- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- 1-724-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Nukentėjusysis
- J. Č., A. Č.
- Advokatai
- Ramūnas Vanagas, Jolanta Teresė Litvinskienė
nukentėjusiojo A. Č. įstatyminei atstovei G. M., jo įgaliotai atstovei advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis MB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), teistas (patrauktas baudžiamojon atsakomybėn):
1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskiriant 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
3) Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 1 metų laisvės atėmimo bausmę, kuri Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartimi subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskiriant 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
4) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, paskiriant 2 metų laisvės atėmimo bausmę;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskiriant 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant 75 parų arešto bausmę, kuri subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskiriant 75 parų arešto bausmę ir 36 MGL (1 800 Eur) dydžio baudą;
7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 5 dalyje, paskiriant 20 parų arešto bausmę,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. Č. mušdamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariams, o būtent: jis, 2023 m. gegužės 18 d., apie 22.45 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį nepilnametį posūnį A. Č., t. y. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nepilnamečiui A. Č. į veido apatinę dalį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Č. padarydamas žaizdą liežuvyje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, ir, tęsdamas savo veiksmus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. Č., t. y. tyčia ranka vieną kartą sudavė sutuoktinei J. Č. į galvos sritį ties dešine ausimi, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai J. Č. sukeldamas fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat V. Č. nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei, o būtent: jis, 2023 m. birželio 1 d., apie 21.42 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. Č., t. y. konflikto metu tyčia sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į veido ir šono (šonkaulių) sritis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai J. Č. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jai kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžius su nedideliu kiekiu kraujo ir oro kairiojoje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
Kaltinamasis V. Č., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir parodė, kad jis niekada nebuvo pakėlęs rankos nei prieš moterį, nei prieš vaiką. Dėl pirmojo epizodo gegužės 18 d. nurodė, kad įvykio metu gyveno adresu, nurodytu kaltinime. A. yra jo posūnis, šį augina kaip savo vaiką, jam yra (duomenys neskelbtini) metų. Jis nelabai atsimena įvykio, nes buvo stipriai išgėręs. Nelabai atsimena, kiek ir ko išgėrė, gėrimus maišė, tą vakarą gėrė vyną, o dienos metu gal buvo stipresnių gėrimų išgėręs, konjako. Šio įvykio metu jis (V. Č.) buvo praradęs darbą, daug dienų gėrė ir jam buvo pradėję girdėtis balsai. Jam pasirodė, kad namuose kažkas yra, kad atėjo kažkoks vyras. Atsimena, kad buvo konfliktas ir kad atvažiavo policija, tačiau neatsimena, kad būtų trenkęs. Jis su pareigūnais bendravo ramiai ir išvažiavo į komisariatą. Jis pripažįsta, kad posūnį pastūmė, bet to, kad trenkė šiam į veidą, nebuvo. Jis (V. Č.) yra sportiško sudėjimo žmogus ir jei duotų vaikui kumščiu į veidą, tai baigtųsi kitaip. Galėjo padaryti sužalojimus stumdamas. Kaltinamajame akte skaitė, bet byloje nematė medicininės išvados.
Įvykį jis atsimena tik momentais. Tai buvo gegužės 18 d., 22.45 val. Jis (V. Č.) buvo vienas savo ir žmonos kambaryje, o žmona su kitu vaiku buvo kitame kambaryje. Jis atsimena, kad užėjo pas A. į kambarį, nes galvojo, kad kažkas pas šį yra užėjęs į kambarį. Galvojo, kad jo (V. Č.) žmona yra kitame kambaryje su kitu vaiku. Neatsimena, ką darė užėjęs į kambarį, paskui atsimena, kad kai jau buvo lovoje, atvažiavo policija ir jį išvežė į komisariatą. Po įvykio su vaiku nebendravo. Kai sako, kad buvo konfliktas, turi omenyje, kad jam kažkas pasivaideno, kad buvo kažkoks vyriškis. Jis blogai atsimena, geriau būtų vadovautis jo pirminiais parodymais, kuriuose geriau atsiminė įvykio aplinkybes. Jis turi omenyje ne tą apklausą, kai jį apklausinėjo komisariate, o po to išvežė į ligoninę, su tais parodymais jis nesutinka, nes tada jam buvo bloga, jis tai sakė komisariate, kad praras sąmonę, o jam tyrėja sakė dar palaukti, jis buvo po abstinencijos ir dar jautėsi girtas, jam buvo bloga, jis tai sakė tris ar keturis kartus, bet niekas jam nedavė pūsti. Pirminiai parodymai gali būti neteisingi, o antri parodymai buvo duoti tyrėjui, kuris jau vedė jo bylą. Pirmą kartą jį apklausinėjo žmogus, kuris po to nevedė jo bylos. Dėl to vyriškio, kuris jam pasivaideno, jis prieš įvykį gėrė 10 dienų ir negali paaiškinti, kas dedasi galvoje pas tokio girtumo žmogų. Žodinis konfliktas kilo dėl to, kad jis pagalvojo, jog į namus atėjo kažkoks vyriškis, jis neatsimena, su kuo vyko žodinis konfliktas. Jis atsimena, kad atėjo į kambarį dėl to, kad pagalvojo, jog jame kažkas yra, po to jau neatsimena. Kaip supranta, tuo metu, kai jis atėjo, kambaryje buvo jo posūnis ir jo žmona. Jis neatsimena, kad būtų fiziškai lietęs kitus asmenis, tik sako, kad jei būtų trenkęs, būtų kitaip pasibaigę. Jis neatsimena, kad būtų stūmęs posūnį, tik daro prielaidą, kad galėjo taip padaryti. Jis neprisimena, ar tuo metu, kai galimai pastūmė vaiką, jie kambaryje buvo visi trys. To, kad su žmona būtų kažkoks kontaktas ar žodinis konfliktas, neatsimena. Tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas, jis dar kažką atsiminė, bet dabar jau beveik nieko nepamena. Išgėręs jis būna kalbus ir linksmas, jei patiria stresą, tuomet nori būti vienas, nebūna agresyvus.
Jam atrodo, kad kai posūnis skambino policijai, pasakė, kad tėvas yra girtas. Iki šio įvykio jis (V. Č.) 10 dienų gėrė, per šias dienas terorizavo savo šeimą, todėl gali būti, kad posūnis buvo ant jo supykęs, gal jis norėjo, kad jį (V. Č.) išvežtų į blaivyklą, kad jis išsiblaivytų. Su posūniu gerdamas nebendravo, jis (V. Č.) stengdavosi gerti vienas kambaryje, kad vaikas nematytų. Žmonai irgi buvo blogai, ji kiekvieną dieną sakydavo, kad gana gerti, bet jis (V. Č.) paskui vėl paimdavo ir išgerdavo. Su žmona jis dažna nekonfliktuoja, bet tuo metu jų santykiai buvo nelabai geri, nes jis girtuokliavo, o ji žodžiu reiškė savo nepasitenkinimą, jis jai pasakydavo, kad kitą dieną nebegers, tik jam reikia laiko. Žmona jam sakydavo, kad iškvies greitąją, kad jis kalba nesąmones, kad negali pats išsiblaivyti ir jam reikia medikų pagalbos. Jis mano, kad jis negalėjo trenkti žmonai ir vaikui, jis nekelia prieš juos rankos, niekada vaikui nei diržo neėmė, nei į kampą buvo pastatęs. Jo pozicija tokia, kokia buvo kai jį pirmą kartą apklausinėjo, jis apklausoje pasakė, kad jei taip įvyko ir vaikas pasakys, kad jis (V. Č.) jam trenkė, tada tegu veda bylą.
Dėl to, ar buvo apkalbėtas, jis nežino, jei jie pasakys, kad jis (V. Č.) jiems trenkė, tada jis prisipažins. Prokurorė mano, kad yra pakankamai duomenų jį apkaltinti šiais veiksmais, bet liudytojai gali būti tik žmona ir vaikas, o kiti liudytojai – pareigūnai, jie tvirtina kitaip, bet jie nematė įvykio. Jis mano, kad jį apkalbėjo prokurorė. Jis prisimena parodymų patikrinimą vietoje, prisimena, kad fotografavo, jis pripažįsta, kad galėjo juos pastumti, bet ten parašyta, kad jis trenkė kumščiu į veidą. Pastumti galėjo iš priekio su ranka. Gal ir galėjo pastumti posūnį į veido sritį ir gal dėl stūmimo jis galėjo prikąsti liežuvį, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. specialisto išvadoje. Posūnį pastumti galėjo padaryti dėl to, kad buvo išgėręs ir jam gal pasivaideno, kad ten kažkoks kitas vyras, o ne vaikas. Tačiau nepripažįsta, kad sudavė, jei jis suduotų vaikui smūgi, tai ne tik liežuvis būtų prikąstas, o būtų sulaužytas žandikaulis. Jei jis blogai atsimena, tai reikia klausti tų žmonių, kurie tuo momentu buvo blaivūs.
