Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Marius Dobrovolskis, sekretoriaujant Giedrei Narmontaitei ir Joanai Runelienei, dalyvaujant ieškovui V. M. (V. M.), atsakovei V. G., atsakovės atstovui advokatui Arūnui Devėnui, teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei V. G., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė išvados dėl pareikšto ieškinio, apie ieškovo ieškinį bei teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, į bylos nagrinėjimą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neatvyko, byla nagrinėtina atstovui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui A. M. 500,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį (b. l. 11). 2009-12-12 ieškovui gimė sūnus A. M. (b.l. 18). Ieškovui nuosavybės teise nepriklauso jokios transporto priemonės (b.l. 34). Ieškovui nuosavybės teise nepriklauso jokios įmonės (b.l. 35). Ieškovas neturi sukauptų santaupų, akcijų, vertybinių popierių (b.l. 36-39). Ieškovas yra paėmęs būsto ir vartojimo kreditus (b.l. 7,9). Ieškovas turi ½ dalį buto (b.l. 32,33). Nepilnamečiui vaikui A. M. yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (b.l. 51-52). Atsakovė yra bedarbė (b.l. 57). Atsakovei nuosavybės teise nepriklauso joks nekilnojamas turtas (b.l. 83). Atsakovei nuosavybės teise nepriklauso jokios transporto priemonės (b.l. 84).

Dėl ieškovo reikalavimo 2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10683-563/2006 nepilnamečiui vaikui A. M. priteisto 500,00 Lt dydžio išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pakeitimo į 250,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymo dydis nėra nuolatinis ir nekintamas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatyta, kad, esant tam tikroms sąlygoms, pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį teismas gali padidinti ar sumažinti priteisto išlaikymo dydį (formą). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Šioje byloje dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ieškinį pareiškė nepilnamečio vaiko tėvas. Ieškovas reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo grindė aplinkybe, kad po teismo sprendimo praėjus penkeriems metams, iš esmės pablogėjo jo turtinė padėtis ir gimė dar vienas vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti.

Spręsdamas vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, teismas turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Minėta, kad išlaikymo dydžio pakeitimo sąlyga – iš esmės pasikeitusi tėvų turtinė padėtis arba (ir) vaiko poreikiai, todėl visų pirma teismas turi įsitikinti tokios (- ių) sąlygos (-ų) buvimu ir tik tada, atsižvelgdamas į įstatymo nustatytus kriterijus ir suformuotas tokios kategorijos bylose teismų praktikos nuostatas, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas, t. y. laikytinas pakankamu vaiko poreikiams patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2010 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Be to, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (LAT 2010-02-09 nutartis c. b. Nr. 3K-3-71/2010).

Iš byloje esančios vaiko poreikio lentelės (b. l. 103) matyti, kad šalių dukros A. M. išlaikymui kas mėnesį reikalinga apie 1255,25 Lt. Šalių nepilnametis vaikas yra 12 metų amžiaus, atsižvelgiant į jam gydytojų nustatytą diagnozę ir gydytojų rekomendacijas (b.l. 51, 52, 104, 106), ieškovas nepateikė įrodymų, kad mergaitės poreikiams tenkinti yra reikalinga mažesnė suma, savo argumentus teismo pasėdžio metu pagrindė vien samprotavimais ir savo pavyzdžiu. Ieškovas reikalavimą sumažinti priteisto išlaikymo dydį įrodinėjo tomis aplinkybėmis, jog jo turtinė padėtis pablogėjo, nes yra jo gaunamos pajamos yra labai sumažėjusios, turi įsipareigojimų bankui. Teismas pažymi, kad pagal Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnį pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį: ieškovas – dirba UAB „Adrijus“ padalinio vadovu puse etato, turi nekilnojamojo turto – ½ dalį trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), turi įsipareigojimų Swedbank, AB ir AB Ūkio bankas, dar vieną išlaikytinį – A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės neturi ( pardavė jam priklausantį automobilį AUDI-A6 savo motinai) atsakovė – transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi ( b.l.83, 84) yra bedarbė (b.l. 88), ieškovas yra sveikas ir darbingas, šalių dukra yra 12 metų amžiaus, lanko mokyklą ir meno mokyklą, jos poreikiai didėja, pagal jai nustatytas gydytojų diagnozes jai reikalingi reguliarūs medicininiai patikrinimai, ieškovas nereguliariai teikė išlaikymą dukrai pagal priimtą teismo sprendimą, pagal antstolio Aleksandro Selezniovo patvarkymą vykdomojoje byloje Nr.0010/11/02710 įsiskolinimas iki 2011-08-10 sudaro 7000,00 Lt (b.l. 12). Šios aplinkybės įrodo, kad atsakovės turtinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo iš esmės nepagerėjo, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo. Ieškovas geriau apmokamo darbo tam, kad būtų vykdomas 2006-12-08 sprendimas civilinėje byloje Nr.N2-10683-563/2006 ėmė ieškoti tik po šios civilinės bylos iškėlimo teisme (b.l. 121 – 141), turi finansinių galimybių su naujai sukurta šeima vasaros metu išvykti į užsienį (tokias pat galimybes patvirtino turinti ir atsakovė) ir kelionei skirti 5000,00 Lt. Ieškovas nepateikė duomenų apie jo sūnaus A. M., gim. (duomenys neskelbtini)specialius poreikius, todėl darytina išvada, kad jis yra sveikas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo dukra yra 12 metų amžiaus, o sūnus - 2 metų amžiaus, darytina išvada, kad šalių dukters poreikiai dėl jos amžiaus yra gerokai didesni, nei ieškovo sūnaus poreikiai, o atsiradusi nauja išlaikymo prievolė nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad dėl jos iš esmės pablogėjo ieškovo turtinė padėtis. Ieškovo įsipareigojimai kredito įstaigoms taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo turtinės padėties pablogėjimą.

Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Šiuo atveju atsakovei ir taip tenka didžiausioji vaiku išlaidų ir rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas, o ieškovas nereguliariai teikia išlaikymą pinigais.

Teismas įvertinęs aukščiau išdėstytus principus, kuriais vadovaujamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikantis teismų praktikos, ieškovo reikalavimas sumažinti priteisto išlaikymo dydį tenkintinas iš dalies: keistinas 2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10683-563/2006 nepilnamečiui vaikui A. M. priteistas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (LR CK 3.208 str.). Teismas konstatuoja, kad ieškovo ir atsakovės dukros A. M. ugdymui ir vystymuisi tėvas pagal savo turtinę padėtį turi skirti ne mažiau kaip po 400,00 Lt per mėnesį. Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog, iš esmės pasikeitus šalių materialinei padėčiai arba padidėjus vaiko poreikiams, išlaikymo dydis gali būti peržiūrimas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnyje nustatytais pagrindais.

Dėl laiko, nuo kurio gali būti mažinamas nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas ir dėl ieškovo reikalavimo sumažinti susidariusią 8529,72 Lt įsiskolinimo už išlaikymą sumą iki 3000,00 Lt.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.). Teismas, nagrinėjantis prašymą pakeisti priteisto išlaikymo dydį, nerevizuoja teismo sprendimo, kuriuo šis išlaikymas priteistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. V. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-236/2004).

Teismo procesiniu sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (LR CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Įstatymuose expressis verbis nereglamentuojama, nuo kada būtent gali būti mažinamas priteisto išlaikymo dydis (LR CK 3.201 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas tik išlaikymo padidinimas nuo papildomų išlaidų atsiradimo). Kadangi šios vaiko turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu sprendimu (LR CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, šios kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (LR CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą (nepriklausomai nuo sprendimo įvykdymo ar neįvykdymo masto) nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Taigi netoleruotina tokia situacija, jeigu teismo procesiniu sprendimu, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, būtų retroaktyviai paneigiama iki šio sprendimo įsiteisėjimo egzistavusi vaiko teisė į didesnio dydžio išlaikymą. Dėl to įsiteisėjusio sprendimo pagrindu egzistuojančios vaiko turtinės teisės į išlaikymą sumažinimo momentui neturi teisinės reikšmės aplinkybės, siejamos su išlaikymą teikiančio vieno iš tėvų turtinės padėties pablogėjimu ar jo kreipimusi į teismą. Darytina išvada, kad, spręsdamas dėl teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, teismas mažesnio dydžio išlaikymą priteisia būtent nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (LR CPK 18, 279, 281 straipsniai, 588 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-325/2011).

Atsižvelgiant į virš pateiktą kasacinio teismo išaiškinimą, 2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10683-563/2006 nepilnamečiui vaikui A. M. priteistas 500,00 Lt dydžio išlaikymas, mokamas periodinėmis išmokomis kas mėnesį, keistinas į 400,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovo reikalavimas sumažinti susidariusią 8529,72 Lt įsiskolinimo už išlaikymą sumą iki 3000,00 Lt. netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. (LR CPK 93 str. 2d.).

Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 256,00 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5, 27), 50,00 Lt sumokėjo Swedbank, AB ir AB Ūkio bankui už pažymas (b.l. 8, 10), atsakovė pateikė įrodymus apie 1200,00 Lt išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir 27,00 Lt išlaidas VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra, susijusias su pažymų gavimu. Ieškovas patyrė 306,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, atsakovė – 1227,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje buvo patenkinta 20 procentų ieškovo reikalavimų, todėl ieškovo naudai iš atsakovės turi būti priteista 61,20 Lt, o atsakovė naudai iš ieškovo 981,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovo atsakovė naudai priteistina 920,40 Lt bylinėjimosi išlaidų (981,60 – 61,20).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 260, 268, 270, 282, 296 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2006 m. gruodžio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10683-563/2006 priteistą išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. M. po 500,00 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš V. M. (V. M.) nepilnamečiui vaikui A. M., gim. (duomenys neskelbtini)iki vaiko pilnametystės priteisti po 400,00 Lt (keturių šimtų litų) dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo V. M. (V. M.) atsakovei V. G. 920,40 Lt (devynis šimtus dvidešimt Lt 40 ct) dydžio bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.