- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- e2S-1168-1051/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32569-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Valiuškienė
- Ieškovas
- E. P.
- Atsakovas
- L. P.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
- 3.3.2.7Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Valiuškienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas E. P. ieškiniu prašė: 1) santuoką tarp E. P. ir L. P. sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės L. P. kaltės; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų D. P. ir J. P. nuolatinę gyvenamąją vietą su tėvu E. P. jo gyvenamojoje vietoje; 3) iš L. P. nepilnamečių vaikų D. P. ir J. P. naudai priteisti kiekvienam vaikui po 388,50 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant tėvą E. P.; 4) nustatyti atsakovės L. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. P. ir J. P. tvarką; 5) po santuokos nutraukimo ieškovui E. P. palikti pavardę P., atsakovei L. P. – pavardę P.; 6) nustatyti, kad ieškovo E. P. įsipareigojimas pagal 2024 m. birželio 4 d. Sprendimą dėl Valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo bei įsipareigojimas pagal 2024 m. sausio 30 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su kreditoriumi Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, po santuokos nutraukimo lieka asmenine E. P. prievole; 7) priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugo priemones dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams šalių vaikams priteisimo iš atsakovės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 24 d. nutartimi ieškovo E. P. ieškinį atsakovei L. P. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir susijusių klausimų atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
3. Teismas iš 2024 m. spalio 20 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos nustatęs, kad šalių vykdyta privalomoji mediacija dėl santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų vyko prieš metus laiko ir pasibaigė šalims nesudarius taikos sutarties, sprendė, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti vertinamas kaip įrodymas, jog yra pasinaudota privalomosios mediacijos galimybe dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų ir, kad mediacija tarp šalių vyko dėl aktualių santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų, kurie ieškiniu reiškiami atsakovei, nes šalys nuo 2024 m. spalio 20 d. iki pat 2025 m. lapkričio 21 d. nesiėmė veiksmų santuokai nutraukti. Teismas sprendė, kad šalys po 2024 m. spalio 20 d. įvykusios mediacijos sustabdė santuokos nutraukimo ir kitų susijusių klausimų sprendimo procesą, todėl nėra pagrindo vertinti, kad mediacija dėl pareikštų ieškinio reikalavimų buvo atlikta.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas E. P. prašo panaikinti 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-29349-944/2025 ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Aplinkybė, jog ieškovas į teismą kreipėsi praėjus vieneriems metams nuo išduotos mediatoriaus pažymos dėl privalomosios mediacijos vykdymo, nėra pagrindas teigti, jog ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Pažymi, kad teismo reikalavimas iki ieškovui kreipiantis į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu, užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje. Teigia, kad įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios arba nerezultatyvios mediacijos, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
Dėl atsisakymo priimti ieškinį
6. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, kad mediatoriaus pažyma dėl atliktos privalomosios mediacijos yra praradusi aktualumą, todėl ieškinys paduotas nesilaikant tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.
7. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos realizavimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tam tikrais atvejais galimybė kreiptis į teismą atsiranda tada, jei suinteresuotas asmuo laikėsi išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kuri gali būti nustatyta įstatyme (CPK 22 straipsnio 1 dalis) ir kurios nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 12 punktas). Aiškindama asmens teisės į teismą apimtį, teisėjų kolegija pabrėžia, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikytis tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Tokiu atveju asmuo turi pareigą kreiptis į konkrečią ikiteisminę instituciją, ir tik gavęs pastarosios sprendimą dėl jo pareiškimo išnagrinėjimo iš esmės asmuo, būdamas nepatenkintas šiuo sprendimu, įgyja teisę dėl pažeistų teisių gynybos kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2017, 16 punktas).
8. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimi ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Taigi, teisinis reglamentavimas numato, kad teismas atsisako priimti pateiktą ieškinį, kai nustatomos dvejopo pobūdžio sąlygos: 1) ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka; 2) ieškovas nesilaikė nustatytos ginčo sprendimo tvarkos.
9. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus.
10. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo ir kitų klausimų.
12. Ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė mediatoriaus 2024 m. spalio 20 d. išduotą pažymą dėl privalomosios mediacijos vykdymo, kuria mediatorius patvirtino, kad vykdė privalomąją mediaciją dėl santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų tarp ginčo šalių E. P. ir L. P., bei nurodė, kad mediacija pasibaigė šalims nepasiekus taikaus susitarimo. Mediatorius pažymoje patvirtino, kad šalys įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka (Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punktas).
13. Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte įtvirtinta, kad civilinio ginčo mediacijos pabaigos diena laikoma mediatoriaus rašytinio pareiškimo dėl mediacijos pabaigos pateikimo visoms ginčo šalims diena.
14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs minėtos mediatoriaus išduotos pažymos turinį, atsižvelgęs į Mediacijos įstatymo 19 straipsnio 2 punkte nurodytą mediacijos pabaigos sąlygą, konstatuoja, kad yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovas tinkamai įvykdė nustatytą privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką.
15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieškovas į teismą kreipėsi 2025 m. lapkričio 21 d., nors mediatoriaus pažyma išduota 2024 m. spalio 20 d., nėra pagrindas teigti, jog ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos. Mediacijos įstatyme nėra nustatyto termino, per kurį šalis, po neįvykusios mediacijos arba mediacijos procese nepasiekus taikos susitarimo, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovas įgyvendino įstatyme nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir įstatyme įtvirtinta pareiga pasinaudoti privalomąja mediacija yra įvykdyta. Kaip minėta, Mediacijos įstatymo normos nenumato mediacijos pažymos galiojimo laiko. Šiuo konkrečiu atveju pažymą, kuri patvirtina, kad buvo pasinaudota privalomąja mediacija, ieškovas pateikė. Atsižvelgiant į aptartą, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju privalomąja mediacija dėl ginčo buvo pasinaudota, ieškovo pateikta mediacijos pažyma negali būti laikoma neaktualia ir netinkama nagrinėjamoje byloje, todėl darytina išvada, jog ieškovas, besikreipdamas į teismą, nepažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu šalys išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu teismo reikalavimas iki ieškovui kreipimosi į teismą pakartotinai pasinaudoti privalomosios mediacijos institutu užkerta kelią operatyviam ir ekonomiškam procesui šioje byloje.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas dėl ieškinio priėmimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovo atstovui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.