- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-19
- Bylos Nr.
- 2YT-7634-323/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Genovaitė Vaizgėlienė
- Pareiškėjas
- H. B.
- Advokatai
- Eduard Plešak
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. B. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Viktorija Vėliuvienė, A. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-24-162-10251 ir įpareigoti antstolę pareiškėjo 2024 m. gegužės 9 d. prašymą spręsti iš naujo.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-244-460/2023 tenkino ieškovo H. B. ieškinį ir priteisė iš atsakovo A. K. ieškovui H. B. 50 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6 347 Eur bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-143-790/2024 Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, patikslinant, kad ieškovui H. B. iš atsakovo A. K. priteisiama 3 436 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme. Ta pačia nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas priteisė ieškovui H. B. iš atsakovo A. K. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Antstolės Viktorijos Vėliuvienės žinioje yra vykdomoji byla Nr. S-24-162-10251 dėl iš A. K. priteistų sumų ir vykdymo išlaidų išieškojimo, išieškotojas – H. B. Išieškotina skolos suma šiai dienai –63 688,32 Eur. Antstolių informacinėje sistemoje nepasikeitė išieškotina suma vykdomojoje byloje, taigi galima manyti, kad skolininko lėšų Lietuvos bankuose ir kitose kredito įstaigose rasta ir nurašyta pagal antstolės nurodymą nebuvo. Tokios aplinkybės, pareiškėjo įsitikinimu, rodo, kad skolininkas galimai ėmėsi veiksmų siekdamas nuslėpti savo turtą, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, todėl pareiškėjas, atstovaujamas advokato Eduardo Plešak, 2024 m. gegužės 9 d. pateikė antstolei Viktorijai Vėliuvienei prašymą, kuriuo prašė antstolės užklausti skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito ir elektroninių pinigų įstaigų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. 2024 m. gegužės 27 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-24-162-10251 antstolė Viktorija Vėliuvienė nutarė netenkinti išieškotojo (skundžiamame patvarkyme klaidingai nurodyta „skolininko“) prašymo. Skundžiamas patvarkymas grindžiamas tuo, kad vykdomojoje byloje yra areštuotas skolininkui priklausantis turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, t. y. butas, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centro duomenimis 2024 m. sausio 1 d. rinkos vertė 92 700 Eur ir UAB (duomenys neskelbtini) 1700 vnt. vardinių paprastųjų akcijų. Vardinės paprastosios akcijos nominali vertė 25,00 Eur. Antstolė nurodo, kad, „vykdomosios bylos duomenimis užtenka areštuoto turto skolai bei vykdymo išlaidoms padengti“. Su šia antstolės išvada pareiškėjas nesutinka. Toks antstolės teiginys nėra pagrįstas įrodymais ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Pareiškėjas pažymi, kad šiuo metu tikroji areštuoto turto vertė nėra žinoma. Vykdomojoje byloje yra tik bendro pobūdžio informacija apie areštuoto buto rinkos vertę, kuri yra registruota VĮ Registrų centre. Pažymėtina, kad ši vertė nustatoma ne individualiai vertinant tikrąją turto vertę, o masinio vertinimo būdu, t. y. reali areštuoto turto vertė gali žymiai skirtis nuo registruotos nekilnojamojo turto registre. Lygiai taip pat nėra ir visiškai jokios informacijos apie tikrąją, o ne nominalią, UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę, tačiau nuo 2023 m. gruodžio 1 d. ši bendrovė registruota kaip laikinai nevykdanti veiklos, o pagal viešai prieinamus