Antrą epizodą jis atsimena gerai, nes kai atvažiavo pasiimti savo daiktų, jis buvo blaivus, bet tuo metu žmona buvo girta. Tai vyko birželio 1 d., jis atvažiavo pasiimti daiktų į (duomenys neskelbtini) namą, kur gyveno. Atvažiavo su draugu. Jo (V. Č.) žmona buvo išgėrusi ir jis jai pasakė, kad atvažiavo pasiimti daiktų. Kai atvyko, jo žmona buvo baseine, jis ėjo pro vidinį kiemą, pro terasą ir tai pamatė. Priėjęs prie baseino, paklausė, ar ji suruošė jo daiktus, ji atsakė, kad suruošė. Tačiau ji, lipdama iš baseino, paslydo tarp terasos ir baseino ir nukrito, tada ir susitrenkė. Jis (V. Č.) buvo nuo jos 3-4 metrų atstumu, stovėjo ant žolės ir tai matė. Tada jis (V. Č.) priėjo ir padėjo jai atsikelti, ji sakė, kad skauda šoną. Jis ją kėlė už šonų, o jai labai skaudėjo ir jis jai sakė nusiraminti, nerėkti, nutempė ją paėmęs už pažastų pirmiausia ant terasos, po to į namo vidų. Jis nežinojo, kad jai lūžę šonkauliai, matė tik, kad ji girta. Nutempęs ją į vidų, pamatė savo daiktus. Tada atėjo kaimynė, kuri pasakė, kad vyksta konfliktas, jis (V. Č.) pasakė, kad nieko nevyksta, pasiėmė kuprinę ir išvažiavo. Greitąją kvietė ne jis, kaimynė atėjo ir pasakė, kad kvies policiją, jis nežino, kodėl ji norėjo taip daryti. Kaimynė sakė, kad pas ją atėjo vaikas ir pasakė, kad mušasi, jis (V. Č.) pasakė, kad niekas nesimuša, o žmona nukrito nuo baseino. Jis matė, kad vyksta nesąmonės, nes žmona buvo girta, pasiėmė daiktus ir išvažiavo nesulaukęs policijos, nes jam paskirta kardomoji priemonė, negalima net susirašinėti. Jis norėjo tik pasiimti daiktus, smūgių nesudavė. Anksčiau jis daiktų pasiėmęs nebuvo, turėjo tik būtiniausius daiktus, jam reikėjo pasiimti džinsus ir kitus daiktus, nes tą dieną norėjo eiti į klubą. Prieš tai su žmona bendravo telefonu dėl daiktų pasiėmimo, nors prokurorė sakė, kad to daryti negalima, bet jis (V. Č.) turėjo pasiimti daiktus. Jo draugas sėdėjo automobilyje ir nieko nematė, draugas vairavo ir automobilis buvo pastatytas kieme, baseino iš tos vietos nesimatė. Tai, kad žmona girta, jis suprato iš sklindančio kvapo ir 6 metus su ja pragyvenęs žinojo, kada ji išgėrusi. Žmoną nutempė į koridorių, jų namuose svetainė ir virtuvė yra kartu, iš pradžių ją paguldė ant terasos. Neatsimena, kad būtų ją nunešęs iki miegamojo, viskas vyko labai greitai.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pagarsino kaltinamojo V. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 8 d. papildomos apklausos metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta nei dėl vieno epizodo. Kuo jis yra įtariamas supranta, jam inkriminuojamos 2 nusikalstamos veikos, bet savo kaltės nepripažįsta. 1 epizodas – įvykis 2023 m. gegužės 18 d., po 22 val., jis buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo pavartojęs alkoholio, gal per daug, nes tikrai blogai jautėsi, pradėjo bėgioti po namus. Nežino net, kas iškvietė policija, iškvietė arba jo sutuoktinė J. Č., arba jos sūnus A. Č., kuriam (duomenys neskelbtini) metų. Tikrai neatsimins, kad juos būtų mušęs, to nebuvo. Jokių sužalojimų niekam nepadarė. Todėl savo kaltės dėl šio epizodo neprisipažįsta, galimai triukšmavo, todėl ir buvo iškviesta policiją. Jam buvo dėl šio epizodo skirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyriumi. Jos laikėsi, laikosi. Savo kaltės nepripažįsta ir dėl 2 epizodo, dėl 2023 m. birželio 1 d. dienos įvykio, po 21 val. Į šiuos namus atvažiavo tik dėl to, kad pasiimtų savo higienos priemones ir kitus būtinus daiktus, J. Č. sutiko, kad pasiimtų. Atvažiavus pamatė, kad sutuoktinė buvo lauke, baseine, maudėsi. Ji buvo jau suruošusi jo daiktus, jis prieidamas pasakė, kad ji jam jo daiktus perduotų. Ji, lipdama iš baseino, nukrito, paslydusi ant terasos grindų, nukrito šonu, kaip tik ant šonkaulių, kokiu šonu nukrito, tiksliai dabar neatsimins. Ji pradėjo rėkti, kad jai skauda, kad jai turbūt lūžo šonkauliai. jis ją pasikėlė ir nunešė namo, į jų kambarį. Po kiek laiko į namus atėjo kaimynė kartu su sutuoktinės dukra A., kuriai (duomenys neskelbtini) metai. Kaimynę pažįsta tik iš matymo, nes ši gyvena priešais jų namą, su ja nebendrauja. Kaimynė pasakė, kad pas ją atbėgo A., kuri pasakė, kad neva jis sumušė mamą. Jis atsakė, kad nieko nemušė, kad tiesiog atvažiavo pasiimti savo daiktų. Pasiėmė savo daiktus ir išėjo iš namų. Taigi, savo kaltės nepripažįsta ir dėl šio epizodo, nes sutuoktinės nemušė, tik, kaip minėjo, ją pakėlė nuo terasos ir užnešė į namus. Sutuoktinė buvo išgėrusi, jis buvo blaivus. Sutuoktinę buvo paguldęs ant grindų jų kambaryje (2 t., b. l. 96-99).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. Č. parodė, kad ne apie miegamąjį kalba eina, jis žmoną nunešė į kambarį – svetainę. Ji buvo apsirengusi su liemenėle ir marškinėliais, ar buvo su maudymosi, ar ne maudymosi kelnaitėmis, dabar jis tiksliai neatsimena. Vaikų tą dieną jis nematė, matė tik vidurinę dukrą A., (duomenys neskelbtini) metų, ji atėjo kartu su kaimyne, prieš tai A. nematė. Kitų vaikų tą dieną nematė, tik kaimynę. A. nematė, matė, kaip per vartelius į kiemo vidurį atėjo kaimynė su jo dukra A.. Namuose jis buvo gal 2-5 minutes. Neatsimena, ką sakė kaimynė, kai atėjo, neatsimena, ar žmona kaimynei ką nors sakė. Jis (V. Č.) pasakė, kad pasiima daiktus ir išvažiuoja. Sutuoktinės sveikata jis pasidomėjo tą pačią dieną, per pažįstamą. Po įvykio sutuoktinę pamatė kai buvo parodymų patikrinimas vietoje. Kol ji gulėjo ligoninėje, telefonu su ja nebendravo. Telefonu bendravo prieš šį įvykį, po jo nebendravo. Įvykio metu ant sutuoktinės kūno sužalojimų nematė, dėl to jai ir sakė, kad apsiramintų, nes nieko nesimatė, nebuvo kraujo. Jis neatsimena, kad konfliktas būtų peraugęs į abipusius fizinius veiksmus. Jis nežino, kaip klausimas, ar jis pats turėjo kūno sužalojimus, susijęs su kaltinimu. Žmona jam nėra trenkusi, yra trenkę tik pareigūnai. Tai buvo po gegužės 18 d. įvykio, kai jį apklausinėjo komisariate ir paskui išvežė į ligoninę, jo galva buvo susiūta.
Jis (V. Č.) yra gal 2 kartus teistas. Dėl ankstesnių nusikaltimų gali paaiškinti, kad kas pirmas parašo pareiškimą, tas ir būna teisus, prie jo mieste prisikabino ir jis apsigynė, tačiau tie asmenys iš pykčio parašė pareiškimą ir viskas. Jis (V. Č.) gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, ten žmonės kabinėjasi gatvėje. Vienas įvykis buvo gatvėje, o kitas įvykis buvo kai jis (V. Č.) buvo blaivus ir prie jo prisikabino žmogus, o gavosi taip, kad jis (V. Č.) panaudojo imtynių veiksmus. Grįžęs namo jis pabaigė namo statybas. Uždarbiauja (duomenys neskelbtini), pasirašė kontraktą, jei teisme viskas bus gerai, tai jį įdarbins oficialiai. Dirba „ant savęs“, neturi išsiėmęs leidimo dirbti, oficialiai pradės dirbti po teismo.
Kaltinamasis V. Č., ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 19 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad kuo jis yra įtariamas prisipažįsta visiškai ir labai gailisi. Jis psichinėmis ligomis neserga, ligoninėse psichikos sutrikimų nesigydė ir yra pakaltinamas. Jis gyvena kartu su savo žmona J. Č. ir nepilnamečiais trimis vaikais, (duomenys neskelbtini). Jis yra tikras tėvas tik dukrai E.. Šeimoje santykiai yra geri, gyvena draugiškai. Pastarąsias kelias dienas jis vartojo alkoholį. Šiuo metu jis nepamena kaip galėjo suduoti su ranka savo posūniui A. ir savo žmonai J. Č.. Jis po miego prabudo ir pastebėjo, kad yra sulaikytas, kad yra areštinėje. Jis nieko negali paaiškinti, kas nurodyta įtarime, kadangi nepamena kas atsitiko, nes buvo girtas. Jei žmona taip nurodė, kuo yra įtariamas, tai tas galėjo taip ir nutikti. Labai gailisi ir šiuo metu neturi ką daugiau pasakyti (1 t., b. l. 82-84).
Kaltinamasis V. Č., ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 7 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad šiandien, t. y. 2023 m. birželio 7 d., atsisako duoti parodymus, juos duos rytoj pagal jam įteiktą šaukimą atvykti į policiją, 2023 m. birželio 8 d., 08.00 val., į antrą policijos komisariatą (2 t., b. l. 89-91).
2023 m. liepos 20-21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad buvo atliktas įtariamojo V. Č. parodymų patikrinimas vietoje. Įtariamasis V. Č. sutinka duoti parodymus vietoje, tai yra – buvusioje jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), ir paaiškinti savo veiksmus. Atvykus į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), sklypas su gyvenamuoju namu yra (duomenys neskelbtini), išlipęs iš automobilio, įtariamasis V. Č. sutinka parodyti ir paaiškinti savo veiksmus.
1 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad 2023 m. birželio 1 d., apie 22.00 val. atvyko į anksčiau jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), su tikslu pasiimti savo darbo ir kasdieninių, higienos daiktų.
2 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad prieidamas matė, kad jo sutuoktinė J. Č. nuoga yra baseine, kuri ruošėsi išlipti.
3 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad priėjęs arčiau, jis visą laiką į sutuoktinę nekreipė dėmesio, o priėjęs arčiau jau pastebėjo, kad sutuoktinė buvo nukritusi tarp terasos ir baseino.
4 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad sutuoktinė J. Č., kai jau pastebėjo, jau buvo nukritusi tarp terasos krašto ir baseino, sėdėjo ant žemės ir pradėjo rėkti iš skausmo.
5 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad iš nugaros paėmė savo sutuoktinę J. Č., kėlė ir bandė ją nešti ant terasos ir vėliau, kad nuneštų į namus.
6 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad savo sutuoktinę J. Č. jis per terasą nešė į namus, J. Č., kiek galėjo, jam padėjo, bet pagrinde šaukė iš skausmo.
7 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad pro terasos įėjimą jis užnešė savo sutuoktinę J. Č. į jų namus.
8 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad savo sutuoktinę J. Č. jis nunešė iki vonios kambario, nes toliau sutuoktinė negalėjo judėti, šaukė iš skausmo, ir pasodino ant grindų.
9 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad iš rodomo kambario po dešine puse išbėgo dukra A., kambaryje buvo ir sūnus A., kuriam jis dar pasakė, kad duotų mamai apsirengti, A. koridoriumi išbėgo pro terasos duris į lauką.
10 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad jis visą laiką stovėjo, buvo prie savo sutuoktinės J. Č., kur, paklausus jos, ji pasakė, kad jai sunku kvėpuoti ir jai labai skauda, sūnus A. atnešė drabužius, padėjo apsirengti.
11 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad pro terasos duris į namus atėjo kaimynė, kurią matė iš matymo, ir kartu buvo dukra A., jis kaimynei pasakė, kad savo sutuoktinės nemušė, ji tiesiog, būdama neblaivi, nukrito pati, paaiškina, kad pasiėmė savo daiktus ir pasišalino.
12 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad įvykio metu 2023 m. gegužės 18 d. jis buvo pakankamai neblaivus ir buvo rodomame kambaryje (miegamajame).
13 nuotraukoje užfiksuota, kaip V. Č. parodo ir paaiškina, kad, būdamas pakankamai neblaivus, jis atėjo į sūnaus A. kambarį, kuriame buvo ir sutuoktinė J. Č., ir prisipažįsta, kad nesuvokdamas panaudojo jėgą prieš sūnų A., galėjo pastumti, kad būtų kažką daręs prieš sutuoktinę J. Č., neatsimena.
Šalies argumentai
V. Č. paaiškino, kad 2023 m. birželio 1 d. savo sutuoktinės J. Č. nemušė, kaip minėjo, pastebėjo, kad ji pati jau buvo nugriuvusi, ji buvo pavartojusi alkoholio, o dėl įvykio 2023 m. gegužės 18 d. jis buvo pakankamai neblaivus, nes jam net buvo kviečiama greitoji, nes net nesuvokė savo veiksmų. Nori pasakyti, kad tiek jis, tiek sutuoktinė J. Č. užsikodavo nuo alkoholio.
Prie parodymų patikrinimo vietoje protokolo yra pridėta (duomenys neskelbtini) pažyma, išduota V. Č., apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jam atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 1 metus (2 t., b. l. 107-121).
Kaltinamasis V. Č., ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gruodžio 14 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą aiškus, suprantamas. Savo kaltės nepripažįsta nei dėl 2023 m. gegužės 18 d. jam inkriminuojamų 2 epizodų, tai yra nei smurto prieš posūnį A. Č., nei prieš sutuoktinę J. Č.. Taip, 2023 m. gegužės 18 d. jis buvo pakankamai apsvaigęs nuo alkoholio, sužinojo vėliau, kad net sutuoktinė kvietė dėl to greitąją. Atsimena, kad buvo užėjęs į A. Č. kambarį, atrodo, kad buvo ir sutuoktinė tame kambaryje, kas buvo toliau, neatsimena. Taigi, savo kaltės, kad sudavė A. Č. kumščiu, nepripažįsta, kad sudavė sutuoktinei, irgi nepripažįsta. Yra fiziškai sportuojantis žmogus, todėl, jeigu būtų sudavęs tiek vaikui, tiek sutuoktinei, tikrai pasekmės būtų daug blogesnės. Iš karto nori pasakyti, kad nėra ir niekada nebuvo įrašytas į jokias įskaitas, nei į narkologinę, nei į psichiatrinę, priklausomybių neturi ir neturėjo. Taigi, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų dviejų 2023 m. gegužės 18 d. nusikalstamų veikų, jis nepripažįsta. Savo kaltės nepripažįsta ir dėl 3 epizodo, 2023 m. birželio 1 d. įvykio, apie šį įvykį yra davęs taipogi išsamius parodymus, prie jų ir pasilieka. Tą dieną buvo blaivus. Sutuoktinės nemušė, nesudavė jai, nespyrė jai. Tik žino, kad pakėlė ją nuo žemės ir užnešė namo. Sutuoktinė 2023 m. birželio 1 d. buvo pavartojusi alkoholio. Tiek jis, tiek sutuoktinė savanoriškai po visų įvykių užsikodavo nuo alkoholio vartojimo. Tiek jam, tiek sutuoktinei buvo paskirta atvejo vadyba. Taigi, savo kaltės nepripažįsta dėl nei vieno epizodo (2 t., b. l. 136-138).
