- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- e2A-152-560/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02144-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- B. B.
- Suinteresuotas asmuo
- A. B., R. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo B. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. B. bei R. V. (notarė).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas B. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji motinos G. B. palikimo (žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini); piniginės lėšos Swedbank, AB banke) dalis.
2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo motina G. B., po kurios mirties liko žemės sklypas su statiniais, žemės sklypas bei piniginės lėšos banke. 2023 m. sausio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarę R. V., išreikšdamas valią su kitais įpėdiniais priimti mirusios motinos palikimą. Tą pačią dieną pareiškėjas sužinojo, kad mirusioji 2011 m. rugpjūčio 12 d. surašė testamentą, kuriuo pareiškėjo broliams A. ir A. B. paliko savo visą turtą bei turtines teises lygiomis dalimis. Pažymėjo, jog informavo notarę, kad nuo 2022 m. balandžio 7 d. yra senatvės pensininkas, kad neturi savo vardu registruoto nei kilnojamojo, nei nekilnojamojo turto, dėl savo negalios yra apriboto regėjimo, kuris pablogėjo dėl patirto insulto, yra prižiūrimas sūnaus, o 2023 m. vasario 20 d. spręstas pareiškėjo neįgalumo klausimas. Be to, notarės buvo įpareigotas kreiptis į teismą per 20 dienų nuo pareiškimo pasirašymo dienos ir tik tokiu atveju notarė neišduos testamente nurodytiems įpėdiniams teisės liudijimų.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. B. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad anot pareiškėjo, išlaikymo reikalingumas preziumuojamas kai toks asmuo palikėjo mirties dieną yra nepilnametis, nedarbingas dėl savo amžiaus (sulaukęs senatvės pensijos amžiaus) ar sveikatos būklės (nedarbingumas), o taip pat jeigu jis yra palikėjo sutuoktinis ir augina bendrą savo ir palikėjo nepilnametį vaiką, tačiau su tokiu pareiškėjo pateiktu išaiškinimu negalima sutikti. Pareiškėjas palikėjos mirties dieną (duomenys neskelbtini)jau buvo sulaukęs senatvės pensijos amžiaus, palikėjos mirties dieną pareiškėjas turėjo savo vardu registruoto turto - automobilius Volkswagen Sharan (valst. nr. (duomenys neskelbtini) ir Audi A6 (valst. nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodė aplinkybes, egzistavusias ne palikėjos mirties dieną, o pareiškimo įteikimo teismui dieną. Suinteresuoto asmens vertinimu pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs turtas (du automobiliai) buvo fiktyviai perleistas, siekiant imituoti prastą materialinę padėtį prieš pateikiant pareiškimą teismui, t. y. vienas iš automobilių Volkswagen Sharan vis dar stovi pareiškėjo gyvenamojo namo kieme, o kitas automobilis Audi A6 yra naudojamas pareiškėjo sūnaus M. B.. Tokie veiksmai, kuriais asmuo bando susikurti prastą materialinę padėtį ir taip siekia būti pripažintas asmeniu, kuriam yra reikalingas išlaikymas, aiškiai prieštarauja pagrindiniams civilinės teisės principams - sąžiningumui, protingumui ir teisingumui. Pareiškėjas, nurodydamas prastą materialinę padėtį, nenurodė gaunamos pensijos dydžio, tačiau senatvės pensija siekia apie 700 Eur sumą. Oficialios statistikos portale yra nurodoma, jog Lietuvoje 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį vidutinė valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija siekė 482,99 Eur sumą, tad pareiškėjo gaunama senatvės pensija palikimo atsiradimo momentu buvo kiek daugiau, negu 200 Eur didesnė už vidutinę senatvės pensiją.
