- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-1352-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02018-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Atsakovas
- M. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Laurimeta“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (buvusio Trakų rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Laurimeta“ (toliau – UAB „Laurimeta“) ieškinį atsakovui M. G. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo 1 800 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas atsakovui priklausančios transporto priemonės (motorolerio) HSUN AS 150T-2 be valstybinių numerių priverstinio nuvežimo protokolas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų pažeidimo, kurio pagrindu ši transporto priemonė nuvežta saugoti į ieškovės saugojimo aikštelę. Ieškovė, vadovaudamasi su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatu sudaryta sutartimi dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo, saugojo šią transporto priemonę ir apskaičiavo atsakovei saugojimo išlaidas. Pagal sutartimi nustatytas paslaugų kainas, iš transporto priemonės savininko ar valdytojo imamas 70 Eur mokestis už transporto priemonės nuvežimą ir skaičiuojamas 15 Eur mokestis už kiekvieną saugojimo dieną. Iš viso ieškovė apskaičiavo atsakovui įsiskolinimą už 4 mėnesių transporto priemonės saugojimą bendrai 1 800 Eur sumai. Ieškovė siuntė atsakovui pretenzijas dėl skolos padengimo, tačiau atsakovas geranoriškai atsisakė šias išlaidas padengti, todėl ieškovė buvo priversta kreiptis su ieškiniu į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime į ieškinį sutiko su ieškiniu iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškovės reikalavimu dėl 70 Eur transporto priemonės nuvežimo mokesčio, tačiau nesutinka su 1 800 Eur mokesčiu už motorolerio saugojimą. Paaiškino, kad atsakovas nesudarinėjo sutarčių dėl jam priklausančio motorolerio HSUN AS 150T-2 be valstybinių numerių saugojimo, todėl neatsako už tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytą sutartį ir joje numatytas sąlygas bei įkainius. Teigė, kad atsakovas apie jo motorolerio saugojimą nebuvo informuotas, todėl ieškovės nurodyti įkainiai jam nepriimtini ir netinkami. 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovui buvo siųstas pranešimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir transporto priemonės atsiėmimo, tačiau pranešime nurodyta transporto priemonė ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokios transporto priemonės atsakovas niekada neturėjo, todėl atsakovas, gavęs šį pranešimą, negalėjo susieti šių aplinkybių su jo motorolerio saugojimu. 2016 m. rugsėjo mėn. atsakovas buvo nuvykęs pas ieškovę atsiimti šios transporto priemonės, tačiau ieškovės direktorė šios transporto priemonės negrąžino ir paaiškino, kad ją atiduos atsakovui tik tada, kai bus sumokėta visa skola. Atsakovo manymu, nagrinėjamu atveju ieškovė iš šios situacijos bando pasipelnyti ir užsidirbti kuo daugiau pinigų, nors pats motoroleris nėra didelis, užima apie 1 kv. m. plotą, faktiškai į vieną automobiliui skirtą stovėjimo vietą, galima pastatyti 7 motorolerius, todėl, vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, ieškovės reikalautina suma turėtų būti ženkliai sumažinta. Atsakovui šis motoroleris kainavo 150 Eur, todėl atsakovas sutiktų ieškovei sumokėti už jo nuvežimą ir saugojimą iš viso 150 Eur, ir svarstytų galimybę atsisakyti motorolerio ieškovės naudai, kaip kompensaciją už jo saugojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Trakų rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas priteisė ieškovės naudai iš atsakovo: 1 800 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 131 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ginčo transporto priemonė (motoroleris) iš atsakovo paimta dėl KET pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir nuvežta saugojimui į ieškovės saugojimo aikštelę. Tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo apskrities komisariato 2015 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo paslaugų sutartis, kuri numatė, jog už transporto priemonės nuvežimą, jos savininkas moka 70 Eur, o už saugojimą – 15 Eur už parą. Ieškovė 2016 m. rugsėjo 12 d. siuntė atsakovui pranešimą dėl įsiskolinimo apmokėjimo ir transporto priemonės atsiėmimo. Nors šiame pranešime klaidingai nurodyta transporto priemonė (ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau atsakovas, žinodamas, kad jo transporto priemonė taip pat nuvežta saugojimui į aikštelę, negalėjo nereaguoti į šį pranešimą. Atsakovas ieškovei už motorolerio nuvežimą ir saugojimą nesumokėjo, transporto priemonės neatsiėmė.
6. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo pareiga mokėti ieškovei už transporto priemonės, kuria buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, nuvežimą ir saugojimą kyla iš įstatymo ir ieškovės bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytos sutarties, todėl šias išlaidas atsakovas turi atlyginti.