duomenis ši bendrovė yra iš esmės bankroto būsenoje, kadangi jos įsipareigojimai viršija turtą. Taigi galima pagrįstai manyti, kad bendrovės akcijų tikroji rinkos vertė yra žymiai mažesnė net už jų nominalią vertę – bankrutuojančios įmonės akcijos apskritai yra nieko nevertos. Antra, net ir vertinant šiuo metu vykdomojoje byloje turimą bendro pobūdžio informaciją apie areštuoto turto vertę, yra akivaizdu, kad areštuoto turto skolai bei vykdymo išlaidoms padengti neužteks. Kaip matyti iš vykdomosios bylos informacijos, bendra išieškotina suma šiai dienai sudaro 63 688,32 Eur, tuo tarpu areštuoto buto rinkos vertė (VĮ Registrų centro duomenimis) sudaro 92 700 Eur. Šioje vykdomojoje byloje išieškojimas yra vykdomas tik iš skolininko turimo turto, t. y. bus galimas tik iš jo dalies bendrajame turte. Remiantis CK 3.117 straipsnio 1 dalimi, preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atitinkamai, net jeigu būtų nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ areštuoto buto, tokios dalies vertė proporcingai būtų lygi 46 350 Eur (92 700 Eur x ½ ). Akivaizdu, kad tikroji rinkos vertė net ir nustačius, kad skolininkui priklauso ½ areštuoto turto dalis, savaime nereikš, kad tokios dalies tikroji rinkos vertė yra iš tikrųjų 46 350 Eur, kadangi dalies turto (ypač gyvenamosios paskirties turto – buto) rinkos vertė visuomet yra mažesnė nei viso turto, t. y. skolininkui priklausančios dalies tikroji rinkos vertė bus dar mažesnė ir jos akivaizdžiai neužteks padengti daugiau nei 63 tūkst. eurų skolai. Trečia, skolininkui priklausanti dalis areštuotame turte šiuo metu nėra nustatyta. Kaip minėta, išieškojimas gali būti vykdomas vykdomojoje byloje tik iš skolininkui priklausančios turto dalies. Nors CK 3.117 straipsnio1 dalis yra numatyta prezumpcija dėl sutuoktinių lygių dalių nuosavybėje, ši prezumpcija gali būti teisme paneigta ir teismas gali nustatyti, kad skolininkui apskritai nepriklauso jokia dalis ir kad šis turtas iš tikrųjų priklauso tik jos sutuoktinei. Taigi nesant nustatytai skolininko daliai areštuotame turte nėra ir jokio pagrindo antstolės skundžiamame patvarkyme nurodomai išvadai, kad „vykdomosios bylos duomenimis užtenka areštuoto turto skolai bei vykdymo išlaidoms padengti“. Juo labiau tokia išvada nėra įmanoma neturint ir individualaus nustatytos skolininkui priklausančios turto dalies vertinimo. Ketvirta, būtina pažymėti, kad šiuo metu nėra aišku, ar iš areštuoto turto apskritai bus vykdomas išieškojimas. Pagal vykdomus Lietuvos teismų sprendimus išieškojimas vykdomas tik iš skolininko A. K. asmeniškai, tuo tarpu areštuotas turtas priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atitinkamai, kaip pažymima ir pačiame skundžiamame antstolės patvarkyme, skolininkui buvo pasiūlyta pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Kaip matyti iš antstolės 2024 m. gegužės 31 d. pasiūlymo dėl skolininko turto, esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, dalies nustatymo Nr. S-24-162-10688, skolininkas per nustatytą terminą minėtos sutarties nepateikė, taigi išieškotojui buvo pasiūlyta pačiam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėtina, kad remiantis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Šiai dienai minėtas prašymas teismui nėra pateiktas. Jeigu jis nebus pateiktas arba bus pateiktas, bet teismas jo nepriims nagrinėti, antstolis turės nutraukti išieškojimą iš areštuoto turto. Tuo pačiu nesurinkus duomenų apie skolininko lėšas kredito įstaigose ir šių lėšų judėjimą antstolė apskritai neturės jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas.
