- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-1045-779/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03355-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- M. U.
- Atsakovas
- A. B.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. U. ieškinį atsakovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo priimtas nagrinėti ieškovo M. U. ieškinys atsakovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo, kuriuo ieškovas teismo prašo pakeisti 2022 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3449-1153/2022 patvirtintos taikos sutarties 2-25 punktus ir nustatyti jo prašomą su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarką. 2024 m. vasario 28 d. teisėjos rezoliucija ieškinys buvo priimtas, nustatant terminą atsakovei atsiliepimui bei išvadą teikiančiai institucijai išvadai pateikti bei terminas atsiliepimui ir išvadai į ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti.
2. 2024 m. kovo 12 d. teisme gautas atsakovės A. B. prašymas ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu. Prašyme nurodyta, kad ieškovas, grįsdamas aplinkybę, jog pasinaudojo privaloma ikiteismine šeimos ginčų sprendimo tvarka – privalomąja mediacija, pateikė teismui Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. išduotą pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos (toliau – Pažyma). Pažymoje be kita ko nurodoma, kad tarnyba 2023 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į A. B., adresu (duomenys neskelbtini), su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Pažymoje nurodoma, kad teikiant šią pažymą, nėra gautas kitos šalies sutikimas ar nesutikimas dėl mediacijos vykdymo ir laikoma, jog A. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsakovė nurodė, kad 2023 m. vasario 7 d. pardavė butą (duomenys neskelbtini), ir nuo to laiko minėtame bute negyvena, todėl jai Tarnybos raštas dėl privalomos mediacijos atlikimo nebuvo ir negalėjo būti įteiktas. Pažymėjo, jog privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas; įstatyme nustatyta privalomąja išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, o ne formaliai. Šiuo atveju pranešimo atsakovei išsiuntimas paštu adresu (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovė negyvena nuo 2023 m. vasario 7 d., nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė pranešimą tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo. Atkreipė dėmesį, kad ir ieškinyje ieškovas patvirtina, jog jam yra žinomas atsakovės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini). Ieškovas turėjo pareigą nurodyti teisingus byloje dalyvaujančių asmenų adresus. Tokiu būdu atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti privalomąja mediacija ir pažeista jos teisė išspręsti ginčą ikiteismine tvarka. Atsakovė sutinka ieškovo iškeltą ginčą spręsti privalomosios mediacijos būdu. Ieškovas nesilaikė šeimos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 15 d. nutartimi ieškovo M. U. ieškinį atsakovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo paliko nenagrinėtą.
4. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju privalomosios neteisminės mediacijos procedūra yra būtina sąlyga įgyvendinant ieškovo teisę su ieškiniu kreiptis į teismą dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas kartu su ieškiniu teismui pateikė 2023 m. gegužės 18 d. pažymą dėl privalomosios mediacijos pabaigos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įrašyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) 2023 m. balandžio 28 d. gavo ieškovo M. U. prašymą vykdyti privalomąją mediaciją sprendžiant ginčą su A. B. dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo ir kitų susijusių klausimų išsprendimo. Pažymoje nurodoma, jog Tarnyba į atsakovę kreipėsi atsakovės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau rašytinio A. B. sutikimo ar nesutikimo vykdyti privalomąją mediaciją per nustatytą terminą Tarnyba negavo.
6. Teismas sprendė, kad duomenis, kuriais Tarnyba išsiunčia siūlymą vykdyti mediaciją kitai ginčo šaliai, pateikia mediaciją inicijuojanti šalis, ir Tarnyba nebeturi pareigos tikrinti šių pateiktų duomenų teisingumo. Todėl asmeniui, inicijuojančiam privalomosios mediacijos procesą, kyla pareiga Tarnybai nurodyti teisingus kitos ginčo šalies duomenis korespondencijos įteikimui. Neteisingų duomenų korespondencijos įteikimui nurodymas nelaikytinas tinkamu pareigos pasinaudoti privalomąja mediacija įvykdymu.
7. Atsižvelgiant į bendravimo tvarkoje numatytą ieškovo bendravimo su vaiku intensyvumą, be kita ko, ir į numatytas sąlygas, numatančias, jog vaikas dauguma atvejų bendravimui paimamas bei pasibaigus bendravimui perduodamas vaiko gyvenamojoje vietoje, teismui kėlė abejonių, kad ieškovui nebuvo žinomos aplinkybės apie atsakovės gyvenamosios vietos pasikeitimą, nes teismui pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė atsakovės gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini).
