Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ievos Gavelytės-Kalytienės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nidos Vigelienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 6 (šešiems) mėnesiams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. L. M. naudai priteista 2 500 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš V. K. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteista 53,83 Eur turtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys tenkintas pilnai ir iš V. K. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai priteista 889,72 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atliktas dalininis įrodymų tyrimas, kurio metu buvo ištirti papildomai teismui pateikti dokumentai: UAB ,,N. m.“ direktorės paaiškinimas apie 2022 m. vasario 28 d. ir 2022 m. kovo 1 ir 2 d. įvykių aplinkybes bei UAB ,,N. m.“ parduotuvės ,,B.“, (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario-kovo mėn. darbo grafikai.

6. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Byloje nenustačius padarytų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teismas pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl reikšmingų bylai aplinkybių nustatymo

7. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis tyčia iš chuliganiškų paskatų provokavo konfliktą, kategoriškai neigia, kad grasino, šūkavo, vartojo necenzūrinius žodžius „N.“ darbuotojos atžvilgiu, o tik reikalavo būti aptarnautas valstybine kalba. Konflikto pradžią nurodo 2022 m. vasario 28 d., kai toje pačioje parduotuvėje „N.“, jis buvo aptarnautas rusų kalba. V. K. taip pat pabrėžia, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios sužaloti žmogų.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo V. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuojant byloje surinktus įrodymus, savaip juos vertinant, nėra pagrindas tenkinti šių apeliacinio skundo argumentų.

9. Pagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas reiškiasi bent vienu iš straipsnio dispozicijoje įtvirtintų savarankiškų alternatyvių būdų: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad V. K. nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti, transporto judėjimo sutrikdymas ir pan. Padarytos veikos kvalifikaciją apsprendžia ir dėl veikos kilę BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – sutrikdyta viešoji tvarka ar visuomenės rimtis. Padariniai, pasireiškiantys viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymu, – būtinasis BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5/2014). Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

11. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai leidžia padaryti kategorišką išvadą, jog V. K. viešoje vietoje – parduotuvės „N.“ prekybos salėje tyčia iš chuliganiškų paskatų provokavo konfliktą. Iš byloje esančių liudytojos L. D. parodymų matyti, kad jai aptarnaujant kitus pirkėjus prie kasos, kurioje ji dirbo, priėjo agresyviai nusiteikęs V. K. ir pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais bei grasinti. Tai girdėjo ir matė kiti asmenys, laukiantys eilėje (t. 1, b. l. 30, 31, 41). Liudytojos parodymus patvirtina ir nuteistojo argumentus paneigia byloje esantis vaizdo įrašas pavadinimu „Kamera3“. Minėtame vaizdo įraše matyti, kad V. K. prie L. D. priėjo mosikuodamas rankomis, kai ji aptarnavo kitą pirkėją. Kadangi V. K. tuo metu nebuvo aptarnaujamas ir jam liudytoja nieko nesakė, nuteistasis neturėjo pagrindo prašyti, kad su juo būtų kalbama lietuvių kalba. Šios aplinkybės rodo, kad konfliktą pradėjo ir provokavo būtent V. K. Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tokį V. K. elgesį stebėjo ir girdėjo prie kasos ir prekybos salėje buvę pirkėjai ir salės darbuotojai. Pamačiusi tokį V. K. elgesį kita kasininkė apie tai pranešė parduotuvės apsaugos darbuotojai L. M., kuri atėjo į įvykio vietą ir paprašė V. K. praeiti iki apsaugos posto. Byloje esančiame vaizdo įraše pavadinimu „Kamera11_20220302182432“ matyti, kaip V. K. eina paskui nukentėjusiąją L. M. Priėjus apsaugos posto duris, V. K. akivaizdžiai tyčia grubiai pastūmė nukentėjusiąją, ko pasėkoje ji krito, trenkėsi galva į duris ir patyrė nustatytus sužalojimus, kurie vėliau įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. V. K. iškarto pasišalino iš parduotuvės. Akivaizdu, kad V. K. tyčia panaudojo fizinę jėgą L. M. atžvilgiu ir tai darė siekdamas išvengti, jo manymu, atliekamo sulaikymo.

12. Tokius V. K. veiksmus apylinkės teismas įvertino kaip įžūlų elgesį BK 284 straipsnio prasme, nes taip buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, tokiu elgesiu buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia išvada sutinka, nes nustatyti V. K. veiksmai neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, moralės požiūriu nepriimtini, nukreipti ir į žmogaus sveikatą, orumą, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą tiek nukentėjusiajai, tiek ir aplinkiniams.

13. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad V. K. veiksmais buvo pažeistas tiek pagrindinis viešosios tvarkos pažeidimo objektas – viešoji tvarka, tiek ir papildomi objektai – žmogaus kūno neliečiamumas, garbė bei orumas, kas nesuderinama su visuomenėje priimtinomis elgesio normomis. V. K. įžūliu elgesiu, kuriuo buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams, BK 284 straipsnio prasme sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka.

14. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-124-719/2022). Kaltės turinys yra atskleidžiamas ne vien kaltininkų parodymais, kaip jie suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininkų atliktus veiksmus bei jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą bei kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-648/2020, 2K-198-697/2020).

15. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad V. K. suprato, jog jo jau aptartas įžūlus elgesys nesuderinamas su elgesiu viešoje vietoje, moralės normomis. Taip pat suvokė, kad į nugarą pastūmus apsaugos darbuotoją L. M. dėl tokio jo elgesio įvykio vietoje gali sutrikti visuomenės tvarka ar rimtis, t. y. gali atsirasti baudžiamajame įstatyme numatyti pavojingi padariniai, nesukonkretindamas, kokį poveikį aplinkiniams turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad būdamas viešoje vietoje, „N.“ parduotuvės prekybos salėje, kurioje tuo metu buvo pakankamai daug pirkėjų bei parduotuvės darbuotojų, konfliktuodamas, garsiai šūkaudamas, provokuodamas konfliktą ir panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu, V. K. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

16. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde akcentuojami 2022 m. vasario 28 d. įvykiai iš esmės neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumui šioje byloje, todėl dėl jų nepasisakytina. Tik pastebėtina, kad iš į bylą pateiktų UAB ,,N. m.“ parduotuvės ,,B.“, (duomenys neskelbtini) 2022 m. vasario mėn. darbo grafikų matyti, kad nukentėjusioji L. M. 2022 m. vasario 28 d. dirbo ,,N. parduotuvėje“ nuo 9.15 val. iki 12 val. Byloje nėra jokio pagrindo nukentėjusiosios L. M. parodymų dėl aktualių įvykių byloje vertinti kaip melagingų, nes jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių

17. Skundžiamame teismo nuosprendyje konstatuota, kad V. K. nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (recidyvas). Taip pat nustatyta, kad veiką padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šios aplinkybės pripažintos V. K. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

18. Apeliantas V. K. nesutinka su teismo išvada, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Skunde nurodo, kad alkoholį vartojo po įvykio parduotuvėje „N.“. Dėl jaučiamo didelio susierzinimo ir susijaudinimo nuėjo į netoliese esančią „Čili pica“ kavinę ir joje išgėrė keletą bokalų alaus. Konflikto metu buvo blaivus, todėl ši aplinkybė jam inkriminuota nepagrįstai. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto teiginiu nesutinka.

19. Nuteistojo teiginys, kad nusikalstamos veikos darymo metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, vertinamas kaip gynybinė versija, kuria siekiama sušvelninti paskirtą bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad po įvykio, sulaikius V. K., 2022-03-02 21.44 val. jam buvo nustatytas 0,91 promilės girtumas (2 t., b. l. 47). Liudytoja L. R., kalbėdama su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja, nurodė, kad apsaugos darbuotoją užpuolė girtas pirkėjas (1 t., b. l. 133). 2022 m. spalio 6 d. teisiamojo posėdžio metu V. K. parodė, kad gali būti, kad tą dieną vartojo alkoholį, bet nurodė, kad tai nebuvo toks vartojimas, kad negalėtų adekvačiai mąstyti. Kažkiek buvo, bet čia nebuvo taip, kad jis būtų nesusivaldęs (2 t., b. l. 138). Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių apelianto teiginį, kad jis alkoholį vartojo po nusikalstamos veikos padarymo, priešingai, tiek pats V. K. neneigė, kad įvykio metu buvo pavartojęs alkoholį, tik nurodė, kad tai neįtakojo jo elgesio, tiek šią aplinkybę patvirtino minėta liudytoja. Taigi aplinkybė, kad V. K. aktualaus įvykio metu buvo neblaivus, yra įrodyta ir akivaizdžiai turėjo įtakos nusikalstamos veikos darymui, ką pagrįstai teismo nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas nuosprendyje.

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

20. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmė – tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 41 straipsnio 2 dalis numato, kad bausme siekiama: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti arba apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; ir 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

21. Teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriama bausmė pagal to BK specialiosios dalies straipsnio, kuris numato atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnio 2 dalyje: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; ir 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažino kaltu padarius nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir skyrė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis iš esmės artimas minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išsamiai aptartus duomenis, apibūdinančius nuteistojo V. K. asmenybę bei jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdamas į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad skirti nuteistajam kitą bausmės rūšį – baudą ar švelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Nuteistojo argumentas, kad bauda suteiktų daugiau naudos visuomenei nei laisvės atėmimo bausmė, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismas skiria bausmę atsižvelgdamas į nurodytą bausmės tikslų visetą, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje.

23. Įvertinus aukščiau aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kaltininkui paskirta sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir bausmės skyrimo pagrindus, kadangi teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteistojo asmens asmeniniais interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Byloje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis V. K. nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti teisės pažeidimus, nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, be kita ko, didelis ankstesnių teistumų skaičius (V. K. jau 8 kartus teistas už turtinio ir smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, nuteistajam jau buvo skirtos kitų rūšių bausmės (1 t., b. l. 78-83)), leidžia spręsti, jog nuteistasis vengia keisti savo gyvenimo būdą. Šios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo didesnį asmenybės pavojingumą, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis, būdamas neizoliuotas, toliau gali daryti nusikalstamas veikas, o švelnesnė bausmė ar jos realizavimo forma nėra pakankamos apriboti nuteistajam V. K. galimybę daryti naujas veikas bei jį nubausti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. K. už jo padarytą nusikalstamą veiką skyrė baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, nepaisant byloje nustatytų dviejų atsakomybę sunkinančių aplinkybių bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, artimas minimumui. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo teigti, jog paskirta bausmė yra per griežta, neproporcinga ar neadekvati padarytai veikai.