Nukentėjusioji J. Č., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad kaltinamasis V. Č. yra jos sutuoktinis, apie (duomenys neskelbtini) metus, ji buvo su (duomenys neskelbtini) vaikais, V. Č. pastatė namą ir padarė viską, kad jie gyventų gerai, jokių konfliktų nebuvo. Tačiau praradęs darbą V. Č. pradėjo gerti. Gėrė apie 10 dienų. Nebuvo jokio konflikto, tačiau jai nepatiko, kad jis geria, bet ji nieko negalėjo pasakyti girtam žmogui. Stengėsi, kad vaikai nematytų. Ji matė, kad V. Č. buvo bloga ir jam vaidenosi, kad pas ją ateina vyrai. Prieš dvi dienas iki įvykio ji iškvietė greitąją, medikai pasakė, kad tai reikia spręsti su policija.
Įvykio dieną, vakare vaikas atėjo iš lauko, ji pas jį nuėjo pasikalbėti, tada nei iš šio, nei iš to atėjo vyras ir trenkė per veidą sūnui, o ją pastūmė į lovą, po to pasisuko ir nuėjo miegoti. Jos vaikas iškvietė policiją ir pasakė, kad išsigando. Jie negalvojo, kad V. Č. bus kaltinimai, jei ji būtų žinojusi, kad taip bus, tai nieko nebūtų dariusi. Be vyro ji kenčia, negali visų darbų pati pasidaryti, nuosavame name daug darbų. Vaikai nemato tėvo, tai jai irgi didelė žala, gyvena kaip našlaičiai. Dabar vaikams dar blogiau, jie auga be tėvo, ji negali jų nuvežti į mokyklas. Ji prašo grąžinti jai vyrą namo. Ji nerašė jokio pareiškimo, V. Č. pats nežino, kam sudavė, jis jų neatpažino, nes buvo visiškai girtas. Policija atvažiavo be greitosios, įkišo jį į mašiną. V. Č. yra (duomenys neskelbtini), jam gali būti bloga, jie jį nuvežė į komisariatą ir apklausinėjo, taip apklausė, kad jį ištiko (duomenys neskelbtini), po apklausos išvežė į (duomenys neskelbtini). Jiems buvo uždrausta bendrauti, dabar ji vos išgyvena su vaikais. Jokių pretenzijų V. Č. neturi nei ji, nei vaikai, jokio skausmo jai sukelta nebuvo. Viskas vyko tamsoje per vieną minutę. Ji mano, kad sūnus buvo nukritęs, jos vyras pastūmė sūnų ranka į veidą, šis nukrito ant užpakalio ir prisikando liežuvį. Ji neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu.
Teisiamojo posėdžio metu prokurorė pagarsino nukentėjusiosios J. Č. ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 19 d. duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sutuoktiniu V. Č., nepilnamečiu sūnumi A. Č. ir mažametėmis dukromis A. Ž., ir E. Č., namas nuosavybes teise priklauso jai. Su V. Č. yra pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metus, santuokoje yra apie (duomenys neskelbtini) metus, sutuoktinį galėtų charakterizuoti, kaip labai gerą, nuoširdų, darbštų, sutuoktinis su ja elgiasi labai gražiai, gerbia ją, klauso jos nuomonės. Prieš apie tris savaites V. Č. buvo atleistas iš darbo, dėl ko jis labai pergyveno, bijojo, kad negalės išmaitinti šeimos ir to pasėkoje pradėjo vartoti stiprius alkoholinius gėrimus. Prieš tris dienas ji buvo kvietusi greitosios medicinos pagalbos darbuotojus dėl to, kad V. Č. pradėjo vaidentis, kas pasireiškė tuo, kad jis pradėjo girdėti kažkokius nebūtus garsus, o taip pat išsigalvojo, kad ji su dukra rezga prieš jį sąmokslą. 2023 m. gegužės 18 d., dienos metu sutuoktinis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė du butelius vyno, ji jam siūlė iškviesti darbuotoją, kuri pastatytų jam lašelinę, tačiau sutuoktinis atsisakė. Po kažkiek laiko sutuoktinis prašė, kad nuvežtų jį į parduotuvę tikslu nusipirkti stipresnių alkoholinių gėrimų, bet ji nesutiko, dėl ko jis pats nuėjo į parduotuvę ir nusipirko konjako, žino, kad jis nusipirko konjako, kadangi, policijos pareigūnams jį sulaikius, minėtą alkoholinį gėrimą rado miegamajame prie lovos. Jam grįžus namo, vakaro metu, jis nuėjo į jų miegamąjį, kur užsidarė, grįžo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ji bijojo, kad jam vėl gali pradėti vaidentis dėl ko su mažamete E. Č. nuėjo miegoti į dukros A. Ž. kambarį. Tame kambaryje iš pradžių miegojo trise, tačiau sutuoktinis vis ateidavo į A. Ž. kambarį ir prašė jos (J. Č.) grįžti į miegamąjį, ji nurodė jam, kad miegos A. Ž. kambaryje, kadangi bijo, kad jam kažkas pasivaidens ir neaišku, kas jam „šaus“ į galvą, sutuoktinis vis vien toliau ėjo į A. Ž. kambarį, dėl ko ji (J. Č.) paprašė sūnaus, kad šis paimtų čiužinį ir atsigultų ant grindų A. Ž. kambaryje, kad kojomis priremtų kambario duris, kad sutuoktinis neateitų. Tačiau 2023 m. gegužės 19 d., apie 22.45 val., sutuoktinis įbėgo į A. Ž. kambarį, jos sūnus pašoko ir paklausė, ką jis čia daro, tuo metu sutuoktinis vieną kartą savo kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į sūnaus veido apatinę dalį, o būtent į apatinio žandikaulio sritį, ko pasėkoje sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį, nuo suduoto smūgio sūnus atšoko ir nubėgo skambinti bendruoju pagalbos centro numeriu, o sutuoktinis priėjo prie jos ir galimai savo kairės rankos delnu trenkė į jos galvos sritį ir pataikė į vietą ties dešiniąja ausimi, tuo metu ji (J. Č.) pajuto fizinį skausmą. Po savo veiksmų sutuoktinis nuėjo į miegamąjį, ji mano, kad jis nesuprato, ką padarė, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jos sutuoktinis buvęs (duomenys neskelbtini), tačiau šį sportą lankė paauglystėje, niekados ankščiau smurto jos ar jos vaikų atžvilgiu nenaudojo, ji ir A. Č. neturi V. Č. pretenzijų, tai nebuvo tyčia, jis niekados tyčia negalėtų sukelti jiems fizinio skausmo, V. Č. myli ją ir jų šeimą, jis labai dėl jų stengiasi, tiesiog šiuo metu yra sunkūs laikai, jis ankščiau alkoholiniais gėrimais taip pat nepiktnaudžiavo, mano, jos sutuoktinis labai gailisi dėl savo poelgio, jai ir A. Č. rimti sužalojimai nėra padaryti, juos buvo apžiūrėję į įvykio vietą atvykę medikai, jie jokių rimtų sužalojimų nenustatė. Nepageidauja, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, kaip ir minėjo pirmiems į įvykį atvykusiems policijos pareigūnams, ji pareiškimo nerašys, labai myli savo sutuoktinį, A. Č. taip pat labai myli savo tėvą, ji yra įsitikinusi ir kad V. Č. juos labai myli, o savo veiksmų nesuvokė dėl to, kad apie tris savaitės piktnaudžiauja alkoholiu (1 t., b. l. 38-41). Protokolo specialiame priede yra rankraštinis įrašas „surašyta teisingai J. Č.“ ir parašas.
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusioji J. Č. nurodė, kad buvo ne taip, ne taip užrašė jos paaiškinimus. Ji dabar prisimena, nes vyras buvo nesavas. Ji pasimetė ir iš jaudulio taip pasakė. Po įvykio jau praėjo 8 mėnesiai, gal taip ir buvo, bet jai nebuvo mėlynių, neskaudėjo, nieko blogo jis jai nepadarė. Ji nepatyrė fizinio smurto. Įvykis nevertas to, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Po įvykio su vyru bendravo kai šis paskambino iš ligoninės, tada ji jį paėmė ir nuvežė ten, kur jis gyveno kardomosios priemonės metu. Jie jokių pretenzijų jam neturi, ji norėjo, kad jį išblaivintų, o padarė baudžiamąją bylą. Su sutuoktiniu bendravo SMS žinutėmis. Ji nebijo sutuoktinio, jis gal jos bijo, jokio poveikio jai nedarė, ji ilgai laukė, kad galėtų visa tai pasakyti teismui, visur beldėsi, bet niekas nekreipė dėmesio. Ji nėra finansiškai priklausoma nuo vyro, dirba (duomenys neskelbtini), turi papildomų lėšų, bet yra fiziškai priklausoma nuo vyro. Jis viską padėdavo su vaikais dėl mokyklų, papildomų užsiėmimų, galėjo pasėdėti su vaikais, kai reikėjo kur nors nuvažiuoti, nes jie gyvena užmiestyje, jai labai sunku be jo. Ji neprisimena, kada gegužės 19 d. pas ją tyrėja atvažiavo pirmą kartą, neatsimena, kada buvo policijoje. Tyrėjui papasakojo viską, ką sakė teisme, kai policijos pareigūnai atvažiavo, pakalbėjo su jais ir jie išvažiavo, neprisimena, ar tai buvo surašyta. Su pareigomis buvo supažindinta. Pokalbis vyko laisva valia, ji susitiko su tyrėju K. Jis jai priminė pareigas sakyti tiesą, ji perskaitė parodymus, neprisimena, ar pasakė pastabas. Buvo parodymų tyrimas vietoje, atvažiavo tyrėjas K., jis fotografavo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovė advokatė J. T. Litvinskienė pagarsino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio E. S. 2023 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuotus J. Č. paaiškinimus (1 t., b. l. 27).
Pagarsinus minėtus duomenis teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji J. Č. nurodė, kad buvo ne taip, ji neturėjo to omenyje. Ji nesigilino, kas parašyta, ar taip pasakė, ar ne taip pasakė, net jei jis ir sudavė, jai net mėlynių nebuvo. Jai nebuvo prasmės gilintis ir ji neturėjo tokios minties, kad kaltintų vyrą, ji skambino dėl to, kad padėtų vyrui. Skiriant kardomąją priemonę nebuvo išklausyta jos nuomonė.
Dėl antro epizodo įvyko visiška nesąmonė. Ji yra labai pavydi, jis niekada niekur neidavo, o tą dieną paskambino ir pasakė, kad nori eiti į diskoteką. Ji pradėjo gerti, per dvi valandas išgėrė keturis butelius vyno ir jau buvo girta. Kadangi vyras parašė, kad atvažiuoja pasiimti daiktų, ji nusprendė, kad reikia išsiblaivyti ir nutarė išsimaudyti baseine. Jo daiktus ji buvo supakavusi ir daiktai toje vietoje jau daug laiko gulėjo, bet jis važiavo pasiimti pinigų, jo toks planas buvo, jis tą dieną buvo blaivus. Jų kiemas yra už namo. Kai jis atvažiavo, ji, lipdama iš baseino, paslydo ir krito, susitrenkė šoną į terasą. Jis kažkaip ją nutempė į namą, pasodino. Vaikai tuo metu sėdėjo kitame kambaryje, tik A. Ž. išgirdo triukšmą. A. Ž. prabėgo pro juos, išbėgo į kiemą, nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Toliau ji (J. Č.) neprisimena, nes buvo labai girta. Gali būti, kad sutuoktinis išvažiavo jos automobiliu. Sutuoktinis jos nemušė. Ji pasakė, kad ją sumušė tam, kad jis nevažiuotų į diskoteką. Ji galėjo bet ką pasakyti, kad jis nevažiuotų į šokius. Tuo metu ji negalvojo, nes yra labai pavydi. Tik gulėdama ligoninėje ji suprato, ką padarė, buvo baisu, kad per jos kaprizą žmogus gali sėsti į kalėjimą, ji pripažįsta, kad melagingai įskundė asmenį. Ji tyrėjui taip ir pasakė. Ji neprisimena, kaip buvo apsirengusi baseine, tikriausiai su liemenėle ir apatiniais. Paskui atėjo sūnus ar kažkas ir padėjo jai apsirengti. Policijos pareigūnai ją rado koridoriuje, ji jau buvo apsirengusi, neprisimena, ar buvo išėjusi iš tos vietos. Pas ją mėlynių nebuvo. Policijos pareigūnams ji pasakė, kad gaudytų ir pasodintų į kalėjimą, ji neprisimena, ar pareigūnai klausė, ar jos sutuoktinis ją mušė. Įvykio metu jos vaikai buvo kambaryje, kad nematytų, kai tėvai geria. Jai atrodo, kad policijos pareigūnui ji pasakė, kad vaikai kambaryje.