Skundžiamame patvarkyme taip pat nurodoma, kad išieškotojo atstovas prašo duomenų nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d., nors vykdomoji byla pradėta 2024 m. balandžio 10 d., taigi patvarkymu antstolė iš esmės atsisako rinkti duomenis apie laikotarpį iki vykdomosios bylos pradžios. Kartu su 2024 m. gegužės 9 d. prašymu atkreipė antstolės dėmesį į tai, kad skolininkui priklauso minėtas butas adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai, galima pagrįstai manyti, kad skolininkas turi piniginių lėšų, iš kurių apmoka buto išlaikymo išlaidas, tačiau jos galimai yra paslėptos. Informavo antstolę, kad, kaip matyti iš vykdomos Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-143-790/2024, A. K. neteisėtus veiksmus, kuriais išieškotojui buvo padaryta žala, atliko dar sudarydamas su išieškotoju 2018 m. rugpjūčio 6 d. opciono sutartį: „Iš byloje surinktų įrodymų nėra matyti, kad atsakovas siekė realiai įvykdyti opciono sutartį. Apie opciono sutarties sudarymą atsakovas savo sutuoktinės neinformavo, nors atsakovas, būdamas sąžiningas, atidus ir rūpestingas civilinių teisinių santykių dalyvis, siekiantis realiai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, privalėjo tą padaryti.“ Atitinkamai, skolininkas žalą išieškotojui padarė (ir išieškotojas įgijo reikalavimo teisę į skolininką) dar 2018 m. rugpjūčio 6 d., skolininkas jau nuo to laiko neturėjo ketinimo sutartį vykdyti ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad jam ateityje gali būti pareikštas ieškinys, todėl galėjo imtis veiksmų slėpdamas savo turtą arba perleisdamas jį kitiems asmenims. Atitinkamai, 2024 m. gegužės 9 d. nurodytas laikotarpis už kurį prašoma antstolės surinkti informaciją, yra visiškai pagrįstas.
Iš vykdomosios bylos matyti, kad skolininkas su antstole visiškai nebendradarbiauja. Pavyzdžiui antstolė kreditoriui siūlo savo sąskaita nustatyti skolininko turto nuosavybės dalį, kadangi skolininkas nepateikė savo sutikimo dėl turto dalies nustatymo bendraturčių sutikimu, patvirtintu notarine tvarka. Tai reiškia, kad su vykdymu susijusios išlaidos neišvengiamai ir ženkliai didės. Maža to, vykdomais teismo sprendimais iš skolininko yra priteistos taip pat ir 5 procentų procesinės palūkanos už priteistą sumą (50 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. birželio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vien nuo vykdomosios bylos pradžios (2024 m. balandžio 10 d.) iki šios dienos skolininko skola dėl skaičiuojamų palūkanų padidėjo. Taigi jau dabar akivaizdu, kad tiek dėl skaičiuojamų palūkanų, tiek dėl skolininko neveikimo ir nebendradarbiavimo išieškojimo procese šiuo metu antstolio identifikuoto skolininko turto nepakaks teismo priteistai skolai ir vykdymo išlaidoms apmokėti. Be to, antstolis nevykdė pareigos pagrįsti, kodėl jis atsisako tenkinti prašymą bent iš dalies, t. y. surinkti prašomus duomenis už trumpesnį laikotarpį, pavyzdžiui, nuo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo arba Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-143-790/2024 priėmimo dienos. Pažymi, kad įstatymas nedraudžia antstolei rinkti informacijos apie sandorius, sudarytus iki vykdomosios bylos pradžios. Atvirkščiai – išieškotojas pagal galiojantį reguliavimą turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinius ginčydamas savo skolininko sudarytus sandorius, taip pat reikšti netiesioginius ieškinius skolininko vardu. Išieškotojui pareiškus, pavyzdžiui, actio Pauliana ieškinį būtų atkuriamas skolininko mokumas, tačiau išieškotojas negalės tinkamai įgyvendinti šios savo teisės antstoliui nesurinkus prašomų duomenų. Draudimas antstoliui rinkti informaciją iki vykdomosios bylos pradžios iš esmės reikštų, kad skolininkas turi teisę nevaržomai perleisti savo turtą tretiesiems asmenims siekdamas išvengti išieškojimo, tuo tarpu išieškotojas niekaip negalėtų sužinoti apie tokių sandorių sudarymo faktą ir juos užginčyti reikšdamas actio Pauliana ieškinį. Maža to, išieškotojas turi teisę prašyti pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos teismų sprendimus skolininko atžvilgiu bet kurioje užsienio valstybėje (tuo atveju, jeigu skolininkas savo turtą paslėpė užsienyje, pavyzdžiui, pervesdamas pinigines lėšas į kredito įstaigas užsienyje), tačiau ir šios savo teisės išieškotojas negali įgyvendinti antstoliui nesurinkus prašomos informacijos. Skundžiamu patvarkymu antstolė ne padeda, o atvirkščiai – iš esmės riboja išieškotojo teises bei įstatymų saugomus interesus nesiimdama teisėtų ir prieinamų priemonių, kurios gali užtikrinti greitesnį ir realų įsiteisėjusių teismo sprendimų įvykdymą.
