- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-30
- Bylos Nr.
- e2S-660-565/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33609-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Ieškovas
- K. N.
- Atsakovas
- G. N.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsiakyta priimti ieškovės K. N. ieškinį atsakovui G. N. dėl bažnytinės santuokos apskaitos įrašo civilinės metrikacijos įstaigoje panaikinimo, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos, išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, turto padalijimo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė K. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu G. N., prašydama: panaikinti bažnytinės santuokos (duomenys neskelbtini) apskaitos įrašą civilinės metrikacijos įstaigoje – (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), apie ieškovės K. N. ir atsakovo G. N. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo G. N. kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei K. N. palikti pavardę N.; nustatyti nepilnamečių vaikų M. N. ir M. N. gyvenamąją vietą su motina, tai yra K. N., jos gyvenamosios vietos adresu; nustatyti ieškinyje nurodytą tėvo G. N. bendravimo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką; priteisti iš atsakovo G. N. išlaikymą nepilnamečiams vaikams M. N. ir M. N. periodinėmis išmokomis po 327 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui iki kiekvieno iš jų pilnametystės, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaikų motiną K. N. ir įpareigojant atsakovą šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 10 dieną pervesti į ieškovės nurodytą asmeninę banko sąskaitą; priteisti iš atsakovo G. N. vaikų M. N. ir M. N. išlaikymo įsiskolinimą 11 686 Eur už laikotarpį nuo 2022 m. spalio iki ieškinio pateikimo teismui dienos; padalinti sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą; nustatyti, kad ieškovė K. N. ir atsakovas G. N. vienas kitam neteikia jokio išlaikymo; nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi, tai yra nuo 2022 m. rugsėjo 25 d.; priteisti ieškovės K. N. naudai iš atsakovo G. N. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės K. N. ieškinį. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
2.1. su ieškiniu pateikta 2023 m. rugsėjo 7 d. pažyma, kad mediatorius T. N. nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. atliko privalomąją mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui tarp K. N. ir G. N. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Taigi, šalių mediacija buvo atlikta daugiau nei prieš 2 metus. Dvejų ir daugiau metų laikotarpis yra reikšmingas tuo aspektu, jog gali pasikeisti sutuoktinių pozicija bei nuomonė tiek dėl santuokos nutraukimo, tiek ir kitais susijusiais klausimais;
2.2. nuo 2023 m. rugsėjo 7 d., kai buvo baigta šalių mediacija, iki 2025 m. spalio mėn. pabaigos nei ieškovė, nei atsakovas į teismą dėl santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų nesikreipė. Taigi, po mediacijos šalys nusprendė nesiskirti ir daugiau nei dvejus metus nedarė jokių veiksmų nutraukti santuoką;
2.3. duomenų, kad šalys vėliau naudojosi mediacija, nėra, todėl nėra pagrindo vertinti, kad mediacija dėl šiuo metu kilusio ginčo ir pareikštų ieškinio reikalavimų buvo atlikta. Kadangi ginčas byloje kyla iš šeimos teisinių santykių, ieškovės ieškinį atsisakoma priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė K. N. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. vadovaujantis Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, įgyvendinus šiame straipsnyje nurodytą kreipimosi dėl privalomosios mediacijos tvarką, privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 27¹ straipsnio 6 dalį, mediacija pagal šį įstatymą tame pačiame ginče gali būti inicijuota tik vieną kartą;
3.2. ieškovė laikėsi privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos. Su ieškiniu pateikta 2023 m. rugsėjo 7 d. pažyma dėl privalomos mediacijos įvykdymo, kurioje pažymėta, kad tarp šalių mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties. Ieškovė jau yra inicijavusi mediacijos procesą, teisės normose tokios iniciatyvos galiojimo trukmė nėra nustatyta, todėl ieškovė nepažeidė privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir turi teisę inicijuoti teisminį procesą bet kuriuo metu po mediacijos pabaigos;
3.3. ieškovė aiškiai nurodė, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2022 m. rugsėjo 25 d., todėl pirmosios instancijos nurodytas argumentas, jog šalys po mediacijos nusprendė nesiskirti, yra tik prielaida. Teismas, nepriimdamas ieškinio, akivaizdžiai apribojo ieškovės teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas vienas iš atsisakymo priimti ieškinį pagrindų: teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
8. Ieškovė K. N. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu atsakovui dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį motyvuodamas tuo, jog mediacija tarp ginčo šalių buvo atlikta prieš 2 metus, kas sudaro pagrindą teigti, kad privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos šiuo atveju buvo nesilaikyta.
9. Apeliantė su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Atskirajame skunde nurodo, jog šalys yra pasinaudojusios privalomąja mediacija 2023 metais, teisės normose mediacijos galiojimo trukmė nėra nustatyta, todėl ieškovė nepažeidė privalomos išankstinės ginčo sprendimo tvarkos ir turi teisę inicijuoti teisminį procesą bet kuriuo metu po mediacijos pabaigos.
10. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017).
11. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka. Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (VGTPT) paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą. Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena.
12. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl šeimos ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su ieškiniu pateikė 2023 m. rugsėjo 7 d. mediatoriaus T. N. pažymą dėl mediacijos atlikimo (ieškinio priedas Nr. 3), kurioje nurodyta, jog mediatorius T. N. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugpjūčio 10 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2023 m. rugpjūčio 10 d. iki 2023 m. rugsėjo 7 d. atliko privalomąją mediaciją (taikinamąjį tarpininkavimą) iškilus ginčui tarp K. N. ir G. N. dėl santuokos nutraukimo ir susijusių privalomų išspręsti klausimų išsprendimo. Mediacijos rezultatas – mediacija pasibaigė nesudarius taikos sutarties.
14. Ieškovės pateikta pažyma patvirtina, kad šalys atliko privalomąją teisminę mediaciją. Mediatorius pažymoje patvirtino, kad šalys įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nėra pasinaudojusi privalomąja mediacija, kadangi nuo kreipimosi dėl privalomosios mediacijos yra praėję beveik du metai, yra nepagrįsta. Mediacijos įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios mediacijos arba mediacijos procese nepasiekus taikos susitarimo, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Pozicijos, kad Mediacijos įstatyme nėra nustatytas maksimalus laikas, per kurį nuo civilinio ginčo mediacijos pabaigos ginčo šalis turi kreiptis į teismą, laikomasi ir kituose apygardų teismuose (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1045-779/2024, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1168-1051/2025, Kauno apygardos teismo 2025 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-881-413/2025).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šioje byloje pateiktos mediatoriaus 2023 m. rugsėjo 7 d. išduotos pažymos turinį, atsižvelgęs į Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte nurodytą mediacijos pabaigos sąlygą, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovė tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. Taigi, bylos duomenys nepatvirtina, kad per laikotarpį nuo teisminės mediacijos pabaigos (2023 m. rugsėjo 7 d.) iki ieškovė pareiškė ieškinį įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, dėl ko būtų tikslinga mediaciją vykdyti iš naujo. Įstatymo reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija šiuo atveju yra įgyvendintas tinkamai ir ieškovė turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu. Ieškovės pateikta mediacijos pažyma negali būti laikoma neaktualia ir netinkama nagrinėjamoje byloje, todėl darytina išvada, jog ieškinys šiuo atveju atsisakytas priimti nepagrįstai.
16. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog šalys išreikštų norą pasinaudoti mediacija, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ieškinio priėmimą bei privalomąją mediaciją reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 8 d. nutartį panaikinti ir ieškovės K. N. ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.