Dėl to, kad medikams sakė, kad buvo sumušta, ji taip sakė, nes buvo neblaivi, ji tik kitą rytą suprato, ką padarė, ji dar atsimena, kad ligoninėje rėkė, kad pasodins vyrą ir kad visiems pasakys, kad jis ją sumušė. Ji norėjo, kad atvykę pareigūnai vyrą sulaikytų ir jis nenueitų į diskoteką ir kad niekur nevyktų. Būdama ligoninėje ji skambino vyrui. Nelabai prisimena, bet jai seselė sakė, kad ji skambino ir rėkė, kad pasakys, kad jis ją sumušė. Dėl to, kodėl įvykio dieną vaikai pagalvojo, kad ją vyras sumušė, tai buvo dėl pirmo jos vyro konflikto su sūnumi, nes kai pirmą kartą jos vyrą suėmė, vaikai labai išsigando, kad vyras grįžo namo ir kad vėl prasideda kažkokia nesąmonė. Vaikai konflikto nematė, jie buvo kambaryje, ir kai ji pradėjo rėkti, tada jie pagalvojo, kad grįžo vyras ir prasideda nesąmonės. Taip buvo tik dėl pirmo įvykio, o vyras buvo atvažiavęs rūbų. Įvykio metu vaikai buvo kambaryje, vienas grojo gitara, kiti klausėsi. Vaikai atidarė kambario duris, kai ji jau sėdėjo ant žemės ir vyras buvo priešais ją. Ji neprisimena, ką įvykio vietoje sakė pareigūnams, nes buvo neblaivi, jokių kitų žmonių namuose nebuvo, tik ji, ir ji rėkė, kad sulaikytų jos vyrą. Automobilis priklauso jai. Ji nežino, kodėl vyras nurodo, kad buvo atvažiavęs su draugu, gal jį pavežė, gal jis norėjo paimti automobilį, kad ji išgėrusi nevažiuotų. Su vaikais apie įvykį nekalbėjo. Vaikams pasakė, kad ne tėtis taip padarė. Ji į baseiną eina taip, kad nesušlaptų plaukai. Jei ji, lipdama iš baseino, nukrito ir vyras ją paėmė ir nešė, tai galėjo būti du ar trys pėdsakai. Ji persirengė, nes jai atrodo, kad ji buvo be liemenėlės, jai iš karto davė rūbus, bet ji tiksliai neprisimena. Ją vyras atnešė iki vonios kambario, ji nesitraukė iš tos vietos. Ji galėjo pajudėti, neprisimena, ar vyras jai padėjo apsirengti, ar ne. Šortus ir palaidinę ji greitai apsirengė, jai atrodo, kad kai atvažiavo policija ir pasakė, kad jai reikės važiuoti į ligoninę, jai dar kartą reikėjo persirengti, tada ji persirengė sportiniu kostiumu, nes negalėjo važiuoti į ligoninę su šortais. Kai pirmą kartą persirengė, jai atrodo, kad šortus užsidėjo ant šlapių apatinių rūbų. Jai atrodo, kad šortus ir palaidinę jai padavė vyras iš vonios kambario, nes vonios durys buvo atidarytos ir vyras jai juos padavė, o gal rūbai buvo prie durų. Ji neprisimena, kas jai padavė rūbus, ar sūnus, ar vyras, ir ar sūnus jai padėjo persirengti, nes ji negalėjo nuoga sėdėti, jos sūnui buvo (duomenys neskelbtini) metų. Kai vyras grįžo namo iš areštinės, viskas buvo gerai, jie pabaigė namo remontą, vaikai laimingi, ateina vaikų teisių atstovė, vyras dirba. Vyro darbovietės pavadinimo ji neprisimena, reikia jo klausti. Jis namie padarė visus neužbaigtus darbus.
Nukentėjusioji J. Č., 2023 m. birželio 2 d. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra susipažinusi su savo turimomis teisėmis ir pareigomis, kaip liudytoja ir nukentėjusioji, yra pasirašiusi teisių ir pareigų liudytojui, nukentėjusiajam išaiškinimo protokolą ir pilnai supranta, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą giminaitį arba šeimos narį. Visą tai žinodama, ji atsisako duoti parodymus prieš savo sutuoktinį V. Č., taip pat atsisako rašyti pareiškimą dėl įvykusios situacijos. Visas aplinkybes apie pačią situaciją paaiškinti atsisako (1 t., b. l. 124-125).
Nukentėjusioji J. Č., 2023 m. birželio 9 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad sutinka duoti parodymus, yra įspėta dėl atsakomybės dėl melagingų parodymų davimo, nes tiek viename įvykyje, tiek kitame įvykyje dalyvavo jos sutuoktinis V. Č.. Kaip nurodė savo 2023 m. gegužės 19 d. parodymuose, gyveno asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu kartu su sutuoktiniu V. Č., nepilnamečiu sūnumi A. Č. ir mažametėmis dukromis A. Ž. ir E. Č., namas nuosavybes teise priklauso jai. Su V. Č. yra pažįstami apie (duomenys neskelbtini) metus, santuokoje yra apie (duomenys neskelbtini) metus, sutuoktinį galėtų charakterizuoti, kaip labai geras, nuoširdus, darbštus, sutuoktinis su ja elgiasi labai gražiai, gerbia ją, prisiklauso jo nuomonės. Prieš apie tris savaitės laiko V. prarado darbą, dėl ko jis labai pergyveno, bijojo, kad negalės išmaitinti šeimos ir to pasėkoje pradėjo vartoti stiprius alkoholinius gėrimus. Buvo net kvietusi greitosios medicinos pagalbos darbuotojus dėl to, kadangi V. Č. pradėjo vaidentis, kas pasireiškė tuo, kad jis pradėjo girdėti kažkokius nebūtus garsus, o taip pat išsigalvojo, kad ji su dukra rezga prieš jį sąmokslą. 2023 m. gegužės 18 d., dienos metu sutuoktinis taip pat vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė du butelius vyno, ji jam siūlė iškviesti darbuotoją, kuri pastatytų jam lašelinę, tačiau sutuoktinis atsisakė. Po kažkiek laiko sutuoktinis prašė, kad nuvežtų jį į parduotuvę tikslu nusipirkti stipresnių alkoholinių gėrimų, bet ji nesutiko, dėl ko jis pats nuėjo į parduotuvę ir nusipirko konjako, žino, kad jis nusipirko konjako, kadangi, policijos pareigūnams jį sulaikius, minėtą alkoholinį gėrimą rado miegamajame prie lovos. Jam grįžus namo, vakaro metu, jis nuėjo į jų miegamąjį, kur užsidarė, grįžo jis stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, ji bijojo, kad jam vėl gali pradėti vaidentis, dėl ko su mažamete E. Č. nuėjo miegoti į dukros A. Ž. kambarį. A. Ž. kambaryje iš pradžių miegojo trise, tačiau sutuoktinis vis ateidavo į šį kambarį ir prašė jos grįžti į miegamąjį, ji nurodė jam, kad miegos A. Ž. kambaryje, kadangi bijojo, kad jam kažkas pasivaidens ir neaišku kas jam „šaus“ į galvą, sutuoktinis vis vien toliau ėjo į A. Ž. kambarį, dėl ko paprašė sūnaus, kad šis paimtų čiužinį ir atsigultų ant grindų A. Ž. kambaryje, kad kojomis priremtų kambario duris, kad sutuoktinis neateitų. Tačiau 2023 m. gegužės 19 d., apie 22.45 val. sutuoktinis įbėgo į A. Ž. kambarį, jos sūnus pašoko ir paklausė, ką jis čia daro, tuo metu sutuoktinis vieną kartą savo kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į sūnaus veido apatinę dalį, o būtent – į apatinio žandikaulio sritį, ko pasėkoje sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį, nuo suduoto smūgio sūnus atšoko ir nubėgo skambinti bendruoju pagalbos centro numeriu, o sutuoktinis priėjo prie jos ir galimai savo kairės rankos delnu trenkė į jos galvos sritį ir pataikė į vietą ties dešiniąja ausimi, tuo metu pajuto fizinį skausmą, po savo veiksmų sutuoktinis nuėjo į miegamąjį, ji mano, kad jis nesuprato, ką padarė, atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Jos sutuoktinis yra buvęs (duomenys neskelbtini), tačiau šį sportą lankė paauglystėje, niekados ankščiau smurto jos ar jos vaikų atžvilgiu nenaudojo, ji ir sūnus A. Č. neturi V. Č. pretenzijų, tai nebuvo tyčia, jis niekados tyčia negalėtų sukelti jiems fizinio skausmo, V. Č. myli ją ir jų šeimą, jis labai dėl jų stengiasi, tiesiog šiuo metu yra sunkus laikai, jis ankščiau alkoholiniais gėrimais taip pat nepiktnaudžiavo, jos sutuoktinis labai gailisi dėl savo poelgio, jai ir A. Č. rimti sužalojimai nėra padaryti, juos buvo apžiūrėję į įvykio vietą atvykę medikai, jie jokių rimtų sužalojimų nenustatė. Į medikus daugiau nesikreipė, taip savo sūnaus A. Č. pas medikus nevežė. Į policijos užduotį nenuvyko, nes jai reikia rūpintis šeima, buvo sukeltas tik momentinis fizinis skausmas. Sutinka, kad sūnus A. Č. savarankiškai duotų parodymus, jis kalba rusiškai. Taigi jos pozicija dėl pirmo įvykio 2023 m. gegužės 19 d. Civilinio ieškinio sutuoktiniui V. Č. nereikš, pretenzijų jam neturi.
