Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-04-25 · Civilinė byla Nr. e2YT-11654-1099/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-25
Bylos Nr.
e2YT-11654-1099/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07219-2022-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Pavel Liubkevič
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Domukas“
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11654-1099/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07219-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. balandžio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Domukas“ skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Domukas“ pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. nutarimą Nr. 13.12-10, kuriuo atmestas pareiškėjos 2022 m. sausio 27 d. skundas (toliau – skundžiamas nutarimas), ir įpareigoti Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą pareiškėjos 2022 m. sausio 27 d. skundą nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėja aiškina, kad 2021 m. lapkričio 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė prašymą, kuriuo prašė taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl imperatyvių statybą reglamentuojančių teisės aktų normų pažeidimo 2019 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ keičiant patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, gaunant tam statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), bei šiose patalpose atliekant kapitalinio remonto darbus. Vilniaus apygardos prokuratūra dėl UAB „Domukas“ prašymo 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-98, kuriuo atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nenustačius viešojo intereso pažeidimų; 2022 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 13.12-10 Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pareiškėjos skundą atmetė ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 16 d. priimtą nutarimą paliko nepakeistą.

3. Anot pareiškėjos, jos 2021 m. lapkričio 13 d. prašymas grindžiamas tuo, kad statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, kreipdamasi dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo patalpų paskirties keitimui, neatliko privalomos visuomenės informavimo procedūros bei nesurinko reikiamo kiekio bendraturčių balsų (surinkti 4 balsai iš 51 bendraturčio). Nepaisant to, 2019 m. balandžio 11 d. Vilniaus miesto savivaldybė statytojai išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Pareiškėjos nuomone, tokių pažeidimų pašalinimas yra viešasis interesas.

4. Be to, pareiškėja pažymi, kad baigiamajame statybų etape UAB „(duomenys neskelbtini)“ viešajame registre įregistravo tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. 2019 m. balandžio 15 d. VĮ „Registrų centras“ įregistruotoje deklaracijoje apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo, kad statybos projektas yra pilnai įgyvendintas, nors statybos projekte numatytas privalomas sprendinys – atskiras įėjimas (laiptai) į naujai suformuotas gyvenamąsias patalpas – faktiškai nebuvo įrengtas ir nėra įrengtas iki šiol. Klaidingų duomenų viešam registrui pateikimas, pareiškėjos vertinimu, taip pat prieštarauja viešajam interesui.

5. Pareiškėja pažymi, kad nagrinėjamu atveju niekas neįvertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų statybos darbų įtakos nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje esančiam objektui, t. y. niekas nevertino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų, susijusių su naujų mūrinių pertvarų pastatymu, sanitarinių mazgų įrengimu, grindų betonavimo darbų bei jų įtakos statinio laikančiosioms konstrukcijoms, statinio bendrosios inžinerinės sistemos pertvarkymu. Suinteresuoti privatūs asmenys (pastato bendraturčiai) dėl šių statybos darbų ir jų įtakos pastatui iki statybos pradžios neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės (nes jokiu būdu apie tai nebuvo informuoti), tuo tarpu Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija darbų apimties ir jų teisėtumo taip pat neturėjo galimybės įvertinti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė galimybės inspekcijai patekti į nurodytas patalpas.

6. Anot pareiškėjos, Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo Nr. 2VI-98, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, motyvai buvo tokie: visuomenės informavimo procedūra nagrinėjamu atveju neprivalėjo būti atlikta, kadangi buvo keičiama ne viso visuomenei svarbaus pastato (ar jo dalies) paskirtis, o tokiame pastate esančios patalpos paskirtis; bendraturčių teisių gynimas nesudaro viešojo intereso turinio, todėl tokių teisių pažeidimui pašalinti ir/ar jį apginti negali būto taikomos viešojo intereso gynimo priemonės; neturint specialių žinių turinčių specialistų išvadų negalima įvertinti atliktų darbų apimčių. Atitinkamai nėra galimybės vienareikšmiškai spręsti dėl konkrečios statybą leidžiančio dokumento išdavimo būtinumo; nepaisant to, kad pats pastatas patenka į kultūros paveldo teritorijų ribas, tačiau darbai buvo atliekami ne pačioje kultūros vertybių teritorijoje, o pastato viduje, o pats pastatas kultūros vertybe nėra paskelbtas. Galiausiai, pareiškėjos nurodomi duomenys apie laiptų neįrengimą yra susiję su atskirų patalpų savininkų interesų pažeidimu, todėl nematė pagrindo tokį pažeidimą laikyti viešojo intereso pažeidimu.

