- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-188-538/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01085-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Almantas Padvelskis
- Suinteresuotas asmuo
- S. N.-K., Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, V. V.
- Pareiškėjas
- G. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens S. N.-K. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-4024-1081/2021 pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“, V. V., S. N.-K. dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. N. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. N. po tėvo E. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pagal įstatymą į jam priklausantį turtą.
2. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarę V. K., kad ji neišduotų paveldėjimo teisės liudijimo paveldėtojai S. N.-K., kol teismas neišnagrinės bylos pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
3. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo mama S. N.-K. kreipėsi į Kretingos rajono 3-iojo notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo į po tėvo E. N. mirties atsiradusį turtą, todėl nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. nutartimi pareiškėjo G. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Sustabdė Kretingos rajono 3-iojo notaro biuro notarės V. K. vykdomą paveldėjimo procedūrą ir papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą paveldėtojai S. N.-K. į po E. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties likusį turtą paveldėjimo byloje iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje civilinėje byloje, nurodė nutartį vykdyti skubiai. Pirmosios instancijos teismo pagrindiniai motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. N. tėvas E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties nei pareiškėjas, nei jo sesuo V. V. nesikreipė į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau jų mama S. N.-K. kreipėsi dėl palikimo priėmimo į Kretingos r. 3-ojo notaro biurą ir notarė 2013 m. rugsėjo 9 d. išdavė paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjo mama S. N.-K. po tėvo E. N. mirties paveldėjo tris žemės sklypus. Pareiškėjas po tėvo E. N. mirties faktiškai paveldėjo jam priklausiusius asmeninius daiktus. Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-425-944/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjo G. N. senelis A. N., miręs (duomenys neskelbtini), po jo motinos P. N., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą. Pagal šį teismo sprendimą pareiškėjo senelis A. N. paveldėjo po mamos P. N. mirties likusį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Kretingos r. Pareiškėjas nurodė, kad šis juridinę reikšmę turintis faktas sukelia teisines pasekmes visiems senelio A. N. įpėdiniams, t. y. vaikams E. N., V. N., D. R.. Pareiškėjo tėvas E. N. po senelio A. N. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė, todėl pareiškėjas siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo E. N. mirties taip pat paveldėjo jam priklausantį turtą. Palikimo priėmimo fakto nustatymas reikalingas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą, tačiau šiuo metu pareiškėjo G. N. mama S. N.-K. kreipėsi į Kretingos rajono 3-ojo notaro biuro notarę V. K. dėl papildomo paveldėjimo liudijimo išdavimo.
4.2. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Byloje bus sprendžiamas palikimo priėmimo ir konkretaus nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas. Pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su siekiamo paveldėti nekilnojamojo turto teisinio režimo ir jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių notarė gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitam paveldėtojui pagal įstatymą, o būsimas turto savininkas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti. Dėl šios priežasties užsitęstų bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėtų ir taip sudėtinga teisinė situacija, nukentėtų viešasis interesas ir pasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas. Be to, pritaikyta laikinoji pasaugos priemonė yra mažiausiai varžanti suinteresuotų asmenų teises.
4.3. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir pareiškėjo prašymo pobūdį teismas padarė išvadą, kad yra reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, nes notarei išdavus papildomą paveldėjimo teisės liudijimą S. N.-K., vien juridinio fakto nustatymas, kurį inicijuoja pareiškėjas, nesukeltų jokių teisinių pasekmių, todėl tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismas išnagrinės bylą pagal pareiškėjo G. N. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
5. Suinteresuotas asmuo S. N.-K. (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti; 2) priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Esminiai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Teismas neturėjo pagrindo priimti pareiškėjo pareiškimo ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Palikimas priimamas visas, negalima paveldėti dalies turto. Todėl teisiškai neįmanoma situacija, kad 2013 m. visą turtą paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldi vienas įpėdinis (S. N.-K.), o po 8 metų dėl viso turto paveldėjimo kreipiasi kitas įpėdinis (pareiškėjas). Teismo motyvai, kad byloje bus sprendžiamas klausimas dėl konkretaus nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimo yra niekuo neparemti, nes pareiškėjas nenurodo, kokį palikėjo nekilnojamąjį turtą faktiniu valdymu jis valdo nuo palikėjo mirties ir kuo tai susiję su galimomis turtinėmis teisėmis. Vienintelis pareiškėjo argumentas yra Plungės apylinkės teismo 2021 m. liepos 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-425-944/2021, kuriame nustatytas juridinis faktas, kad A. N. po motinos P. N. mirties priėmė jos palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti.