Antstolė Viktorija Vėliuvienė 2024 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Atsisakymą tenkinti skundą motyvavo tuo pagrindu, kad vykdomoji byla užvesta 2024 m. balandžio 10 d. Išieškotojas prašo užklausti skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Teismų praktikoje pažymima, kad antstolis negali veikti už jam suteiktų įgaliojimų ribų, t. y. ultra viręs. Prašoma užklausti informacijos nuo sutartinių santykių tarp H. B. ir A. K. atsiradimo pradžios. Istorinė informacija apie skolininko ir jo sutuoktinės piniginių lėšų judėjimą kredito įstaigose per pastaruosius šešerius metus tiesiogiai vykdymo procesui įtakos neturi. Išieškotojo atstovas nurodo, kad skolininko ir skolininko sutuoktinės banko išrašai ir lėšų judėjimas reikalingi reiškiant ieškinį dėl actio Pauliana bei Lietuvos teismų sprendimų leidimo vykdyti bet kurioje užsienio valstybėje. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) nustato, kad duomenys apie skolininkus būtų renkami ir naudojami sąžiningai ir teisėtai; duomenys nebūtų naudojami jokiais kitais su skolos administravimu ir išieškojimo nesuderinamais tikslais; duomenys yra būtini, ne pernelyg didelės apimties, atsižvelgiant į nustatytus asmens duomenų tvarkymo tikslus ir kt. Šiuo atveju antstoliui vykdymo procese, taikant CPK 624 straipsnyje numatytas priverstinio išieškojimo priemones (išieškojimą iš skolininko lėšų, turto, darbo užmokesčio ir kt.) informacija apie skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., yra perteklinė ir prieštarauja BDAR įtvirtintiems principams. Advokatas, manydamas, kad jo atstovaujamam išieškotojui ši informacija yra būtina, gali pats kreiptis į institucijas ir surinkti šią informaciją (Lietuvos advokatūros įstatymo 44 straipsnis). Be to, buvo galima pasinaudoti teise ir reikalauti šios informacijos civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau šie klausimai nebuvo keliami arba nebuvo patenkinti. Prašoma rinkti informaciją ne tik apie skolininką, bet ir jo sutuoktinę, kuri nėra skolininkė. Skola priteista tik iš A. K. Sutuoktinei civilinėje byloje nebuvo pareikštas ieškinys kaip solidarios prievolė skolininkei. Tai nurodo pats išieškotojas. Pažymėjo, kad CPK 667 straipsnyje nustatytos tvarkos laikymasis nereiškia, kad skolininkas nebendradarbiauja vykdymo procese. Išieškotojas spėja, kad skolininkas galėjo turtą paslėpti. Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkui nebuvo pritaikyta laikinųjų apsaugos priemonių. Skolininkui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklauso butas. Skolininkas nuo 2018 m. turėjo pakankamai laiko paslėpti ar perleisti šį turtą, įkeisti turtą ar kitaip apsunkinti išieškojimą iš šio turto, tačiau to nepadarė. Taigi išieškotojo prielaidos nėra pagrįstos faktais. Skolininkui taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Visų pirma, išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose. Šioms įstaigoms pateiktas nurodymas nurašyti skolininko lėšas (CPK 689 straipsnis). Taip pat yra areštuotas skolininkui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiantis turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 92 700,00 Eur. Taip pat areštuota UAB (duomenys neskelbtini) 1700 vienetų vardinių paprastųjų akcijų (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur). Be to, vadovaujantis CK 3.88, CPK 689 straipsniais, bankams ir kitoms kredito įstaigoms pateiktas nurodymas nutraukti skolininko sutuoktinės lėšų išmokėjimą iš jos sąskaitos. Išieškotojas daro prielaidą, kad ½ turto gali neužtekti skolai ir palūkanoms išieškoti. CPK 667 straipsnis nustato, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Teisiniai skundo motyvai, kad nėra žinoma tiksli areštuoto nekilnojamojo turto vertė, nėra duomenų apie tikrąją areštuotų UAB (duomenys neskelbtini) akcijų vertę, kad nėra nustatyta skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis, dalis, ar kad turimo turto gali