Šalies argumentai

7. Pareiškėja aiškina, kad nors skundžiame nutarime aukštesnioji prokurorė nurodė, jog 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau motyvuojamoje dalyje aukštesnioji prokurorė pateikė kitokį/priešingą teisinį vertinimą nei Vilniaus apygardos prokuratūra dėl tam tikrų ginčui aktualių aplinkybių, taip pat išdėstė atsisakymo ginti viešąjį interesą pagrindus, kurie iš esmės skiriasi nuo tų pagrindų, kuriuos savo nutarime įvardijo Vilniaus apygardos prokurorė. Be to, priešingai nei Vilniaus apygardos prokuratūra, aukštesnioji prokurorė pripažino, kad pareiškėjos įvardyti pažeidimai yra susiję su viešuoju interesu (patenka į viešojo intereso veikimo sritį). Visgi sprendimą palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimą ir netaikyti viešojo intereso gynimo priemonių aukštesnioji prokurorė motyvavo tuo, jog pareiškėjos įvardijami tesės pažeidimai nėra reikšmingi visai visuomenei, o tik siauram jos ratui (pastato bendrasavininkams), be to, pažeidimai vertintini kaip procedūriniai.

8. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiamame nutarime išdėstytais argumentais, nurodo, kad šioje situacijoje nagrinėjamoms statybos procedūroms buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Iš to seka, kad pažeidimai padaryti ne tik pačios statytojos, bet ir statybos leidimą išduodančios institucijos (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos), kurios neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog ji nesiaiškino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento buvo tinkamai įvykdyti visi imperatyvūs Lietuvos Respublikos statybos įstatymo reikalavimai ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Pažymi, kad viešojo intereso apsauga nėra siejama su konkrečiu realiai neigiamų pasekmių patiriančių asmenų skaičiumi. Pareiškėjos nuomone, aukštesnioji prokurorė neįvertino pažeidimų mąsto ir pobūdžio, t. y. neįvertino to, kad padarytais pažeidimais, be kita ko, yra pakertamas pasitikėjimas statybos teisėtumą prižiūrinčiomis institucijomis, kas turėtų būti suprantama kaip daroma žala valstybės institucijų ir tarnybos reputacijai (prestižui bei geram vardui).

9. Be to, anot pareiškėjos, skundžiamame nutarime nebuvo įvertinta tai, kad nors realiai neigiamas pasekmes dėl neteisėtos statybos patiriančių subjektų skaičius yra ribotas, tačiau šį ratą sudaro ne keletas, bet keliasdešimt asmenų. Teigia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipiantis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pastate buvo 51 turtinis vienetas, kas reiškia, jog būtent tiek asmenų turėjo būti atsiklausta dėl planuojamo paskirties keitimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotame balsavime dalyvavo tik 7 asmenys, iš kurių pati statytoja UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išdavusi statybos leidimą. Taigi, sąlygos dėl pakankamo kiekio bendraturčių sutikimų gavimo netinkamas įgyvendinimas reiškia, kad į šio klausimo balsavimą nepagrįstai nebuvo įtraukti net 44 turtinių vienetų savininkai, o statybą leidžiantis dokumentas išduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavus tik 4 iš 51 savininkų sutikimus. Pareiškėjos nuomone, toks pažeidimas pagal savo pobūdį išeina už keleto asmenų interesų sferos, o tai jau suponuoja asmenų grupės interesų pažeidimą. Taip pat tai akivaizdžiai nėra neesminis procedūrinis pažeidimas. Anot pareiškėjos, šie pažeidimai lėmė galimus trečiųjų asmenų interesų pažeidimus, t. y. trečiųjų asmenų interesai statybos procese liko neįvertinti dėl neįvykdytos visuomenės informavimo procedūros ir neįvykdyto visų bendraturčių balsavimo, todėl tai yra esminis pažeidimas, o ne procedūrinis, kaip teigiama skundžiamame nutarime.