5.2. Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinio palikimo priėmimo nurodė tokias aplinkybes ir pridėjo tai patvirtinančius įrodymus: 1) pareiškėjo tėvas E. N. mirė (duomenys neskelbtini); 2) palikėjas E. N. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo mirties buvo paveldėjęs tris žemės sklypus (atitinkamai nurodytas jų dalis) bei dviejų piniginių indėlių dalį, jo paveldima dalis po tėvo A. N. mirties buvo 1/3; 3) palikėjo E. N. palikimą sudarė minėti trys žemės sklypai (atitinkamos jų dalys), piniginės lėšos, visą palikėjo turtą paveldėjo jo sutuoktinė S. N.-K., kuriai išduotas (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantės nuomone tokiu būdu pareiškėjas G. N. patvirtino, kad visas jo tėvo E. N. turtas buvo paveldėtas 2013 m. rugsėjo 9 d. išdavus paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą paveldėtojai S. N.-K. 2013 m. palikėjo E. N. turtą sudarė tik atitinkamos dalys trijuose žemės sklypuose bei keletas sąskaitų bankuose. Pareiškėjas net neužsimena, kokiu būdu jis faktiškai valdė minėtus žemės sklypus.
5.3. Pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Esant galiojančiam 2013 m. rugsėjo 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui į visą palikėjo E. N. turtą, pareiškėjas turėtų formuoti ieškinio reikalavimą ir ginčyti šį notaro išduotą dokumentą ginčo teisena. Paveldėjus palikimą pagal įstatymą nebegalima jo paveldėti faktiniu valdymu. Neginčijant paveldėjimo dokumento stabdyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo papildymo procesą nėra jokio teisinio pagrindo, todėl nėra jokių sąsajų tarp pareikšto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl faktinio viso palikimo priėmimo ir galiojančio notaro išduoto paveldėjimo pagal įstatymą visam palikėjo turtui liudijimo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas G. N. prašo suinteresuoto asmens S. N.-K. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Esminiai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
6.1. Pareiškėjui akivaizdu, kad apeliantė S. N.-K. (pareiškėjo mama) yra suinteresuota kuo skubiau paveldėti visą turtą, kad jis neatitektų pareiškėjui (sūnui) G. N..
6.2. Kadangi pareiškėjo tėvas E. N. po senelio A. N. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo ir palikimą priėmė, šiuo metu pareiškėjui reikalingas juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas, kad jis po tėvo E. N. mirties taip pat paveldėjo jam priklausantį turtą. Nustačius šį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas, kaip jo tėvo E. N. paveldėtojas, galės paveldėti seneliui A. N. priklausantį turtą.
6.3. Suinteresuotas asmuo S. N.-K. po pareiškėjo tėvo E. N. mirties paveldėjo tris žemės sklypus, į kuriuos nei pareiškėjas, nei jo sesuo nepretendavo ir sutiko, kad mama viena pati juos paveldėtų. Po tėvo E. N. mirties pareiškėjas paveldėjo jam priklausantį turtą, t. y. jo asmeninius daiktus – muzikinį centrą „Sony“, statybinius įrankius, žvejybos įrankius (meškeres), įrankius automobiliams remontuoti ir t. t.
6.4. Šiuo metu yra reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo V. V. sutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį tenkinti, taip pat palaiko apeliantės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Esminiai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
7.1. Teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi pareiškėjas neginčija esamo paveldėjimo teisės liudijimo į visą mirusio E. N. turtą, šio liudijimo sukeliamos pasekmės niekaip nesiejamos su pareiškėjo interesais.
7.2. Pareiškėjas yra V. V. brolis. Pareiškėjas pripažįsta, kad mirus jų tėvui E. N. visa turtą paveldėjo jų mama S. N.-K. ir su tuo sutiko. Pareiškėjas, kaip ir kiti šeimos nariai, pasiėmė kelis tėvo asmeninius daiktus. Tačiau tai nereiškia, kad jis priėmė visą palikimą po tėvo mirties. V. V. ir pareiškėjas žinojo, kad gali kreiptis dėl palikimo po tėvo mirties priėmimo, tačiau sąmoningai atsisakė palikimo mamos naudai.
7.3. Po P. N. mirties (duomenys neskelbtini) liko teisiškai nesutvarkyti jos gyvenamojo namo nuosavybės dokumentai, namo teisinė registracija buvo atlikta tik 2012 m., po jos sūnaus A. N., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. 2020 m. pareiškėjas ėmė siekti bet kokiu būdu šį namą užvaldyti, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašydamas nustatyti, kad tik jis ir jo dėdė V. N. po P. N. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą (ginčo namą). Teismui netenkinus tokio prašymo civilinėje byloje Nr. e2 YT-425-944/2021, pareiškėjas niekaip negali susitaikyti su mintimi, kad jis neturi jokių teisių į šį namą, kurį dabar paveldės apeliantė.