8. Teismas vertino, kad ieškovas negalėjo nežinoti, jog kreipimosi dėl privalomosios mediacijos atlikimo metu atsakovė jau nebegyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau vis tiek nurodė šį adresą, kaip atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Net ir tuo atveju, jeigu ieškovui nebuvo žinoma kita faktinė atsakovės gyvenamoji vieta, siekdamas užtikrinti realų mediacijos proceso įgyvendinimą, galėjo nurodyti atsakovės elektroninio pašto adresą at telefono numerį. Teismas darė išvadą, kad ieškovas netinkamai išpildė privalomosios mediacijos sąlygas, t. y. prašyme Tarnybai nenurodydamas tinkamo atsakovės gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adreso, nesudarė galimybės tinkami atsakovę informuoti apie inicijuotą mediacijos procesą, kad šis procesas faktiškai įvyktų.
9. Teismas sprendė, kad šiuo atveju Tarnybos pažymos išdavimas dėl privalomosios mediacijos pabaigos dar nepatvirtina aplinkybės, jog privalomąja mediacija buvo pasinaudota pagal Mediacijos įstatymo reikalavimus, ir kad atsakovė iš tiesų atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija, o ieškovas įgijo teisę kreiptis į teismą dėl šalių ginčo išsprendimo.
Šalies argumentai
10. Taip pat pažymėjo ir tai, kad pažyma dėl mediacijos pabaigos ieškovui buvo išduota 2023 m. gegužės 18 d., o ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2024 m. vasario 28 d., beveik po dešimties mėnesių. Nurodė, jog ginčo aplinkybės per ilgą laiko tarpą gali pasikeisti.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nurodė, jog gavus atsakovės prašymą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, paaiškėjo aplinkybės, kad ieškovas nurodė neteisingą atsakovės gyvenamąją vietą, todėl sprendė, kad reikalavimas pasinaudoti privalomąja mediacija nebuvo tinkamai įgyvendintas ir remiantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta norma, paliko ieškinį dėl bendravimo tvarkos pakeitimo nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
12. Pareiškėjas M. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
12.1. Pareiškėjo tvirtinimu, įrodymu, jog šalis pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija.
12.2. Ieškovas pažymėjo, kad neturi galimybių be atsakovės geranoriškumo sužinoti, kur gyvena atsakovė. Jokios informacijos apie tai, jog atsakovė pakeitė gyvenamąją vietą, atsakovė ieškovui niekada nepateikė. Ieškovas neturi galimybės be teismo leidimo sužinoti šios informacijos. Gyvenamąją vietą ieškovė yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau šis būstas yra išnuomotas, atsakovė ir nepilnametis sūnus faktiškai jame negyvena. Pažymėjo, kad ieškovas dėjo pastangas sužinoti, kur dabar gyvena atsakovė su sūnumi. Nagrinėjant atsakovės iniciatyva pradėtą baudžiamąją bylą dėl jos sužalojimo (ieškovas šioje byloje išteisintas), ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas suteikti informaciją apie atsakovės gyvenamąją vietą, tačiau teismo posėdžio metu ieškovui buvo atsisakyta suteikti informaciją apie kitą atsakovės gyvenamąją vietą, todėl ieškovas nurodė paskutinę žinomą atsakovės gyvenamąją vietą.
12.3. Pažymėjo, kad ieškovas prašyme dėl mediacijos nurodė atsakovės telefono numerį, kad VGTPT turėtų galimybę susisiekti su atsakove. Taigi ieškovas nurodė kitą kontaktą, kaip būtų galima susisiekti su atsakove.
12.4. Teismas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodė atsakovės adresą (duomenys neskelbtini), tačiau šį adresą ieškovas sužinojo tik iš antstolės dokumento, t. y. 2023 m. gruodžio 18 d. antstolės kreipimosi į teismą dėl baudos atsakovei skyrimo, kur prie atsakovės kontaktų ir nurodytas šis atsakovės adresas. Ar atsakovė tikrai gyvena šiuo adresu, ieškovui iki šiol nėra žinoma, nes atsakovės iniciatyva ieškovo bendravimas su vaiku visiškai apribotas.
12.5. Pažymėjo, kad VGTPT pavirtina, jog buvo laikomasi visų reikalavimų, be to VGTPT nenurodo, kad laiškas būtų grįžęs kaip neįteiktas adresatui.
13. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, pateikta VGTPT pažyma Dėl privalomosios mediacijos patvirtina, kad ieškovas, siekdamas inicijuoti privalomą mediacijos procesą, kreipėsi į VGTPT, t. y. atliko visus veiksmus, numatytus Mediacijos įstatymo 21 straipsnyje.
