- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- 2A-1332-924/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-01833-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- L. K.
- Ieškovas
- A. Š.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albinos Rimdeikaitės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-24-979/2019 pagal ieškovo A. Š. ieškinį ir atsakovo L. K. priešieškinį dėl neteisėto praturtėjimo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1 624,04 Eur, kaip nepagrįstą praturtėjimą. Ieškovas nurodė, kad 2016 metų viduryje (liepos-rugpjūčio mėnesiais) susilpnėjus šalių motinos A. O. Š. sveikatai, sutarė žodžiu su atsakovu dalintis motinos priežiūra, parduoti motinai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pasidalinti pinigus. 2018 m. kovo 30 d. sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis, 2018 m. balandžio 10 d. ieškovui pervesta 6 587,94 Eur už parduotą butą. Ieškovo įsitikinimu, jam turėjo būti pervesta 1 000 Eur daugiau, t. y. 7 687,94 Eur, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl be pagrindo neišmokėtos visos priklausančios pinigų sumos. Be to, ieškovas, išanalizavęs atsakovo pateiktų buto pardavimo išlaidų skaičiavimą, nustatė, kad dalis išlaidų patirta dėl atsakovo kaltės, o būtent, 653,53 Eur išlaidos (skola) komunalinių paslaugų tiekėjams už elektrą, dujas ir šildymą, baldų ir šiukšlių išvežimas, šiukšlyno mokestis, priverstinio skolų išieškojimo 240,51 Eur išlaidos (vykdymo išlaidos antstoliams). Ieškovo manymu, atsakovas turi grąžinti be pagrindo išskaičiuotas nurodytas išlaidas.
2. Atsakovas L. K. pateikė byloje priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovo 3 753,57 Eur, nepagrįstai gautų iš atsakovo. Atsakovas nurodė, kad šalių motina 2016 m. patyrė insultą, po ko negali gyventi be priežiūros, jai priklausantis butas tapo nereikalingas, nes ji turėjo gyventi pas vieną iš ją prižiūrinčių sūnų. Buvo nuspręsta butą parduoti. Per laikotarpį iki buto pardavimo nei ieškovas, nei atsakovas nemokėjo buto komunalinių mokesčių. Atsiradus buto pirkėjui atsakovas iš savo lėšų sumokėjo susidariusias skolas už komunalines paslaugas – 1 116,28 Eur, taip pat VĮ Registrų centrui už dokumentus – 134,65 Eur, hipotekos kreditoriui – 10 000 Eur, pardavimo tarpininkui UAB „Dzūkijos valda“ – 540 Eur, sutarties mokestį notarui – 140,33 Eur, viso 11 931,26 Eur. Butas buvo parduotas už 18 000 Eur, todėl ieškovui priklausanti suma būtų 3 034,37 Eur, o ne išmokėta – 6 787,94 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė; priteisė valstybei iš ieškovo A. Š. 10,96 Eur, o iš atsakovo L. K. 10,96 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
4. Teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl piniginių lėšų paskirstymo. Ginčo piniginės lėšos gautos po šalių motinos A. O. Š. buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Tiek ieškovas, tiek atsakovas laiko, kad jie, kaip pirmos eilės įpėdiniai, turi teisę gautais pinigais disponuoti savo nuožiūra, t. y. bendru žodiniu susitarimu po ½. Teismas pripažino, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių nesusiklostė ir negalėjo susiklostyti įpėdinių tarpusavio teisiniai santykiai. Palikimas neatsirado, ginčo šalių motina yra gyva, tik susilpnėjusios sveikatos, dėl ko jai būtina priežiūra.
5. Teismas pripažino, kad tiek ieškovas, tiek atitinkamai atsakovas neįrodė reikalavimų dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrįstumo. Įvertinus esminę teisėtų ir pagrįstų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygą, nesant palikimo atsiradimo ir palikimo priėmimo faktų visumos, t. y. pagrindo ieškovui ir atsakovui įgyti įpėdinių civilines teises ir pareigas, atitinkamai nėra pagrįsto tikėjimo jų realiam įgyvendinimui, be kita ko, prielaidų jų pažeidimui neįgyvendinimo atveju. Vien tai, kad ieškovui geranoriškai buvo pervesta atitinkama pinigų suma po ginčo buto pardavimo, nesant susiklosčiusiesiems galimiems įpėdinių tarpusavio santykiams, atlikti veiksmai (pinigų pervedimas) negalėjo leisti ieškovui pagrįstai tikėtis siekiamos galimo įpėdinio teisės į palikimo dalį realaus įgyvendinimo, t. y. reikalauti ½ dalies pinigų, todėl nėra pagrindo pripažinti galimą ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, atitinkamai atsakovo – reikalauti, kaip įvardyta, be pagrindo ieškovui pervestų piniginių lėšų grąžinimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovas L. K. prašo: palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį dėl patikslinto ieškinio reikalavimų atmetimo visa apimtimi; panaikinti sprendimo dalį dėl papildyto priešieškinio reikalavimų atmetimo ir priimti naują sprendimą - priteisti atsakovui iš ieškovo 3 753,57 Eur, kaip nepagrįstai gautas lėšas; apeliacinės instancijos teismui manant, kad sprendime pagrįstai nurodoma, jog ieškovas neturėjo paveldėjimo teisės, prašo pakeisti sprendimą, priteisiant atsakovui iš ieškovo 6 587,94 Eur, kaip nepagrįstai gautas lėšas (2 t. b. l. 1-2). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismo sprendimas pažeidžia sąžiningumo bei protingumo principus, nes pagal teismo logiką vaikai tik po tėvų mirties galėtų parduoti tėvų turtą, kuris augina mokesčius ir varžo kitų asmenų (komunalinių paslaugų teikėjų) teisę gauti atlyginimą už savo paslaugas. Šalių motinai gyvenant pakankamai ilgai įsiskolinimų už komunalines paslaugas dydis galėtų viršyti buto vertę, dėl ko komunalinių paslaugų teikėjai iš viso negalėtų atgauti atlyginimo už suteiktas paslaugas.
