- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- e2A-469-280/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00120-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Ieškovas
- UAB „Legal Balance“
- Atsakovas
- J. A.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1585-286/2022 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. A. dėl nesumokėtų nuomos įmokų, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 207,25 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 186,52 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 18,00 Eur žyminio mokesčio bei 242,00 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Nurodė, kad tarp nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės – nuomininkės J. A. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-024722 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamais daiktas – telefonas (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas) 13 mėnesių terminui. Atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Atsakovė sutartinių įsipareigojimų nevykdė – nemokėjo išsinuomoto daikto nuomos mokesčio, taip pat negrąžino išsinuomoto daikto. 2021 m. birželio 11 d. pirminis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove ir atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises pagal Sutartį į atsakovės įsiskolinimą. 2021 m. birželio 16 d. atsakovei Sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą apie pradinio kreditoriaus pasikeitimą ir reikalavimą įvykdyti prievolę ieškovei. Atsakovė nesumokėjo nuomos įmokų ir netesybų, todėl jos turi būti priteistos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovės ieškovei priteisė 207,25 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, 18,65 Eur delspinigių, 148 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 373,90 Eur ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 225,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas nustatė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutartis, 2021 m balandžio 27 d. pretenzija atsakovei, 2021 m. birželio 16 d. pranešimas dėl kreditoriaus pasikeitimo, reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-06/01 ir išrašo iš šios sutarties priedas Nr. 1 ir kiti dokumentai patvirtina, jog pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei J. A. 2020 m. gruodžio 4 d. sutarties Nr. BK-024722 pagrindu suteikė teisę naudotis kilnojamuoju daiktu – telefonu (duomenys neskelbtini) 13 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo per sutarties laikotarpį sumokėti 12 mėnesinių įmokų po 27,99 Eur. Atsakovė nevykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl 2021 m. birželio 11 d. pirminis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) sudarė reikalavimo perleidimo sutartį su ieškove ir atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises pagal Sutartį į atsakovės įsiskolinimą. Apie reikalavimo teisės perleidimą atsakovei 2021 m. birželio 16 d. pranešta CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka. Kadangi byloje nėra duomenų, kad atsakovė iki ieškovės kreipimosi į teismą būtų atsiskaičiusi su ieškove ar pradine kreditore (CPK 178 straipsnis), todėl iš jos priteista 207,25 Eur nesumokėtų įmokų. Pažymėjo, kad šalis siejo vartojimo teisiniai santykiai.
5. Nustatė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. sutartyje Nr. BK-024722, dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta, kad nuomininkas (atsakovė), tinkamai vykdęs įvykdęs sutartį, t. y. sumokėjęs visas mėnesines įmokas pagal sutartyje nustatytą grafiką (12 mėnesinių įmokų) gali įsigyti Turtą (telefoną) už 1 Eur. Jeigu nuomininkas nepasinaudoja tokia teise, Sutartyje aptarti nuomotojo veiksmai, kurių jis turi imtis, norėdamas susigrąžinti išnuomotą daiktą (šiuo atveju – telefoną). Pagal sutartyje nustatytą tvarką, nuomotojas turi pateikti nuomininkui pasirašyti turto grąžinimo aktą sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje. 2021 m. birželio 16 d. pranešime skolininkei „Dėl kreditoriaus pasikeitimo ir sutarties nutraukimo“ nurodyta, kad ieškovė praneša atsakovei apie nuomos sutarties nutraukimą ir reikalauja iš atsakovės skolos bei delspinigių. Ieškovė nepareikalavo grąžinti išnuomoto daikto – telefono, o pareiškė ieškinį teisme dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
6. Vertino, kad ieškovė, kaip kreditorė vienašališkai nusprendė dėl atsakovės pareigos įsigyti išsinuomotą telefoną, po to, kai turėjo būti sumokėtos visos įmokos už šį daiktą (telefoną), kas atitinka 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių (toliau – Direktyva) 2 straipsnio 2 dalies d punkto nuostatos išimtį, pagal kurią laikoma, kad nuomos ar išperkamosios nuomos sutartyje nustatyta pareiga įsigyti sutarties objektą, jeigu kreditorius vienašališkai taip nusprendžia. Atitinkamai toks vienašalis ieškovės sprendimas yra taip pat ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) (kuris priimtas, įgyvendinant minėtą Direktyvą) 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos išimtis, kuriai esant, VKĮ turi būti taikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutarčiai. Todėl 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutartis Nr. BK-024722 turi būti vertinama kaip išperkamosios nuomos sutartis ir jai galioja VKĮ įstatyme įtvirtinta vartotojo teisių apsauga.