10. Taigi, pareiškėjos vertinimu, aukštesnioji prokurorė nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjos įvardijami UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pažeidimai, padaryti 2019 m. išduodant statybą leidžiantį dokumentą ir keičiant patalpų paskirtį, yra procedūriniai, neesminiai bei nereikšmingi visuomenei. Pareiškėjos nuomone, šių išvadų buvo prieita neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrus aplinkybes, remiantis nepagrįstu šių aplinkybių teisiniu vertinimu. Be to, pareiškėjos įvardijami pažeidimai yra pakankamai akivaizdus, t. y. juos iš esmės pripažįsta aukštesnioji prokurorė, pažeidimų egzistavimą faktiškai yra konstatavusi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, teikdama savo išvadą 2020 m. birželio 15 d. civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021; be to, nagrinėjant minėtą bylą padarytų pažeidimų iš esmės neneigė (neginčijo) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, susiklostė tokia situacija, kai pažeidimai egzistuoja ir tai iš esmės yra grubūs pažeidimai (t. y. pasireiškia esminių reikalavimų nesilaikymu), tačiau niekas neturi įgaliojimų (arba valios) imtis priemonių tokiems pažeidimams pašalinti ir tokiais pažeidimais pažeistų interesų ginti.

11. 2022 m. balandžio 14 d. teisme gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose pareiškėja nurodo, kad aukštesnioji prokurorė neįvertino ir to, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje 2019 m. buvo atliktas patikrinimas dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojų ir/ar kitų savivaldybės tarnautojų atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų, susijusių su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties keitimu, statybos darbais, pažymos išdavimu ir kitomis aplinkybėmis, taip pat atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimai valstybės tarnautojų priėmusių sprendimus dėl statybos leidimo išdavimo atžvilgiu. Pažymi, kad po atliktų tyrimų atsakingiems valstybės tarnautojams buvo skirtos tarnybinės nuobaudos (griežti papeikimai) už jiems priskirtų funkcijų, susijusių su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, netinkamą vykdymą. Anot pareiškėjos, ši aplinkybė nebuvo vertinama prokurorių joms sprendžiant, ar šiuo atveju yra pagrindas imtis priemonių viešajam interesui ginti. Pareiškėja neturi duomenų, jog prokurorės būtų rinkusios informaciją apie tai, ar Vilniaus miesto savivaldybėje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas; prokurorės analizavo tik civilinės bylos Nr. e2-316-465/2021 medžiagą.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

13. Nurodo, kad teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl aukštesniosios prokurorės nutarimo, neturi pareigos vertinti skunde nurodytų aplinkybių dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, visuomenės informavimo apie projektą procedūrų atlikimo, taip pat bendraturčių sutikimų projekto realizavimui gavimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą pateikimo ir spręsti dėl teisės aktų bei viešojo intereso galimo pažeidimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai išduodant statybą leidžiantį dokumentą, taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekant ginčo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), paskirties pakeitimą.

14. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad nustačius, jog teisės aktų pažeidimai susiję su visuomenės informavimo apie projektą procedūrų atlikimu, taip pat bendraturčių sutikimų projekto realizavimui gavimu, deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą pateikimu yra susiję tik su administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkų interesais; pareiškėjos skunde keliami klausimai ir susiklosčiusios situacijos išsprendimas turėtų įtakos tik siauram asmenų ratui, kas iš esmės neatitinka viešojo intereso instituto, todėl skundžiamu nutarimu buvo atsisakyta taikyti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – Prokuratūros įstatymas) 19 straipsnio 4 dalyje numatytas viešojo intereso gynimo priemones.

15. Anot suinteresuoto asmens, aukštesnioji prokurorė, tirdama UAB „Domukas“ skundą, tai atliko ne formaliai, analizavo skunde pateiktą informaciją, tyrimo metu surinktą medžiagą (Vilniaus apygardos prokuratūroje surinktą 2021 m. lapkričio 29 d. prašymo „Dėl viešojo intereso gynimo“ (AP-30716) nagrinėjimo medžiagą, 2021 m. balandžio 28 d. Generalinės prokuratūros persiųstą medžiagą (reg. Nr. BV-78)), ją teisiškai įvertino; skundžiamas nutarimas surašytas argumentuotai, išanalizavus visas sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, atlikus jų teisinį kvalifikavimą, vadovaujantis nagrinėjamam klausimui aktualiais teisės aktais; skundžiamame nutarime aiškiai atsakyta į visus pareiškėjos skundo argumentus dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės nutarimo. Proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūras, aukštesnioji prokurorė nepažeidė.

