Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį ir atsakovo L. K. priešieškinį dėl neteisėto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta D. V., atsakovo L. K. artima draugė, paaiškino, kad broliai A. ir L., po mamos sveikatos pablogėjimo sutarė dalintis priežiūra, t. y. slauga. Lankydavosi bute (duomenys neskelbtini), laistė gėles. Nusprendus parduoti butą, padėjo L. jį atlaisvinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Bylos duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovas L. K. nuo 2016 metų vidurio (liepos-rugpjūčio mėnesiais) žodžiu sutarė prižiūrėti motiną A. O. Š., atitinkamai parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės įregistruotos A. O. Š. vardu, ir pasidalinti pinigus. Atsakovas L. K., atstovaudamas pagal įgaliojimą A. O. Š., 2018 m. kovo 30 d. sudarė buto pirkimo pardavimo sutartį, Notarinio registro Nr.1317 (b. l. 32-37). 2018 m. balandžio 10 d. ieškovui pervesta 6 587,94 Eur už parduotą butą (b. l. 5). Ieškovas laiko, kad po buto pardavimo buvo pervesti ne visi pinigai pagal susitarimą, atitinkamai atsakovas – ieškovas gavo daugiau nei priklausė, todėl kreipėsi į teismą dėl atitinkamų piniginių lėšų priteisimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu, remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio nuostatomis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 punktas). Įstatymas neįpareigoja ieškovo nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Ieškovas gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jo nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas teisės normas, išdėstyti teisinius argumentus, kurie tai pagrindžia, ir pan., tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą vykdo teismas, kurio nesaisto ieškovo ieškinyje nurodytas teisinis pagrindas. Teismas savo sprendimą gali grįsti kitomis teisės normomis, nei rėmėsi šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-29/2009; 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-410/2010).

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo ar gavo turtą, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-372/2011). Pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą institutas yra bendrojo teisės principo „iš neteisės teisė nekyla“ (ex iniuria ius non oritur) išraiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-68/2011). Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas, visų pirma, turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Ginčas tarp šalių kilo dėl piniginių lėšų paskirstymo. Nustatyta, kad ginčo piniginės lėšos gautos po šalių motinos A. O. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas laiko, kad kaip pirmos eilės įpėdiniai, turi teisę gautais pinigais disponuoti savo nuožiūra, t. y. bendru žodiniu susitarimu po ½.

Palikimas atsiranda palikėjo mirties momentu, o įpėdiniai, tiek įstatyminiai, tiek testamentiniai, kad palikimą įgytų, turi jį priimti. Pažymėtina, kad įpėdinis nuosavybės teisę į paveldėtą turtą įgyja nuo palikimo priėmimo momento ir būdamas paveldėto turto savininku turi teisę savo nuožiūra, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos asmens tapimą/buvimą įpėdiniu reikalauja tam tikrų teisinių santykių ir juridinių faktų buvimo visumos, t. y. palikimo atsiradimo (palikėjo mirties), be kita ko, palikimo priėmimo fakto (CK 5.3 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnio 1-6 dalys). Įpėdiniai pagal įstatymą paveldi lygiomis dalimis (CK 5.11 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pripažintina, kad tarp šalių nesusiklostė ir negalėjo susiklostyti įpėdinių tarpusavio teisiniai santykiai. Palikimas neatsirado, ginčo šalių motina yra gyva, tik susilpnėjusios sveikatos, dėl ko būtina priežiūra.

Teisėtų lūkesčių principas įtvirtina idėją, jog būtina pripažinti, gerbti ir ginti teisėtai įgytas civilines teises, t. y. asmuo, teisėtai įgijęs civilines teises, turi pagrįstą tikėjimą, kad savo teises galės įgyvendinti tiek veikdamas šiandien, tiek ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų bei teise pagrįstai tikėtis, kad asmens pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos tam tikrą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48/2009; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011; kt.).

Įvertinus esminę teisėtų ir pagrįstų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygą, nesant palikimo atsiradimo ir palikimo priėmimo faktų visumos, t. y. pagrindo ieškovui ir atsakovui įgyti įpėdinių civilines teises ir pareigas, atitinkamai nėra pagrįsto tikėjimo jų realiam įgyvendinimui, be kita ko, prielaidų jų pažeidimui neįgyvendinimo atveju. Vien tai, kad esamų aplinkybių visumoje ieškovui geranoriškai buvo pervesta atitinkama pinigų suma po ginčo buto pardavimo fakto, nesant susiklosčiusiesiems galimiems įpėdinių tarpusavio santykiams, atlikti veiksmai (pinigų pervedimas) negalėjo leisti ieškovui pagrįstai tikėtis siekiamos galimo įpėdinio teisės į palikimo dalį realaus įgyvendinimo, t. y. reikalauti ½ dalies pinigų, todėl nėra pagrindo pripažinti galimą ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, atitinkamai atsakovo – reikalauti, kaip įvardyta be pagrindo ieškovui pervestų piniginių lėšų grąžinimo.

Vertinant visumoje nustatytas nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad ieškovas, atitinkamai atsakovas neįrodė reikalavimų dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrįstumo, todėl ieškinys ir priešieškinys atmestini.

Atmetus ieškovo ieškinio, atitinkamai atsakovo priešieškinio reikalavimus, turėtos šalių bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 21,29 Eur. Atsakovas, kaip bankrutuojančios individualios įmonės savininkas, atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu (Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2108-510/2010) (b. l. 55). Pažymėtina, kad CPK normose nenustatyta, kad nurodytu atveju yra atleidžiama nuo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Atmetus ieškinį ir priešieškinį, valstybės naudai iš ieškovo ir atsakovo priteistina po 10,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 , 263-265, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo A. Š. 10,96 Eur (dešimt eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo L. K. 10,96 Eur (dešimt eurų 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Valstybei priteista bylinėjimosi išlaidų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.