7. Pažymėjo, kad atsakovo argumentai apie tai, kad jis nesudarė sutarties dėl transporto priemonės saugojimo, ir kad sutartimi numatyti įkainiai yra nepagrįstai aukšti, nėra teisiškai reikšmingi. Atsakovas nuo pat motorolerio nuvežimo momento žinojo, kad jo transporto priemonė nuvežta saugoti ir negalėjo nežinoti, kad už saugojimą reikės mokėti, todėl turėjo imtis priemonių, kad neaugtų skola už saugojimą.
8. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, kaip nuoroda į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, netaikytina, nes minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl priteistinos sumos už priverstinai nuvežto automobilio saugojimą, buvo vertinamas ieškovo neveiklumas, kaip sąlyga didelei skolos sumai susidaryti, o ne svarstoma automobilio saugojimo kainos pagrįstumas.
III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. priteisti iš atsakovo 450 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 450 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės naudai.
10. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, neteisingai interpretavo teismų praktiką ir nesivadovavo teisingumo principais.
11. Nurodė, kad atsakovas neginčija tarp ieškovės ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sudarytoje sutartyje numatytų transporto priemonių saugojimo įkainių, bet ginčija terminą, už kurį buvo skaičiuotas saugojimo vienos paros tarifas, nes vienos paros tarifas (šiuo atveju 15 Eur už parą) taikytinas tik už trumpalaikį saugojimą, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą 1 800 Eur, kuris susidarė už atsakovo transporto priemonės saugojimą 120 parų. Toks saugojimas negali būti trumpalaikis, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės, kaip saugotojo, siekį nepagrįstai praturtėti dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Atsakovas mano, jog išieškojimas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus, jeigu paros saugojimo tarifas (15 Eur) būtų skaičiuojamas už protingą 30 parų laikotarpį, t. y. priteisiant iš atsakovo 450 Eur, o ne 1 800 Eur už 120 parų.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą nesutiko su atsakovo skundu, prašo jį atmesti ir priteisti iš atsakovo 145 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje dėl šio atsiliepimo parengimo.
Šalies argumentai
13. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas skunde nurodytų argumentų aspektu yra teisėtas ir pagrįstas byloje esančiais įrodymais.
14. Pažymėjo, kad 4 mėnesių terminas yra pakankamai trumpas laiko tarpas, kuris laikytinas protingu ir įprastu iki pateikiant ieškinį dėl skolos priteisimo. Nagrinėjamu atveju pati ieškovė, taip pat tarpininkaujant antstolės Brigitos Palavinskienės kontorai, siuntė atsakovui registruotus laiškus, informuodama atsakovą apie pareigą atsiimti transporto priemonę, tačiau atsakovas šiuos laiškus ignoravo ir atsakymo ieškovei neteikė, transporto priemonės neatsiėmė, nesikreipė dėl jos atsiėmimo ir transporto priemone nesidomėjo, todėl šios aplinkybės patvirtina, kad pats apeliantas elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai. Transporto priemonės atsiėmimo galimybės priklausė tik nuo paties atsakovo.
15. Pažymėjo, kad tam, jog būtų pagrindas mažinti priteistiną sumą, byloje turėtų būti nustatytas ieškovės (saugotojo) ar policijos, netinkamas pareigų vykdymas ar kitos reikšmingos aplinkybės, įtakojusios įsiskolinimo sumos nepagrįstą didinimą. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nėra, o atsakovo pozicija yra nenuosekli, nes atsiliepimu į ieškinį buvo prašoma ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime buvo nurodoma, kad sutinka mokėti 150 Eur, o apeliaciniu skundu pripažįstama 450 Eur skola.
16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santykiams, kylantiems priverstinai nuvežus ir perdavus saugoti transporto priemonę, yra taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.830 straipsnis), o ne civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios trečiojo asmens reikalų tvarkymą kaip nurodyta apeliaciniame skunde, todėl teisiškai nereikšmingi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai susiję su CK 6.229 straipsnio taikymu. Apelianto nurodyta teismų praktika šioje situacijoje neturi būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.