7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis netesybų priteisimą. Nustatė, kad 2020 m. gruodžio 4 d. nuomos sutartyje BK-024722 numatytas netesybų dydis – 0,5 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad turto (telefono) vertė sutarties sudarymo metu – 239 Eur, nuomos mėnesinis mokestis 27,99 Eur, mokėjimų skaičius – 12. Per 13 mėn. atsakovė turėjo pradinei kreditorei, vėliau – ieškovei sumokėti iš viso 335,88 Eur. Ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį ir pareiškė ieškinį teisme. 186,52 Eur delspinigiai ieškovės paskaičiuoti pagal Sutarties dalyje „Šalių atsakomybė“ įtvirtintą sąlygą, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą nuomininkas privalo mokėti nuomotojui 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos.
8. Teismas pripažino, jog Sutarties sąlygoje, kurioje įtvirtinti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, prašoma priteisti delspinigių suma – 186,52 Eur, palyginus su pagrindine skola – 207,25 Eur yra akivaizdžiai per didelė ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai pažeidžiant kitos šalies interesus (CK 1.2 straipsnis). Pažymėjo, kad, priešingai nei ieškovė, atsakovė, sudarydama išperkamosios nuomos sutartį, neturėjo realios galimybės derėtis dėl jos sąlygų (įskaitant ir sąlygą dėl delspinigių), nes pasirašė lizingo bendrovės parengtas standartines sutarties sąlygas (CK 6.185 straipsnis).
9. Vertino, jog šiuo metu galiojančioje VKĮ įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento (t. y. 10 kartų mažesnės, nei nurodytos Sutartyje) pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl teismas ieškovės prašomus priteisti 0,5 proc. dydžio delspinigius mažino iki 0,05 proc. dydžio delspinigių ir iš atsakovės priteisė 18,65 Eur delspinigių (207,25 Eur X 0,05 proc. X 180 d.).
10. Kadangi atsakovė praleido terminą įvykdyti prievolę, todėl iš jos ieškovei priteistos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 225,90 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi teismas tenkino 57 proc. ieškinio, iš atsakovės ieškovei priteista 148 Eur bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo už akių dalis dėl delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 186,52 Eur delspinigių, 260 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmos instancijos teisme. Taip pat prašo priteisti iš atsakovės 19 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VKĮ nuostatomis, nes pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties Nr. BK-024722 bendrosiose sąlygose įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai Nuomininkui suteikiama teisė įsigyti Turtą už 1,00 Eur“. Pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą. Tik tuo atveju, jeigu pradinis kreditorius ir atsakovė Sutartyje būtų įtvirtinę nuostatą, kad atsakovė, sumokėjusi visas nuomos mokesčio įmokas pagal Sutartį, privalo išsipirkti nuomojamą daiktą, galėtų būti taikomas VKĮ. Išperkamosios nuomos teisiniai santykiai buvo kvalifikuojami kaip vartojimo kredito teisiniai santykiai iki 2011 m. balandžio 1 d., t.y. iki tol, kol įsigaliojo VKĮ bei iki tol, kol 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojo CK XLIII skyriaus trečio skirsnio pakeitimai. Sutinka, kad šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau ji negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomas VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018).