Atsiliepimas

16. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad skundo teiginiai, jog prokurorės išvados nepagrįstos ir padarytos netinkamai, bei nepilnai įvertinus faktines aplinkybes, grindžiami tik subjektyvia pareiškėjos nuomone. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nei prokurorė nuomonę dėl UAB „Domukas“ (jos atstovų) kreipimųsi nagrinėjimo tvarkos, aplinkybių vertinimo ir skundo (prašymo) išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamu pagrindu panaikinti aukštesniosios prokurorės priimtą procesinį sprendimą; skirtingas faktinių aplinkybių vertinimas taip pat negali būti savaime vertinamas kaip galimo viešo intereso pažeidimo įrodymas.

17. Suinteresuotas asmuo Vilniaus apygardos prokuratūra atsiliepime į skundą su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

18. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjos skunde nėra pateikta jokių duomenų, jog prokurorė ir/ar aukštesnioji prokurorė nagrinėjamu atveju būtų padariusios proceso normų pažeidimus, o skundas iš esmės yra grindžiamas nesutikimu su prokurorų išvadomis dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, kas yra priskiriama prokurorų išimtinei diskrecijai ir negali būti šios bylos nagrinėjimo teisme dalyku.

19. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad iš Vilniaus apygardos prokuratūros medžiagos (reg. Nr. AP-30716) matyti, jog šio pareiškimo nagrinėjimo metu prokurorės buvo išanalizuoti kartu su pareiškimu pateikti dokumentai, susipažinta su teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-316-465/2021 sprendimu, įvertinta tyrimo pagal Generalinės prokuratūros pateiktus duomenis (reg. Nr. BV-78) surinkta medžiaga, o būtent VĮ „Registrų centras“ pateikti duomenys, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie išvados bei dokumentai.

20. Anot suinteresuoto asmens, nagrinėdama pareiškėjos 2021 m. lapkričio 13 d. pareiškimą, prokurorė atliko išsamų tyrimą – prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarime atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones tyrimo metu gauti duomenys buvo išanalizuoti ir įvertinti, o prokurorės išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo motyvuotos remiantis surinktais faktiniais duomenimis, teisės aktų ir teismų praktikos nuostatomis, atsakant į visus esminius pareiškėjos prašyme iškeltus klausimus. Taip pat išsamiai ir motyvuotai aukštesnioji prokurorė išnagrinėjo pareiškėjos 2022 m. sausio 27 d. skundą dėl prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimo ir priėmė skundžiamą nutarimą.

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 28 d. nutartimi civilinę bylą pagal pareiškėjos skundą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2022 m. balandžio 25 d. 9.00 val. Byloje dalyvaujantys asmenys apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti jiems išsiunčiant 2022 m. kovo 28 d. nutarties patvirtintas kopijas bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

22. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalį įstatymo numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Prokuroras nėra teisminės valdžios sudedamoji dalis, tačiau yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnis). Konstitucijoje įtvirtinta prokuroro funkcija, pagal kurią jis įstatyme nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Ji detalizuota Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktų pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.

23. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad prokurorų, kaip valstybės pareigūnų, įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. kaip tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

24. Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad prokuratūra įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gina viešąjį interesą. Vienas iš pagrindų pradėti tyrimą dėl galimai pažeisto viešojo intereso yra asmens pareiškimas (prašymas, skundas) dėl galimai pažeisto viešojo intereso (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

25. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi, Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).

26. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nenustatė specialių taisyklių, kuriomis vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl prokuratūros (prokuroro) nutarimo atsisakyti ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje teisėtumo ir pagrįstumo. Prokuratūros įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorų proceso veiklą kontroliuoja aukštesnysis prokuroras ir teismas. Teismas, nustatęs prokuroro padarytus proceso teisės normų pažeidimus, panaikina neteisėtą sprendimą. Taigi, įstatyme nustatyta, kad teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas proceso normų nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tai reiškia, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrų, t. y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e3K-3-75-916/2016; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1015-340/2020). Taigi, teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų. Tokias prokuroro veiklos kontrolės ribas lemia civilinio proceso normų nustatytos civilinių bylų nagrinėjimo taisyklės.

27. Civilinio proceso esmė yra ta, kad teismas savo iniciatyva negali pradėti bylos ir spręsti teisminį ginčą iš esmės, kol proceso normų nustatyta tvarka nėra pareikšto reikalavimo (CPK 5 straipsnio 3 dalis, 49 straipsnis). Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kol prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismas negali spręsti, ar pažeistas ir gintinas viešasis interesas. Teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to pažymėtina, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą.

