Kauno apygardos teismo nutartis

2013-07-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1212-555/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
2A-1212-555/2013
Teisminio proceso Nr.
2-13-3-03317-2012-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas, Dalė Burdulienė, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Ieškovas
UAB „Snoro lizingas“
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1212-555/2013Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03317-2012-8
Pirmosios instancijos teismo teisėja Snaigė Juknevičienė
Procesinio sprendimo kategorija 24.4;34.5;114.11;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus, Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-480-470/2013 pagal ieškovės UAB „Snoro lizingas“ ieškinį atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė prašė įpareigoti atsakovę Lietuvos Respubliką priimti palikėjo V. L. palikimą nesant kitų paveldėtojų ir priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos 430,20 Lt V. L. likusių mokėjimų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu pirmojo reikalavimo atsisakė, palaikė antrąjį reikalavimą dėl skolos ir kitų mokėjimų priteisimo. Nurodė, kad ieškovė ir V. L. 2006-06-15 sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią ieškovė perdavė V. L. valdyti ir naudotis preke – TV VIDO CTV PFG 2951 VNTS su sąlyga, kad įvykdžius visas prievoles pagal sutartį, prekės pereis V. L. nuosavybėn. V. L. savo prievolės tinkamai neįvykdė. V. L. 2007-11-24 mirė. Įstatymo nustatytu laiku įstatyminiai įpėdiniai palikimo nepriėmė, todėl ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovę, kad priimtų mirusiojo palikimą ir iš jo vertės atsiskaitytų su ieškove už palikėjo skolą. Atsakovė palikėjo palikimą 2012-02-19 priėmė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 430,20 Lt skolą, 71 Lt žyminį mokestį, 131,38 Lt būtinų išlaidų, iš viso 632,58 Lt ir 5 proc. metines palūkanas už 430,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2012-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, civilinę bylą dalyje dėl įpareigojimo priimti palikimą nutraukė. Nurodė, kad 2006-06-15 išperkamosios nuomos sutarties pagrindu V. L., miręs 2007-11-24, liko skolingas ieškovei UAB „Snoro lizingas“ 430,20 Lt įmokų, skaičiuojamų pagal išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) , mirusiojo V. L. palikimo nepriėmė nė vienas iš įstatyminių įpėdinių, todėl turtą (palikimą), kurį sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) Alytuje, 2012-02-19 priėmė Lietuvos Respublika. Teismas, įvertinęs, kad ieškovė 2008-07-04 raštu kreipėsi į notarą dėl informacijos suteikimo apie V. L. palikimą priėmusį asmenį, 2009-02-10 raštu kreipėsi į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama sumokėti palikėjo skolą, konstatavo, kad Valstybinė mokesčių inspekcija iki priimdama V. L. turtą žinojo apie mirusiojo kreditorinį įsiskolinimą UAB „Snoro lizingas“, todėl sprendė, kad nėra teisinio poreikio spręsti įstatyme numatyto trijų mėnesių termino pratęsimo (atnaujinimo) klausimą ar taikyti trejų metų ieškinio senatį. Nurodė, kad valstybė įpareigota priimti paveldėjimą, o pareiga atlyginti kreditoriams palikėjo skolas ribojama paveldėto turto verte - CK 5.62 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Ieškovės prašoma priteisti skola 430,20 Lt yra akivaizdžiai mažesnė už paveldėto turto, kuris įvertintas 18 600 Lt, vertę, todėl teismas sprendė, kad nelaukiant paveldėto turto realizavimo momento, ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti V. L. skolą iš jo pavelėto turto vertės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują, ieškinį atmesti. Nurodo, kad pareiškiant ieškinį teisme dėl paveldimo turto pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neprivaloma prašyti atnaujinti praleistą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog reikia vadovautis CK 1.126 straipsnio 2 dalies nuostata, kad ieškinio senatį teismas turėtų taikyti tuo atveju, jeigu ginčo šalis reikalauja. Kai ginčo šalis pareikalauja taikyti ieškinio senatį ir įrodo, kad trijų mėnesių terminas yra praleistas, tai kreditoriui atsiranda pareiga patvirtinti svarbias trijų mėnesių termino praleidimo priežastis (CPK 178 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 5.63 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublika, atstovaujama Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, UAB „Snoro lizingas" 2009 vasario 10 d. raštą Nr. 05-02-098/09 dėl skolos sumokėjimo gavo tik 2009 m. vasario 13 d., t. y. praėjus 14 mėnesių po V. L. mirties. UAB „Snoro lizingas" pateikė ieškinį teismui dėl skolos priteisimo praleidęs senaties terminą, kuris suėjo 2010 m. lapkričio 24 d. Tai yra naikinamasis terminas, kada kreditoriai turėjo galimybę pareikšti ieškinį teisme dėl kreditorinių reikalavimų prisiteisimo. Taip pat nurodo, kad atsakovė tikrąją turto vertę žinos tik realizavusi paveldėtą turtą, kai gaus konkrečią pinigų sumą už realizuotą paveldėtą turtą, todėl Lietuvos Respublika apmokėjusi šį kreditoriaus reikalavimą, pažeistų teisės aktuose nustatytą paveldėto turto apskaitos, realizavimo tvarką. Mano, kad teismas nepagrįstai priteisė palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kadangi jokia sutartis tarp ieškovės ir atsakovės nėra sudaryta, be to, tokiais atvejais, kai palikimą priima valstybė, įstatymas nereglamentuoja palūkanų priskaičiavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad atsakovė netinkamai interpretuoja CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Nurodo, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, jog ieškovė nepraleido trijų metų naikinamojo termino kreditoriniams reikalavimams V. L. įpėdiniams pareikšti, taip pat tinkamai nustatyta, jog atsakovė, priimdama V. L. palikimą 2012-11-27, nesusidūrė su informacijos stoka, jai ieškovės reikalavimai buvo žinomi. Todėl teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl trijų mėnesių termino pratęsimo (atnaujinimo) ir netaikė ieškinio senaties, kadangi jos taikymui nebuvo jokio teisinio pagrindo. Ieškovės vertinimu, atsakovės argumentas, jog neturi būti skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 430,20 Lt sumą, yra teisiškai nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad ieškovė su V. L. 2006 m. birželio 15 d. sudarė išperkamosios nuomos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurios sąlygas V. L., įsipareigojęs mokėti sutarties mokėjimo grafike nurodytas mėnesines įmokas ir kitus mokėjimus, įgijo teisę valdyti ir naudotis TV VIDO CTV PF 2951 VNTS (b. l. 4-6). V. L., neįvykdęs išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2007 m. lapkričio 24 d mirė. Kadangi po V. L. mirties nė vienas įpėdinių nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei (b. l. 63).