4. Pareiškėjas nenurodė jokių savo patiriamų išlaidų, kuriomis esant būtų galima pagrįsti, jog šios sumos būtų neužtekę jo pragyvenimui ir būtinųjų poreikių patenkinimui palikimo atsiradimo momentu. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas buvo K. B., kuri gyveno ir dirbo užsienyje ((duomenys neskelbtini)), sutuoktinis. Taigi, pareiškėjas gyveno santuokoje, turėjo žmoną, kuri generavo dideles pajamas, buvo ir yra šiuo metu darbinga, tad vertintina, kad 700 Eur suma nebuvo vienintelės gaunamos pajamos, iš kurių pareiškėjas palikimo atsiradimo momentu galėjo patenkinti savo būtinuosius poreikius. Pareiškėjas turi du pilnamečius sūnus, kurie yra darbingo amžiaus ir kuriems taip pat kyla įstatyminė pareiga prižiūrėti / padėti savo tėvams. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jam palikimo atsiradimo momentu iš tiesų buvo reikalinga slauga ir kad jis buvo prižiūrimas sūnaus, nenurodytos jokios papildomos išlaidos, kurios buvo patirtos dėl sveikatos ligų. Be to, pareiškėjo neįgalumo nustatymo klausimas teisiškai nedaro įtakos sprendimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kadangi įstatymas numato laiko momentą, kurio atžvilgiu turi būti įvertinamas išlaikymo įpėdiniui būtinumas, t. y. palikėjo mirties diena ir vėliau atsiradusios aplinkybės nėra aktualios šio klausimo išsprendimui.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo notarė R. V. pateiktu atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo motinos G. B. sudarytas testamentas yra vienašalis sandoris, kuriame buvo išreikštas testatorės patvarkymas dėl jai priklausančio turto paveldėjimo, t. y. G. B. pasinaudojo įstatymo nustatyta galimybe savo nuožiūra nuspręsti, kam po jos mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Ir šiuo atveju visas turtas buvo paliktas dviem iš trijų palikėjos sūnų. Ta aplinkybė, kad pagal testamentą turėjęs būti įpėdinis A. B. mirė anksčiau ((duomenys neskelbtini).) nei atsirado palikimas, nepadarė įtakos testatorės valiai - ji nesudarė naujo testamento, o taip pat nepakeitė jau sudaryto testamento. Pareiškėjas galėtų paveldėti pagal įstatymą sūnui tenkančią palikimo dalį tik nuginčijus motinos sudarytą testamentą, kadangi pareiškėjas į testamentinius įpėdinius nebuvo įtrauktas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pareiškimą atmetė bei priteisė suinteresuotam asmeniui A. B. iš pareiškėjo 121 Eur bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 53,12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas 2023 sausio mėn. 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu apie palikimo priėmimą po motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog jo motina 2011 m. rugpjūčio 12 d. buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko lygiomis dalimis kitiems dviem savo sūnums, t. y. A. B. ir A. B.. Taip pat pareiškėjas notaro buvo informuotas apie tai, kad testamentinis įpėdinis A. B. jau kreipėsi į notarą bei priėmė palikimą (2023 sausio mėn. 11 d. pareiškimas, notarinio registro Nr. 8-202). Pagal 2023 m. birželio 28 d. pateiktą Testamentų registro įrašą nustatyta, kad pareiškėjo brolis A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistravęs sudarytų testamentų ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Byloje pateikta 2023 m. kovo 25 d. pažyma iš VĮ „Regitra“ patvirtino, kad pareiškėjas šiuo metu savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. vasario 20 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, jog nuo 2022 m. gegužės 20 d. iki 2022 m. spalio 31 d. pareiškėjas gauna vienišo asmens išmoką – 32,00 Eur sumai bei senatvės pensiją – 687,30 Eur sumai. Iš (duomenys neskelbtini) 2023 m. vasario 20 d. Medicinos dokumentų išrašo turinio nustatyta, kad pareiškėjas buvo hospitalizuotas dėl įvykusio insulto, smegenų infarkto, jam yra diagnozuota hipertenzinė širdies liga, presbiopija bei hipermetropija.