Antras įvykis buvo 2023 m. birželio 1 d., po 21 val. Policiją, kaip sužinojo, iškvietė kaimynė, gyvenanti priešais esančiame name, santykių su kaimyne nepalaiko. Ši iškvietė policiją po to, kai į jos namus atėjo jos dukra A. Ž.. Apie šį įvykį iš pat pradžių atsisakė duoti parodymus, nes pirma buvo neadekvati, pavartojusi alkoholio ir jai labai skaudėjo, bet, kaip minėjo, sutinka parodymus duoti, nes šiame įvykyje dalyvavo vėlgi jos sutuoktinis V. Č., kuriam po pirmo įvykio buvo uždrausta bendrauti bei ieškoti ryšio su ja. Ji tikrai nežinojo, kad jam irgi uždrausta netgi jai skambinti, jis irgi, ko gero, neperskaitė, neįsigilino pilnai į kardomąją priemonę, nes jie tikrai bendravo telefonu, bent jau dėl vaikų. 2023 m. birželio 1 d. ji jam paskambino ir tokią dieną – vaikų gynimo dieną jis jai pasakė, kad su draugais eis linksmintis į miestą. Ji susinervino, pradėjo barti sutuoktinį, prašė, kad neitų, jis nepaklausė ir metė ragelį. Dėl to susinervino ir sumanė išgerti vyno, kuris buvo namuose, pradėjo jį vartoti. Išgėrė vyno virš 1 litro per maždaug per 3 valandas. Ir vėl pradėjo skambinėti savo sutuoktiniui. V. Č. pasakė, kad nori užvažiuoti trumpam pasiimti savo kažkokių daiktų (galimai drabužių). Dėl to ji nutarė išsimaudyti baseine, kad šiek tiek išsiblaivytų. Šeimos baseinas yra 3 metrų ilgio ir pločio, karkasinis, stovi lauke, 1 metro atstumu nuo terasos, tarp terasos ir baseino yra apie 1 metro pločio ir maždaug apie 70 cm aukščio tarpas. Jau buvo baseine, maudėsi, kai išgirdo atvažiuojančio automobilio garsą, suprato, kad atvažiavo vyras. Ji nutarė išlipti iš baseino, lipdama paslydo ir būtent kairiu šonu nukrito į aukščiau paminėtą tarpą, atsitrenkdama į terasos kraštą. Atsimena save gulinčią tarp baseino ir terasos. Jos vaikai visi buvo namuose, kambaryje pas sūnų, klausėsi muzikos. Sutuoktinis pribėgo prie jos, bandė pakelti, pakėlė ir nešė į namą, ji tuo tarpu labai šaukė, nes jai labai skaudėjo. Kaip suprato, jos riksmą išgirdo dukra A. Ž., tuo labiau, kad vyras ją įnešė į namus ir pasodino ant grindų koridoriuje. Atsimena, kad pastebėjo, kad A. Ž., atidariusi sūnaus kambario duris, išbėgo. Ji liko sėdėti ant grindų. Nešant ją vyrui, ji šaukė iš skausmo dėl savo paties sumušimo, kurį patyrė lipdama iš baseino. Kai vyras ją pasodino, daugiau nelabai ką prisimena, prisimena, kad buvo atvykusi policija. Ji rėkė ir specialiai šaukė, kad vyras ją sumušė, kad jį sulaikytų, kad jis neitų linksmintis. Neprisimena net, ar buvo atėjusi kaimynė, nes vėliau vaikai sakė, kad ji buvo atėjusi. Bet tikrai atsimena, kad šaukė, kad iš jos nebūtų paimti jos vaikai. Ji informavo policininkus, jie galimai irgi turėjo matyti, kad jai labai skauda ir ji neadekvačiai reaguoja į aplinką ir dėl skausmo, ir dėl alkoholio. Pareigūnai jai davė pasitikrinti neblaivumą, bet ji nesugebėjo dėl skausmo kvėpuoti ir pūsti, net medikai pamatę pasakė, kad nustotų, kad žmogui bloga, kad žmogus negali kvėpuoti. Vaikai buvo perduoti seneliui, nori dar padėkoti pareigūnui, kuris pažadėjo sulaukti senelio, nes ją išvežė greitoji. Įvykyje 2023 m. birželio 1 d. ji nukentėjo pati dėl nelaimingo atsitikimo. Sutuoktinis V. Č. jos nemušė, prieš ją 2023 m. birželio 1 d. jokio fizinio smurto nepanaudojo. Ji labai gailisi dėl tokio savo elgesio, bet jai labai skaudėjo, ji nesuvokė pilnai situacijos rimtumo ir pasekmių. Jai tikrai yra labai sunku auginti (duomenys neskelbtini) vaikus, suvokia situacijos rimtumą ir pasekmes, kaip jai išaiškinta ir pasirašė, suprato dėl melagingų parodymų. Dar kartą tvirtina, kad sutuoktinis 2023 m. birželio 1 d. jos nemušė, prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo, tik kad galimai pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę. Iš karto po įvykio ji negalėjo duoti parodymų, nes ją išvežė greitoji, jai ligoninėje buvo nustatyti 2 šonkaulių kairės pusės lūžiai ir pneumatoreksas, dėl to pragulėjo ligoninėje iki (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 156-160).
2023 m. liepos 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad buvo atliktas J. Č. parodymų patikrinimas vietoje. Parodymų patikrinimas vietoje pradedamas atvykus į nukentėjusiosios gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), kur dalyvaujantis vertėjas prieš tai įspėjamas dėl atsakomybės, o J. Č. pasirašytinai perskaitomos jos kaip liudytojo (nukentėjusiojo) teisės ir pareigos. Nukentėjusioji sutinka duoti parodymus ir paaiškinti įvykio aplinkybes dėl dviejų įvykių, t. y. 2023 m. birželio 1 d. ir dėl 2023 m. gegužės 18 d. įvykio. Nukentėjusioji J. Č. nurodo, kad pirma duos parodymus dėl įvykio 2023 m. birželio 1 d..
1 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č., įlipusi į sklype esantį karkasinį baseiną, nurodo ir paaiškina, kad 2023 m. birželio 1 d., apie 22 val. ji nuoga būdama maudėsi šiame baseine ir buvo pavartojusi alkoholio, į baseiną maudytis nuėjo, kai sužinojo, kad vyras nori užvažiuoti ir pasiimti savo daiktų.
2 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad, išgirdusi, jog prie namo sklypo privažiavo automobilis, ji nutarė išlipti iš šio baseino.
3 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad pradėjo lipti iš baseino, prašo atkreipti dėmesį, kad baseinas yra apie 70 cm aukščio, yra apie 1 metro tarpas nuo baseino iki terasos.
4 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad, lipdama iš baseino, neišlaikė pusiausvyros ir kairiu šonu krito, galimai ranką tiesė, kad sulaikytų kritimą.
5 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad būtent taip ji griuvo, atsimena, kad net susitrenkė galvą, nes būtent toje pusėje jai buvo iššokęs gumbas.
6 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad dar nuo jos kritimo ant jos kairiojo šono dar likę sužalojimai.
7 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad šioje padėtyje ji buvo nukritusi ir tokioje padėtyje jos sutuoktinis V. Č. ją rado, ji negalėjo pajudėti, nes jai labai skaudėjo, net atsimena, kad negalėjo įkvėpti oro, šaukė iš skausmo.
8 nuotraukoje užfiksuotas terasos kraštas – aštrus ir pagrindas tarp baseino ir terasos – žemė.
9 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad jos sutuoktinis, paėmęs ją iš nugaros, kažkokiu tai būdu pakėlė ant terasos ir vėliau nuvedė, kad ji jam padėjo, kiek galėjo, nuvedė į namą.
10 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad ji, kiek atsimena, ėjo pati, tik kad vyras ją prilaikė.
11 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad vyro prašė ją nuvesti į vonios kambarį.
12 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad jai labai skaudėjo, ji praktiškai visą laiką šaukė, tuo labiau, kad buvo apsisvaiginusi nuo alkoholio, todėl nesugebėjo nueiti iki vonios ir atsisėdo prie vonios durų, kur priešais yra vaikų kambarys, kuriame tuo metu buvo jos visi (duomenys neskelbtini) vaikai.
13-16 nuotraukose užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad iš nurodomo kambario išbėgo jos nepilnametė dukra A. Ž., kur tikrai matė ją sėdinčią ant grindų, nurodo, kad sutuoktinis stovėjo prie jos (J. Č.), duktė, prabėgusi pro šalį koridoriumi, išbėgo pro terasą ir, kiek žino, nubėgo pas kaimynę, gyvenančią priešais.
17 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad šioje vietoje prie vonios kambario durų ji ir sėdėjo iki tol, kol atvyko policijos pareigūnai.
Nukentėjusioji sutiko duoti parodymus ir dėl įvykio 2023 m. gegužės 18 d..
18 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad 2023 m. gegužės 18 d. vakare, apie 23.00 val. vyras V. Č., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, buvo rodomame kambaryje, iš kurio išėjo.
19 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad ji tuo metu buvo savo sūnaus A. Č. kambaryje ir taip stovėjo, kai į kambarį įėjo jos vyras V. Č..
20 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad šioje vietoje atsistojo jos sūnus A. Č., kai į kambarį įėjo jos vyras V. Č..
21 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad vyras V. Č. kumščiu sudavė A. Č. į veidą, į žandikaulį, smūgis buvo vienas.
22 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad sutuoktinis V. Č., priėjęs prie jos, dešiniu delnu jai sudavė vieną kartą į jos kairę veido pusę, į kaire ausį.
23 nuotraukoje užfiksuota kaip J. Č. parodo ir paaiškina, kad nuo suduoto jai sutuoktinio smūgio delnu ji nukrito ant lovos (1 t., b. l. 163-174).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. Č. pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) J. Č. atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 1 metus (1 t., b. l. 175).
Nepilnametis nukentėjusysis A. Č., 2023 m. liepos 27 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad nori pakalbėti apie savo patėvį. Pažada sakyti tiesą. Pakalbės apie situaciją, kuri įvyko. Patėvis, t. y. jo dabartinis tėvas, pradėjo gerti ir netyčia jis jį (A. Č.) supainiojo su kažkokiu dėde ir jį (A. Č.) pastūmė į žandikaulį. Buvo taip, kad jis (A. Č.) išsigando, ten nieko baisaus nebuvo, tačiau jis (A. Č.) prikando truputį liežuvį, išsigando ir iškvietė policiją. Jo patėvis yra V. Č.. Kada tai įvyko tiksliai negali pasakyti, neprisimena. Tai buvo pavasaris. Tai įvyko namuose, jo (A. Č.) kambaryje. Namuose dar buvo mama, (duomenys neskelbtini) sesės miegojo. Kai tėtis pradėjo eiti pas motiną, motina išsigando ir atėjo pas jį (A. Č.). Tėvas pagalvojo, kad jis (A. Č.) kažkoks svetimas žmogus ir pastūmė jį (A. Č.) į žandikaulį. Jis (A. Č.) išsigando ir iškvietė policiją. Jam atrodo, kad tai buvo naktis. Buvo tamsu, nieko nesimatė, todėl tėtis pagalvojo kad jis (A. Č.) yra svetimas žmogus. Jis (A. Č.) jį supranta, nes jų geri santykiai. O tada, kai jis (A. Č.) iškvietė policiją, jis (A. Č.) išsigando. Jis nesudavė smūgio, jis tiesiog jį (A. Č.) pastūmė, jis (A. Č.) tuo metu kažką sakė ir prikando liežuvį. Jis pastūmė su ranka (parodo su kumščiu). Buvo tas skausmas prikandant liežuvį. Kai jis jį (A. Č.) pastūmė, jis nieko nesakė, jis nubėgo į virtuvę. Kai jis jį (A. Č.) pastūmė, jis (A. Č.) pratylėjo ir nubėgo į virtuvę. Mama matė, kad taip atsitiko. Tuo momentu mama nieko nesakė, jis (A. Č.) buvo labai susinervinęs, išbėgo iš kambario į virtuvę ir paskambino policijai. Po įvykio į medikus nesikreipė, nes lygtai nieko nebuvo, tiesiog prikando liežuvį, nieko baisaus. Jis (A. Č.) gerai sutaria su patėviu, eina pasivaikščioti, žvejoti, santykiai draugiški. Patėvis su jo mama elgiasi irgi taip pat. Jis pradėjo gerti, nežino, dėl kokios priežasties, bet net ir tada jis jo (A. Č.) nepalietė. Nežino, kada jis pradėjo gerti. Prieš daugiau nei savaitę ar dvi savaites jis pradėjo gerti. Dabar viskas puiku. To įvykio metu, kai jį (A. Č.) patėvis pastūmė, patėvis ėjo į mamos kambarį, kažko iš jos