą ir neturėjo pagrindo jo atsisakyti. Ieškovo tėvas mirė, kai jam nebuvo suėję vieneri metai, todėl senelius jis laikė artimiausiais žmonėmis. Jie visada būtų norėję, kad per jų gyvenimą užgyventą turtą bent iš dalies paveldėtų vienintelis anūkas, o ne svetimas žmogus. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai. Po senelių mirties sodyboje gyveno ieškovo dėdė. Ieškovas nežinojo ar senelių turtą oficialiai priėmė jo dėdė. Kadangi jis gyveno vienas ir neturėjo šeimos, ieškovas visuomet buvo įsitikinęs, kad mirus dėdei senelių turtas liks jam. VĮ Registrų centro duomenimis sodyba visada buvo registruota mirusių senelių vardu. Ieškovui jau būnant pilnamečiu palikimas jau buvo atsiradęs 4 m., niekas apie tai daugiau nekalbėjo. Dėdė naudojosi senelių turtu ir nepasiūlė ieškovui priimti palikimą. Ieškovui esant jaunam buvo sudėtinga griauti nusistovėjusius santykius, kadangi atrodė akivaizdu, kad įvyks tam tikras tęstinumas ir senelių palikimas po vienintelio senelių sūnaus mirties atiteks ieškovui. Ieškovas niekada neatsisakė teisės į palikimą ir kryptingai jo siekė, t.y. kreipėsi į notarą tuomet, kai mirė vienintelis gyvas likęs senelių sūnus. Tai reiškia, kad ieškovo vidinė valia priimti palikimą visada egzistavo tik nebuvo įgyvendinta dėl susiklosčiusių gyvenimiškų aplinkybių.Ieškovo motina yra priėmusi tik savo motinos paliktą sodybą, kurioje gyveno visą gyvenimą, tačiau ji niekada nėra priėmusi palikimo atstovavimo teise ir apie būtinybę tai padaryti ieškovo vardu neturėjo žinių. Nors apeliantė nurodo, kad įstatymas neįpareigoja priėmusį palikimą asmenį pranešti apie kitus paveldėtojus, tačiau pažymėtina tai, kad ieškovo dėdė ne tik kad nepranešė, tačiau ir nurodė melagingą informaciją, kad kitų įpėdinių nėra. Kad dėdė sąmoningai siekė, kad ieškovas nepaveldėtų turto, patvirtino ir liudytojas K. B., tiek pati apeliantė. Todėl pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šių aplinkybių visumą ir tenkindamas ieškinį pagrįstai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.Aplinkybę, kad dėdė priėmė po M. A. mirties atsiradusį palikimą ieškovas sužinojo tik 2015 m. Senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai pretenduojantis į palikimą asmuo suvokia, kad jo teisė paveldėti yra pažeista. Tuo tarpu asmens pretenduojančio į palikimą teisė yra pažeidžiama, kai kitas asmuo priima jam tenkančią palikimo dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika ir pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepraleido CK 5.8 str. nustatyto termino ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimą.Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad teismas tenkindamas ieškinį pažeidė A. A. teisę palikti jam priklausantį turtą testamentu savo nuožiūra. Būdamas senelių anūkas, ieškovas turėjo teisę paveldėti tik dalį senelių turto. Į dėdei priklausiusią palikimo dalį ieškovas niekuomet nepretendavo. Ieškovas neginčija sudaryto testamento, kuriuo ieškovo dėdė paliko jam priklausiusį turtą atsakovei. Ieškovo nuomone, civilinių teisinių santykių stabilumui nebus padaryta žala, kadangi jokių artimų giminaičių A. A. neturėjo, o atsakovė nėra susijusį jokiais giminystės ryšiais su juo. Puse metų prieš dėdės mirtį tarp jo ir atsakovės santykiai jau buvo nutrūkę. Liudytojas K. B. nurodė, kad A. A. po išsiskyrimo su atsakove norėjo panaikinti sudarytą testamentą, tačiau būdamas jaunas žmogus dėl staigios mirties to padaryti nespėjo. Tokiu būdu visas ieškovo senelių turtas atiteko visiškai svetimam žmogui. Nors apeliantė ir nurodo, kad ieškovas ilgą laiką nesikreipė dėl palikimo, tačiau A. A. pats su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi tik po 6 m. po senelės mirties. Paveldėjimo teisės liudijimas dėl senelės turto išduotas nesilaikant jokių procedūrų ir remiantis Grendavės seniūnijos specialistės pažyma. Minėtas turtas vis dar registruotas senelės vardu. O paveldėjimo teisės liudijimas dėl senelio turto iš viso nebuvo išduotas.Pažymėjo, kad bet kuris teismo sprendimas turi būti socialiai teisingas. Būtina ne tik formaliai taikyti teisės normas, bet ir siekti atstatyti pažeistus interesus. Pirmosios instancijos priėmė socialiai teisingą sprendimą ir laikėsi teisėtų interesų balanso principo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje sprendžiamas praleisto termino palikimui priimti pratęsimo bei paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo klausimas.Apeliantė kvestionuoja teismo sprendimą, motyvuodama tuo, jog pirmosios instancijos teismas pratęsė ieškovui terminą palikimui priimti nenustatęs jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o panaikindamas paveldėjimo liudijimo dalį, netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias teisę ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (redakcija, galiojusi iki 2015 m. liepos 8 d.). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo seneliai mirė jam būnant nepilnamečiu, todėl pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, pagrįstai laikė, jog, iki pilnametystės negalėdamas savarankiškai ginti savo teisių ir teisėtų interesų, pareiškėjas dėl svarbių ir nuo jo nepriklausančių priežasčių praleido įstatyme įtvirtintą terminą palikimui po senelių mirties priimti. Taigi, kolegija atmeta apeliantės argumentus susijusius su šia aplinkybe ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad palikimo atsiradimo metu ieškovas buvo nepilnametis pripažintina svarbia aplinkybe sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Pilnamečiu pareiškėjas tapo 2007 m. balandžio 21 d., tačiau į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo kreipėsi 2015 m. vasario 13 d. Dėl to nagrinėjamu atveju aktualu nustatyti, ar dėl svarbių priežasčių pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti po to, kai sulaukė pilnametystės.Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir kiek jis buvo praleistas, bet ir atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes, taikant ne vidutinius, o individualius sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2014; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011 ir kt.).Teismai, be to, turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; kt.).Pirmosios instancijos teismas termino pratęsimo klausimą sprendė, atsižvelgdamas į minėtus kriterijus, išsamiai pasisakė tiek dėl objektyvių ieškovo nurodytų aplinkybių, tiek ir dėl asmeninių jo savybių, turėjusių įtakos termino praleidimui, t.y. jog ieškovas senelių palikimą identifikavo kaip dėdės A. A. užgyventą turtą, bet kaip ieškovo senelių iš kartos į kartą paveldimą turtą. Negalima sutikti su apeliantės argumentais, jog ieškovas dar iki jo mirties turėjo žinoti, kad A. A. priėmė palikimą. Priešingai, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovo dėdė tiek iki tėvų mirties, tiek po jos gyveno minėtoje sodyboje. Iš ieškovo pateiktų VĮ „Registrų centras“ duomenų, sodyba, kurioje gyveno seneliai, o po jų mirties A. A. visuomet buvo registruota senelių vardu. Taigi, kolegijos vertinimu, ieškovas pagrįstai manė, jog dėdė tiesiog naudojasi tėvų paliktu turtu ir jam neturint jokių įpėdinių, po dėdės mirties turtas atiteks vieninteliam likusiam J. A. ir M. A. įpėdiniui. Šiame kontekste svarbi aplinkybė ir tai, kad remiantis tiek pačios atsakovės, tiek liudytojų parodymais A. A. sąmoningai siekė, kad ieškovas nepaveldėtų senelių turto dalies. Nors apeliantė teisingai nurodo, kad įstatymas neįpareigoja pranešti kitiems įpėdiniams apie jų turimą paveldėjimo teisę, tačiau sprendžiant klausimą dėl praleisto palikimui priimti termino pratęsimo bei vertinant aplinkybių, dėl kurių jis praleistas svarbą, kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovo dėdė 2010 m. kovo 29 d. pareiškime apie palikimo priėmimą nurodydamas, kad kitų įpėdinių nėra vertintinas kaip nesąžiningas (CK 1.5 str.). Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas turėjo valią priimti senelių palikimą ir niekada neišreiškė tokios teisės atsisakymo. Vertindamas ieškovo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, kad ieškovas tikėdamasis, kad A. A. mirus, jo seneliams priklausęs turtas liks jam ir tik po dėdės mirties nepraleisdamas įstatyme numatytų terminų kreipėsi į notarą.Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas tenkindamas ieškinį pažeidė A. A. teisę palikti jam priklausantį turtą testamentu savo nuožiūra. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas dalį, t.y. (duomenys neskelbtini) esantį žemės sklypą ir ½ dalį pastato-gyvenamojo namo su jo priklausiniais, (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, todėl ieškovui atnaujinus terminą J. A. palikimui priimti ir priėmus šį palikimą kitų asmenų teisėti interesai nebus pažeisti. Tuo tarpu sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomais argumentais, kad jis niekuomet nepretendavo į dėdės A. A. paliktą turtą, todėl ieškovui ir jo dėdei esant M. A. vieninteliais įpėdiniais jiems priklausė po ½ dalį turto, todėl atnaujinus terminą ir ieškovui priėmus M. A. paliktą turtą, atsakovės interesas paveldėti A. A. paliktą jam priklausantį turtą taip pat nebus pažeistas.Atkreiptinas dėmesys, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į susiklosčiusią specifinę situaciją, įvertinęs objektyvias termino praleidimo aplinkybes, ieškovo elgesį bei jo giminystės ryšį su palikėjais, remdamasis vidiniu įsitikinimu ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais pagrįstai konstatavo, kad ieškovas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsė.