nepakakti skolai išieškoti, yra nereikšmingi bei nesuteikia antstoliui teisės užklausti skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d., taip veikti ultra vires pažeidžiant BDAR įtvirtintus principus bei tenkinant išieškotojo smalsumą. Kaip nurodo išieškotojo atstovas advokatas, reikalaujama informacija gali būti reikšminga inicijuojant naujus teisminius procesus, pavyzdžiui, reiškiant actio Pauliana ieškinį, kreipiantis dėl Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bet kurioje užsienio valstybėje ir t. t. Tačiau šie veiksmai išeina už vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamų antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų ribų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad antstolės Viktorijos Vėliuvienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2024 m. balandžio 8 d. Klaipėdos apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-244-460-2023 dėl žalos atlyginimo, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K. išieškotojo H. B. naudai. Pareiškėjas, atstovaujamas advokato Eduardo Plešak, 2024 m. gegužės 9 d. pateikė antstolei Viktorijai Vėliuvienei prašymą, kuriuo prašė antstolės užklausti skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito ir elektroninių pinigų įstaigų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Antstolė 2024 m. gegužės 27 d. skundžiamu patvarkymu Nr. S-24-162-10251 netenkino išieškotojo prašymo.
Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis), laikytis CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos. Antstolių įstatymas (toliau AĮ) įpareigoja antstolį vykdant vykdomuosius dokumentus imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus ir nepažeisti kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (AĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas skundžia antstolės Viktorijos Vėliuvienės 2024 m. gegužės 27 d. patvarkymą Nr. S-24-162-10251, kuriuo antstolė netenkino pareiškėjo prašymo užklausti skolininko ir skolininko sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų išrašų už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su minėtu antstolės patvarkymu motyvuodamas tuo, kad: 1) skolininko turimas turtas yra nepakankamas esamiems skoliniams įsipareigojimams padengti; 2) nėra aišku, ar iš areštuoto turto apskritai bus vykdomas išieškojimas (areštuotas turtas priklauso skolininkui ir jo sutuoktinei J. K. bendrosios jungtinės nuosavybės teise); 3) nesurinkus duomenų apie skolininko lėšas kredito įstaigose ir šių lėšų judėjimą antstolė apskritai neturės jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas; 4) antstolė nevykdė pareigos pagrįsti, kodėl ji atsisako tenkinti prašymą bent iš dalies, t. y. surinkti prašomus duomenis už trumpesnį laikotarpį; 5) reikalaujama informacija gali būti reikšminga inicijuojant naujus teisminius procesus, pavyzdžiui, reiškiant actio Pauliana ieškinį, kreipiantis dėl Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bet kurioje užsienio valstybėje, tačiau ir šios savo teisės išieškotojas negali įgyvendinti antstoliui nesurinkus prašomos informacijos.
CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Teismo sprendimo pagrindu išduodamas vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas, kuris apibrėžia antstolio veiklos ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017, 23 punktas). Taigi, antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų.
Pareiškėjas antstolei pateikė prašymą užklausti ne tik skolininko bet ir jo sutuoktinės visų Lietuvos bankų, kitų kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų išrašus už laikotarpį nuo 2018 m. rugpjūčio 6 d. iki 2024 m. gegužės 9 d. Šiuo atveju teismas sutinka su antstolės pozicija, kad skolininko sutuoktinė nėra skolininkė. Skola priteista tik iš A. K. Sutuoktinei civilinėje byloje nebuvo pareikštas ieškinys kaip solidarios prievolės skolininkei, todėl nėra pagrindo šio prašymo tenkinimui.
Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad skolininkui taikomos kelios priverstinio vykdymo priemonės. Visų pirma, išieškojimas nukreiptas į pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose. Šioms įstaigoms pateiktas nurodymas nurašyti skolininko lėšas (CPK 689 straipsnis). Taip pat yra areštuotas turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centro duomenimis vidutinė rinkos vertė 92 700,00 Eur. Taip pat areštuota UAB (duomenys neskelbtini) 1700 vienetų vardinių paprastųjų akcijų (vienos akcijos nominali vertė 25 Eur). Vadovaujantis CK 3.88, CPK 689 straipsniais, bankams ir kitoms kredito įstaigoms pateiktas nurodymas nutraukti skolininko sutuoktinės lėšų išmokėjimą iš jos sąskaitos. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. liepos 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4066-588/2024 nustatyta, kad A. K. priklauso 50 procentų butas, adresu (duomenys neskelbtini), 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1700 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, 50 procentų piniginių lėšų, esančių J. K. sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Esant paminėtoms aplinkybėms pareiškėjo argumentai, kad „nėra aišku, ar iš areštuoto turto apskritai bus vykdomas išieškojimas“ ir „nesurinkus duomenų apie skolininko lėšas kredito įstaigose ir šių lėšų judėjimą antstolė apskritai neturės jokio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas“ atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys byloje esantiems įrodymams. Šiame kontekste paminėtina, kad kaip ir nurodo pareiškėjas skunde tikroji areštuoto turto vertė nėra žinoma, kol neatlikta turto vertinimo ekspertizė, todėl pareiškėjo pastebėjimai jog esamo skolininko turto neužteks skoliniams įsipareigojimams patenkinti nėra pagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad reikalaujama informacija gali būti reikšminga inicijuojant naujus teisminius procesus, pavyzdžiui, reiškiant actio Pauliana ieškinį, kreipiantis dėl Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo bet kurioje užsienio valstybėje, tačiau ir šios savo teisės išieškotojas negali įgyvendinti antstoliui nesurinkus prašomos informacijos. Su tokiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, kad pareiškėjo atstovas gali kreiptis į institucijas ir surinkti šią informaciją pats (Lietuvos advokatūros įstatymo 44 straipsnis), duomenų, kad pareiškėjo atstovas būtų bandęs šiuos duomenis gauti ar juos būtų atsisakyta pateikti, byloje nėra. Be to teismas sutinka su antstole, kad prašoma surinkti informacija siekiu inicijuoti naujus teisminius procesus išeina už vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje atliekamų antstolės Viktorijos Vėliuvienės veiksmų ribų.
Išieškotojas spėja, kad skolininkas galėjo turimą turtą paslėpti, tačiau šios išieškotojo prielaidos nėra pagrįstos faktais. Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamu patvarkymu antstolė ne padeda, o atvirkščiai – iš esmės riboja išieškotojo teises bei įstatymų saugomus interesus nesiimdama teisėtų ir prieinamų priemonių, kurios gali užtikrinti greitesnį ir realų įsiteisėjusių teismo sprendimų įvykdymą. Su tokiais argumentais teismas neturi pagrindo sutikti, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad antstolė atlieka priverstinio išieškojimo veiksmus, kaip tai numato CPK bei kiti teisės aktai. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kaip jo prašoma informacija užtikrins greitesnį teismo sprendimo įvykdymą. Be to, kaip jau buvo minėta vykdant teismo sprendimus antstolis privalo griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos ne tik išieškotojo bet ir skolininko teisės ir teisėti interesai.
Pažymėtina, kad teismas nepasisako dėl pareiškėjo skunde dėstomų aplinkybių, kurios neturi įtakos šio sprendimo priėmimui.
Vadovaujantis nustatytomis aplinkybėmis konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjo teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, skundžiami antstolės veiksmai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas,
nutaria:
Atmesti pareiškėjo H. B. skundą.
Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstolei Viktorijai Vėliuvienei.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.