Šiaulių apygardos teismo nutartis

2023-06-28 · Civilinė byla Nr. e2S-371-357/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-06-28Šiaulių apygardos teismas
  2. e2YT-2386-1139/2023Sprendimas · 2023-11-06Telšių apylinkės teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-28
Bylos Nr.
e2S-371-357/2023
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-00680-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-371-357/2023Teisminio proceso Nr. 2-29-3-00680-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.4; 3.1.14.3 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 28 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) V. P. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas pareiškėjo V. P. pareiškimas, kuriuo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po savo sutuoktinės J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas butą Nr. 4, (duomenys neskelbtini), bei šiuo adresu esančius ūkinius pastatus, priėmė jos palikimą.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2023 m. balandžio 5 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi pareiškėjui nustatytas 14 kalendorinių dienų procesinis terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti duomenis, kad pareiškimą pasirašiusi I. V. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, neturint tokių duomenų, pateikti pareiškimą, pasirašytą tinkamo atstovo, nurodyti tikslą, kuriam reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pateikti duomenis, patvirtinančius, kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti turtą po sutuoktinės mirties; esant būtinumui nurodyti liudytojus, kuriuos teismas turi apklausti, pateikti duomenis iš VĮ Registrų centro apie nurodomą nekilnojamąjį turtą bei patikslinti pareikštą reikalavimą.

3. 2023 m. balandžio 19 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose gautas pareiškėjo V. P. atstovo advokato V. F. atskirasis skundas dėl 2023 m. balandžio 5 d. nutarties. 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti atskirąjį skundą, nurodant, kad pagal CPK 115 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.), teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama, o atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2023 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pasirašytą I. V., laikė nepaduotu ir grąžino pareiškėjui.

5. Teismas nurodė, kad 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti baigėsi 2023 m. balandžio 20 d., tačiau teismui nepateiktas joks dokumentas, kuriuo būtų pašalinti pareiškimo trūkumai. Prašymų dėl termino pareiškimo trūkumams pašalinti negauta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas per teismo nustatytą terminą neištaisė pareiškimo trūkumų, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalimi, grąžintinas pareiškėjui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Skųsdamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį, apeliantas (pareiškėjas) V. P. prašo ją panaikinti ir nustatyti papildomą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, jei pirmosios instancijos nurodyti procesinio dokumento trūkumai pagrįsti. Atskirąjį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:

6.1. Nors pareiškėjas 2023 m. balandžio 19 d. teismui teiktame atskirajame skunde teikė kartu ir prašymą suteikti papildomą terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas tokio prašymo neišsprendė.

6.2. Teismas nepagrįstai priėmė nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo, nes civilinei bylai suteikus tiek bylos, tiek proceso numerį ji laikytina iškelta, o trūkumų institutas taikomas esant neiškeltai civilinei bylai. Daugumą 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų įmanoma pašalinti pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl 2023 m. balandžio 5 d. nutartis priimta nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, teismui padarius išvadą, kad pareiškėjas nepašalino šio procesinio dokumento trūkumų. Apeliacijos objektas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – pareiškimui) keliami reikalavimai ir procesinio dokumento trūkumų nepašalinimo teisiniai padariniai.

9. Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė termino trūkumams pašalinti pratęsimo. Nors 2023 m. balandžio 19 d. teismui pateiktame atskirajame skunde (kurį atsisakyta priimti 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi) pareiškėjas suformulavo reikalavimą suteikti papildomą terminą trūkumams pašalinti, tačiau toks prašymas buvo formuluotas sąlygiškai ir jį siejant su atskirojo skundo išnagrinėjimo rezultatu bei iš esmės nesutinkant su teismo nustatytais trūkumais, o ne teiktas teismui kaip savarankiškas prašymas, todėl pirmosios instancijos pagrįstai šio klausimo nesprendė.

10. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija bei Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina vieną iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principą. Teisė kreiptis į teismą, kad būtų apgintos pažeistos teisės, įtvirtinta ir CPK 5 straipsnyje. Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą.

11. Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galimai pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą (ieškinį, pareiškimą, skundą), kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).

12. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę fakto nustatymo turi atitikti ne tik CPK 111-114 straipsniuose nustatytus bendruosius procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimus, bet ir CPK 447 straipsnyje nustatytus pareiškimo turinio specialiuosius reikalavimus (CPK 443 str. 2 d., 447 str.). Teismui nustačius, jog pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114 straipsniuose ir 447 straipsnyje nustatytų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, nustatyti trūkumai šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog ieškinio (šiuo atveju-pareiškimo) priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas (pareiškėjas), jau paduodamas ieškinį (pareiškimą), pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Teismas, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti visi įrodymai, patvirtinantys ieškinio pagrįstumą, negali iš ieškovo reikalauti tų ieškinio įrodymų, kurie, teismo nuomone, būtų pakankami ieškiniui patenkinti, nes ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Priešingu atveju ne tik pasunkėtų civilinis procesas ir užsitęstų civilinės bylos iškėlimas, bet ir būtų neproporcingai apribota asmens teisė kreiptis į teismą, nes ieškovas būtų verčiamas teismui pateikti tokius ieškinio įrodymus, kurių galbūt iš viso nėra. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Dėl šių priežasčių įrodymų pakankamumo klausimas neturėtų būti sprendžiamas procesinio dokumento priėmimo stadijoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1323/2013).

14. Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio turinio reikalavimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Pažymėtina, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013; 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016, 15 punktas).

15. Akcentuotina, kad trūkumų šalinimo institutas neturi būti taikomas formaliai. Bendrasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo greičiau (CPK 7 straipsnis), todėl teismas turi laikyti proceso koncentruotumo principo, siekti, kad byla būtų išnagrinėta kuo operatyviau, kad teismo procesas nebūtų be pagrindo vilkinamas, o tarp šalių kilęs ginčas būtų išspręstas kuo greičiau (CPK 2 straipsnis). Trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą.

16. Vienas iš 2023 m. balandžio 5 d. nutartimi teismo nustatytų trūkumų buvo įpareigojimas pateikti duomenis, kad pareiškimą pasirašiusi I. V. turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, neturint tokių duomenų, pateikti pareiškimą, pasirašytą tinkamo atstovo.

17. Pagal Lietuvos Respublikos 111 straipsnio 1 dalies 8 punktą procesinis dokumentas turi būti pasirašytas jį paduodančio asmens. Už dalyvaujantį byloje asmenį, kuris negali pasirašyti, procesinį dokumentą pasirašo jo įgaliotas asmuo, nurodydamas priežastį, dėl kurios pats dalyvaujantis byloje asmuo negalėjo pasirašyti pateikiamo dokumento. kad CPK 56 straipsnyje nurodyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme be kita ko gali būti advokatai, advokatų padėjėjai ar asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui.

18. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto turi būti pasirašytas tinkamo atstovo, arba pateikti duomenys apie pareiškėjo įgaliotinės aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, vis dėl to iš bylos duomenų matyti, kad su pareiškimu teismui pateikti įrodymai, jog pareiškėjui V. P. 2023 m. vasario 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sprendimu yra suteikta antrinė teisinė pagalba, V. P. atstovu advokatu paskiriant V. F.. Pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto pateiktas per EPP atstovo advokato, pareiškime aiškiai nurodyta, kad byla bus vedama per įgaliotą atstovą- advokatą. Byloje taip pat pateiktas 2023 m. sausio 6 d. notarine tvarka patvirtintas įgaliojimas, kuriuo V. P. (be kitų įgaliojimų) suteikė ir įgaliojimus dukrai I. V. savo nuožiūra sudaryti sutartis su advokatais dėl atstovavimo visose teisminėse įstaigose. Taigi, nors pareiškimas ir pasirašytas pareiškėjo įgaliotinės, tačiau per EPP pareiškimas teismui yra pateiktas pareiškėjo atstovo advokato V. F., atstovo advokato vardu yra teikiami byloje atskirieji skundai dėl teismo procesinių sprendimų, todėl nors pats pareiškimas formaliai neatitinka jam keliamo reikalavimo dėl pasirašiusio asmens, nagrinėjam atveju, aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad pareiškimas yra pateiktas įgalioto asmens - atstovo advokato.

19. Apeliacinės instancijos teismas kaip perteklinį vertina ir pareiškėjui nustatytą reikalavimą nurodyti kuriam tikslui prašoma nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą. Nors CPK 444 straipsnio 1 punkte išties įtvirtintas reikalavimas pareiškime nurodyti, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau nagrinėjamu atveju iš pareiškimo turinio galima neabejotinai matyti, kad juridinę reikšmę turintį faktą – sutuoktinės palikimo priėmimą faktiniu valdymu – prašoma nustatyti su tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (pareiškėjas nurodė aplinkybes, kad siekia išsaugoti turtą, kad VĮ Registrų centras pareiškėjui nurodė informuoti apie ketinamus imtis veiksmus palikimui priimti). Tad vien tai, kad toks tikslas formaliai nebuvo nurodytas reikalavime, nors buvo savo turiniu įvardintas pačiam pareiškime, nereiškia, kad procesinis dokumentas turi esminių trūkumų.

20. CPK 179 straipsnyje nustatyta, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pareiškime nurodyta, kad įrodymų, pagrindžiančių faktinį mirusios sutuoktinės palikimo valdymą, pareiškėjas neturinti, su pareiškimu teikė duomenis iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos seniūnijos, taip pat nurodė faktinį valdymą įrodinėsiantis savo pakviestų liudytojų parodymais, t. y. pareiškėjas šioje proceso stadijoje yra priėmęs procesinę poziciją, kokiais turimais įrodymais bus grindžiamas pareiškėjo reikalavimas. Tai, kad su pareiškimu jo priėmimo stadijoje nepateikti, teismo nuomone, reikalingi įrodymai, patvirtinantys kad pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti turtą po sutuoktinės mirties, taipogi neleidžia konstatuoti, kad pareiškimas formaliai neatitinka jam keliamų reikalavimų. Teismas, manydamas, kad konkrečioms aplinkybėms konstatuoti yra būtina pateikti papildomų įrodymų, gali šalims siūlyti tokia teise pasinaudoti, tačiau tai yra teisminio bylos nagrinėjimo, o ne procesinio dokumento priėmimo stadijos dalis.

21. Analogiškai vertintinas ir pirmosios instancijos teismo reikalavimas šaliai pateikti duomenis iš VĮ Registrų centro apie turtą, kurį pareiškėjas nurodo, kad pradėjo faktiškai valdyti. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje Nr. 3K-3-257/2013; 2017 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017, 25 punktas). Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį teismas, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013 ir kt.). Teismas visa apimtimi disponuoja registrų informacija, tad vėlgi, gali šalims tiek siūlyti bylos nagrinėjimo metu pateikti, teismo nuomone, trūkstamus įrodymus, tiek pats gauti reikalingą registrų informaciją.

22. Nors pareiškime išties nenurodyti konkretūs liudytojai, ir teismas turi teisę, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus, nurodyti visus, teismo nuomone, aktualius netikslumus, siūlydamas įvardinti konkrečius liudytojus, tačiau šių duomenų nepateikimas pačiam pareiškime neturi įtakos sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Pareiškėjas, siekdamas savo reikalavimus įrodinėti liudytojų parodymais, proceso eigoje turi laikytis CPK 190 str. nustatytų reikalavimų, tačiau nesutiktina, kad šis trūkumas, kaip ir reikalavimai pateikti visus, teismo nuomone, reikalingus įrodymus, pagrindžiančius reikalavimą, pareiškimo priėmimo stadijoje gali būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas konstatuoti, jog pareiškimas neatitinka jo turiniui ir formai keliamų reikalavimų.

23. Nesutiktina ir su teismo išvada dėl siūlymo tikslinti pareiškimo reikalavimą. Reikalavimas pareiškime suformuluotas kaip siekis nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti butą Nr. 3-4, (duomenys neskelbtini) bei faktiškai valdydamas šiuo adresu esančius ūkinius pastatus. Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas advokatas išreiškė poziciją, kad savo reikalavimą laiko tinkamu, tad taip dar kartą apibrėždamas savo reikalavimo ribas. Reikalavimas iš esmės laikytinas aiškiu, 2023 m. balandžio 5 d. šis trūkumas nurodytas kaip siūlymas, o ne kaip imperatyvus trūkumas, iš esmės trukdantis tolesniam procesui, todėl vien tai, kad pareiškėjas nepasinaudojo teise tikslinti reikalavimą, nereiškia, kad toks pareiškimas negali būti nagrinėtinas teisme.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje proceso stadijoje pareiškimo gražinimas pareiškėjui negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, nes net ir teismui turint teisę pareiškėjui siūlyti tikslinti pareiškimą ar pateikti, teismo nuomone, reikalingus įrodymus, tai nelemia išvados, kad pareiškimas neatitinka jam keliamų reikalavimų ir toks pareiškimas dėl 2023 m. balandžio 5 d. nutartyje nurodytų trūkumų negali būti nagrinėtinas teisme. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškimo priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 10 d. nutartį ir pareiškėjo V. P. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rasa Bartašienė