Atsiliepimas
2. Atsakovė A. B. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Atsakovė paaiškino, atsakovei 2023 m. vasario 7 d. pardavus butą (duomenys neskelbtini), nuo to laiko ji su vaiku tenai negyvena ir tai buvo žinoma ieškovui, nes ieškovas kas antrą savaitgalį bendravo su sūnumi, pasiimdamas vaiką iš jo naujos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Dėl nurodytų priežasčių ieškovo atskirojo skundo argumentai dėl jo neva nežinojimo, kur gyvena atsakovė su vaiku, yra atmestini kaip melagingi ir nepagrįsti. Priešingai, ieškovas sąmoningai nurodė VGTPT melagingus duomenis apie atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tikslu tik formaliai pasinaudoti privaloma ikiteismine mediacija ir gauti pažymą apie atliktą mediaciją, atsakovei nepateikus jokio atsakymo.
13.2. Privalomoji mediacija nėra savitikslis ir formalus dalykas, ja turi būti pasinaudota realiai, siekiant tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą, o ne formaliai. Šiuo atveju pranešimo atsakovei išsiuntimas paštu adresu, kuriame atsakovė negyvena nuo 2023 m. vasario 7 d., nesant pagrįstų duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė pranešimą tikrai gavo, yra laikytinas formaliu ir neatitinkančiu rungimosi principo.
13.3. Byloje ieškovas siekia, kad būtų tik formaliai įvertinta, jog jis pasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, t. y. privalomąja mediacija, tačiau toks vertinimas neatitiktų nei Mediacijos įstatymo, nei įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos instituto paskirties ir tikslų.
13.4. Atsakovei nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti privalomąja mediacija, tokiu būdu buvo pažeista jos teisė ir galimybė kilusį ginčą išspręsti ikiteismine tvarka. Pažymėtina, kad atsakovė nurodo, jog sutinka spręsti ieškovo iškeltą ginčą ikiteisminės privalomosios mediacijos būdu; nėra jokių duomenų išvadai, jog atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija; taikytomis informavimo apie inicijuojamą mediacijos procesą priemonėmis nebuvo pasiektas efektyvus šalies informavimas; atsakovės sąžiningumas yra preziumuojamas; Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies pagrindu negali būti konstatuota kad atsakovė nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija, dėl ko spręstina, kad VGTPT pažyma yra išduota nepagrįstai ir, atitinkamai, darytina išvada, ieškovas nesilaikė šeimos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį palikti ieškovo ieškinį nenagrinėtu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas
3. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo M. U. ieškinys atsakovei A. B. dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Dėl įrodymų pateikimo
4. Ieškovas su atskiruoju skundu pateikė: prašymą dėl gyvenamosios vietos; prašymą dėl mediacijos; VGTPT atsakymą. Ieškovė kartu su atsiliepimu taip pat pateikė antstolės raštą bei aktą dėl sprendimo nevykdymo.
5. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
6. Nagrinėjama byla yra dėl nepilnamečių vaikų teisių, t. y., viešojo intereso dalykas, šeimos teisinių santykių bylose teismas turi pareigą būti aktyvus (CPK 376 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naujai pateikti duomenys gali būti reikšmingi teisingam klausimų, kylančių apeliacinio proceso metu, išsprendimui, o proceso dalyvių teisės nebus pažeistos pasinaudojus CPK 314 straipsnyje numatyta išimtimi prijungti naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
7. Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą jeigu ieškovas ar pareiškėjas, kurie kreipėsi į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos ir dar galima pasinaudoti šia tvarka.
8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą, kvalifikavęs, kad kilęs ginčas priskirtinas šeimos ginčams, kuriems privaloma neteisminė mediacija, ir kuria ieškovas tinkamai nepasinaudojo.
9. Mediacijos įstatymo (toliau – MĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, išskyrus minėtame punkte aptartus smurto artimoje aplinkoje atvejus. Vadovaujantis MĮ 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais VGTPT paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo MĮ 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, MĮ 13 straipsnyje nustatyta tvarka. Ginčo šalies prašyme turi būti nurodyta kitos ginčo šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas, o kai kita ginčo šalis yra juridinis asmuo – juridinio asmens pavadinimas, buveinės ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas (MĮ 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, VGTPT arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą, kartu nurodydami, kad ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos turi būti gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo (MĮ 21 straipsnio 4 dalis). Jeigu per keturiolika dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos negaunamas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo, laikoma, kad kita ginčo šalis nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Šiais atvejais privalomąją mediaciją inicijavusi ginčo šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo ir yra laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija (MĮ 21 straipsnio 5 dalis).
10. Taigi, kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija. Įrodymu, jog šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja mediacija, yra atitinkama VGTPT arba mediatoriaus, į kurį šalys kreipėsi, parengta pažyma ar panašaus pobūdžio dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija. Mediacijos paslaugas gali teikti tik mediatorius, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą (MĮ 4 straipsnio 1 dalis).
11. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos mediacijos įstatyme nėra nustatytas maksimalus laikas, per kurį nuo civilinio ginčo mediacijos pabaigos ginčo šalis turi kreiptis į teismą.
12. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, ieškovo ieškinys dėl bendravimo tvarkos su vaikui pakeitimo teismui pateiktas 2024 m. vasario 28 d. VGTPT Vilniaus skyriaus pažyma dėl privalomosios mediacijos pažymos išduota 2023 m. gegužės 18 d., t. y. ieškovas kreipėsi į teismą praėjus 8 mėnesiams nuo neteisminės mediacijos pabaigos.
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau nurodytas laikotarpis nelaikytinas neprotingai per ilgu bei sąlygojančiu ieškovo pareigą inicijuoti neteisminę mediaciją iš naujo. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, kad per tą laikotarpį, iki ieškovas padavė ieškinį, įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas, dėl ko būtų tikslinga mediaciją vykdyti iš naujo. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, jog ieškovas, kreipdamasis dėl mediacijos, nurodė netinkamą atsakovės adresą, o paskirtas mediatorius neturėjo kitų kontaktinių duomenų, siekdamas susisiekti su atsakove.
14. Bylos duomenys patvirtinta, kad ieškovas kartu su ieškiniu pateikė VGTPT Vilniaus skyriaus 2023 m. gegužės 18 d. Pažymą dėl privalomosios mediacijos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad Tarnyba patvirtina, jog M. U. įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija ir turi teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo. 2023 m. gegužės 2 d. Tarnyba raštu kreipėsi į A. B. (adresu (duomenys neskelbtini)) su prašymu ne vėliau kaip per 14 dienų nuo rašto išsiuntimo dienos pateikti Tarnybai rašytinį sutikimą ar nesutikimą dėl mediacijos vykdymo. Tarnyba informavo, kad teikiant šią pažymą, nebuvo gautas kitos ginčo šalies sutikimas dėl mediacijos vykdymo ir todėl laikoma, jog A. B. nesutiko pasinaudoti privalomąja mediacija. Pažymėtina, jog ieškovas, kreipdamasis į VGTPT Vilniaus skyrių dėl privalomos mediacijos vykdymo, nurodė ne tik atsakovės adresą, tačiau ir jos telefono numerį. Ieškovas pateikė duomenis, jog dėjo pastangas nustatyti faktinį atsakovės gyvenamosios vietos adresą, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog jis, kreipdamasis į VGTPT, tyčia nurodė neteisingą atsakovės gyvenamosios vietos adresą. Be to, VGTPT 2024 m. vasario 28 d. raštu pavirtino, jog negavo pranešimo, kad laiškas siunčiamas klaidingu nurodytu adresu, todėl laiškas nebuvo siunčiamas pakartotinai kitu adresu. Taigi, nurodytos aplinkybės nepatvirtina teiginių, jog atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie ikiteisminę mediaciją, byloje nėra duomenų, jog adresato siunta nepasiekė.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo pateikta VGTPT pažyma dėl privalomosios mediacijos laikytina oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią, kadangi ji yra patvirtinta ir išduota valstybės įgaliotų asmenų, neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis šiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, o joje nurodyti duomenys, įskaitant ir ieškovo įgyvendintą įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija, laikomi visiškai įrodytais, iki jie bus paneigti kitais byloje esančiais.
16. Nagrinėjamuoju atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kvestionuoti VGTPT išvadą, nurodydamas, jog ieškovas netinkamai įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. VGTPT konstatavimas apie reikalavimo pasinaudoti privalomąja mediacija įgyvendinimą yra pakankamas įrodymas, jog ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu.
17. Pažymėtina, kad teismas ieškinio priėmimo stadijoje tik patikrina, ar su ieškiniu į teismą besikreipianti šalis pasinaudojo išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Jei bylos nagrinėjimo metu paaiškėtų, jog atsakovė vis tik nežinojo apie jai siūlytą galimybę pasinaudoti privalomąja mediacija arba atsakovė išreikštų norą ja pasinaudoti, teismas gali pasiūlyti ginčo šalims bandyti civilinį ginčą spręsti teisminės mediacijos būdu ir vykstant bylos nagrinėjimui (Mediacijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).
18. Akcentuotina, jog esant pradėtam bylos nagrinėjimui pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, formalus ieškinio palikimo nenagrinėtu pagrindo pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktą taikymas būtų neracionalus ir neatitiktų Mediacijos įstatyme nustatyto tikslo padėti ginčo šalims taikiai išspręsti ginčą.
19. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama nutartimi nepagrįstai spręsta, kad buvo pagrindas palikti ieškinį nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. naikintina ir byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir bylą nagrinėti grąžinti pirmos instancijos teismui.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.