19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškovės ieškinys dėl išlaidų už transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
20. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. ūkio subjektų grupė (tarp jų ir ieškovė UAB „Laurimeta“) ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sudarė priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutartį Nr. 10-ST2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo, įgaliotam policijos pareigūnui iškvietus, atvykti į nurodytą vietą, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikštelėje. Pagal minėtos sutarties 8 punktą ir priedą Nr. 1 prie sutarties ieškovas įgijo teisę imti sutartyje nurodytą užmokestį už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą. 2016 m. rugpjūčio 3 d. buvo surašytas Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. R448437, kuriuo į ieškovei priklausančią saugojimo aikštelę, kelio Vilnius–Polockas 18 kilometre, buvo nuvežtas motoroleris HSUN AS 150T-2, be valstybinių numerių. Transporto priemonė paimta iš atsakovo M. G. už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 128 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už transporto priemonės vairavimą, neturint tam teisės. Be to, transporto priemonė (motoroleris) buvo išregistruotas, be valstybinės techninės apžiūros, nedraustas civilinės atsakomybės draudimu. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6-1076-424/2016 M. G. už šiuos administracinius teisės pažeidimus buvo skirta bauda. Šis nutarimas įsiteisėjęs. Remiantis paslaugų įkainiais (priedas Nr. 1 prie 2015 m. lapkričio 4 d. sutarties) už minėtos transporto priemonės saugojimą nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d. ir pirmuosius keturis mėnesius buvo priskaičiuota 1 800 Eur suma (t. y. už transporto priemonės saugojimą buvo skaičiuojamas 15 Eur mokestis už kiekvieną parą). 2016 m. rugsėjo 12 d. atsakovui buvo siųstas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo (tuo metu rašto duomenimis įsiskolinimas sudarė 670 Eur).
21. Atsakovas neginčija pareigos atsiskaityti už jo transporto priemonės (motorolerio) nuvežimą ir saugojimą, neginčija vienos paros saugojimo tarifo dydžio (t. y. 15 Eur už parą), tačiau nesutinka, kad priskaičiuotas 1 800 Eur įsiskolinimas jam buvo skaičiuotas už 4 mėnesius (120 parų), laiko saugojimą terminą neprotingu, ieškovės siekiu praturtėti, todėl prašo, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, sumažinti įsiskolinimo dydį iki 450 Eur (t. y. už 30 parų laikotarpį). Apeliantas prašo apeliacinės instancijos teismo remtis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009 išaiškinimais.
22. Pareiga atlyginti saugojimo išlaidas atsiranda transporto priemonės savininkui specialios viešosios teisės normos pagrindu. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Šios išlaidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti išlaidas įvykdymo užtikrinimas civiliniame kodekse nustatytais būdais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iš transporto priemonės stovėjimo aikštelės.
23. Apeliantas, kvalifikuodamas teisinius santykius, apeliaciniame skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, prašo šia nutartimi remtis ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo nurodyta teismų praktika yra pasikeitusi. Vėliau priimtose kasacinės instancijos teismo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2011, 2013 m. balandžio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2013), teismas pasisakė dėl tokio pobūdžio santykių teisinio kvalifikavimo ir įvardijo aiškius kriterijus, kuriais vadovaujantis trečiojo asmens reikalų tvarkymas negali būti taikomas priverstiniam transporto priemonių nuvežimui ir saugojimui, bei įtvirtino taisyklę, kad šiems santykiams taikomos nuostatos, reglamentuojančios pasaugą (CK 6.830 straipsnis). Taigi, nenukrypstant nuo Konstitucinio Teismo doktrinos (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), sprendžiant analogiškus ginčus, šioje byloje taip pat taikytini naujesnėse kasacinėse nutartyse pateikti išaiškinimai, o ne apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje.
24. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir policijos komisariato buvo pasirašyta pasaugos sutartis, kuri buvo sudaryta užtikrinant abiejų jos šalių interesus (policijos komisariato interesas užtikrinti įstatymo nustatyta tvarka paimtos transporto priemonės saugojimą ir ieškovės interesą gauti pajamų už sutarties vykdymą) (CK 6.830 straipsnis). Ši sutartis sudaryta kartu ir trečiojo asmens naudai (t. y. šiuo atveju atsakovo), nes sutartyje nustatytos ne tik ją sudariusių šalių teisės ir pareigos, bet ir transporto priemonės savininko pareiga sumokėti už transporto priemonės išvežimą ir saugojimą (CK 6.191 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. CK 6.832 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad saugotojas privalo imtis visų jam prieinamų priemonių užtikrinti jam perduoto daikto išsaugojimą. CK 6.834 straipsnio 1 dalis nustato, kad saugotojas privalo saugoti daiktą sutartyje nustatytą pasaugos terminą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu sutartyje pasaugos terminas nenustatytas ir negali būti nustatytas pagal sutarties sąlygas, saugotojas privalo saugoti daiktą, iki jį pareikalaus grąžinti davėjas ar kitas asmuo, turintis teisę jį atsiimti. CK 6.840 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu pasaugos sutartis yra atlygintinė, davėjas privalo sumokėti saugotojui atlyginimą pasibaigus saugojimui. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu pasibaigus pasaugos sutarties terminui davėjas neatsiima daikto, jis privalo mokėti atlyginimą už tolesnį daikto saugojimą. Tuo tarpu atsakovas turi teisę reikalauti, kad ieškovė grąžintų perduotą saugoti transporto priemonę tokios pat būklės, kokios ji buvo atiduota saugoti, bei saugotojo atsakomybės neįvykdžius prievolės.