Dėl paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl 2011 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo, netinkamai taikė teisės normas reglamentuojančias paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimą, nepagrįstai CK 5.8 str. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą skaičiavo nuo A. A. mirties. Kolegija atmeta šiuos apeliantės argumentus kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad M. A. palikimas atsirado 2004 m. rugsėjo 11 d. Ieškovas tuo metu buvo nepilnametis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties termino nuo tėvų (kitų atstovų pagal įstatymą) sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie vaikų teises ir jų pažeidimą skaičiavimas neatitiktų nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintų vaikų teisių apsaugos ir visokeriopos gynybos principų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tais atvejais, kai konkrečios bylos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, jog nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą neužtikrino ir neįgyvendino vaikų teisių bei teisėtų interesų, tai momentas, nuo kurio galima svarstyti apie vaikų sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie jų teises ir šių pažeidimą, yra jų pilnametystė bei kitos su tuo susijusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352/2013). Taigi, atmestini apeliantės argumentai, kad teismas ieškinio senaties terminą turėjo skaičiuoti nuo 2004 m. rugsėjo 11 d., t.y. nuo palikėjos mirties.Kolegija taip pat nesutinka su apeliantės argumentais, jog ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2011 m. vasario 14 d. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, ar nuo 2010 m. kovo 23 d. kuomet A. A. padavė pareiškimą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodytus išaiškinimus ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimais paveldėjimo teisiniuose santykiuose, darytina išvada, kad ieškinio senaties terminas kito asmens paveldėjimo teisei ginčyti prasideda tada, kai asmuo, pretenduojantis į palikimą, suvokia arba, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, turi suvokti, jog kitas asmuo priėmė šiam tenkančią palikimo dalį. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą.Remdamasi minėta teismų praktika ir byloje teisimų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju sprendžiant dėl ieškovo reikalavimams taikytino ieškinio senaties termino pradžios, momentas, nuo kurio skaičiuotinas ieškinio termino pradžios klausimas, yra 2014 m. lapkričio 24 d. – ieškovo dėdės A. A. mirties diena. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas pilnametis tapo 2007 m. balandžio 21 d., o į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo kreipėsi 2015 m. vasario 13 d. Duomenų patvirtinančių, kad ieškovas apie savo pažeistą teisę, t.y. apie tai, kad jo dėdė priėmė visą M. A. paliktą turtą sužinojo ankščiau nei mirė A. A., byloje nėra. Apeliantės nurodomos aplinkybės, kad ieškovas žinojo, kad jo senelių sodyboje gyveno A. A., nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas tuo metu suvokė, jog jo teisė paveldėti dalį seneliams priklausiusio turto yra pažeista. Paveldėjimo teisės bylose ieškovas nenurodytas kaip įpėdinis, priešingai A. A. pareiškime dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nurodė, kad kitų įpėdinių nėra, taip pat nustatyta, kad A. A. sąmoningai siekė, kad ieškovas nepaveldėtų jam priklausančios senelių turto dalies. Pažymėtina, kad ieškovas nėra išreiškęs valios atsisakyti palikimo, todėl A. A. neturėjo teisinio pagrindo priimti ieškovui priklausiusią palikimo dalį ir vėliau ją testamentu palikti atsakovui. CK 5.8 str. įtvirtinta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas apie jo teisės paveldėti pažeidimą sužinojo 2014 m. pabaigoje, o ieškinį teismui pareiškė 2015 m. vasario 13 d. konstatuotina, jog CK 5.8 str. nustatyto vienerių metų termino nepraleido.Kolegija, remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliacinio skundo argumentais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovui nepateikus bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą pagrindžiančių dokumentų, šios taip pat nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.