Sutinkamai su CK 5.1 straipsnio nuostatomis, paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, taip pat palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamojoje byloje ginčas, kad palikėjas turėjo turtinę prievolę ieškovei, nekyla, taip pat nėra ir ginčo, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), o paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento ir šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009, 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Pagal CK 5.62 straipsnį paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu jis testamentu paliktas valstybei, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo ar iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Valstybei paveldėjimo teise perėjo visas palikėjo turtas, todėl ji atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis), todėl apeliantės nurodoma aplinkybė, kad valstybė su kreditoriumi galės atsiskaityti tik tuomet, kai turtas bus realizuotas, yra susijusi su teismo sprendimo įvykdymu, bet ji neįtakoja paties sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje sprendimo dalyje pagrįstai nurodė, kad atsakovė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau priteisdamas skolą atsakovės atsakomybės ribų neapibrėžė teismo rezoliucinėje dalyje, todėl, kolegijos vertinimu, nekeičiant teismo sprendimo, yra pagrindas patikslinti teismo rezoliucinę dalį, nurodant priteistas sumas, tačiau neviršijant atsakovei perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Atsakovė, kolegijos vertinimu, taip pat nepagrįstai teigia, kad ieškovė dėl nepateisinamų priežasčių yra praleidusi terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškinį. CK 5.63 straipsnyje nustatyta palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka. Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V.,bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 5.63 straipsnis nenustato kitokių taisyklių kreditorių reikalavimams pareikšti, kai palikimas pereina valstybei, nors tokiu atveju minėtos normos informacinė funkcija nėra reikšminga – valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo būdo ar atsisakyti priimti palikimą. Pagal minėto CK 5.63 straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, todėl šio straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių iškilusi ginčą, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartimi Nr. 3K-3-63/2011, kurioje akcentuota, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Todėl atsižvelgiant į pirmiau aptartą įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino svarbia aplinkybe, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.

Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovė 2008-07-04 (t. y. dar iki palikimo perėmimo valstybes nuosavybėn) kreipėsi į notarų biurą, prašydama suteikti informaciją apie jos –ieškovės, skolininko turto paveldėtojus, kartu informuodama, kad miręs asmuo V. L. kreditoriui neįvykdė prievolės. Gavusi informaciją, jog skolininkui nuosavybės teise priklauso turtas, o dėl palikimo niekas nesikreipė, 2009-02-10 (t. y. taip pat iki palikimo perėmimo valstybės nuosavybėn) kreipėsi į atsakovą, informuodama apie tai, kad mirus V. L. niekas jo palikimo neperėmė, bei prašydama padengti skolinius įsipareigojimus.

Nustačius šias faktines aplinkybes, yra pagrindas išvadai, kad teisinę reikšmę pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – palikėjo įpėdinio informavimas apie ieškovo kaip kreditoriaus turtines pretenzijas – buvo atliktas, tačiau praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, kuris baigėsi 2008 m. vasario 24 d. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsakovės teiginius dėl ieškovės praleisto termino kreditoriniams reikalavimams pareikšti, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-21 nutartyje (civilinėje byloje 3K-3-63/2011) pateiktu išaiškinimu. Ieškovei pripažinus, kad kreiptasi į notarų biurą ir į atsakovę vėliau nei po trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos, atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, kaip gynimosi būdą, nustatinėjo termino praleidimo priežastis, spręsdamas, kad ieškovės teisės turi būti ginamos, iš esmės išsprendė ir termino atnaujinimo klausimą. Terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Atsižvelgdamas į CK 5.63 straipsnio tikslus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta jame numatytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009).

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pati ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama užfiksuoti ir išsiieškoti susidariusį įsiskolinimą už suteiktą vartojimo kreditą, kreipėsi į notarą, vėliau ir į atsakovę, o nesulaukus apmokėjimo ir atsakovei nepriėmus palikimo, kreipėsi į teismą, siekdama, kad palikimą perimtų valstybė. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytą išaiškinimą dėl CK 5.63 straipsnio taikymo, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos byloje teismo nustatytos aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, jog, pranešus notarui ir atsakovei apie palikėjo įsiskolinimą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.

Byloje pateikti duomenys, jog atsakovė, gavusi duomenis apie tai, kad palikimo kiti įpėdiniai nėra priėmę, ne kartą buvo nurodžiusi ieškovei, jog dėl skolos sumokėjimo yra galimybė kreiptis į kitus asmenis, ir, kad nėra juridinio pagrindo pradėti valstybės vardu paveldėjimo procedūrų. Kolegija sprendžia, kad ieškinio senaties terminas atnaujinamas ne pagal prašymą. Priešingai, ieškinio senatis, kaip gynimosi būdas, gali būti taikoma esant ginčo šalies prašymui. Ieškinio senaties terminas civilinėje byloje atnaujinamas teismui atmetant prašymą dėl senaties taikymo, apie tai pasisakant teismo sprendimo motyvuose. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto teiginiai, kad teismas, tekindamas ieškinį, pažeidė materialines teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, yra nepagrįsti.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Palūkanų dydis yra nustatytas CK 6.210 straipsnyje. Tokio pobūdžio palūkanos vertintinos kaip su teisminiu procesu susijusi sankcija skolininkui už nepagrįstą atsisakymą įvykdyti kreditoriaus reikalavimą, kuria siekiama skatinti skolininką įvertinti bylinėjimosi tikslingumą. Tokiu būdu užtikrinama, jog skolininkas neišvengtų atsakomybės už vėlavimą vykdyti finansinę prievolę bylos nagrinėjimo ir sprendimo vykdymo laikotarpiu. Nustatyta, kad palikėjas mirė 2007 m. lapkričio 24 d., atsakovę informacija, kad kiti įpėdiniai dėl palikėjo turto nesikreipė, pasiekė 2009-02-10 (b. l. 11), atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2013-02-19 (b. l. 63), t.y. praėjus daugiau nei 5 (penkeriems metams) po palikėjo mirties. Paveldėjimo teisiniuose santykiuose valstybės, kaip įpėdinio, subjektiškumas yra specialus, kadangi sistemiškai aiškinant CK 5.11 str. 1 ir 2 d., 5.50 str. 4 d., 5.62 str. 1 d. nuostatas darytina išvada, jog palikimas valstybei įstatymo pagrindu nepriklausomai nuo valios išraiškos pereina praėjus 18 mėnesių po palikėjo mirties, jeigu palikėjas neturi įpėdinių arba nei vienas įpėdinis nepriima palikimo, t. y. valstybė neturi teisės vertinti palikimo priėmimo tikslingumo ir atsisakyti jį priimti, be to, skirtingai nei kiti įpėdiniai, valstybė negali inicijuoti palikimo perėmimo nepraėjus įstatyme nustatytam terminui. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, jog atsakovė ar ją atstovaujanti institucija viso šio aptarto laikotarpio metu negali būti laikoma pažeidusia kokią nors materialinę teisinę pareigą. Atsižvelgiant į paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo terminą, apie atsakovės turėtą informaciją apie palikėjo įpėdinius, kad palikimas perimtas tik bylą užvedus teisme, taip pat, kad ir perėmusi palikimą atsakovė ieškinyje suformuluotus reikalavimus ginčijo, perimtos materialiosios teisinės pareigos įvykdyti prievolę geruoju nevykdė iki pat bylos išnagrinėjimo, spręstina, kad pagrįstas ieškovės reikalavimas dėl prievolės įvykdymo nevykdomas dėl atsakovės kaltės, todėl įstatyminė sankcija - procesinių palūkanų priteisimas - už šį laikotarpį atsakovės atžvilgiu pritaikyta pagrįstai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktą medžiagą daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl šių priežasčių atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti teismo rezoliucinę dalį, nurodant, kad priteistos ieškovei UAB „Snoro lizingas“ iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos piniginės sumos: 430,20 Lt skola, 71 Lt žyminis mokestis, 131,38 Lt būtinos išlaidos, iš viso 632,58 Lt ir 5 proc. metines palūkanas už 430,20 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2012-09-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, neviršijant Lietuvos Respublikai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

Teisėjai Dalė BurdulienėLeonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas