- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1422-622/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12893-2011-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audrius Saulėnas (pirm.), Erika Misiūnienė, Alona Romanovienė
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- V. G.
- Išvadą teikia
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Alonos Romanovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. (V. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. (V. M.) ieškinį atsakovei V. G., institucijai teikiančiai išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko išlaikymo dydžio pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms ir išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-08 sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistą 500 Lt dydžio išlaikymą į 250 Lt, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės bei sumažinti susidariusią 8 529,72 Lt išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 3 000 Lt. Nurodo, kad iš esmės pablogėjo jo materialinė padėtis, be to gimė dar vienas vaikas, kurį taip pat reikia išlaikyti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-08 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-08 sprendimu priteistą išlaikymą ir nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš ieškovo nepilnamečiui vaikui A. M. iki vaiko pilnametystės priteisti po 400 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, kasmet šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; likusią ieškinio dalį atmetė; priteisė iš ieškovo atsakovei 920,40 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidų. Teismas sumažino priteistą išlaidymo dydį atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės turtinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo iš esmės nepagerėjo, ieškovo turtinė padėtis pablogėjo, taip pat įvertino šalių dukros poreikius, amžių bei laikydamasis teismų praktikos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismas atsižvelgdamas į kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo atmetė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-08 sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį, nes ji iš esmės pablogėjo po teismo sprendimo priėmimo, dėl objektyvių ir nuo jo nepriklausančių ekonominių priežasčių, dėl ko sumažėjo darbo užmokestis, be to turi didelius įsipareigojimus bankui, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką. Teismas visiškai neatsižvelgė, kad atsakovė nesiima jokių pastangų susirasti darbą bei gauti pajamas vaiko išlaikymui. Teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktais skaičiavimais dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio, be to neatsižvelgė į kito išlaikomo vaiko poreikius, kurie nukentės, jei bus skiriamasis išlaikymas neatitinkantis realią tėvų turtinę padėtį. Teismas nukrypo bei pažeidė lygaus visiems vaikams teikiamo išlaikymo principo, nes priteisdamas išlaikymą neanalizavo kito vaiko poreikių bei jam būtino išlaikymo dydžio. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Teigia, kad teismas ištyrė ieškovo pateiktus įrodymus dėl esminių bylos aplinkybių, detaliai išanalizavo įstatymo normas ir teismų praktiką, kuriais pagrindė priimtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006-12-08 sprendimu nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką, išsprendė nepilnamečio vaiko išlaikymo klausimą ir priteisė iš ieškovo nepilnamečiui vaikui A. M. 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Ieškovas kreipėsi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir prašė jį sumažinti iki 250 Lt, taip pat sumažinti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, nes pasikeitė jo turtinė padėtis bei jam gimė kitas vaikas.
Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl priteisto išlaikymo dydžio, reikiamo šalių dukrai, pakeitimo. Teismas spręsdamas klausimą ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Šis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti sprendžiamos vaikų interesų naudai.
Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), kuris įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens pakitusią turtinę padėtį reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, ar turi kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę. Atmestini apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi, jo gaunamas darbo užmokestis per mėnesį 1 000 Lt, nuosavybės teise priklauso ½ dalis trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), transporto priemonių neturi, turi įsipareigojimų bankams bei papildomai išlaiko savo nepilnametį sūnų. Atsakovė nuo 2001-07-25 atleista iš (duomenys neskelbtini) nuo 2011-08-11 yra registruota darbo biržoje ir dalyvauja aktyviuose darbo rinkos programose, transporto priemonių ir nekilnojamojo turto neturi. Įvertinus šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nuo šalių santuokos nutraukimo pablogėjo, taip pat pablogėjo ir atsakovės turtinė padėtis. Atsižvelgiant į tai, galima teigti, kad abiejų šalių turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pablogėjo. Nors ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažametį vaiką turi įtakos jo turtinei padėčiai, tačiau pažymėtina, kad ji nėra neplanuota, neįprasta. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovės pateiktais skaičiavimais dėl vaikui reikalingo išlaikymo dydžio. Šalių dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakove, todėl atsakovė, žinodama savo dukros poreikius bei kiek ji išleidžia vaiko poreikių tenkinimui, pateikė šiuos faktus pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas nesutikdamas su atsakovės pateiktais įrodymai, pateikė savo argumentus. Teismas visus šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus įvertino kartu su byloje esančiais kitais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Taip pat, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo bei pažeidė lygaus visiems vaikams teikiamo išlaikymo principo, nes priteisdamas išlaikymą neanalizavo kito vaiko poreikių bei jam būtino išlaikymo dydžio. Pažymėtina, kad CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Aiškinant ir taikant šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Teismo sprendimo priėmimo metu minimali mėnesio alga buvo 800 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-17 nutarimas Nr.1368). Pažymėtina, kad šiuo metu minimalus mėnesinis darbo užmokestis yra 850 Lt (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-20 nutarimas Nr.718).