6.2. Teismo sprendimas neatitinka Civilinio proceso tikslo - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Teismas pagrįstai nustatė aplinkybę, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo susitarimas už buto pardavimą gautas lėšas pasidalinti po lygiai, nes buvo susitarta ir motiną prižiūrėti pakaitomis. Todėl aplinkybę, jog už parduotą turtą gautas lėšas buvo susitarta pasidalinti po lygiai būtina laikyti bylos šalių pripažintu faktu.
6.3. Teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, nes neįvertino, kad buto pardavimas buvo įvykdytas ne pagal paveldėjimo teisę, o pagal A. O. Š. įgaliojimą sūnui L. K. butą parduoti. Sprendime nepaisius bylos šalių pripažinto fakto, jog lėšos, likusios už buto pardavimą, turėjo būti pasidalintos lygiomis dalimis, reikštų, jog už buto pardavimą atsakovo gautos lėšų iš viso neturėjo būti pervestos ieškovui ir jis pervestas lėšas turi grąžinti.
6.4. Atsakovas įrodė savo patikslinto priešieškinio reikalavimus, jog prieš atliekant buto pardavimą turėjo būti sumokėti susikaupę komunaliniai mokesčiai, patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, nes be šių įsipareigojimų įvykdymo butas negalėjo būti parduotas, o komunaliniai mokesčiai būtų kaupęsi ir toliau, kol būtų viršiję net buto vertę.
Atsiliepimas
7. Ieškovas A. Š. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartį; teismui neatmetus atsakovo skundo, prašo atidėti skundo nagrinėjimą, kol bus priimtas sprendimas Vilniaus m. apylinkės teisme dėl A. O. Š. pripažinimo neveiksnia ir jos globos nustatymo, globėju pripažįstant A. Š. (2 t. b. l. 8). Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Proceso eigoje buvo nustatyta, jog šalys žodžiu sutarė butą parduoti, vadovaujantis racionaliais sumetimais, ir gautus už parduotą butą pigus pasidalinti lygiomis dalimis, tačiau atsakovas siekia užvaldyti visą pinigų sumą už parduotą butą. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip žodinių susitarimų su ieškovu nesilaikymas su tikslu pasipelnyti motinos ir ieškovo sąskaita.
7.2. Atsakovas nuo 2018 m. kovo 8 d. nesirūpino savo motina, ir ji pas atsakovą negyveno. Atsakovas nesilaiko savo žodinių susitarimų su ieškovu kartu rūpintis motina, o pardavęs motinos butą jau nesidomėjo jos sveikata ir ja nesirūpino, visą tą laiką motina gyveno pas ieškovą.
Šalies argumentai
7.3. Ieškovas prašė teismo įpareigoti atsakovą pateikti teismui įgaliojimą, kurio pagrindu buvo parduotas motinos butas, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Todėl iki šiol nėra žinomas šio įgaliojimo turinys ir atsakovui suteiktų veiksmų ribos. Tikėtina, jog įgaliojime atsakovas buvo įgaliotas parduoti butą, tačiau neįgaliotas pasisavinti už butą gautus pinigus, todėl šie pinigai priklauso šalių motinai ir atsakovas siekia juos pasisavinti neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
10. Byloje nustatyta, kad ieškovas A. Š. ir atsakovas L. K. 2016 metų liepos - rugpjūčio mėnesiais žodžiu sutarė prižiūrėti motiną A. O. Š., taip pat parduoti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas L. K., atstovaudamas pagal įgaliojimą A. O. Š, 2018 m. kovo 30 d. sudarė buto pirkimo–pardavimo sutartį (b. l. 32-37). Pagal šią Sutartį butas parduotas už 18000 Eur, iš kurių 10 000 Eur buvo pervesta pardavėjos A. O. Š. kreditoriui. 2018 m. balandžio 10 d. ieškovui iš jo motinos sąskaitos buvo pervesta 6 587,94 Eur (b. l. 5).
11. Byloje ginčas kilo dėl to, jog ieškovas laiko, kad po buto pardavimo buvo pervesti ne visi pinigai (1000 Eur mažiau), atitinkamai atsakovas byloje įrodinėjo, kad ieškovas gavo daugiau pinigų, nei jam priklausė (3753,57 Eur daugiau), todėl kreipėsi į teismą dėl atitinkamų piniginių lėšų priteisimo nepagrįsto praturtėjimo pagrindu (CK 6.237 straipsnis).