8. Teismas pažymėjo, jog palikėjos vaiko nedarbingumo dėl pensinio amžiaus faktas nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo CPK 182 straipsnio 4 punkto prasme. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo gaunama apytiksliai 800 Eur senatvės pensija negali būti vertinama kaip maža ir netenkinanti asmens būtinųjų ir kasdieninių poreikių. Įrodymų, jog pareiškėjas palikėjos (motinos) mirties dienai turėjo specialius poreikius, byloje nėra pateikta (CPK 176 – 179 straipsniai). Pareiškėjas nenurodė / nedetalizavo, t. y. kokio dydžio lėšos jam buvo būtent reikalingos palikėjos (mamos) mirties dienai, siekiant patenkinti jo visus būtinuosius poreikius, jis taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo gaunamos pajamos per mėnesį yra nepakankamos jo visiems būtiniems poreikiams patenkinti, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių savo patiriamų išlaidų, kuriomis būtų galima pagrįsti, jog šios sumos būtų neužtekę jo pragyvenimui ir būtinųjų poreikių patenkinimui palikimo atsiradimo momentu, todėl pareiškėjo argumentus teismas atmetė kaip nepagrįstus. Teismas kritiškai vertino teismo posėdžio metu gautus liudytojų parodymus, kadangi iš gautų parodymų matyti, jog nesutampa esminės šios civilinės bylos aplinkybės, kaip ir su kuo gyvena pareiškėjas, nes vienu atveju yra nurodoma, jog pareiškėjas gyvena kartu su sūnumi, kitu atveju – sūnus gyvena atskirai su savo moterimi sugyventine, tokiu būdu visiškai yra neaišku, ar pareiškėjas gyvena kartu su sūnumi ar visgi gyvena vienas. Teismas taip pat kritiškai vertino naujai sudarytą nuomos sutartį, nes pareiškėjas nurodė, jog naujai išnuomotose patalpose jis gyvens kartu su sūnumi, kai tuo tarpu byloje esantys kiti įrodymai patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjo sūnus gyvena atskirai nuo pareiškėjo. Pažymėjo ir tai, kad naujai sudaryta nuomos sutartis neįrodo aplinkybės, jog gyvenamojo ploto keitimas buvo būtent pareiškėjui reikalingas palikėjos (motinos) mirties dienai, t. y. ši nuomos sutartis yra sudaryta ženkliai jau po palikėjos (motinos) mirties fakto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Pareiškėjas B. B. apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
10. Nurodo, kad pareiškėjo sūnus M. B. gyvena kartu su pareiškėju, be patogumų, šiuo metu nedirba, kadangi turi rūpintis pareiškėju, nes pareiškėjas dėl sveikatos problemų negali savimi pilnavertiškai pasirūpinti. Be to, liudytoja K. B. patvirtino, jog pareiškėjas negali vairuoti, kadangi neteko šoninio matymo po patirto insulto ir dėl šios priežasties vienintelį turėtą automobilį Volkswagen Sharan po įgytos negalios pardavė už kelis šimtus eurų. Aplinkybė, kad negalėdamas gyventi vienas, apeliantas pagaliau išsinuomojo butą kartu su sūnumi (oficialiai ir raštu sudarę sutartį), nepaneigia fakto, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjas neturėjo jokios realios gyvenamosios vietos. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas aiškinosi ir gilinosi į aplinkybes, nesusijusias su pareiškėjo pareiškimu, nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių bei sprendimo priėmimo momentu nesivadovavo aplinkybėmis, paaiškėjusiomis bylos nagrinėjimo metu. Teigia, jog teismas paskyrė neadekvačiai trumpą, t. y. savaitės laiko terminą naujiems įrodymams pateikti, kai tuo tarpu vizitas pas gydytoją buvo paskirtas tik 2023 m. rugsėjo 15 d., o be šio apsilankymo pažymos ir išrašai nėra teikiami. Tik po apsilankymo pareiškėjas gavo apsilankymą patvirtinantį dokumentą, išrašą apie sveikatos būklę bei asmens registracijos kortelę, kurie įrodo sunkią pareiškėjo sveikatos būklę palikėjos mirties dieną. Pagal ligos istoriją patvirtinančius dokumentus pareiškėjas tapo neįgalus jau po pirmojo insulto, patirto 2021 m. gruodžio 14 d. Dabartinis neįgalumo nustatymas yra būtinas, kadangi pareiškėjui nepakanka lėšų gydymui, sveikatos priežiūrai, taip pat yra būtina slauga.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo A. B. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo suinteresuoto asmens naudai visas apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