Vaiko išlaikymo dydis pirmiausia siejamas su protingais jo paties poreikiais. Vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja, todėl gali būti pažeisti vaiko interesai. Pažymėtina, kad kiekvienas vaikas turi teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių dukra yra dvylikos metų, lanko vidurinę ir meno mokyklą, be to turi sveikatos problemų. Ieškovas savo noru neteikia papildomo išlaikymo dukrai, nereguliariai moka teismo priteistą išlaikymą, kurio įsiskolinimas 2011-08-10 sudaro 7 000 Lt. Taigi apeliantas netinkamai vykdo savo pareigą materialiai išlaikyti dukrą, ir tokiu elgesiu pažeidinėja vaiko teises į išlaikymą, todėl nepagrįstai didesnę dalį išlaikymo dukrai turi teikti atsakovė. Be to, nuo 2006-12-08 sprendimo, kuriuo priteistas iš ieškovo jo dukrai išlaikymas, praėjo šešeri metai, pakilo maisto produktų, būsto išlaikymo, vaistų, rūbų ir kitų vaikams pragyvenimui būtinų prekių kainos, padidėjo infliacija. Ieškovo sūnus yra dviejų metų, lanko darželį, sveikatos problemų neturi, gyvena su abiem tėvais.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas priteisto išlaikymo dydį įvertino tiek ieškovo sūnaus, tiek šalių dukros poreikius, vaikų amžių, atsižvelgė į tai, kad šalių dukra turi sveikatos problemų, todėl pagrįstai konstatavo, kad ieškovo dukros poreikiai didesni, nei ieškovo sūnaus bei vadovaudamasi teismų praktika, kad išlaikymas neturėtų būti mažesnis už vieną minimalų mėnesinį atlyginimą, pagrįstai priteisė 400 Lt dydžio išlaikymą, kuris gali patenkinti tik pačius būtiniausius vaikų poreikius, o mažesnis išlaikymo dydis tam būtų nepakankamas ir šių poreikių neužtikrintų, dėl to jo mažinti dar labiau nėra pagrindo ir tai pažeistų vaiko interesus. O ieškovo prašomas nustatyti išlaikymo dydis – po 250 Lt vaikui būtų net mažesnis nei nurodytas orientacinis kriterijus minimaliam išlaikymo dydžiui. Ieškovas kaip vaiko tėvas turi prisidėti prie normalaus vaiko vystymosi ir šios asmeninės pareigos negali atsisakyti bei visą vaiko išlaikymo pareigą perkelti tik atsakovei, kadangi tėvų pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.).
Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sumažinimo. CK 3.194 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal CPK 279 straipsnio 5 dalį, jeigu įsiteisėjus sprendimui, nutarčiai ar nutarimui, kuriais iš atsakovo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus.
Nagrinėjamoje byloje, ieškovo mokamo išlaikymo dukrai įsiskolinimas atsirado vykdant Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-08 sprendimą, kuriuo buvo priteistas išlaikymas. Pažymėtina, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalių dukros turtinės teisės dydis, mastas yra nustatytas teismo privalomu ir vykdytinu sprendimu (CPK 18 straipsnis), tai jos dydis, mastas yra privalomi ir vykdytini iki jie nebus pakeisti ar panaikinti kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Be to, nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) lemia, kad teismo procesiniu sprendimu nustatyta vaiko teisė į konkretaus dydžio išlaikymą nebūtų paneigiama ar ribojama iki kito teismo sprendimo, kuriuo sumažinamas priteisto išlaikymo dydis, įsiteisėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą sumažinti susidariusį įskolinimą.
Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino teisės normas, vadovavosi prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos šios kategorijos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 8 dienos sprendimą palikti nepakeistą.