- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-7980-945/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04397-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Marius Bartninkas, sekretoriaujant Agnei Sinkevičiūtei, dalyvaujant ieškovei M. B., jos atstovui advokatui D. V., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atstovams, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, kreditorinių reikalavimų į paveldėtą turtą pripažinimo ir priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo atnaujinti jai terminą kreditoriniam reikalavimui palikėjos B. O., mirusios 2012 m. rugsėjo 24 d., atžvilgiu išviešinti, patvirtinti 10.405,22 Lt reikalavimą ir priteisti šią sumą iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos. Ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. mirė B. O., kurią ilgus metus iki jos mirties prižiūrėjo ieškovė, nors globa ir nebuvo įteisinta. Artimųjų mirusioji neturėjo, testamento nepaliko. Po jos mirties liko jai priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), bei „Swedbank“, AB sąskaitoje esančios 7.464 Lt piniginės lėšos. Kadangi neatsirado turto paveldėtojų, jį paveldėjo valstybė. B. O. palaidojo ieškovė, apmokėjo visas su tuo susijusias išlaidas, po mirties išlaikė jos butą, mokėjo už įvairias komunalines paslaugas, nors bute ieškovė ir negyveno. Visoms šioms išlaidoms išleido 10.405,22 Lt sumą, kurios ieškovei niekas neatlygino. Per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ieškovė negalėjo pareikšti reikalavimų ar ieškinio taip ir neatsiradusiems paveldėtojams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui. Notarės biure ieškovei buvo paaiškinta, kad atsakovė įgis paveldėjimo teisę po 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškinį ieškovė reiškia tik dabar, kadangi paaiškėjo asmuo, kurį ieškinyje gali įvardinti atsakovu. Siekdama apginti savo interesus bei įgyvendinti teises, ieškovė kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir notarę atitinkamai 2013 m. kovo 1 d. bei 2013 m. liepos 16 d. raštais, taip pat pakartotiniu 2013 m. spalio 17 d. pranešimu Valstybinei mokesčių inspekcijai nurodydama, jog patyrė išlaidų mirusiosios laidotuvėms, kapavietės sutvarkymui ir turto priežiūrai (išlaikymui). Valstybinė mokesčių inspekcija 2013 m. kovo 13 d. rašte nurodė, kad ieškovė turi kreiptis dėl termino pratęsimo, tačiau valstybei turtas pereis tik po 18 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Tenkinant kreditorinius reikalavimus, iš atsakovės paveldimo mirusiosios turto yra priteistina 10.405,22 Lt skolos suma.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdžiuose jos atstovai nedalyvavo. Po parengiamojo posėdžio teismo posėdis paskirtas kitą dieną siekiant suteikti galimybę atsakovės atstovams išdėstyti savo poziciją, tačiau ir į šį posėdį atsakovės atstovai neatvyko, teismui posėdžio dieną tebuvo pateiktas nemotyvuotas prašymas atidėti teismo posėdį. Nesant CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų tokį prašymą tenkinti, byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 24 d. mirė B. O.. Po jos mirties liko mirusiosios vardu įregistruotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, pagal 2012 m. lapkričio 21 d. atliktą vertinimą, sudaro 4.850 Lt, tuo tarpu vadovaujantis VĮ Registrų centro pateikiamos vidutinės rinkos vertės paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, sudaro 26.500 Lt, taip pat dvi sąskaitos „Swedbank“, AB, kuriose yra atitinkamai 7.529,10 Lt ir 1,21 Lt piniginių lėšų.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Darytina išvada, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį pagal apyrašą, taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį. Įpėdinio informavimo apie kreditoriaus reikalavimus veiksmo bet kuriuo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu – pareiškiant reikalavimą tiesiogiai įpėdiniui arba pateikiant ieškinį teisme – atlikimas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos siejamas su tuo, kad būtent toks terminas nustatytas įstatyme nurodytiems palikimo priėmimo veiksmams atlikti (CK 5.50 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pripažino per įstatyme nustatytą terminą (iki 2012 m. gruodžio 24 d.) savo kreditorinio reikalavimo nustatyta tvarka neišviešinusi. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Vertinant ieškinio reikalavimo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą šioje byloje būtina nustatyti, ar ieškovė tinkamai gynė savo teises ir teisėtus interesus nuo to momento, kai sužinojo apie B. O. mirtį.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, po B. O. mirties ieškovė ėmėsi tam tikrų aktyvių veiksmų. Dar nesibaigus įstatyme nustatytam terminui 2012 m. gruodžio 4 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apskrities archyvą dėl B. O. testamento ir gavo informaciją, jog tokio testamento nėra (Kauno apskrities archyvo 2012 m. gruodžio 5 d. raštas). 2013 m. kovo 1 d. ji kreipėsi į valstybinę mokesčių inspekciją, 2013 m. liepos 15-16 d.- į notarę, 2013 m. spalio 17 d. vėl į Valstybinę mokesčių inspekciją. Kreipimuose akcentuojamos panašaus pobūdžio į nurodytas ieškinyje aplinkybės, jog ieškovė ilgą laiką prižiūrėjo palikėją, kuri žadėjo palikti jai turtą, bet nesutvarkė dokumentų, jog ieškovė pasirūpino laidotuvėmis ir kapaviete, mokėjo mokesčius už palikėjos butą, nežinojo apie 3 mėn terminą, jog dar 2012 m. spalio mėn. ieškovė kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo, kur jai liepta išsiimti pažymą iš archyvo, kurią gavus 2012 m. gruodžio 6 d. notarė pasakė, kad ieškovė neturi teisės į palikimą, nepaaiškindama, ką daryti, prašoma atlyginti patirtas išlaidas. Aplinkybę, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai ne vėliau kaip 2013 m. kovo mėn. tapo žinoma apie ieškovės pretenzijas, patvirtina šios institucijos 2013 m. kovo 13 d. raštas ieškovei, kuriame nurodyta, kad valstybei paveldėjimo teisė į mirusios turtą atsiras tik po 18 mėnesių po jos mirties (t.y. 2014 m. kovo 24 d.), todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija negali vykdyti jos turto paveldėjimo procedūros, siūloma ieškovei kreiptis į teismą dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, akcentuojama, jog valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama paveldėto turto vertės. Pastaroji aplinkybė leidžia daryti išvadą, jog, nors į teismą dėl termino atnaujinimo buvo kreiptasi praėjus pakankamai dideliam laiko tarpui, faktiškai informavimo veiksmas buvo atliktas išsiunčiant 2013 m. kovo 1 d. raštą. Dėmesys atkreiptinas į tai, kad, nesant palikimą priėmusių įpėdinių, paskirto testamento vykdytojo ar administratoriaus, asmeniui apsunkinama teisė reikšti savo reikalavimus galimiems įpėdiniams. Kita svarbia aplinkybe laikytinas faktas, jog ir išlaidas ieškovė patyrė po palikėjos mirties (dalį jų net po termino tokiam reikalavimui išviešinti pabaigos). Dar kartą akcentuotina, jog teisės normų nuostatų, įpareigojančių palikėjo kreditorius informuoti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos apie palikėjo skolines pareigas paskirtis – skatinti kreditorius operatyviai reaguoti ir per protingą terminą informuoti mirusio asmens įpėdinius apie turtinius palikėjo įsipareigojimus, pagal kuriuos atsakomybė po palikėjo mirties pereina jiems, ir taip užtikrinti teisinį tikrumą tiek dėl palikėjo kreditorių, tiek dėl įpėdinių teisių. Kai palikimas pereina valstybei, šios normos informacinė funkcija nėra tokia reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal CK 5.62 straipsnį, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo. Dėl nurodytos priežasties termino praleidimo pasekmių taikymas šio atveju neatitiktų esminių nustatyto teisinio reglamentavimo tikslų.
Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nebuvo pasyvi, siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, todėl yra pagrindas tenkinti reikalavimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.