12. Nurodo, jog aplinkybė, kad apeliantas nuo 2022 m. balandžio 7 d. yra senatvės pensininkas pati savaime nepreziumuoja išlaikymo reikalingumo. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, jog pareiškėjo gaunama senatvės pensija kartu su vienišo asmens išmoka negali būti vertinama kaip maža. Palikimo atsiradimo dieną pareiškėjo gautos pajamos užtikrino būtinųjų poreikių patenkinimą, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti kitokią išvadą. Kadangi pareiškėjo sūnus nurodė valdantis pareiškėjo kortelę, kurioje yra pensija ir kuri naudojama tiek pareiškėjo tiek jo sūnaus pragyvenimui, tik dar kartą patvirtina, jog apeliantui palikimo atsiradimo dieną išlaikymas nebuvo būtinas, egzistavusi turtinė padėtis buvo gera ir gaunamų pajamų užteko pragyvenimui. Liudytoja K. B. paneigė aplinkybę, jog apeliantas gyvena kartu su sūnumi, tad apelianto teiginiai dėl gyvenimo kartu su sūnumi prieštarauja byloje esantiems paaiškinimams, apeliantas tokiu būdu siekia suklaidinti teismą, kad būtų priimtas jam palankus sprendimas. Apeliantas nepateikė įrodymų patvirtinančių, jog jam buvo reikalinga slauga ir kad jis buvo prižiūrimas sūnaus. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo, jog buvusi žmona K. B. apeliantui perveda pinigų ir tokiu būdu teikia papildomą finansinę paramą. Tikrovės neatitinka pareiškėjo teiginiai, jog automobilis Volkswagen Sharan buvo parduotas už kelis šimtus eurų, kadangi pareiškėjo sūnus teismo posėdžio metu nurodė, jog automobilis buvo parduotas internetu už pora tūkstančių eurų.
Šalies argumentai
13. Apelianto elgesys nurodant apeliaciniame skunde tikrovės neatitinkančias aplinkybes, siekiant suklaidinti teismą ir nurodyti prastesnę materialinę padėtį, turėtų būti laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Palikimo atsiradimo dieną ((duomenys neskelbtini)) automobilis priklausė apeliantui ir vėliau buvo parduotas, pareiškėjui tokiu būdu siekiant parodyti prastą finansinę padėtį. Pareiškėją viso proceso metu atstovavo profesionalus teisininkas, kuriam turi būti žinomi CPK įtvirtinti reikalavimai šalims (jų atstovams) procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti bylos greito ir teisingo išnagrinėjimo. Pareiškėjas galėjo teikti įrodymus viso proceso metu. Apelianto vis minimas neįgalumo fakto nustatymas neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes pareiškėjui velionės palikimo dieną neįgalumas nustatytas nebuvo.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo notarė R. V. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad pareiškėjas patvirtino pareiškime, kad jam žinoma apie motinos 2011 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko lygiomis dalimis kitiems dviem sūnums – A. B. ir A. B.. Apeliantas taip pat informuotas ir apie tai patvirtino pareiškime, kad testamentinis įpėdinis A. B. jau kreipėsi į notarą bei priėmė palikimą. Tik teismas konstatuoja, ar asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalingas išlaikymas ir vertina, ar asmuo išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
15. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė pareiškimą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. sausio 20 d. kreipėsi į Vilniaus m. 26-ąjį notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo po motinos G. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Pareiškėjui buvo žinoma apie motinos (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą lygiomis dalimis paliko kitiems dviem savo sūnums, t. y. A. B. ir A. B.. Nustatyta, kad pareiškėjo brolis A. B., kuris mirė (duomenys neskelbtini), nebuvo įregistravęs sudarytų testamentų ir Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų, be to, pareiškėjas buvo informuotas, jog įpėdinis A. B. jau kreipėsi į notarą bei priėmė palikimą. Tuo pagrindu pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjui reikalingas išlaikymas bei priklauso privalomoji motinos palikimo dalis.
18. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dali), jeigu testamentu neskirta daugiau. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas CK 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).
19. Asmenimis, kuriems reikalingas išlaikymas, laikytini asmenys, kurie neturi pajamų arba jų turi nepakankamai. Išlaikymas reikalingas asmenims, kurie nedirba dėl ligos, amžiaus ar yra bedarbiai (registruoti darbo biržoje), gauna nepakankamai pajamų (mažą pensiją, bedarbio pašalpą, nedidelį atlyginimą, alimentus ir pan.), t. y. tiek, kad nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms. Sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą reikia atsižvelgti į tokio asmens turtą (nekilnojamuosius, kilnojamuosius daiktus, banko indėlius, gaunamas pajamas). Išlaikymo reikalingumo faktą gali nustatyti teismas įvertindamas visas atitinkamo asmens pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2006). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išsamiai aptarti išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtini kriterijai: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. CK 5.20 straipsnio 1 dalies paskirtis – užtikrinti tų materialinės padėties požiūriu silpniausių šeimos narių, kurie tokioje padėtyje atsidūrė dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių priežasčių, teisių ir teisėtų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2009). Tad sprendžiant dėl privalomosios palikimo dalies reikalingumo, ar buvo reikalingas išlaikymas palikėjos mirties dieną, turi būti nustatytos ir įvertintos visos aplinkybės, t. y. ne tik į privalomąją palikimo dalį pretenduojančio asmens turtinė padėtis palikimo atsiradimo metu, bet ir jo realūs poreikiai.
20. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, nesutinka su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino bylai svarbių aplinkybių, sprendimo priėmimo momentu nesivadovavo aplinkybėmis, paaiškėjusiomis bylos nagrinėjimo metu ir kad dėl nustatyto per trumpo (savaitės) termino, apeliantas nespėjo į bylą laiku pateikti įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo sunkią sveikatos būklę palikimo atsiradimo dieną. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 178 straipsnį pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus tenka šaliai, kuri tomis aplinkybėmis remiasi. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą, vertina ne pavienius įrodymus, o jų visumą (CPK 185 straipsnis). Teismas šiuo atveju sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, jog pareiškėjo atstovas turėjo pasirūpinti tinkamu įrodymu pateikimu, todėl nustatytas savaitės terminas papildomiems įrodymams pateikti buvo pagrįstas ir tinkamas. Pažymėtina, kad pareiškėjas galėjo teikti įrodymus viso proceso metu.
21. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, jog apelianto sūnus M. B. gyvena kartu su apeliantu nuomojamame būste, be patogumų, sūnus šiuo metu nedirba, kadangi turi rūpintis pareiškėju, nes pareiškėjas dėl sveikatos problemų negali savimi pilnavertiškai pasirūpinti. Pažymėjo, jog po pirmojo insulto, patirto 2021 m. tapo neįgalus, ir šiuo metu būtinas neįgalumo nustatymas, kadangi neužtenka lėšų būtiniausioms priemonėms pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti tokiems apeliacinio skundo argumentams. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais bei įvertinęs liudytojų parodymus pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo teiginiai neatitinka tikrovės ir pareiškėjo sūnus gyvena atskirai. Vėl gi, naujai sudaryta nuomos sutartis neįrodo aplinkybės, kad apeliantui buvo reikalingas gyvenamosios vietos keitimas palikėjos mirties dieną, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nuomos sutartis buvo sudaryta ženkliai vėliau po palikėjos mirties fakto konstatavimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje išaiškinta, jog klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016).
22. Nagrinėjamo ginčo atveju byloje surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas gauna apytiksliai 800 Eur senatvės pensiją, kuri negali būti vertinama kaip maža suma, netenkinanti asmens būtinųjų ir kasdienių poreikių. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikimo atsiradimo dieną pareiškėjui nuosavybės teise priklausė dvi transporto priemonės. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizavo, kokio dydžio lėšos jam buvo būtinos palikėjos mirties dieną, taip pat nepateikė duomenų apie tai, jog gaunamos lėšos yra per mažos užtikrinti būtiniausius poreikius palikėjos mirties dieną. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, į teismų praktikoje akcentuojamą testatoriaus valios gerbtinumą bei aplinkybes, kurios turi būti nustatinėjamos šios kategorijos bylose, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas neįrodė, kad jam palikėjos mirties dieną buvo būtinas išlaikymas.
23. Kiti apelianto apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o pareiškėjo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas bylai aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais dėl ginčo esmės, todėl sprendžia, jog pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimo nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą yra pagrindas suinteresuoto asmens A. B. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo tenkinti, suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteisiant 1 452 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo B. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš pareiškėjo B. B., a. k. (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 452 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.