25. Byloje nėra duomenų, kad saugotojas savo pareigas būtų atlikęs netinkamai ar veikęs ne pagal pasaugos sutarties nuostatas. Apie tai, kad jo transporto priemonė (motoroleris) buvo priverstinai nuvežta į mokamą saugojimo aikštelę, apeliantas sužinojo jau tą pačią, motorolerio priverstinio nuvežimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d. 2016 m. rugsėjo 12 d. apeliantui buvo papildomai siųstas pranešimas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo. Nors pranešime (reikalavimo dalyje) klaidingai nurodyta transporto priemonė, t. y. nurodyta ALFA ROMEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri atsakovui nepriklauso, tačiau šio pranešimo pradžioje buvo nurodyta teisinga atsakovui priklausanti transporto priemonė HSUN AS150T-2, be valstybinio numerio. Be to, atsakovas, žinodamas, kad motoroleris yra paimtas ir nuvežtas saugojimui, turėjo pareigą imtis priemonių turtui atsiimti. Būdamas rūpestingu, turėjo susisiekti su ieškove ar su policijos komisariatu, domėtis motorolerio likimu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų siekęs atsiimti jam priklausantį motorolerį iš ieškovės saugojimo aikštelės ar domėjęsis jo likimu (t. y. būtų rūpinęsis susigrąžinimu). Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad saugojimo išlaidų padidėjimą (skaičiavimą už didesnį laikotarpį) lėmė ne ieškovės netinkami veiksmai ar netinkamas (per ilgas) išlaidų skaičiavimas, bet paties apelianto atsainus požiūris į savo turtą, nesidomėjimas savo motorolerio likimu. Pažymėtina ir apelianto administracinių pažeidimų pobūdis, t. y. kad jis vairavo motorolerį ne tik, kad neturėdamas tam teisės, tačiau išregistruotą, be valstybinės techninės apžiūros, nedraustą civilinės atsakomybės draudimu, t. y. techniškai netvarkingą transporto priemonę, kas rodo, jog atsakovas yra linkęs būti nerūpestingu. Atsakovas, naudodamas tokią transporto priemonę eisme, sukėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, todėl jis turi pareigą atlyginti dėl tokių pažeidimų padarinių pašalinimo trečiųjų asmenų patirtas išlaidas (SEAKĮ 33 straipsnio 1, 8 straipsniai).
26. Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė 1 800 Eur išlaidų už atsakovo motorolerio saugojimą keturis mėnesius. Ginčo dėl vienos paros saugojimo tarifo dydžio nėra, atsakovas tai pats pripažįsta apeliaciniame skunde, o aplinkybės, kad transporto priemonė buvo laikoma ilgesnį terminą, nei kad galėjo būti saugoma, priklausė nuo atsakovo veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad pasaugos sutarties priede Nr. 3 (12 punkte) nustatyta, kad jeigu per 4 mėnesius nuo laiško transporto priemonės savininkui išsiuntimui nesikreipė į vykdytoją (t. y. į ieškovę) dėl transporto priemonės atsiėmimo ar laiškas nepasiekė adresato, vykdytojas kreipiasi į teismą Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Taigi, ieškovė laikėsi sutarties priede nustatyto termino ir atsakovui neatsiėmus transporto priemonės per minėtus 4 mėnesius, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaidų atlyginimo už motorolerio saugojimą.
27. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, įvertinant tai, kad ieškovės teikiamos paslaugos yra specializuotos (už šias paslaugas numatyta atsakomybė, yra rizika pačiam atlyginti žalą, neišsaugojus saugomos transporto priemonės), o atsakovas pats buvo atsainus savo turto atžvilgiu, nėra pagrindo mažinti ieškovės patirtas transporto priemonės saugojimo išlaidas. Toks terminas, už kurį paskaičiuotos išlaidos laikomas teisingu.
28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
29. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė pateikė įrodymų, kad patyrė 145 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į šiuos Rekomendacijų rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius, į pateikto atsiliepimo turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vertina, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos, susijusios su advokato pagalba, yra protingos ir pagrįstos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 145 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų (buvusio Trakų rajono apylinkės teismo) 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Laurimeta“, j. a. k. 125991990, naudai 145 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.