Ieškinyje taip pat reiškiamas reikalavimas dėl kreditorinio reikalavimo sumos patvirtinimo ir šios sumos priteisimo iš atsakovės.
Kauno rajono savivaldybės administracijos Babtų seniūnijos seniūnas 2013 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 13-241 patvirtino, jog mirusiosios laidotuvėmis ir paliktu turtu rūpinosi, jį saugojo ir prižiūrėjo, mokėjo komunalinius mokesčius ieškovė, kuri globojo artimųjų neturinčią B. O. iki jos mirties. Šias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu liudytoja apklausta G. L.. Prie ieškinio pridėtos fotografijos patvirtina faktą, jog buvo sutvarkytas mirusiosios kapas, pastatytas paminklas. Skolos dydį (10.405,22 Lt) ieškovė grindžia mokėjimo pranešimais ir sąskaitomis, 2013 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitu, 2012 m. rugsėjo 24 d. kasos čekiu ir juo apmokėtu užsakymu, kurie patvirtina, kad ieškovė apmokėjo už B. O. laidojimo paslaugas, kapo įrengimą, taip pat ieškovė mokėjo už B. O. nekilnojamojo turto (buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) išlaikymą (komunalines paslaugas).
Dėmesys atkreiptinas į tai, jog, skirtingai nei reikalavimas dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, kuris yra nagrinėtinas ypatingosios teisenos tvarka ir reikalauja aktyvaus procesinio teismo vaidmens (CPK 442 str. 13 p., 443 str. 8 d.), klausimui dėl kreditorinio reikalavimo dydžio nustatymo ir šios sumos priteisimo taikytini ginčo teisenai būdingi rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12-13 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė, ignoruodama procesą, nepateikė teismui jokios pozicijos dėl ieškovės išlaidų pagrįstumo ir tikslingumo, jų priskirtinumo kreditoriniams reikalavimams, taip pat dėl reikalavimo sumos paskaičiavimo, todėl vertindamas pareikšto reikalavimo sumą teismas remiasi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Į bylą pateikti 2012 m. rugsėjo 24 d. kasos kvitas ir jame nurodytų sumų paskaičiavimas bei 2013 m. liepos 12 d. pinigų priėmimo kvitas patvirtina ieškovės nurodomų 2.284 Lt išlaidų mirusiosios laidotuvėms ir 7.200 Lt išlaidų kapavietės įrengimui realumą. Ieškinyje taip pat nurodoma, jog ieškovė patyrė 921,22 Lt išlaidų mirusiosios butui išlaikyti. Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė apmokėjo 466,13 Lt (36,60 Lt + 179,42 Lt + 250,11 Lt) sąskaitas už šildymą ir vandenį. Pastebėtina, jog atlikdama mokėjimus ieškovė sumokėjo atitinkamai 36,60 Lt, 216,02 Lt ir 250,11 Lt, kiekvieną kartą papildomai sumokėdama 0,79 Lt mokestį už paslaugas. Nors mokėjimo dokumentai atskleidžia, jog 36,60 Lt sumą ieškovė sumokėjo du kartus (pirmą kartą- atskiru mokėjimu, antrą kartą- mokėdama 216,02 Lt sumą (36,60 Lt + 179,42 Lt = 216,02 Lt), nesant duomenų apie tai, jog atitinkama permoka buvo grąžinta ieškovei (tokia galimybė nėra reali ir dėl to, jog tiesioginiai santykiai su paslaugų tiekėju siejo ne ieškovę, o palikėją), įvertinus aplinkybę, jog mokesčiai už šilumos energiją butui skaičiuojami nuolatos, kas neabejotinai lėmė permokėtos sumos įskaitymą į vėlesniais mokėjimais mokėtinas sumas (nors atsakovė turėjo galimybę pastarąją aplinkybę nuginčyti pateikdama vėlesnio laikotarpio sąskaitas, kurių duomenimis gali teisėtai disponuoti tik atsakovė, ji to nepadarė), darytina išvada, jog į kreditorinio reikalavimo sumą turi būti įtraukta ir 505,10 Lt suma, sumokėta aptartais mokėjimais (įskaitant išlaidas, susijusias su mokesčių sumokėjimu). Be to, į bylą pateikti 3 mokėjimo pranešimai atsiskaitymui už atliekų išvežimą atitinkamai 19,64 Lt, 9,84 Lt ir 9,84 Lt sumoms. Nors į bylą nėra pateiktas 2012 m. rugpjūčio 31 d. pranešime nurodytos sumos apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, sekančio- 2012 m. spalio 31 d.