norėjo, gal kažką įtarė, jis (A. Č.) tada gulėjo lovoje, žiūrėjo telefoną, galbūt net ir miegojo, ir mama tiesiog atėjo į jo (A. Č.) kambarį, pasakė, kad nori pabūti pas jį (A. Č.), atėjo patėvis ir viskas prasidėjo. Mamos patėvis neužgavo. Prieš mamai ateinant į jo (A. Č.) kambarį, jis (A. Č.) negirdėjo, kad mama ar patėvis kalbėtų kažką. Girdėjo, kad jie tarpusavyje apie kažką kalbėjosi, bet ką kalbėjosi negirdėjo. Jam (A. Č.) pasirodė, kad ta pokalbis buvo nervingas. Mama miegojo, tėvas atėjo į jos kambarį, pradėjo mamai kažką sakyti, o mama sakė išeik, išeik. Mama buvo nervinga. To vakaro metu patėvis galimai vartojo alkoholį, jis (A. Č.) nematė. Mama atėjusi į jo (A. Č.) kambarį pasakė, ko ji atėjo į jo (A. Č.) kambarį. Atėjo mama, iš karto užėjo ir patėvis. Užėjus į jo (A. Č.) kambarį mamai ir patėviui, nežino, neprisimena ar jie tarpusavyje kažką kalbėjo. Kai atėjo mama, jis (A. Č.) jau nemiegojo. Kai patėvis jį (A. Č.) pastūmė, jis sumaišė jį (A. Č.) su kitu žmogumi. Tai sprendžia iš to, nes kambaryje buvo tamsu, nesimatė, o kai jis pradeda gerti, jam prasideda paranoja. Jis galbūt galėjo pagalvoti, kad jis (A. Č.) yra kažkoks svetimas žmogus, nes patėvis nebuvo prieš jį (A. Č.) ar juos visus pakėlęs rankos. Tuo metu, kai patėvis jį (A. Č.) pastūmė, jis nieko nesakė. Kai jį (A. Č.) pastūmė, jis (A. Č.) greitai nubėgo į virtuvę, o patėvis nuėjo į savo kambarį. Tuo metu, kai jį (A. Č.) patėvis pastūmė, mama buvo jo (A. Č.) kambaryje, o ką mama darė, neprisimena, nes iš karto nubėgo į virtuvę. Kai patėvis jį (A. Č.) pastūmė, jis (A. Č.) nebandė gintis, jis (A. Č.) niekad nebando apsiginti. Kai patėvis jį (A. Č.) pastūmė jis (A. Č.) stovėjo. Tuo metu, kai atėjo mama ir patėvis, jis (A. Č.) gulėjo lovoje. Kai užėjo mama ir paskui tėvas, jis (A. Č.) iš karto atsistojo, kad prieitų prie patėvio. Ėjo prie patėvio, nežino, gal paklausti kas atsitiko ir ko nori iš mamos. Skambindamas policijai pasakė, kad jam (A. Č.) sudavė į veidą, atvažiuokite. Ir neprisimena, ką daugiau pasakė. Buvo labai susinervinęs, galėjo bet ką pasakyti. Jis (A. Č.) nematė, kad mamą patėvis mušė. Neprisimena, kad skambindamas policijai sakė, kad muša ne tik jį (A. Č.), bet ir mamą. Apie tai, kad reikės atvykti į teismą, jam (A. Č.) sakė mama. Sakė, kad reikės pasikalbėti su psichologe, kad nesinervinti, viskas bus gerai. Pasakė, kad reikės su psichologe pakalbėti apie tą įvykį. Ir pasakė, kad reikės sakyti tiesą. Po įvykio su patėviu bendrauja. Po to įvykio patėvis ar buvo namuose atėjęs, negali tiksliai pasakyti. Po to įvykio policija buvo dar kartą atvažiavusi, kai prasidėjo antra situacija. Buvo taip, kad mama išlipo iš baseino, pamatė tėtį, išsigando, nukrito, susilaužė šonkaulius. Sesė labai išsigando, pakvietė kaimynę, kaimynė iškvietė policiją. Sesė išsigando, nes pamatė, kad stovi patėvis, pamatė mamą, išsigando, nubėgo pas kaimynę, nes bendrauja su kaimynės vaiku. Jis (A. Č.) nematė kas nutiko mamai, kai ji išlipo iš baseino, nes tuo metu dirbo su kompiuteriu. Kai mamai taip atsitiko jis (A. Č.) buvo savo kambaryje prie kompiuterio. Sesuo tuo metu buvo arba salėje, bet tikslai nežino, nes gana ilgą laiką sėdėjo savo kambaryje, nes turėjo testą padaryti. Su sese apie tą įvykį nežino, ar kalbėjo, ar ne. Jis (A. Č.) galėjo tada prieiti prie sesers, kad nuramintų. Tuo metu, kai mama buvo baseine, jis (A. Č.) buvo savo kambaryje, jis (A. Č.) išgirdo triukšmą, jis (A. Č.) išėjo ir tada, kai viskas įvyko, jis (A. Č.) priėjo. Išgirdo, kad kažkas ant grindų nukrito. Girdėjo žingsnius. Atėjo po to, kai viskas įvyko, pamatė, kad stovi mama, patėvis. Verandoje pamatė, kad stovėjo mama, patėvis. Patėvis stovėjo prie baseino. O mama nukrito ant kampo. Jam (A. Č.) mama sakė, kad nukrito ant kampo. Jis (A. Č.) tik prisimena, kad stovėjo verandoje. Galvojo, kad tėvas galėjo padėti mamai atsistoti. Kai pamatė mamą, ji gulėjo ant verandos. Kai patėvis pakėlė mamą, tiksliai neprisimena ką patėvis darė toliau. Nepamena kaip mama buvo apsirengusi Mama buvo su maudymosi kostiumėliu. Tuo metu, kai atvyko policijos pareigūnai, jis (A. Č.) buvo virtuvėje. Kai atvažiavo policija, mama nuėjo į kambarį. Mama labai stipriai šlubuodama nuėjo į kambarį. Kai mama ėjo į kambarį, kur tuo metu buvo tėtis, neprisimena, bet jis galėjo tuo metu išvažiuoti ir tikriausiai išvažiavo. Jis (A. Č.) negirdėjo ką mama pasakojo pareigūnams, nes jis (A. Č.) tada sėdėjo su sese. Mama šlubuodama ėjo į savo kambarį, neprisimena ar ji buvo parkritusi, bet atrodo, viskas buvo gerai. Galbūt jai reikėjo pagalbos, bet ji galėjo remtis į sieną, o jis (A. Č.) buvo su sese. Paties mamos ėjimo į kambarį nematė, nes ramino sesę. Kai atvyko policija, mama turbūt ir toliau buvo su maudymosi kostiumėliu ar marškinėliais. Ji buvo savo kambaryje. Tiksliai neatsimena, kuo apsirengusi buvo mama. Po šių įvykių mama bendrauja su patėviu. Telefonu bendravo. Neprisimena, ar mama kam nors pasakojo, kas jai atsitiko. Nežino, neprisimena, ar yra girdėjęs, kad mama kam nors pasakotų, kas jai atsitiko, ar kas jam (A. Č.) atsitiko. Patėvis jo (A. Č.) atsiprašė, jis (A. Č.) jam atleido. Tėvas moka gerai gaminti, mama visada jam padeda, draugiška šeima, gali vienas kitą palaikyti, vienas nuo kito neturi jokių paslapčių, gali išsipasakoti, gyvenime dabar stengiasi padėti mamai ir su vaiku, ir paruošti kažką (2 t., b. l. 57-60).
Liudytoja J. J., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji šioje byloje buvo gavusi atlikti procesinius veiksmus su nukentėjusiąja, nelabai gali ką papasakoti, nes tai buvo seniai, prašo vadovautis apklausa. Ji atliko ne vieną ikiteisminį įvykį. Pats įvykis buvo naktį, o ji dirbo nuo 7 val. ryto, tai gavo pavedimą apklausti nukentėjusiąją, važiavo į namus ir nematė įtariamojo. Įvykis buvo apie 1 val. nakties, o ji, atėjusi į darbą, susiskambino su nukentėjusiąja ir susitarė dėl susitikimo. Ji nelabai prisimena, kaip atrodė nukentėjusioji, ji buvo lygtais su vaiku namuose, jos vyro nebuvo. Ji nenori klaidinti teismo, nes neprisimena, yra jos apklausa.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos J. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad dirba Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus vyresniąja tyrėja, 2023 m. gegužės 19 d. dirbo nuo 07.00 val. kartu su Vilniaus AVPK Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėju A. M., borto Nr. (duomenys neskelbtini). 2023 m. gegužės 19 d. gavo pavedimą atlikti procesinius veiksmus su ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-18062-23 nukentėjusiąja J. Č.. Atvykus J. Č. gyvenamuoju adresu, buvo atliekami procesiniai veiksmai, moteris sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį – V. Č.. Kiek prisimena, moteris pasakojo, kad 2023 m. gegužės 18 d. jos sutuoktinis visos dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus bei prašė jos nuvežti jį į parduotuvę tikslu nusipirkti dar daugiau alkoholinių gėrimų, tačiau J. Č. nesutiko to daryti, dėl ko jos sutuoktinis ant jos supyko ir pats nuėjo į parduotuvę. J. Č. matant, kad jos sutuoktinis grįžo namo itin neblaivus, ir jai bijant, kad sutuoktinis galės prieš ją smurtauti arba žodžiu konfliktuoti, ji kartu su mažamete dukra E. nuėjo miegoti į kitos mažametės dukros A. miegamąjį. J. Č. bijant, kad sutuoktinis užeis į jų kambarį agresyviai nusiteikęs, paprašė nepilnamečio sūnaus A., kad pastarasis paimtų čiužinį ir atsigultų ant grindų A. kambaryje, bei kad kojomis priremtų jų kambario duris. Jiems trise miegant A. miegamajame, 2023 m. gegužės 18 d., apie 22.45 val. jos sutuoktinis įbėgo į A. kambarį, tuo tarpu jos sūnus A. pašoko ir pasiteiravo V. Č., ką jis čia daro ir tada V. Č. vieną kartą savo kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į A. veido apatinę dalį, o būtent į apatinio žandikaulio sritį, ko pasakoje jos sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį, nuo suduoto smūgio sūnus atšoko ir nubėgo skambinti bendruoju pagalbos centro numeriu, o V. Č. priėjo prie J. Č. ir galimai savo kairės ranku delnu trenkė į jos galvos sritį ir pataikė į vietą ties dešiniąja ausimi, tuo metu ji pajuto fizinį skausmą, po savo veiksmų V. Č. nuėjo į miegamąjį. Po atliktų procesinių veiksmų J. Č. buvo pripažinta nukentėjusiąja byloje. Byla perduota pagal kompetenciją tirti į Vilniaus AVPK Vilniaus m. 2 PK (2 t., b. l. 74-76).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytoja J. J. nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Daugiau aplinkybių ji nelabai prisimena, berniuko namuose nematė ir su juo nebendravo. Jai atrodo, kad moters blaivumo jie netikrino. Jai atrodo, kad moters paaiškinimai abejonių nekėlė, tačiau moteris nelabai norėjo pasakoti apie tai, kas įvyko, ji klausė, dėl ko atvažiavo policija, o ne tik greitoji, tačiau kadangi gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, tai yra kompleksinis įvykis, kuomet važiuoja ir policija, ir greitoji. Moteris nenorėjo pranešti pareigūnams. Tų pareigūnų, kurie reagavo pirmi, yra viskas užfiksuota, bet gal ne viską moteris papasakojo. Ji (J. J.) bijo sumeluoti atsakydama į klausimus, bet jai atrodo, kad moteris nenorėjo, kad policija fiksuotų, kad prieš ją smurtauja. Pagal apklausą jai atrodo, kad vaikas kvietė policiją. Moteris pripažino, kad buvo smurtas, bet kai tik jie atvyko, moteris iš karto paklausė, kodėl atvyko pareigūnai. Jie visada supažindina su teisėmis ir pareigomis, kad gali neduoti parodymų apie šeimos narį. Žmogus privalo dokumentus dėl teisių išaiškinimo perskaityti ir pasirašyti. Moteris davė parodymus, bet pirmiausia ji paklausė, kodėl atvyko pareigūnai. Vien iš to, kad moteris klausė dėl pareigūnų atvykimo, ji suprato, kad moteris nenorėjo pasakoti apie įvykį, tai jautėsi, ji iš pradžių nenoriai bendravo. Jai (J. J.) susidarė įspūdis, kad moteris nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet ji pasakojo laisvai. Nukentėjusioji nenorėjo, kad apskritai būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, greičiausiai nes tai jos sutuoktinis, jai (J. J.) taip pasirodė. Kaip pasakojo aplinkybes apie jai sukeltą fizinį skausmą, nelabai atsimena, gal buvo su emocija. Apklausos protokolą jie pagarsina, arba pats asmuo skaito, moteris patvirtino aplinkybes. Ji neprisimena, ar buvo tikrinamas nukentėjusiosios blaivumas, galimai jos porininkas tikrino blaivumą, bet jie ne pirmi reagavo į įvykį, galimai kolegos, kurie pirmi reagavo, tikrino blaivumą. Kodekse nenumatyta, nuo kokio blaivumo ar neblaivumo reikia tikrinti. Jie žiūri, kaip asmuo kalba, o šiuo atveju nukentėjusioji aiškiai dėstė mintis. Jei kyla abejonių, tada jie tikrina, ir tai ne visada, kartais patikrina net jei žmogus akivaizdžiai blaivus. Viskas priklauso nuo aplinkybių. Kūno kameros yra prie jų.
Liudytojas V. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad, kaip nurodyta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte dėl nepilnamečio nukentėjusiojo A. Č. ir nepilnametės liudytojos A. Ž. vaiko situacijos vertinimo anketos(ų), (duomenys neskelbtini) VTAS atstovo pagal įstatymą paskyrimo nepilnamečiui liudytojui, dėl VTAS atstovų dalyvavusių įvykyje(iuose) kontaktų pateikimo (2 t., b. l. 3), jis ir vyriausioji specialistė J. N. buvo nuvykę į įvykio vietą, iškvietimą gavo į tarnybinį telefoną iš policijos, tai buvo gegužės 18 d., prieš vidurnaktį, ir sureagavo, o su vaikais jie bendravo gegužės 19 d., t.y. po vidurnakčio. Bendravo su berniuku A. dėl įvykio, dėl kurio buvo kviesta policija. Įvykio vietoje policija buvo, neatsimena, ar buvo greitoji pagalba, nes praėjo daug laiko. Prieš šį teisiamąjį posėdį jis (V. M.) pasižiūrėjo duomenis sistemoje ir kai ką prisiminė. Jų pagrindinis tikslas buvo užtikrinti vaikui saugią vietą, pasitikrinti, ar nepažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, jie išklausė vaiko ir motinos nuomonę, motina buvo blaivi ir galėjo išreikšti savo nuomonę. Mažametis vaikas pasakojo, kad motinos vyras, patėvis V. pastaruoju metu vartoja alkoholį, kai vartoja alkoholį, būna piktas, priekabus. Vakare, einant miegoti, įvyko konfliktas tarp V. ir vaiko motinos, vaikas pats dalyvavo tame konflikte. Vaiko žodžiais tariant, V. trukdė mamai užmigdyti mažametę dukrą, veržėsi į kambarį, kuriame buvo ir mažametis A.. Konfliktas peraugo į tai, kad V. sudavė A. kumščiu per veidą, nuo smūgio vaikas įsikando liežuvį, paskui A. dar pastūmė ir vaikas nugriuvo ir pajuto fizinį skausmą. Be to, bendraujant vaikas pasakojo, kad prieš 7 mėnesius irgi V. buvo jį suėmęs už rankos ir stipriai supurtęs. Dar vaikas sakė, kad iš karto, kai vaikui buvo suduotas smūgis į veidą, dėl ko jis prisikando liežuvį, V. sudavė ranka smūgį į veidą sutuoktinei. Berniukas taip pasakė. A., norėdamas nutraukti vykusius smurtinius veiksmus, pats iškvietė policijos pareigūnus. Berniukas jam pats viską papasakojo, nurodė, kad prikando liežuvį nuo smūgio į veidą, berniukas sakė, kad į veidą jam trenkė kumščiu.
Su mažąja mergaite jis (V. M.) nebendravo, o su vaikų mama bendravo jo kolegė. Mama pasakojo, kad V. neteko darbo, pradėjo vartoti alkoholį, tapo irzlus, nervingas, namuose prasidėjo konfliktai. Tą vakarą ji norėjo išeiti su dukra miegoti į kitą kambarį ir V. veržėsi į tą kambarį, ten buvo atėjęs ir nepilnametis A., įvyko konfliktas, kurio metu V. sudavė vaikui ranka per veidą, pastūmė, o paskui sudavė į ausį ir sutuoktinei J.. Apie savo pojūčius motina nieko nesakė, tik sakė, kad trenkė į veido dalį, tai yra per ausį. Jis (V. M.) dalyvavo vieninteliame šitame atvejyje, kai bendravo, sužinojo ir apie kitus įvykius, bet juose nedalyvavo ir negali jų komentuoti. Dėl atmosferos namuose jautėsi, kad berniukas psichologiškai pasimetęs, kadangi buvo ir medikai atvažiavę. Reikia turėti omenyje, kad pagal bendras rekomendacijas jie išklauso vaiko nuomonę, tai darydami dažniausiai jie prašo, kad vaikas papasakotų apie įvykį laisva forma, vengia uždavinėti menančius, tikslinančius klausimus, ir ne visada vaikui galima užduoti klausimus. Šiuo atveju vaikas pasakojo laisva forma, gal ir buvo užduoti patikslinantys klausimai, nes jie klausia apie užimtumą, apie mokslus, pamokas, ar mokykloje nėra smurto, klausia apie pamokų praleidimus, nes dabar tai yra populiaru. Dėl priežasčių, kodėl jam trenkė, berniukas aiškino, kad jis dalyvavo konflikte, kai motina norėjo užmigdyti mergaitę, o V. trukdė, ėjo į tą kambarį ir triukšmavo. Vaikas taip nekomentavo, bet jis galimai norėjo pagelbėti motinai.
G. P., K. P. galimai dalyvavo kitame įvykyje, kita data. Gegužės 19 d., 1.20 val. vyko jo (V. M.) ir J. N. bendravimas su vaiku. Jei būna skubus iškvietimas, jų pareigūnai visuomet vyksta į vietą, o jei darbine tvarka, tai suderina su šeimos nariais ir arba šie atvyksta pas juos į skyrių, arba jie važiuoja į šeimos narių gyvenamąją vietą. Skubus iškvietimas būna kai kyla grėsmė vaikui, jo saugumui, tada reaguoja per 1 valandą arba per 6 valandas, yra nustatyti tokie algoritmai. Su kaltinamuoju jam neteko bendrauti, jam atrodo, kad šis jau buvo sulaikytas ir gal išvežtas į komisariatą, tai jie nebendravo. Kitas dalykas, jie nebendravo, kadangi kaltinamasis nėra nukentėjusiojo vaiko A. tėvas. Bendraujant su vaiku kiekviena situacija vertinama atskirai, įvertinus vaiko amžių ir brandą, šiuo atveju buvo galimybė paprašyti, kad jis papasakotų apie įvykį, juo labiau, kad jis pats iškvietė policiją. Kitas vaikas buvo mažametė mergaitė, tai ji miegojo ir jos niekas nekėlė. O kadangi berniukui buvo (duomenys neskelbtini) metų, tai šiuo konkrečiu atveju jie vertino situaciją. Jie klausia, ar gali pasikalbėti, ir pasikalbėti eina į kitą kambarį, į vaiko erdvę. Jo (V. M.) tikslas yra sužinoti įvykio detales ir šiuo atveju jis taip ir darė. Ar mama dalyvavo apklausiant vaiką, tiksliai pasakyti negali, bet jie paprastai ir, jam atrodo, šiuo atveju, vaiką išklauso nedalyvaujant tėvams, jei vaikas pageidauja, kad dalyvautų tėvai ar artimieji, tada atsižvelgia, o jei sutinka pasikalbėti atskirai, nedalyvaujant tėvams, tai taip ir kalbasi. Berniukas buvo pasimetęs, gal veikiau susijaudinęs, smulkiau jis (V. M.) neprisimena aplinkybių. Berniukas atsakė į papildomus klausimus, kad jis domisi muzika, mokosi groti, papildomais klausimais jie užmezga kontaktą ir tada bendrauja. Sužalojimų ant berniuko jis (V. M.) nepamena, akivaizdžių nebuvo, be to, jei būtų reikalinga skubi pagalba, nes vaikas galimai buvo patyręs traumą, nes buvo smūgis į galvą, tai medikų apžiūra buvo reikalinga, tačiau greitosios pagalbos jam nereikėjo. Vaikas teigė, kad buvo stiprus smūgis, tačiau regimų sužalojimų jis (V. M.) nematė, vaiką jau buvo apžiūrėję medikai, jei šis negalėtų kalbėti, tai nebūtų išsakęs savo nuomonės. Berniuką medicinos darbuotojai apžiūrėjo, ar motiną apžiūrėjo, nežino. Apie patėvį vaikas sakė, kad kai buvo blaivus, santykiai buvo geri, o kai būdavo neblaivus – kabinėjosi. Vaikas sakė, kad pastarąsias keletą savaičių patėvis gėrė, o iki tol kad būtų gėręs – neminėjo. Šis atvejis jo darbe nėra išskirtinis, jis (V. M.) budi kas trečią naktį, tai kas antrą, kas trečią naktį būna smurtas vaiko atžvilgiu. Šiuo atveju jis pasižiūrėjo dokumentus ir prisiminė aplinkybes. Įvykio vietoje jis susirašo pagrindines mintis į juodraštinį variantą – mintis, frazes, esminius dalykus, kas liečia smurtą, paskui grįžęs į darbą kompiuteriu užpildo vaiko vertinimą, paskui šiuos duomenis perduoda kolegoms. Dokumentus sutvarko tą pačią naktį, grįžus į darbo vietą, kad galėtų perduoti kitiems darbuotojams, kurie dirbs su šeima jau kitą darbo dieną, nes jis dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jie neturi pareigos pažodžiui vertinti tai, ką išgirdo.
Liudytojas E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2023 m. gegužės 18 d. nelabai atsimena. Jis atsimena, kad kai užėjo į tą namą, jame buvo sumuštas sūnus. Kiek stipriai sūnus buvo sumuštas, neatsimena, atsimena, kad pranešėja aiškino, kad jos vyrui su alkoholiu kažkas, per daug vartojo. Smurtautojas buvo sulaikytas, neprisimena, ką jis aiškino. Jis (E. S.) bendravo su berniuku, bet nelabai atsimena. Jam atrodo, kad vaikas pats viską papasakojo, kad jis buvo tėvo užpultas, ir pagal faktą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo E. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2023 m. gegužės 18 d., dirbant aktyviose pajėgose iš Vilniaus AVPK budėtojo (OVS) buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) metų paauglys pranešė, kad jo neblaivus tėtis smurtavo prieš motiną ir jį patį. Namuose yra dar (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai. GMP atsisako, tėtis namuose. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. gegužės 18 d., 22.47 val., Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. Č., kuri paaiškino, kad jos vyras V. Č. jau apie 3 savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, apie 2 dienas prieš jau skambino dėl savo vyro telefonu 112 prašyti pagalbos, šiandien, tai yra 2023 m. gegužės 18 d., išgėrė 2 butelius vyno, o vėliau butelį konjako ir 21.00 val. pradėjo konfliktuoti, visus gąsdinti bei jam vaidenosi kažkokie žmonės, nebūtus dalykus įtaria, kad jam prasidėjo galimai „balti arkliai“ ir vėliau, kai ji paėmė savo mažąją dukrą E. Č. eiti jau miegoti ir nuėjo į kitą kambarį, kur tuo metu miegojo jos vyresnė dukra A. Ž.. J. Č. pasakojo, kad užmigdė vaikus ir pati mėgino ilsėtis, kai apie 22.30 val. pradėjo po kambarius vaikščioti jos vyras ir apie 3 kartus pas ją atėjo ir pradėjo ją gąsdinti, tada ji nuėjo pas savo sūnų A. Č. į kambarį pakviesti jį miegoti kartu, nes labai bijojo miegoti viena. Užėjo į kambarį pažadinti savo sūnų A. Č., kai tuo metu įbėgo jos vyras V. Č.. Sūnus dar paklausė, kas tėvui atsitiko, kodėl mama ir tėvas atsidūrė jo kambaryje. Tuo metu tėvas iš karto su kumščiu trenkė A. Č. į veido sritį, pataikė į žandikaulį, ko pasėkoje jis dantimis prikando sau liežuvį ir pajautė stiprų fizinį skausmą. A. Č. išbėgo iš savo kambario kviesti telefonu pagalbos, o V. Č. tuo metu likus su ja kambaryje, trenkė jai per dešinę ausį ir taip sukėlė jai fizini skausmą. Tada V. Č. staiga apsiramino ir išėjo iš kambario, nuėjo į savo kambarį, uždarė duris ir galimai nuėjo miegoti. Pareiškimą ant savo vyro J. Č. rašyti atsisakė. Nepilnametis A. Č. paaiškino, kad miegojo savo kambaryje kai staigiai jį pažadino išsigandusi mama ir tuo metu į jo kambary įbėgo V. Č., jis paklausė, kas atsitiko, tuo metu V. Č. staigiai trenkė su kumščiu jam į žandikaulio sritį, ko pasėkoje jis pajautė stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį. Pabendravus su nukentėjusiaisiais, V. Č. rado miegamajame kambaryje ant grindų, miegantį. V. Č. buvo akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Paaiškino, kad jis nieko nemušė o pats kambaryje pasislėpė nuo savo šeimos, nes bijo jų. Buvo iškviesta greitoji ir vaikų teisių tarnyba. Smurtu įtariamas asmuo V. Č. buvo sulaikytas ir tolimesniam aiškinimuisi buvo pristatytas į Vilniaus m. OVS. Dėl šio įvykio jis surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kas įeina į jo tarnybines pareigas (2 t., b. l. 78-81).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas E. S. nurodė, kad patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus paaiškinimus. Nukentėjusioji J. Č. atsisakė rašyti pareiškimą, neatsimena, dėl ko. Jei žiūrint iš patirties, dažniausiai moteris bijo vyro ir nerašo pareiškimo, ir toliau patiria smurtą. Jis negali pasakyti, ar šiuo atveju susidarė toks įspūdis, kad nukentėjusioji bijo vyro, tokia yra jo (E. S.) nuomonė. Vaikas buvo sumuštas akivaizdžiai, jie surašė tarnybinį pranešimą, pagal kurį pradedamas ikiteisminis tyrimas. Tarnybinis pranešimas surašytas iš žodžių. Jis (E. S.) negali apklausti vaiko, bet bendrauti su vaiku gali, bendraujant vaikas savanoriškai papasakojo aplinkybes, tada jis (E. S.) surašė tarnybinį pranešimą. Neatsimena, ar moteris sakė, kad patyrė fizinį skausmą, iš jos žodžių surašyta taip, kaip ji sakė. Tarnybiniame pranešime yra užfiksuota smurtą patyrusio asmens sužalojimo vieta, jie pažymi, kurioje maždaug vietoje asmuo patyrė skausmą, nepilnametis tai parodė ir, jam (E. S.) atrodo, kad dar matėsi. Jis neprisimena, ar nukentėjusioji nurodė, kokios pagalbos jai reikia, kai jos prašė porą dienų prieš įvykį. Jie iš karto išsiaiškina aplinkybes, šio įvykio metu dar buvo sulaikytas vyras, kiek atsimena, vyras sulaikymo metu priešinosi ir, kai viskas buvo saugu, tada jie susėdo ir surašė tarnybinį pranešimą, tai padarė namuose virtuvėje ar kažkur tai.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos D. K. 2023 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad buvo gautas vyriausiojo patrulio E. S. tarnybinis pranešimas dėl to, kad 2023 m. birželio 18 d., apie 22.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), V. Č., būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,19 promilių girtumas, kumščiu trenkė savo nepilnamečiui sūnui A. Č. į žandikaulį, taip pat trenkė savo žmonai J. Č. per dešinę ausį, taip savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams (1 t., b. l. 1-3).