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

24. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo priteista iš V. K. nukentėjusiosios L. M. naudai 2 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, neproporcinga nustatytiems nukentėjusiosios patirtiems sužalojimams ir išgyvenimams, neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-699/2016, 2K-347-976/2018, Nr. 2K-83-788/2019, 2K-205-719/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur.

26. Šiuo konkrečiu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl tyčinių nusikalstamų V. K. veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tai patvirtina specialisto išvada (1 t., b. l. 78-79) ir pateikti medicininiai dokumentai (1 t., b. l. 82-87, 89-99), teko siūti kirstinę žaizdą galvos (kaktos) srityje, gerti vaistus (analgetikus) pagal poreikį. Nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, apie 3 savaites ji buvo nedarbinga. Nukentėjusioji įvykio metu ir po įvykio patyrė dvasinius išgyvenimus: neigiamas emocijas, baimę ir nesaugumo jausmą. Kaip nurodo pati nukentėjusioji, ji iki šiol pergyvena dėl įvykio, jaučia baimę, kad vykdant darbines funkcijas bus netikėtai užpulta ir sumušta. Kita vertus, nukentėjusioji parduotuvėje dirba apsaugos darbuotoja, jos darbas yra susijęs su saugos priežiūra ir tvarkos užtikrinimu parduotuvėje, todėl psichologinė parengtis tokioms situacijoms yra neatsiejama jos darbo dalis. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog nuteistasis V. K. yra dirbantis, turi nepilnametę išlaikytinę. Taigi, atsižvelgus į sukeltus padarinius, nuteistojo kaltę, jo turtinę padėtį, teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo iš V. K. L. M. naudai priteista 2 500 Eur neturtinės žalos suma per didelė, ji mažintina iki 1 500 Eur. Tokia suma laikytina proporcinga ir neviršija teismų praktikoje priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio.

27. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-102-222/2016, 2K-347-976/2018).

28. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiosios L. M. patirtų išlaidų atlyginimą už advokatės suteiktas paslaugas, įvertino byloje esančius išlaidų dydį patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 132), tai, kad advokatė atstovavo nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu nuo 2022 m. kovo 15 d. (1 t., b. l. 62-63), parengė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 105), teikė teisinę pagalbą bylą nagrinėjant teisme. Taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, nedidelę bylos apimtį (bylą sudaro du tomai). Pažymėjo, kad advokatės nustatytų išlaidų dydis neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintų „Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo“ 10.1.2 punkto nuostatoms (400 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime), 10.2, 10.11 ir 10.12 punktų nuostatoms (600 Eur už atstovavimą teisminiame procese, procesinių dokumentų parengimą).

29. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė iš jo išieškoti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. M. patirtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo byloje kaip L. M. atstovė, paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo aptartas aplinkybes ir tai, kad nukentėjusiosios teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos pinigų priėmimo kvitais (2 t., b. l. 132), kad advokatė Aušra Bračiulienė atstovavo nukentėjusiąją tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, taip pat rengė civilinį ieškinį, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu iš V. K. nukentėjusiajai L. M. priteista 1 000 Eur proceso išlaidų už teisinę pagalbą suma yra pagrįsta ir proporcinga, todėl nemažintina.

30. Minėtos BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019). Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam (nuteistajam) nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

31. Šiuo atveju byla apeliacine tvarka nagrinėta pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies, todėl nukentėjusioji turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą.

32. Nukentėjusiosios L. M. atstovė advokatė prašo priteisti iš nuteistojo V. K. 200 Eur nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti bei pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad minėtas išlaidas L. M. patyrė sumokėjusi už jos atstovės advokatės teisinių paslaugų teikimą šios bylos apeliaciniame procese.

33. Remiantis bylos duomenimis, nuteistasis V. K. dirba, todėl negalima spręsti, kad jo turtinė padėtis yra bloga. Byla nėra sudėtinga, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, bylos apimtis nėra didelė – ją sudaro 2 tomai, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji buvo atstovaujama tos pačios advokatės, todėl nereikėjo iš esmės iš naujo susipažinti su bylos medžiaga ir jos analizuoti. Byla Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta per 1 posėdį, kurio bendra trukmė nesudarė valandos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas, L. M. priteisiant 200 Eur išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiajai L. M. priteistos neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios L. M. pareikštą civilinį ieškinį dėl jai padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš V. K. nukentėjusiajai L. M. 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. M. priteisti iš nuteistojo V. K. 200 (du šimtus) Eur turėtas išlaidas advokatės, kuri dalyvavo apeliacinėje instancijoje kaip jos atstovė, paslaugoms apmokėti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.