- pranešimo turinys parodo, jog išrašant šį pranešimą jokios skolos už paslaugas nebuvo, kas leidžia spręsti, jog 19,64 Lt suma buvo apmokėta. Į bylą yra pateiktas ir 2012 m. spalio 31 d. pranešimo apmokėjimą patvirtinantis dokumentas, iš kurio taip pat matyti, jog už pinigų priėmimą buvo sumokėtas 0,79 Lt mokestis. Tuo tarpu duomenų apie 2012 m. gruodžio 31 d. pranešime nurodytos 9,84 Lt sumos sumokėjimą į bylą nepateikta. Nurodytos aplinkybės leidžia įrodytomis pripažinti 30,27 Lt ieškovės išlaidas. Aukščiau neįvardintos 2012 m. gruodžio 18 d. kvite nurodytos išlaidos nėra susiję su nagrinėjama byla, kadangi tai yra arba įvairių prekių pirkimas, arba įmoka telekomunikacinių paslaugų tiekėjui TEO LT, AB, kurios priskirti išlaidoms, susijusioms su palikėjos buto išlaikymu, vertinant į bylą pateiktus duomenis nėra pagrindo.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius jos 535,37 Lt išlaidas palikėjos butui išlaikyti.
Byloje taip pat pateikti duomenys, jog ieškovė sumokėjo 43 Lt už archyvo pažymos išdavimą ir 342 Lt žyminio mokesčio. Šios išlaidos yra susiję su pačios ieškovės teisių apsauga ir negali būti pripažintos lėšomis, įtrauktinomis į kreditorinio reikalavimo sumą, kadangi ieškovė jas patyrė ne vykdydama palikėjos prievoles ar atlikdama veiksmus jos naudai, bet siekdama įgyvendinti savo, kaip kreditorės, teises.
Tai, kas nurodyta, leidžia daryti išvadą, jog ieškovė įrodė patyrusi 10.019,37 Lt išlaidas, kurios pripažintinos jos kreditoriniu reikalavimu palikimą priėmusio asmens atžvilgiu.
Vertinant reikalavimo šią sumą priteisti iš atsakovės pagrįstumą, dėmesys atkreiptinas į kelias reikšmingas aplinkybes. Nors atsakovė, ignoruodama procesą, nepateikė į bylą jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie tai, kiek yra pažengusios palikimo priėmimo ir jį sudarančio turto realizavimo procedūros, 2014 m. kovo 24 d. suėjo terminas, po kurio palikimą sudarantis turtas CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu perėjo valstybei, todėl valstybei tenka pareiga patenkinti ieškovės kreditorinį reikalavimą. Šios pareigos ribos yra apibrėžtos CK 5.62 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodoma, jog valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys, jog palikimą sudaro 7.530,31 Lt piniginės lėšos ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė į bylą pateikė duomenis, kurie leidžia spręsti, jog vidutinė buto rinkos vertė yra didesnė, nei skirtumas tarp kreditorinio reikalavimo ir į palikimo sudėtį įeinančių piniginių lėšų. Vertinant pastarąjį argumentą akcentuotina, jog įstatymas valstybės pareigos palikėjo kreditoriui apimtį sieja ne su turto vidutine rinkos verte, bet su jo tikrąja verte. Iš bylos medžiagos galima tik daryti prielaidą, jog ši vertė yra pakankama, kadangi reali turto pardavimo kaina priklauso nuo jo faktinės būklės. Akcentuotina ir tai, jog byloje nėra duomenų apie galimas su buto išlaikymu ir priežiūra susijusias prievoles. Teismų praktikoje yra akcentuojama, jog tokio pobūdžio bylose iš valstybės turi būti priteisiama visa kreditorinio reikalavimo suma tiek tuo atveju, kai žinomo palikimą sudarančio turto vertė yra mažesnė už kreditorinio reikalavimo sumą (nes egzistuoja teorinė galimybė, jog ateityje paaiškės papildomi palikimą sudarantys objektai, iš kurių vertės turės būti dengiami įsiskolinimai), tiek tuo atveju, kai tikroji turto vertė ir jos santykis su kreditoriniais reikalavimais nėra aiškūs (pvz., dėl to, kad nėra aiškios su turtu susiję prievolės, kreditorinių reikalavimų visuma, turto realią vertę galintys įtakoti veiksniai turtui dar esant nerealizuotam), tačiau valstybės prievolė privalo būti susieta su jai perėjusio paveldėto turto tikrąja verte (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-213/2014, Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2012-260/2013, 2013 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1212-555/2013).