28. Nagrinėjamu atveju susipažinus su ginčijamais Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. ir Vilniaus apygardos prokuratūros 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimais bei pateikta pareiškėjos skundo nagrinėjimo medžiaga, nustatyta, jog pradiniu pareiškėjos 2021 m. lapkričio 13 d. skundu buvo prašoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl imperatyvių statybą reglamentuojančių teisė aktų normų pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. keičiant patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), pastate paskirtį iš administracinės į gyvenamąją bei šiose patalpose atliekant kapitalinio remonto darbus.

29. Iš išreikalautos medžiagos ir suinteresuotų asmenų atsiliepimų nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorė, gavusi pareiškėjos pradinį prašymą ir įvertinusi, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje pagal pareiškėjos prašymą jau buvo renkama medžiaga ir vertinama dėl galimo viešojo intereso pažeidimo, šio tyrimo metu naudojosi medžiaga, kuri buvo surinkta ankstesnio tyrimo metu, bei vertino pareiškėjos pateiktus duomenis. Prokurorė įvertino pareiškėjos pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021, kuriuo buvo atmestas ieškovių (įskaitant ir pareiškėjos) ieškinys ir konstatuota, kad ieškovės neturi teisės ginti viešąjį interesą. Prokurorė patikrino informacinę teismų sistemą LITEKO ir nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3008-861/2021, ieškovių apeliacinį skundą atmetė, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Prokurorė taip pat įvertino pareiškėjos pateiktą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2020 m. birželio 16 d. išvadą, kurioje konstatuota, jog specialistams nepavyko patekti į patalpų vidų ir nėra galimybės įsitikinti, kad statybos darbai patalpų viduje atlikti pagal statytojos atstovo pateiktą kapitalinį projektą. Prokurorė patikrino informacinę sistemą „Infostatyba“ ir nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojai išdavė statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį įgyvendinti projektą „Administracinio pastato (duomenys neskelbtini), administracinių patalpų paskirties keitimo į gyvenamąją, paprastojo remonto projektas, 2019“, taip pat vertino pirminio tyrimo metu gautus dokumentus: 2021 m. gegužės 27 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą ir prie jo esančius dokumentus, VĮ „Registrų centras“ duomenis.

30. Vilniaus apygardos prokuratūra, ištyrusi byloje surinktus įrodymus, 2021 m. gruodžio 16 d. priėmė nutarimą Nr. 2VI-98 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, kurį motyvavo tuo, kad viešasis interesas nagrinėjamu atveju nebuvo pažeistas, nes pareiškėjos įvardijami pažeidimai, vertinant ginamų teisinių vertybių turinį, nėra susiję su viešuoju interesu. Pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių teisių pažeidimas ar patalpų savininkų interesų pažeidimai yra susiję išimtinai su privačių asmenų-patalpų savininkų teisių ir teisėtų interesų įgyvendinimu. Taip pat prokurorė įvertino aplinkybes, susijusias su visuomenės informavimu teritorijų planavimo procese, ir padarė išvadą, jog teisės pažeidimų šiuo atveju nepadaryta, nes pareiga informuoti visuomenę prieš atliekant patalpų paskirties iš administracinės į gyvenamųjų pakeitimą, vykdant tiek paprastojo, tiek kapitalinio remonto darbus, teisės aktuose nenustatyta.

31. Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros prokurorė skundžiamu 2022 m. vasario 22 d. nutarimu Nr. 13.12.-10 paliko galioti minėtą Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2021 m. gruodžio 16 d. nutarimą, nes konstatavo, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėja UAB „Domukas“ turi kitokią nuomonę dėl ginčo aplinkybių vertinimo ir prašymo išnagrinėjimo rezultato, negali būti pagrindu aukštesniajai prokurorei panaikinti skundžiamą nutarimą.

32. Aukštesnioji prokurorė, palikdama galioti sprendimą dėl atsisakymo taikyti viešojo intereso gynimo priemones, teismo vertinimu, išsamiai analizavo, vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo; konstatavo, jog viešojo intereso gynimo priemonės, įskaitant kreipimąsi į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu yra taikomos tik išimtiniais atvejais ir tik ginant neindividualizuotos visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupės teises bei interesus, bet ne konkrečių asmenų interesus, kurie gali pasinaudoti (arba yra pasinaudoję) subjektine teise patys ginti savo pažeistus interesus. Tai, kad ieškovėms (taip pat ir pareiškėjai) civilinėje byloje Nr. e2-316-465/2021 nepavyko įrodyti kuo pasireiškė jų teisių pažeidimas statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirti į gyvenamąją, kaip viešosios teisės pažeidimai – visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai – turėjo įtakos jų teisėms bei teisėtiems interesams, nesudaro pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti kaip pažeidžiančios viešąjį interesą, kurį Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis priemonėmis turėtų ginti prokuroras.