12. Pirmosios instancijos teismas tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė iš esmės savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad vien tai, jog ieškovui geranoriškai buvo pervesta atitinkama pinigų suma po ginčo buto pardavimo, nesant susiklosčiusiesiems galimiems įpėdinių tarpusavio santykiams, atlikti veiksmai (pinigų pervedimas) negalėjo leisti ieškovui pagrįstai tikėtis siekiamos galimo įpėdinio teisės į palikimo dalį realaus įgyvendinimo, t. y. reikalauti ½ dalies pinigų, todėl nėra pagrindo pripažinti galimą ieškovo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, atitinkamai atsakovo – reikalauti, kaip įvardyta, be pagrindo ieškovui pervestų piniginių lėšų grąžinimo.
13. Apelianto vertinimu, kadangi lėšas, gautas už motinos parduotą butą, bylos šalys turėjo pasidalinti lygiomis dalis, todėl sumokėtos skolos už komunalines paslaugas, patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas, turėjo būti išminusuotos iš dalintinos sumos, t. y. tik likusi suma turėjo būti pasidalinta lygiomis dalimis, kas reikštų, jog už buto pardavimą atsakovo gautos lėšos iš viso neturėjo būti pervestos ieškovui ir jis pervestas lėšas turi grąžinti.
14. Apeliacijos objektas - Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalis, kuria atmestas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl 3 753,57 Eur priteisimo, kurie ieškovui buvo perduoti pardavus bylos šalių motinos nekilnojamąjį turtą (butą).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; 2014-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236-611/2016).
16. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 25 punktą).
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktus ir jiems kvalifikuoti tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto gavimą be pagrindo, ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką.
18. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog šalys buvo susitarę už motinos parduotą butą gautus pinigus pasidalinti po lygiai, t. y. po ½, todėl ieškovui, išskaičiavus atsakovo patirtas išlaidas, buvo pervesta per daug, kuriuos ieškovas turėtų grąžinti atsakovui kaip be pagrindo įgytą turtą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad piniginės lėšos, gautos už ieškovo bei atsakovo motinai A. O. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą, būtent jai ir priklausė. Byloje nėra ginčo, kad 7600 Eur už parduotą butą buvo pervesti būtent šio turto savininkei A. O. Š., kurių dalį 2018-06-27 (kaip nurodė atsakovas, jos sąskaitoje tuo metu buvusį likutį – 6587,94 Eur) atsakovas iš motinos sąskaitos pervedė ieškovui.
20. Tiek ieškovas, tiek atsakovas byloje įrodinėjo, kad pasidalinti ginčo pinigus buvo būtent jų tarpusavio susitarimas, t. y. byloje jokių duomenų, jog tokia buvo jų motinos valia nėra. Pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomos normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius, nes paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). A. O. Š. tiek parduodant jos turtą, tiek atsakovui perduodant pinigus ieškovui buvo gyva, jokių duomenų, kad piniginės lėšos už jos parduotą turtą turėtų priklausyti atsakovui (vienam iš jos sūnų) nėra, todėl bylos šalių tarpusavio susitarimas, kokiomis dalimis pasidalinti pinigus už jų motinai priklausiusio turto pardavimą, neturi jokios teisinės reikšmės. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-07-16 sprendimu (civilinė byla Nr. 2YT-19353-1101/2019, yra atžyma, kad sprendimas įsiteisėjęs, taip pat, kad NRV neperduota, nes pilietė, kuri pripažinta neveiksnia, mirė) A. O. Š. buvo pripažinta neveiksnia atitinkamose šiame sprendime nurodytose turtinių, tame tarpe net asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais, ir neturtinių santykių srityse; nustatyta A. O. Š. globa ir jos globėju ir turto administratoriumi paskirtas A. Š.. Apeliacinės instancijos vertinimu, tenkinus atsakovo priešieškinį būtų įteisinta situacija, kai asmeniui, kuris pagal byloje esančius duomenis tuo metu neturėjo teisių į ieškovui perduotą turtą, atsirastų teigiamos pasekmės, t. y. teisė gauti iš ieškovo jų motinai priklausiusias pinigines lėšas, tokiu būdu būtų pažeistas principas, kad iš neteisės teisė nekyla (lot. ex injuria jus non oritur).
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo sumokėtų skolų, susijusių su jo motinai priklausiusio buto išlaikymu (komunaliniais mokesčiais), atlyginimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teisėjų kolegija šių apelianto argumentų nevertina bei plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl procesinės bylos baigties
22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti (ar pakeisti) apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
24. Atsakovas laikomas bylą pralaimėjusia šalimi, todėl ieškovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93, 98 straipsniai). Ieškovas nei prašymo, nei bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė, todėl teismas dėl jų paskirstymo nesprendžia.
25. Teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 5,58 Eur, kurios, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo L. K. 5,58 Eur (penkis eurus 58 ct) valstybei išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.