Ieškinį patenkinus iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kaip minėta, ieškovė į bylą pateikė duomenis, patvirtinančius, jog ji sumokėjo 43 Lt už archyvo pažymos dėl testamento sudarymo gavimą. Šios išlaidos vertintinos kaip susijusios su ieškovės, kaip mirusiosios kreditorės, teisių įgyvendinimo procedūrų, kurios išsiplėtojo į dabartinį teisminį procesą, iniciavimu, asmenų, atsakingų prieš palikėjos kreditorius, paieška, todėl jų atlyginimas priteistinas ieškovei iš atsakovės. Be to, ieškovė, reikšdama ieškinį elektroninėje byloje, sumokėjo 342 Lt žyminį mokestį (108 Lt už neturtinį reikalavimą dėl termino atnaujinimo ir 234 Lt už turtinį reikalavimą dėl skolos priteisimo). Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; teismas gali paskirstyti bylinėjimosi išlaidas tik tuo atveju, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ar jų interesai priešingi. Nors nagrinėjamu atveju byla buvo nagrinėjama ginčo teisenos tvarka, reikalavimas dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo priskirtinas klausimams, nagrinėtiniems ypatingosios teisenos tvarka. Kartu akcentuotina, jog, nors atsakovės suinteresuotumas pastarojo klausimo sprendimu ir gali būti pripažintas priešingu ieškovės interesui, atsakovė, kaip matyti iš bylos medžiagos, pati siūlė ieškovei kreiptis į teismą su atitinkamu reikalavimu, bylos nagrinėjimo metu neįvardijo prieštaraujanti šio reikalavimo tenkinimui, todėl, ieškovei pareiškus reikalavimą, būtinybė kurį pareikšti atsirado dėl to, jog pati ieškovė savo teisių neįgyvendino tinkamai ir laiku, pripažinti, jog išlaidos, susijusios su šiuo reikalavimu, atsirado dėl atsakovės kaltės ir jų atlyginimą priteisti iš atsakovės nėra pagrindo. Iš kitos pusės, patenkinus ieškinio reikalavimą dėl 10.019,37 Lt skolos priteisimo, už šį reikalavimą sumokėta žyminio mokesčio suma- 225 Lt- priteistina ieškovei iš atsakovės vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 576–578 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Atnaujinti ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui B. O., a.k. (duomenys neskelbtini) įpėdiniams pareikšti.
Priteisti ieškovei M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188729019, 10.019,37 Lt (dešimt tūkstančių devyniolika litų 37 ct) skolos, neviršijant B. O., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimą sudarančio turto tikrosios vertės, 43 Lt (keturiasdešimt trijų litų) išlaidų archyvo pažymai gauti atlyginimą ir 225 Lt (du šimtus dvidešimt penkis litus) žyminio mokesčio.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.