- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-04
- Bylos Nr.
- 2A-2012-260/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- LindorffOy
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovo LindorffOy, veikiančio per LindorffOy filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9102-748/2013 pagal ieškovo LindorffOy, veikiančio per LindorffOy filialą, ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 2, t. I) ir prašė priteisti jam iš atsakovo A. P. 846,82 Lt skolą už ryšio paslaugas, 263,69 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas nurodydamas, kad 2002 m. kovo 26 d. atsakovas su pradine kreditore UAB „TELE2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis kuria atsakovui buvo teikiamos mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugos, o atsakovas įsipareigojo už paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Atsakovas už suteiktas paslaugas tinkamai neatsiskaitė ir pagal 2004 m. spalio 31 d. išrašytą sąskaitą liko skolingas846,82 Lt. Ieškovas reikalavimo teisę į atsakovą įgijo remiantis pradinės kreditorės ir ieškovo 2005 m. gruodžio 29 d. sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartimi.
Atsakovui A. P. (duomenys neskelbtini) mirus (b.l. 17, t. I), ieškovas pateikė patikslintą ieškinį (b.l. 48-50, t. I) atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas įpareigoti atsakovę kreiptis į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo dėl palikėjo A. P. turto bei pradiniame ieškinyje nurodytas sumas prašydamas priteisti iš valstybės. Ieškovas nurodė, kad nei vienam įpėdiniui nepriėmus palikimo po A. P. mirties, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, kuri už palikėjo skolas atsako neviršijant paveldėto turto vertės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 63, t. I) atsakovės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos nurodė nesutinkanti su ieškiniu ir prašė jį atmesti. Valstybė jokių ieškovo teisių ar teisėtų interesų nepažeidė, todėl ji negali būti atsakove byloje. Be to, valstybė, kurią atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kreditorines pretenzijas priima tik CK 5.63 straipsnio pagrindu, tačiau ieškovas jokių kreditorinių pretenzijų CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka nepareiškė.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimu (b.l. 73-75, t. I) ieškinį patenkino iš dalies, priteisė ieškovui iš A. P. teisių perėmėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 846,82 Lt skolos, 263,69 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011 m. vasario 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 67 Lt žyminio mokesčio, likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi (b.l. 102-106, t. I) atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą patenkino iš dalies, panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad valstybei, kaip A. P. įpėdinei, atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimą už ryšių paslaugas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau nesant byloje duomenų apie paveldėto turto vertę, sprendė, kad teismas nenustatė visų reikšmingų, esminių bylos aplinkybių, dėl ko byla galėjo būti neteisingai išspręsta.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kaunoapylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo, 2013m. birželio 19d. sprendimu (b. l. 7-10, t. II)ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 33,77 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad pradinis skolininkas A. P. su pradine kreditore UAB „TELE2“ buvo sudaręs mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už suteiktas paslaugas pagal 2004 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) liko skolingas 846,82 Lt. 2005 m. gruodžio 29 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties bei jos priedų pagrindu pirminės kreditorės reikalavimo teises į pagrindinę skolą su papildomomis teisėmis perėmė ieškovas. Pradinis skolininkas A. P. mirė (duomenys neskelbtini) ir palikimą po jo mirties priėmė valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kuri apie A. P. įsiskolinimą ieškovui buvo informuota patikslintu ieškiniu, įteiktu 2012 m. spalio 8 d. Teismas nustatė, kad po A. P. mirties paveldėto turto vertė, atskaičiavus turėtas išlaidas, sudaro 241,50 Lt. Teismo vertinimu, ieškinio pareiškimas palikėjui ir po jo mirties ieškovo pateiktas informacijos paklausimas Centrinei hipotekos įstaigai nesuteikė galimybės skolininko A. P. įpėdiniams sužinoti apie kreditorių reikalavimus, todėl teismas sprendė, kad ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nebuvo pakankamai aktyvus ir nesiekė apginti savo teisių. Teismas nurodė, kad civilinės bylos sustabdymas siekiant išsiaiškinti palikėjo įpėdinius galiojo tik teisminio proceso eigai ir neturėjo reikšmės kreditoriaus siekimui išsiaiškinti įpėdinių ratą. Teismas, nustatęs, kad nuo palikimo atsiradimo dienos iki informacijos pateikimo įpėdiniui praėjo 19 mėnesių, sprendė, kad ieškovas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams, todėl ieškinį atmetė. Teismas, nesant nurodytoms termino praleidimo priežastims ir nesant prašymo dėl praleisto termino pratęsimo, klausimo dėl termino pratęsimo nesprendė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovasapeliaciniu skundu (b.l. 13-15, t. II) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą irpriimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliacinį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:
Teismas nepagrįstai sprendė, kad apeliantas palikėjo įpėdiniams per įstatymo nustatytą terminą nepateikė informacijos apie palikėjo skolas. Apeliantas ieškinį dėl skolos iš A. P. priteisimo pareiškė šiam dar esant gyvam, tačiau mirus A. P. bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki paaiškės jo teisių perėmėjai. Apeliantas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą ieškinį atsakovą A. P. pakeisdamas jo teisių perėmėja – valstybe, tokiu būdu informuojant įpėdinę apie kreditoriaus reikalavimą. Toks informavimas laikytinas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme ir tokia bylos eiga reiškia, kad apeliantas nepraleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams.Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-585-221/2013 bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo tik dėl to, kad byloje nebuvo įrodymų apie paveldėto turto vertę, dėl ko apeliacinės instancijos teismas negalėjo spręsti apie atsakovės atsakomybės ribas, tačiau minėtoje nutartyje nurodė, kad: „nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniui – valstybei, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, atsirado pareiga atsakyti už palikėjo įsiskolinimus už ryšių paslaugas neviršijant paveldėto turto tikrosios vertės.“Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CK 5.63 straipsnio aiškinimo ir taikymo, atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, pripažįstama, kad svarbu yra tai, jog informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimusjo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju apeliantui pareiškuspatikslintą ieškinį, kuriuo atsakovė buvo informuota apie apelianto turtinius reikalavimus, valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dar nebuvo pradėjusi palikimo priėmimo procedūros, kas reiškia, kad apie apelianto turtines pretenzijas atsakovė buvo informuota iki palikimo priėmimo. Be to, įstatyme nenustatyta valstybės teisė atsisakyti palikimo.Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nenurodė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežasčių ir jo pratęsti neprašė, dėl ko teismas neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl termino pratęsimo, kadangi, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tais atvejais, kai įpėdinio informavimas apiepalikėjo kreditoriaus reikalavimus buvo atliktaspraleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyjenumatytą terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą,toks kreditoriuspripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę ir pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolinesprievoles bei nepraleidusiu teisėsreikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtinespretenzijas, dėl ko tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio pagrindo spręsti nurodyto trijų mėnesių termino pratęsimo klausimo.Teismas skundžiamame sprendime vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, kurių ratiodecidendi nesutampa su ginčo bylos aplinkybėmis, kadangi cituojamos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės suformuluotos bylose, kuriose reiškiami kreditorių, kurių reikalavimai patvirtinti teismo sprendimu ir vykdomi priverstine tvarka, reikalavimai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 23, t. II) prašoapeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apelianto ieškinys netenkintinas, kadangi įpėdinis, priėmęs palikimą po pirminio skolininko mirties, apie kreditorinį reikalavimą buvo informuotas netinkamai ir praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą. Teismas pagrįstai nurodė, kad teisės normose nėra nustatyta, jog esant paveldėjimo teisiniams santykiams kreditorių reikalavimams, kurie jau yra vykdomi ar yra kokioje nors kitoje procesinėje teisminio teisių gynimo stadijoje, taikomas kitoks teisinis režimas, nei kad reikalaujama pagal CK 5.63 straipsnį, o taip pat išsamiai motyvavo, kodėl patikslinto ieškinio pateikimas teismui bei jo kopijų pateikimas galimam įpėdiniui neatitinka CK 5.63 straipsnio tikslų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas teisėjas, įvertinęs apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo apelianto pareikštas patikslintas ieškinys dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimoatmestas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl ko jis remiantis apeliacinio skundo argumentais naikintinas ir priimtinas naujas teismo sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2002 m. kovo 26 d. A. P. ir UAB „TELE2“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio (GSM) paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-5, t. I), pagal kurią UAB „TELE2“ įsipareigojo suteikti mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo paslaugas ir papildomas paslaugas, SIM kortelę ir mobiliojo ryšio telefono aparatą, o A. P. įsipareigojo už suteiktas paslaugas atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal 2004 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (b.l. 6, t. I) A. P. už suteiktas paslaugas turėjo sumokėti 846,82 Lt, tačiau savo įsipareigojimo tinkamai neįvykdė. 2005 m. gruodžio 29 d. skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi (b.l. 7-8) pirminė kreditorė UAB „TELE2“ reikalavimo teisę į skolininką perdavė apeliantui, kuris 2011 m. vasario 4 d. pateikė teismui ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo A. P.. Bylos nagrinėjimo teisme metu (duomenys neskelbtini) atsakovas A. P. mirė (b.l. 17, t. I). Teismui informavus apeliantą apie atsakovo mirtį, apeliantas pateikė teismui prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo (b.l. 20, t. I), kadangi nebuvo žinomas atsakovo teisių perėmėjas. 2011 m. gegužės 23 d. nutartimi teismas sustabdė civilinę bylą iki paaiškės A. P. procesinis teisių perėmėjas (b.l. 24, t. I). 2012 m. liepos 5 d. nutartimi (b.l. 46, t. I) teismas, nustatęs, kad atsakovas turi turto, tačiau palikimas po jo mirties nėra priimtas, nustatė apeliantui terminą pateikti patikslintą ieškinį su įrodymais, kad atsakovo turtą perėmė valstybė. Patikslintame ieškinyje, teismui pateiktame 2012 m. rugsėjo 20 d., apeliantas atsakove nurodė valstybę, atstovaujamą valstybinės mokesčių inspekcijos. Patikslintas ieškinys Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įteiktas 2012 m. spalio 8 d. (b.l. 58, t. I). Byloje esantis palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b.l. 126, t. I) patvirtina, kad A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei, kuri palikimą priėmė 2013 m. vasario 15 d. (b.l. 132, t. I). Paveldimą turtą sudarė piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB ir AB SEB bankas, bei automobilis VAZ 2101, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atskaičiavus išlaidas už automobilio išregistravimą, paveldėto turto vertė iš viso 241,50 Lt.
Dėl kreditorių reikalavimų pareiškimo CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuoti CK 5.63 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tai reiškia, kad palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams; jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui, o tokių nesant - palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Kreditorius, atlikdamas vieną iš nurodytų veiksmų, informuoja palikėjo įpėdinius apie savo pretenzijas jiems, t.y. apie pretenzijas į paveldimą turtą. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, kadangi tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.Ir nors apsisprendimas dėl palikimo priėmimo valstybei netaikomas, kadangi valstybė negali atsisakyti nuo palikimo priėmimo, tačiau informavimas apie palikėjo skolas svarbus nustatant bendrąją paveldėto turto ir įsipareigojimų masę. Be to, nustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka yra svarbi ir tuo, kad leidžia užtikrinti tiek įpėdinių, tiek palikėjo kreditorių teisių teisinį tikrumą, civilinių teisinių santykių stabilumą, o kartu sudaro galimybę apsaugoti įpėdinių interesus nuo nepagrįstai ilgai uždelstų pareikšti palikėjo kreditorių reikalavimų.
Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.), todėl A. P. mirus (duomenys neskelbtini), laikytina, jog ši diena yra ir palikimo atsiradimo diena, nuo kurios skaičiuojamas 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių terminas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nei vienas palikėjo įpėdinis nepriėmė palikimo, nurodė, kad valstybei teisė paveldėti palikėjo turtą atsirado 2012 m. rugpjūčio 20 d., tačiau iki apeliantui kreipiantis patikslintu ieškiniu į teismą ji dar nebuvo pradėjusi paveldėjimo procedūros. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį atsakovui A. P. pareiškė dar jam esant gyvam, o byla po A. P. mirties buvo sustabdyta iki paaiškės jo teisių perėmėjai. Civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas tik po patikslinto ieškinio, kuriuo į bylą kaip A. P. teisių perėmėja buvo įtraukta valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos, pateikimo. Esant nurodytoms aplinkybėms teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditorius nėra praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams(2011 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-1964-230/2011).Be to, bylos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad apeliantas tinkamai įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad, atsižvelgiant į įpėdinių informavimo apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus tikslą, svarbu, jog informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 21 d nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011 pripažino, kad tuo atveju, kai teisinę reikšmę pagal CK5.63 straipsnio 1 dalį turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktasiki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Nagrinėjamu atveju apelianto pateiktas patikslintas ieškinys teisme buvo gautas 2012 m. rugsėjo 20 d., ir, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovės atstovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apie A. P. mirtį ir pareigą priimti palikimą po jo mirties sužinojo tik gavusi patikslintą ieškinį. Kadangi atsakovė palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, priėmė tik 2013 m. vasario 15 d., laikytina, kad apeliantas iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo informavo įpėdinę apie savo kreditorinį reikalavimą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad apeliantas praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti, nepakankamai įvertino nurodytas aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad apelianto veiksmai pareiškiant ieškinį teisme palikėjui nesuteikė galimybės valstybei sužinoti apie kreditoriaus reikalavimą. Priešingai, kaip kad jau buvo nurodyta, valstybė ne tik apie apelianto reikalavimą, bet ir apie palikėjo mirtį sužinojo būtent iš apelianto pareikšto patikslinto ieškinio, kas sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantas apie savo reikalavimą tinkamai informavo įpėdinę. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra teisinio pagrindo spręsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto trijų mėnesių pratęsimo klausimą.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas remdamasis netinkamu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų taikymu nepagrįstai nagrinėjamu atveju atsisakė tenkinti apelianto pareikštą ieškinį, kadangi šiam tinkamai įgyvendinus pareigą informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles, jis turėjo teisę reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas.
Dėl valstybės, kaip turto paveldėtojos, atsakomybės už palikėjo skolas
Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas.Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK5.1str. 2 d., 5.52str., 5.62 str. 3 d.). Vadovaujantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi, valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Nagrinėjamos bylos atveju nustačius, kad palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, priėmė valstybė, jai atsirado pareiga paveldėto turto tikrosios vertės ribose atsakyti už palikėjoprievoles, tarp jų ir už palikėjo įsiskolinimą už suteiktas mobiliojo skaitmeninio korinio ryšio tinklo ir papildomas paslaugas. Teismui pripažinus, kad apeliantas tinkamai realizavo CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą informuoti įpėdinį apie kreditoriaus reikalavimą, spręstinas klausimas dėl valstybės, priėmusios palikimą po A. P. mirties, atsakomybės už jo prievoles klausimas.
Nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų (b.l. 3-8), kurie patvirtina apelianto pareikštų reikalavimų dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad atsakovė neginčijo paties įsiskolinimo fakto, prašomos priteisti skolos dydžio. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2004 m. spalio 31 d. PVM sąskaitos faktūros (b.l. 6, t. I), palikėjas A. P. už suteiktas paslaugas liko skolingas pirminei kreditorei 846,82 Lt. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Remiantis CK 6.256 straipsnio 2 dalimi asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas. Pirminei kreditorei UAB „TELE2“ reikalavimo teisę į skolininką perleidus apeliantui, šis įgijo teisę reikalauti iš valstybės, priėmusios palikimą po A. P. mirties, dėl palikėjo neteisėtų veiksmų tinkamai ir laiku neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų atsiradusius nuostolius ir netesybas. Kadangi palikėjas laiku ir tinkamai už suteiktas paslaugas priskaičiuotos 846,82 Lt sumos nesumokėjo, ši suma priteistina apeliantui iš valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Apelianto reikalavimas dėl 263,69 Lt palūkanų bei procesinių 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat tenkintinas. Pažymėtina, kad palikėjo pareiga mokėti procesines palūkanas atsirado dar iki jo mirties, todėl ji paveldima tokia pačia tvarka, kaip ir kitas palikėjo turtas ar pareigos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Patikslintu ieškiniu apeliantas be reikalavimų priteisti skolą ir kitasmokėtinas sumas pareiškė ir reikalavimą įpareigoti atsakovę kreiptis į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo dėl mirusio palikėjo A. P. turto. Šis reikalavimas laikytinas nepagrįstu atsižvelgiant ne tik į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme valstybė jau yra priėmusi palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, ir jai yra išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas (b.l. 147, t. I), bet ir į tai, kad palikimo priėmimas ir paveldėjimo liudijimo išdavimas tais atvejais, kai palikimą priima valstybė, nėra pakankamas spręsti, kad valstybė paveldėjimo teisių nepriėmė. Paveldint valstybei CK 5.2 straipsnyje nustatytais atvejais, preziumuojama, kad paveldėjimo teisė pereina valstybei, o valstybei negalint atsisakyti priimti palikimo, paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimas nesudaro pagrindo spręsti apie palikimo nepriėmimą, o kartu ir apie valstybės pareigos atsakyti paveldėto turto tikrosios vertės ribose išnykimą. Atsižvelgiant į tai, šis apelianto pareikštas reikalavimas netenkintinas.
Apeliantui sumokėjus žyminį mokestį tik už pareikštus turtinius reikalavimus ir šiuos patenkinus visiškai, remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliantui priteistina ir 67 Lt sumokėto žyminio mokesčio ir 1,40 Lt komisinio mokesčio, iš viso 68,40 Lt.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovas nurodė, jog po A. P. mirties priimto palikimo vertė atskaičiavus jau turėtas išlaidas yra 241,50 Lt (b.l. 5, t. II). Nors remiantis CK 5.62 straipsnio 3 dalimi valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, tačiau, teismo manymu, egzistuojant kad ir teorinei galimybei, jog ir po šios civilinės bylos išnagrinėjimo gali paaiškėti ir daugiau turto, kuris sudarytų A. P. palikimą, ir kurį realizavus valstybė turėtų pareigą atsakyti pagal palikėjo prievoles, tikslinga pareikštą ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo tenkinti visiškai, nurodant, kad pinigų sumos apeliantui iš atsakovės priteistinos neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. P. turto tikrosios vertės.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi atsakovė – valstybė, atstovaujama biudžetinės įstaigos.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų
Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškinį dėl tinkamai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus pareigos informuoti apie reikalavimą, neįvykdymo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo
Apeliantas prašė priteisti iš atsakovės apeliacinės instancijos teisme jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys įrodymai (b.l. 20, t. II) patvirtina, kad apeliantas už pareikštą apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą tenkinant, nurodyta bylinėjimosi išlaidų suma - 72 Lt - priteistina apeliantui iš valstybės neviršijant paveldėto turto vertės.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 19d. sprendimąpanaikinti ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti LindorffOy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Juokahaisenkatu 6, Turku, Suomija, veikiančiam per LindorffOy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, Vilnius, Lvovo g. 25, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea BankFinlandPlc, Lietuvos skyrius, kodas 21400, iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, Vilnius, Vasario 16-osios g. 15, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, skolą – 846,82 Lt (aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis litus aštuoniasdešimt du centus), palūkanas – 263,69 Lt (du šimtus šešiasdešimt tris litus šešiasdešimt devynis centus), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. vasario 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 68,40 Lt (šešiasdešimt aštuonis litus keturiasdešimt centų), neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. P. turto tikrosios vertės.
Priteisti LindorffOy, juridinio asmens kodas 0140351-4, Juokahaisenkatu 6, Turku, Suomija, veikiančiam per LindorffOy filialą, juridinio asmens kodas 111882842, Vilnius, Lvovo g. 25, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea BankFinlandPlc, Lietuvos skyrius, kodas 21400, iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtojos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, Vilnius, Vasario 16-osios g. 15, a.s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, - 72 Lt (septyniasdešimt du litus) žyminio mokesčio, neviršijant valstybei perėjusio paveldėto A. P. turto tikrosios vertės.