Telšių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Indrei Mitkuvienei ir Kristinai Abramavičiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, A. Č., I. V., T. P. ir R. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo A. Č. pateiktam pareiškimui neprieštaravo.

5. 2023 m. liepos 18 d. gautas suinteresuoto asmens R. P. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad po sutuoktinės J. P. mirties pareiškėjas faktiškai valdė turtą ir jį prižiūrėjo, todėl sutinka su pareiškėjo pareiškimu ir pretenzijų dėl palikimo neturi.

6. Suinteresuotas asmuo T. P. sutiko su suinteresuoto asmens pareiškimu ir atskirų pretenzijų bei reikalavimų nereiškė.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė advokatė Kristina Grigaliūnienė patikslino reikalavimą ir teismo prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė visą plikimą po savo sutuoktinės mirties pradėdamas faktiškai jį valdyti. Papildomai nurodė, kad, nors pareiškėjas ir nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau valią priimti palikimą išreiškė faktiniu turto valdymu, niekas jokių pretenzijų dėl J. P. mirties atsiradusios palikimo neišreiškė. Nuo pat sutuoktinės mirties pareiškėjas liko gyventi vienas su mažamečiais vaikais bendrai su sutuoktine įsigytame bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo T. P. nurodė, kad su pateiktu pareiškimu sutinka. Paaiškino, jog šiuo metu tėtis gyvena kitame mieste, o bute niekas negyvena, tačiau butu rūpinasi ir šiuo metu mokesčius už butą moka tėtis.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo R. P. nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Sutiko su kitų suinteresuotų asmenų aplinkybėmis.

12. Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra pareiškėjo duktė iš pirmos santuokos. Po J. P. mirties ji dažnai lankydavo savo tėtį, nuolatos matė, kaip tėtis tvarkosi ir prižiūri šį butą, su savo nepilnamečiais vaikais gyveno pareiškime nurodytame bute. Tėtis butą remontavo, jį išlaikė. Po J. P. mirties tėtis šiame bute gyveno nepertraukiamai iki maždaug 2008 metų. Pablogėjus sveikatai, jis šiuo metu gyvena pas ją, tačiau už butą iki šiol išlaiko, komunalinius mokesčius moka tėtis. Jai nežinoma, kad kas nors kitas būtų pretendavęs į J. P. palikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnis numato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių santykių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas vertina bylos įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis). Teismas daro išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas).

14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

15. Pareiškėjas nurodė, kad visą sutuoktinės turtą po jos mirties toliau valdė ir juo rūpinosi kaip savo. Netikėti pareiškėjo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, kad būtent jis po savo sutuoktinės mirties priėmė jos paliktą palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, teismas neturi jokio pagrindo., nes jo nurodytas aplinkybes patvirtina rašytinei įrodymai bei suinteresuotų asmenų bei liudytojos nurodytos aplinkybės. Niekas pretenzijų į palikimą nereiškė. Byloje rašytiniais įrodymais patvirtina, kad būtent pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties išlaikė nekilnojamąjį turtą, juo rūpinosi ir mokėjo mokesčius.

16. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. Č., kuri tą pačią dieną įregistruota Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Abu sutuoktiniai 1992 m. balandžio 20 d. Mažeikių miesto, rajono valdybai pateikė pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą butą, esantį Mažeikių rajone, (duomenys neskelbtini). Turtas įsigytas iš Mažeikių rajono Renavo žemės ūkio įmonės 1993 m. kovo 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, o nuosavybė įregistruota 1993 m. balandžio 12 d.

17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad minėto sandorio pagrindu nuosavybė įregistruota J. P., a. k. (duomenys neskelbtini), vardu į turtą, kurį sudaro: butas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., taip pat ¼ dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (stoginė), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav. Taigi byloje neginčytinai įrodyta, jog J. P. vardu registruotas turtas įgytas santuokoje su pareiškėju.

18. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė J. P. ((duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 18). Todėl teismui, sprendžiant klausimą dėl juridinio fakto nustatymo, šiuo konkrečiu atveju turi būti įrodyta, jog pareiškėjas V. P. nuo 1994 m. liepos 12 d. pradėjo faktiškai valdyti J. P. turtą ir tokiu būdu priėmė po jos mirties likusį palikimą. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys ir liudytoja nurodė iš esmės vienodas aplinkybes, kad po J. P. mirties pareiškėjas su savo nepilnamečiais vaikais liko gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., šį butą prižiūrėjo ir išlaikė, darė remontą. Pateikti paaiškinimai yra sutampantys ir aiškūs, tarp jų prieštaravimų nėra, todėl teismas neturi pagrindo šiais paaiškinimais abejoti ir nesivadovauti.

19. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pateiktus žodinius paaiškinimus patvirtina ir byloje esantys rašytiniai duomenys. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Sedos seniūnija 2019 m. rugsėjo 17 d. išdavė pažymą Nr. SS-138, kuria patvirtinama, kad V. P., gyv. adresu (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., po sutuoktinės J. P. mirties faktiškai valdė ir valdo santuokoje įsigytą turtą. 2023 m. kovo 9 d. seniūnijos pažyma Nr. SIP-7 patvirtina, kad po žmonos J. P. mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjas liko gyventi šiame būste.

20. Pareiškėjo 2023 m. spalio 16 d. teismui pateikti papildomi duomenys rodo, kad pareiškėjas reguliariai ir nuolat išlaikė šį butą, mokėjo už jį mokesčius. Byloje pateikti mokėjimo duomenys rodo, kad laikotarpiu nuo 20004 m. iki 2017 m. pareiškėjas mokėjo už bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Mažeikių r. sav., suvartotą vandenį ir elektrą. Byloje nėra duomenų, kad už komunalinius mokesčius butui būtų susidaręs įsiskolinimas ar butas būtų apleistas ir neprižiūrimas. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad būtent pareiškėjas po savo sutuoktinės mirties rūpinosi turtu, kurį paliko jo sutuoktinė J. P., elgėsi kaip paveldimo turto savininkas, turintis teisę į palikimą ir priėmė jos paliktą palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl yra pagrindas

21. Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai bei suinteresuotų asmenų atsiliepimuose pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėjas V. P. priėmė savo sutuoktinės J. P. palikimą, likusį po jos mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti. Byloje nėra duomenų, kad būtų kitų įpėdinių ar suinteresuotų asmenų, kurių interesus pažeistų juridinio fakto pripažinimas. Teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina, kad sprendimu yra nustatomas pats juridinę reikšmę turintis faktas nedetalizuojant konkretaus turto.

22. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas V. P. po savo sutuoktinės J. P. mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirusi (duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti ir valdė faktiniu valdymu turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisių įgyvendinimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.