33. Kaip minėta, teismų praktikoje yra nurodyta, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne pareiga, o prokuroro teisė, ir vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui (Vilniaus apygardos 2018 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1070-345/2018).

34. Iš pareiškėjos teismui pateikto skundo turinio matyti, kad pagrindinis pareiškėjos siekis, reiškiant prašymus/skundus prokuratūrai ir teismui, yra pripažinti statybą leidžiančius dokumentus (dėl 2019 m. vykdytų statybos darbų pastate, adresu (duomenys neskelbtini), kuriais buvo pakeista patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirtis iš administracinės į gyvenamąją bei šiose patalpose atlikto kapitalinio remonto darbų) kaip prieštaraujančius imperatyvioms statybą reglamentuojančioms teisės aktų normoms.

35. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad prokuratūra (tiek Vilniaus apygardos, tiek Generalinė) analizavo teisinį reguliavimą, rinko tyrimui reikšmingus duomenis bei medžiagą, aiškinosi faktines aplinkybes, reikšmingas pareiškėjos skundo nagrinėjimui. Nenustatyta, kad prokuratūra neišsamiai ar nepakankamai atliko faktinės situacijos tyrimą bei būtų neatsakiusi į tyrimui reikšmingus klausimus. Vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokuratūros atlikto tyrimo vertinimu nereiškia, jog pareiškėjos skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas, ar prokuratūra, motyvuodama nutarimus, atliko kokius nors procedūrinius pažeidimus. Pastebėtina ir tai, jog tiek pareiškėjos skundas prokuratūrai, tiek skundas teismui yra abstraktaus pobūdžio, skunduose konkrečiai nenurodyta kokie teisės aktai buvo pažeisti, kokių tyrimui reikšmingų procedūrų buvo nesilaikyta, neįrodinėjama, kad prokurorai pažeidė konkrečias Prokuratūros įstatyme ir/ar kituose teisės aktuose nustatytas normas/taisykles. Kaip minėta, nors nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo prokuroro veiksmus teismas vertina tik proceso teisės normų pažeidimo aspektu, t. y. ar prokuroras, vykdydamas įstatyme nustatytas procedūras, nepadarė pažeidimų, tačiau šiuo atveju pritartina prokuratūros pozicijai, kad statytojai UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinus Vilniaus miesto savivaldybės išduotą leidimą pakeisti administracinių patalpų paskirti į gyvenamąją, kaip galimi viešosios teisės pažeidimai – visuomenės informavimo procedūros nesilaikymas, bendraturčių sutikimo nedavimas, projektinės dokumentacijos trūkumai – galimai turėjo įtakos pareiškėjos teisėms bei teisėtiems interesams, tačiau tai nesudaro pagrindo nagrinėjamos situacijos vertinti kaip pažeidžiančios viešąjį interesą, kurį Prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje numatytomis priemonėmis turėtų ginti prokuroras, nes vertinant ginamų teisinių vertybių turinį, jis yra susijęs su privačių asmenų (konkrečiu jų ratu) interesais.

36. Taigi, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad aukštesnioji prokurorė tinkamai neanalizavo pareiškėjos skunde nurodytų faktų ir aplinkybių bei kad tyrimas dėl pareiškėjos skundo buvo atliktas neišsamiai. Vien pareiškėjos papildomai nurodyta aplinkybė, jog Generalinė prokuratūra (ar Vilniaus apygardos prokuratūra) galimai nerinko informacijos apie tai, ar Vilniaus miesto savivaldybėje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, nelaikytina pakankama konstatuoti prokurorių atliktus proceso pažeidimus. Be to, iš išreikalautos medžiagos matyti, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos raštas Generalinėje prokuratūroje gautas tik 2022 m. vasario 24 d., t. y. jau priėmus skundžiamą nutarimą.

37. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad pareiškėja savo skunde nepateikė jokių argumentų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad prokurorų veiksmai atsisakant ginti viešąjį interesą pažeidė proceso teisės normas, o teismas taip pat nenustatė jokių aplinkybių dėl proceso teisės pažeidimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundas dėl viešojo intereso priemonių taikymo netenkintinas (CPK 49 straipsnio 1 dalis; Prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).

38. Kiti pareiškėjos skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Domukas“ skundo dėl Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. 13.12-10 panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra, Vilniaus apygardos prokuratūra, netenkinti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Liubkevič