13. Pažymi, kad CK 6.256 straipsnio 2 dalyje įvirtinta, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Pagal skunde nurodomą kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismas mokėtinų netesybų dydį sumažindamas 10 kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
14. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos doktrina ir sąžiningumo bei protingumo principais, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, ieškovė prašė priteisti delspinigius tik už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Apeliantė po reikalavimo perleidimo sutarties, elektroniniu paštu atsakovei išsiuntė pranešimus dėl kreditoriaus pasikeitimo ir reikalavimo įvykdyti prievolę, o į teismą su kreipėsi po protingo termino. Delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarčių bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Atsakovė susipažino su Sutarčių sąlygomis, su jomis sutiko.
Motyvuojamoji dalis
15. Kadangi ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
18. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl dalies delspinigių priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
19. Byloje nustatyta, kad tarp nuomotojo UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovės – nuomininkės J. A. 2020 m. gruodžio 4 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-024722 (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamais daiktas – telefonas (duomenys neskelbtini) (toliau – Daiktas) 13 mėnesių terminui. Šalys sutartyje susitarė, kad už kiekvieno sutartyje nurodyto mokėjimo termino praleidimą, atsakovė įsipareigoja mokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną iki visiško atitinkamos sumos sumokėjimo dienos. Atsakovė paskaičiavo delspinigius už 180 dienų. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog yra pagrindas sutartimi nustatytą delspinigių dydį mažinti nuo 0,5 proc. iki 0,05 proc. ir priteisti ieškovei iš atsakovės 18,65 Eur delspinigių, su kuo apeliantė nesutinka.
20. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. gruodžio 4 d. sutartį Nr. BK-024722 vertino kaip išperkamosios nuomos sutartį ir sprendė, jog jai galioja VKĮ įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad tarp pradinio kreditoriaus ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis. Taigi, ginčo dėl vartojimo teisinių santykių kvalifikavimo nėra. Apeliantė teigia, jog Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (VKĮ) normos. Apeliantė nesutinka, kad nagrinėjamu atveju taikytinas VKĮ, kadangi pagal šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą VKĮ netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto.
21. Pažymėtina, kad nors formaliai Sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, o VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo, todėl įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta išimtimi galima naudotis tik tuo atveju, kai ja nėra siekiama išvengti VKĮ nuostatų taikymo.
22. Nagrinėjamu atveju egzistuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad tarp šalių sudaryta išperkamosios nuomos sutartis iš esmės nebuvo orientuota į daikto grąžinimą Pradinei kreditorei, suėjus išperkamosios nuomos terminui, o atsakovė siekė savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui įsigyti telefoną, kuris, savo paskirtimi ir esme yra skirtas naudotis ne 13 mėnesių, o ilgesniam terminui. Sutarties sąlyga, neįtvirtinanti pareigos privalomai pirkti daiktą, negalėtų būti pripažinta sąžininga. Todėl pagrįstai pripažinta, jog sutarčiai galioja VKĮ įstatyme įtvirtinta vartotojo teisių apsauga. Pripažintina, jog apskaičiuojamai delspinigių sumai yra taikomos VKĮ nuostatos, numatančios 0,05 proc. netesybų dydį. Atsižvelgiant ir į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovei iš atsakovės priteisti 18,65 Eur (207,25 Eur X 0,05 proc. X 180 d.) dydžio delspinigius.
23. Papildomai pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
24. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad VKĮ nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Tačiau, nors apeliantė vadovavosi VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė VKĮ vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, VKĮ nuostatas, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, silpnesnės šalies interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine-komercine veikla interesus. Dėl to pagrįstai delspinigių dydis buvo sumažintas iki 0,05 procentų už ieškovės prašomas 180 dienas. Manytina, toks delspinigių dydis užtikrins šalių interesų pusiausvyrą bei nesuteiks nė vienai iš šalių perdėto pranašumo.
27. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo nėra tenkinamas, nėra pagrindo vertinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į ieškovės patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
28. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
29. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo sprendimo ar jo dalies panaikinti ar keisti. Dėl nurodyto ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinio skundo netenkinus, atitinkamai nėra pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistu.