- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1964-230/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė (pirm.), Dalė Burdulienė, Dmitrijus Korsakovas
- Ieškovas
- Lindorff Oy
- Kategorijos
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-196-528/2011 pagal ieškovo Lindorff Oy, veikiančio per Lindorff Oy filialą, patikslintą ieškinį atsakovui valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl paveldėjimo fakto patvirtinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teismą prašė patvirtinti, kad mirusio palikėjo P. Š., a.k(duomenys neskelbtini) paveldimas turtas – 1 278,48 Lt skola paveldėjimo teise perėjo valstybei. Nurodė, kad P. Š. su pradiniu kreditoriumi UAB „Bitė GSM“ sudarė Mobiliojo skaitmeninio korinio (GSM) ryšio tinklo paslaugų naudojimo sutartį. Už suteiktas paslaugas P. Š. neatsiskaitė 1 278,48 Lt sumai. Reikalavimo teisė dėl šios prievolės buvo perleista naujam kreditoriui – ieškovui. Ieškovas 2008-07-23 kreipėsi į teismą dėl šios skolos išieškojimo, tačiau paaiškėjo, kad P. Š. 2008-09-04 mirė. P. Š. mirus, susiklostė paveldėjimo teisiniai santykiai, nes liko atsakovo palikimas – nesumokėta skola. Palikėjo vardu sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų Testamentų registre nėra užregistruota, palikėjo motina A. P. palikimo pradedant faktiškai jį valdyti taip pat nėra priėmusi, taip pat nėra duomenų, kad būtų kreiptasi į teismą dėl turto apyrašo sudarymo. Paaiškėjus, jog niekas atsakovo palikimo nepriėmė, palikimas turi pereiti valstybei (CK 5.62 str. 1 d. 3 p.). Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės. Kadangi nėra duomenų apie palikėjo turtą, mokaus skolininko prievolėje nėra, todėl valstybei nekyla pareiga atsakyti už palikėjo skolas. Tačiau kadangi reikalavimo teisės yra paveldimos, prašė teismo patvirtinti faktą, jog mirusio palikėjo P. Š. paveldimas turtas – 1 278,48 Lt skola paveldėjimo teise perėjo valstybei.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo valstybei 480 Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ir 109,57 Lt už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmosios instancijos teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškovas 2008-08-07 pareiškė ieškinį atsakovui P. Š. dėl 1 278,48 Lt skolos už ryšio paslaugas, baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priėmus ieškinį, paaiškėjo, jog atsakovas P. Š. 2008-09-04 mirė, todėl byla buvo sustabdyta, kurios nagrinėjimą atnaujinus, ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl tų pačių reikalavimų, atsakove nurodydamas mirusio P. Š. motiną A. P.. 2011-03-21 ieškovas pateikė teismui dar vieną patikslintą ieškinį, atsakovu nurodydamas valstybę, atstovaujamą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriuo prašo patvirtinti, jog mirusio palikėjo P. Š. paveldimas turtas – 1 278,48 Lt skola paveldėjimo teise perėjo valstybei. Teismas nurodė, kad P. Š. palikimas atsirado 2008-09-04, todėl ieškovas turėjo teisę per 3 mėnesius reikšti reikalavimą teisme, bet ne ginčo teisena, o supaprastinto proceso tvarka. Ieškovas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir konkrečiai valstybės atžvilgiu, be to, ginčo teisenos tvarka pareiškė praėjus 2,5 metų nuo palikimo atsiradimo dienos – 2011-03-21, todėl praleido įstatymo nustatyta terminą, o pratęsti šio termino neprašė, ir toks reikalavimas negali būti tenkinamas. Teismas taip pat nurodė, jog tuomet, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, tačiau valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės. Todėl esant tik skolai ir nesant kito turto, valstybė už palikėjo skolą neturi pareigos atsakyti. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad palikėjas P. Š. turėjo kito turto, kurio verte valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolą, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikėjas P. Š. jokio materialaus realizuotino turto neturėjo. Todėl valstybė, būdama įstatyminiu paveldėtoju, skirtingai nei kiti paveldėtojai, nors ir negali atsisakyti ar nepriimti palikimo, tačiau įstatymas numato išimtį valstybės, kaip paveldėtojo, atsakomybei – ji neatsako už palikėjo skolas, kurios viršija jai perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę. Nors ieškovas teigia nekeliantis valstybės atsakomybės už priimtą palikimą klausimo, tačiau prašo patvirtinti skolos perėjimą paveldėjimo teise valstybei, o tai reiškia ieškovo teisės į skolą pripažinimą, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas, kadangi valstybė atsako tik paveldėto turto tikrosios vertės ribose (CK 5.62 str. 3d)
Šalies argumentai
Ieškovas Lindorff Oy apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti. Nurodo, jog sprendimas priimtas pažeidžiant materialinės teisės normas. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, jog reikalavimas negali būti tenkinamas dėl praleisto trijų mėnesių termino tokiam prašymui reikšti, kadangi atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį. Nurodo, jog ieškinys dėl netinkamo prievolių vykdymo ir 1 278,48 Lt skolos priteisimo iš atsakovo P. Š. teismui buvo pateiktas 2008-07-23, byla buvo sustabdyta, todėl atsižvelgiant į tai, kad procesas jau buvo pradėtas ieškinio teisena, papildomas pareiškimas supaprastinto proceso tvarka tik būtų dubliavęs procesus. Taip pat nurodo, kad CK 5.63 str. 4 d. nurodytas naikinamasis terminas dar nebuvo suėjęs, ir ieškovas nėra praradęs teisės pareikšti reikalavimą. Todėl mano, kad teismas netinkamai aiškino CK 5.63 str. 1 d., todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliantas nurodo, kad mirusio P. Š. likęs neįvykdytas 1 278,48 Lt turtinis įsipareigojimas kreditoriui pagal LR CK 5.1 straipsnio 2 dalį yra paveldimas turtas, kuris pagal LR CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldėjimo teise pereina valstybei. Toks turtas remiantis 2004-05-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 634 ,,Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“ 1 dalimi taip pat laikomas valstybės paveldimu turtu. Todėl teismui atsisakius patvirtinti paveldėjimo faktą yra pažeidžiami CK 5.1 str. 2 d. ir 5.62 str. 3 d. reikalavimai. Sąvoka „paveldimas turtas“ apima ir palikėjo turtines prievoles, o siaurinamai aiškinant sąvoką „paveldimas turtas“ reikštų, kad valstybė gali paveldėti tik materialųjį turtą arba paveldėjusi materialųjį turtą negalėtų paveldėti turtinių prievolių ar turtinių reikalavimo teisių. Todėl teismo teiginys, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog P. Š. turi materialaus realizuotino turto, kuriuo valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas, prieštarauja CK 5.1 str. 2 d. nuostatoms. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad valstybei priėmus palikimą neatsiranda pareiga atsiskaityti už palikėjo prievoles, nes jo atsakomybė ribojama CK 5.63 str. 3 d. Ieškiniu nėra keliamas valstybės atsakomybės klausimas, o yra prašoma patvirtinti paveldėjimo faktą, todėl pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR CK 5.62 straipsnio 3 dalį, ir tai sąlygojo neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareikštas praleidus įstatymo nustatytą terminą, kurio atnaujinti ieškovas neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jo netenkino. Nors apeliantas teigia, kad ieškinio reikalavimu nekeliamas valstybės atsakomybės už priimtą palikimą klausimas, tačiau prašoma patvirtinti palikėjo skolos perėjimą paveldėjimo teise valstybei, o tai reiškia ieškovo teisės į skolą pripažinimą atsakovo, t.y. valstybės, atžvilgiu, todėl toks reikalavimas negali būti tenkinamas CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu.
Apeliacinis skundas atmestinas. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), o apeliaciniame skunde nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atmetė dviem pagrindais: 1) ieškovas prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo pareiškė, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminą, o pratęsti šio termino neprašė, 2) valstybė neatsako už palikėjo skolas, kurios viršija jai perėjusio paveldėto turto tikrąją vertę (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Apeliantas paduotu skundu ginčija abi šias teismo išvadas.
Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka bei terminai reglamentuojami Lietuvos Respublikos CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tai reiškia, kad palikėjo kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimą priėmusiems įpėdiniams; jeigu įpėdiniai palikimo nepriėmė arba nežinoma jų buvimo vieta, reikalavimai pareiškiami testamento vykdytojui ar administratoriui, o tokių nesant - palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Kreditorius, atlikdamas vieną iš nurodytų veiksmų, informuoja palikėjo įpėdinius apie savo pretenzijas jiems, t.y. apie pretenzijas į paveldimą turtą. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, kadangi tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu.
Ieškovas paskutinį kartą patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 150-151) pareiškė reikalavimą atsakovui valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuriuo prašė patvirtinti, kad mirusio palikėjo P. Š. paveldimas turtas – 1 278,48 Lt skola paveldėjimo teise perėjo valstybei. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip palikėjo P. Š. kreditorius, pareiškė reikalavimą valstybei, kuriai paveldimas turtas – palikėjo turtinė prievolė paveldėjimo teise perėjo CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu (kai nė vienas įpėdinsi nepriėmė palikimo). Tokiu būdu suformuluotas reikalavimas iš esmės reiškia tam tikras ieškovo pretenzijas valstybei, kaip palikimą priėmusiam įpėdiniui, nes prašoma nustatyti, kad paveldimas turtas - skola paveldėjimo teise perėjo valstybei. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovo, kaip palikėjo kreditoriaus, reikalavimas buvo pareikštas CPK 579 straipsnyje numatyta supaprastinto proceso tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. spalio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2006 yra nurodžiusi, kad kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui, ir šia tvarka teismui pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas, tai yra informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą. Tačiau šiuo atveju yra reiškiamas reikalavimas dėl paveldimo turto valstybei, paveldėjimo teise perėmusiai paveldimą turtą. Paminėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodyta, kad jeigu įpėdinis kreditoriaus reikalavimo netenkina, jo nepripažįsta ar jį ginčija, kreditorius, laikydamasis bendrosios ieškinio senaties termino, turi teisę pareikšti ieškinį atsisakančiam grąžinti skolą įpėdiniui dėl skolos priteisimo, o įpėdinis – pateikti atsikirtimus. Remiantis tokiu CK 5.63 straipsnio 1 dalies aiškinimu, darytina išvada, jog ieškovas yra pareiškęs reikalavimą įpėdiniui (šiuo atveju valstybei), kurį pastarasis atsisako tenkinti tuo pagrindu, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės, ką numato CK 5.62 straipsnio 3 dalis. Kadangi ieškovas, reikšdamas reikalavimą valstybei, nepateikė įrodymų, kad palikėjas P. Š. turėjo turto, kurį paveldėjusi valstybė galėtų atsakyti už palikėjo skolas, pirmosios instancijos teismas ieškinį pagrįstai atmetė CK 5.62 straipsnio 3 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, jog ieškovas pareikštu reikalavimu nekelia valstybės atsakomybės klausimo ir valstybei priėmus palikimą jai neatsiranda pareiga atsiskaityti už palikėjo skolas. Ieškovo suformuluotas reikalavimas iš esmės reiškia ieškovo teisės į palikėjo skolą konkretaus įpėdinio, t.y. valstybės atžvilgiu pripažinimą, nors nustatyta, kad paveldėto turto nėra. Todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, pagrįstai ir tinkamai taikė CPK 5.62 straipsnio 3 dalies reikalavimus.
CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus, yra skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos. Ieškovas ieškinį P. Š. dėl skolos priteisimo pareiškė dar jam esant gyvam, o byla po P. Š. mirties (2008 m. rugsėjo 4 d.) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 18 d. nutartimi (t.1, b.l. 39) buvo sustabdyta iki paaiškės atsakovo P. Š. teisių perėmėjai, byla atnaujinta Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi (t.1, b.l. 60), atsakovo teisių perėmėju įtraukiant Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją. Tokia bylos eiga reiškia, kad ieškovas nepraleido CVK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyto termino pareikšti kreditoriaus reikalavimą įpėdiniams. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas reikalavimą dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo pareiškė praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, ir jo neparašė atstatyti, dėl ko reikalavimas negali būti tenkinamas, nepagrįsta, kadangi atsižvelgiant į nurodytą bylos eigą kreditorius tokį reikalavimą nustatyta tvarka buvo pareiškęs. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą, tinkamai taikė CK 5.63 straipsnio 3 dalies reikalavimus, dėl ko ieškinys taip pat atmestinas, teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas)(.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.