7.4. Tai, kad praėjus 8 metams po E. N. mirties ir jo sutuoktinei S. N.-K. priėmus visą palikimą atsirado dar turto, nereiškia, kad šiam naujai atsiradusiam turtui bus taikoma nauja paveldėjimo procedūra, nes E. N. palikimo paveldėjimo procesas pradėtas ir baigtas dar 2013 m.
7.5. Nėra jokių reikalavimų, susijusių su paveldėjimo teisės liudijimu, todėl teismo motyvas, kad papildomai paveldėtą turtą apeliantė gali parduoti ir tai sukelia realią grėsmę prašymui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, yra nepagrįstas. Nors teismas teigia, kad byloje bus sprendžiamas palikimo priėmimo ir konkretaus nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimas, tačiau skundžiamoje nutartyje nėra jokių motyvų, kad paveldėjus visą turtą 2013 m. teismas mato teisinę galimybę kitiems asmenims paveldėti dalį turto praėjus 8 metams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir žodinio proceso
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
9. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti ieškinio reikalavimų, kurie galimai bus patenkinti galutiniu teismo sprendimu, įvykdymą. Taigi, įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014; 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015).
13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, klaidingai nurodė, jog šioje byloje bus sprendžiamas klausimas dėl konkretaus nekilnojamojo turto paveldėjimo klausimo, o pareiškėjas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, nes šiuo atveju negali būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo) pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui (nagrinėjamu atveju – pareiškėjui) palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014, 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-699-943/2015). Teismo atliekamas prima facie (iš pirmo žvilgsnio) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
15. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl pareiškėjo teisės paveldėti nekilnojamąjį turtą, šio nekilnojamojo turto faktinio valdymo, paveldėjimo taisyklių, pareiškimo pagrįstumo ir pan. yra susiję su bylos išnagrinėjimu iš esmės – pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų pateiktų įrodymų detaliu ir išsamiu vertinimu. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teisme yra tik patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pateikė jo pareikštus reikalavimus pagrindžiančius įrodymus ir nurodė pareiškimo faktinį pagrindą sudarančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, preliminariai vertinant pareiškimo reikalavimų pagrįstumą ir prie pareiškimo pateiktus duomenis, negalima daryti išvados, kad pareiškėjui palankus teismo sprendimas apskritai negalės būti priimtas. Tokią išvadą skundžiamoje nutartyje padarė ir pirmosios instancijos teismas. Nustatęs, kad pareiškėjo pareiškimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą svarstyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
16. Vertindamas, ar pagrįstai buvo nustatytas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma būtina identifikuoti, kokio teisinio rezultato ir kokių padarinių atsiradimo siekiama pareiškus atitinkamą reikalavimą ar reikalavimus, nes laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
17. Priešingai nei mano apeliantė, nėra pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad šioje byloje pareiškėjo materialiniai teisiniai reikalavimai yra tiesiogiai siejami su siekiamo paveldėti nekilnojamojo turto teisinio režimo ir jo tolesnio statuso pasikeitimu, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių notarė gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą kitam paveldėtojui pagal įstatymą, būsimas turto savininkas turėtų teorinę galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims, kurie į bylos nagrinėjimą nėra įtraukti, todėl negalima teigti, kad grėsmė teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja. Darytina išvada, jog skundžiama nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama procese išlaikyti status quo padėtį, tokia padėtis nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti bei nepažeidžia laikinųjų apsaugos priemonių ekonomiškumo ir proporcingumo principų.
18. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šios bylos nagrinėjimo laikotarpiu, kaip padedančias išlaikyti faktiškai jau susiklosčiusią padėtį bei išvengti teisinių santykių pokyčio ar naujų ginčytinų situacijų atsiradimo, kurios neabejotinai apsunkintų tiek sprendimo priėmimą, tiek jo įvykdymą. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių poreikį sieja ne tik su būsimo teismo sprendimo įvykdymo neįmanomumu, bet ir su galimu jo vykdymo pasunkėjimu (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014).
19. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
20. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, todėl konstatuotina, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
21. Nors atskirajame skunde apeliantė prašo priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal CPK 93 straipsnio bei 270 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatas, klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismas išsprendžia priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą, priklausomai nuo to, koks yra bylos išnagrinėjimo rezultatas, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje proceso stadijoje nenagrinėjamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.