BIRT ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio ROIK 0123000280619 užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 18 d., 22.50 val. buvo registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Pranešė A. Č., (duomenys neskelbtini) metų paauglys, kad jo neblaivus tėtis smurtavo prieš motiną ir jį patį. Namuose yra dar (duomenys neskelbtini) nepilnamečiai vaikai. GMP atsisako, tėtis namuose. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2023 m. gegužės 18 d., 22:47 val. (t. 1, b. l. 19-24)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiojo patrulio E. S. 2023 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtu įtariamas asmuo – V. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda (pažymėta dešinė galvos pusė ir kairė smakro pusė). Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas.
Gauti paaiškinimai: nukentėjusioji J. Č. paaiškino, kad jos vyras V. Č. jau apie 3 savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, prieš apie 2 dienas ji jau skambino dėl savo vyro telefonu 112 prašyti pagalbos. Šiandien, 2023 m. gegužės 18 d., išgėrę 2 butelius vyno, o vėliau – butelį konjako, 21.00 val. pradėjo konfliktuoti, visus gąsdinti bei jam vaidenosi kažkokie žmonės, nebūtus dalykus, įtaria, kad jam prasidėjo „balti arkliai“, ir vėliau, kai ji paėmė savo mažąją dukrą E. Č. eiti jau miegoti ir nuėjo į kitą kambarį, kur tuo metu miegojo jos vyresnė dukra A. Ž.. Užmigdė vaikus ir pati mėgino ilsėtis, kai apie 22.30 val. pradėjo po kambarius vaikščioti jos vyras, apie 3 kartus pas ją atėjo ir pradėjo ją gąsdinti, tada ji nuėjo pas savo sūnų A. Č. į kambarį pakviesti jį miegoti kartu, nes labai bijojo miegoti viena. Užėjo į kambarį pažadinti savo sūnaus A. Č., kai tuo metu įbėgo jos vyras V. Č., sūnus paklausė, kas tėvui atsitiko, kodėl mama ir tėvas atsidūrė jo kambaryje. Tuo metu tėvas iš karto su kumščiu trenkė A. Č. į veido sritį, pataikė į žandikaulį, ko pasėkoje jis dantimis prikando sau liežuvį ir pajautė stiprų fizinį skausmą. A. Č. išbėgo iš savo kambario kviesti telefonu pagalbos, o V. Č. tuo metu, likęs su ja kambaryje, trenkė jai per dešinę ausį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Tada V. Č. staiga apsiramino ir išėjo iš kambario, nuėjo į savo kambarį, uždarė duris ir galimai miegojo. Pareiškimą ant savo vyro rašyti atsisakė.
Šalies argumentai
A. Č. paaiškino, kad miegojo savo kambaryje, kai staigiai jį pažadino išsigandusi mama ir tuo metu į jo kambarį įbėgo V. Č., jis (A. Č.) paklausė kas atsitiko, tuo metu V. Č. staigiai trenkė kumščiu jam į žandikaulio sritį, ko pasėkoje jis pajautė stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį.
GMP 0823 J. Č. ir A. Č. apžiūrėjo ir suteikė medicininę pagalbą vietoje (1 t., b. l. 25-28).
Asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu kvite užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 19 d., 02.56 val. V. Č. buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 56,57).
2023 m. gegužės 19 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – gyvenamasis namas (vaiko kambarys), esantis (duomenys neskelbtini). Užėjus į namo vidų, patenkama į svetainę su virtuve. Kairėje pusėje yra koridorius, dešinėje pusėje yra durys į vaiko kambarį. Užėjus į vaiko kambarį, kairėje pusėje puse yra lova, dešinėje pusėje – kampinė spinta, toliau rašomasis stalas. Kambaryje yra daug išvartytų daiktų. Daugiau reikšmingų daiktų tyrimui neaptikta (t. 1, b. l. 9-17).
2023 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti į 2023 m. gegužės 18 d. įvykį reagavusių policijos pareigūnų mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių (angl. body camera) vaizdo įrašai Protokole be kita ko nurodyta, kad apžiūrimas objektas – vaizdo įrašas „PSS-20230518-234606UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 30.00 min. Dalyvaujantys asmenys: 1 – Policijos pareigūnas (toliau – Pareigūnas), 2 – Moteris. 3 – Vaikai. 4 – vyras. Vaizdo įrašas prasideda, kai moteris kalba su policijos pareigūnais. Taip pat vaizdo įraše yra du vaikai. Moteris pasakoja pareigūnams, kad bijo, kad jis kažką padarys naktį. Policijos pareigūnas prieina prie vaiko ir apžiūri vaiko sumušimą. Moteris paaiškina, kad jis trenkė jam per veidą, pasirodė, kad meilužis ar kas. Moteris sako „truputį man trenkė per ausį. Jis nesąmonėj visiškoj“. Vaikas paaiškina pareigūnui kaip jis mušė (labai tyliai). Moteris: „Na va toks iš nakties atsistoja“. Pareigūnui paklausus, ar su kumščiu, moteris nurodo, kad taip, o vaikas nurodo „su kumščiu, taip, ir aš nukritau“. Moteris nurodo, kad ėmė nuo jo gintis, jis gėrė labai ilgai, šiandien išgėrė du butelius vyno, dar konjako butelį, jis tris savaites geria. Pareigūnui paklausus, kur jis dabar, moteris su vaiku nurodo, kad miega kambaryje. Pareigūnui moters paklausus, kur jai trenkė, moteris nurodo, kad jai per ausį su ranka. Pareigūnui paklausus, ar rašys pareiškimą, moteris nurodo, kad nerašys, bet nori, kad atvažiuotų jį paimtų, nes kaip jie jį čia paliks, jam nesveika su galva. Nurodo, kad „gerai, kad su kumščiu, o jei jam pasirodys, kad mes priešai kažkokie“. Moteris atsisako ikiteisminio tyrimo, bet nori, kad jai kažkas padėtų, kad greitoji atvažiuotų ar kas, tyliai sako: „o jeigu jis išmuš mums visus langus“, teigia, kad jis nėra sąmonėje. Policijos pareigūnas prašo asmens dokumentų, iškviečia GMP ir vaikų teises. Policijos pareigūnas paaiškina, kad jie pradės ikiteisminį tyrimą, jį sulaikys ir išveš į komisariatą. Moteris policijos pareigūnui paaiškina, kad viskas vyko pas vaiką kambary, ji užėjo, nes jie miegojo. Toliau įraše, be kita ko užfiksuota, kad policijos pareigūnai užeina į kambarį, kur miega vyras, pažadina ir praneša jam, kad jis yra sulaikytas, dėl to, kad smurtavo prieš savo vaiką ir žmoną. Vyras nurodo, kad jie gal juokauja, teigia, kad jis miega čia dabar, nuo jų užsidarė; prašo padaryti žmonai testą, sako, kad nuo jos užsidarė, pats neneigia, kad yra išgėręs. Vyras klausia ar ką padarė, pareigūnui paaiškinus, kad kumščiu trenkė vaikui, nurodo, kad čia užsidarė, nes prie jo priekabiauja, vaikui trenkė, nes jis dabar čia bėgiojo per kambarį, nurodo, kad prisipažįsta, kad trenkė vaikui, tačiau trenkęs žmonai per ausį neigia. Toliau vaizdo įraše užfiksuota kaip policijos pareigūnai su vyru išeina į lauką, toliau vyksta pokalbis su vyru, kuris nenori sėsti į tarnybinį automobilį, sako, kad jam šito nereikia, turi problemų komisariate, pareigūnai vyrą kalbina geruoju sėstis į automobilį (1 t., b. l. 31-36).
2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) 2023 m. gegužės 18 d. ir 2023 m. birželio 1 d. skambučių įrašai.
Iš protokolo matyti, kad garso įraše, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023-05-18 22:47:42).mp3). mp3“, užfiksuota, kad vaikinas, prisistatęs A. Č., kviesdamas policiją, BPC operatoriui, be kita ko, nurodo, kad adresu (duomenys neskelbtini), jo tėtis girtas, nurodo, kad „mušė mamą ir man“. Namuose yra (duomenys neskelbtini) vaikai, (duomenys neskelbtini) sesės. Tėvas yra namuose, kambaryje.
Garso įraše, kurio pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia: 2023-06-01 21:42:34).mp3“, užfiksuota, kad į BPC paskambinusi moteris, prisistačiusi J. K., nurodo, kad kaimynų vaikas pribėgo, verkė, kad muša moterį, tai vyksta adresu (duomenys neskelbtini), patikslina, kad tėvas motiną muša, mama rėkia, kad greitosios reikia (1 t., b. l. 29-30).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 12 specialisto išvadoje Nr. G 2023/2023(01) nurodyta, kad, vadovaujantis A. Č. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad A. Č. nustatyta žaizda liežuvyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP 2023 m. gegužės 18 d.. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (trenkiant kumščiu į žandikaulį). Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (t. 2, b. l. 42-43).
Specialistė E. Usavičienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji surašė specialisto išvadą Nr. G 2023/2023(01), joje nurodytas išvadas patvirtina. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose sužalojimų makromorfologinis vaizdas nėra aprašytas, kadangi nukentėjusiojo A. Č. ji nematė, remtis neturi kuo. GMP mediko yra konstatuota kąstinė žaizda, kurios vaizdas nėra aprašytas, dėl to ji negali teigti, ar ji kąstinė, ar kitokia. Todėl tas padarymas yra tiesiog abstraktus, būdingas bendros žaizdos charakteristikai. Pagal GMP tai yra paties liežuvio žaizda. Ši žaizda galėjo atsirasti taip, kaip nurodyta užduotyje, t.y. jis galėjo įsikąsti į liežuvį, nes dantys yra kieti buki daiktai. O ar vaikas galėjo įsikąsti pats, ar dėl to, kad kažkas jam sudavė smūgį, ar jis kažkur kontaktavo veidu ir pats prisikando liežuvį, tam nėra jokių duomenų, kuriais remiantis ji galėtų diferencijuoti, kuo galėjo tai padaryti. Ar veikiant iš išorės galėjo atsirasti išoriniai sužalojimai irgi yra tikimybinis dalykas, ar užsifiksuoja, ar neužsifiksuoja, yra individualu kiekvienam asmeniui, ar greitoji aprašo, ar neaprašo, ji irgi negali teigti. Yra užfiksuotas vienas sužalojimas, ji dabar negali atspėti, ar turėjo, ar neturėjo kažkas užsifiksuoti išoriškai. Vienas trauminis poveikis tai yra kontaktas vieno daikto su kitu, kuris palieka sužalojimą. Šiuo konkrečiu atveju ji negali pasakyti, kas su kuo galėjo kontaktuoti, nes neturi jokio sužalojimo vaizdo. Kalti yra tie asmenys, kurie tiksliai neaprašo, nes jiems tai yra nesvarbu. Jie (specialistai) dažnai susiduria su tokiu dalyku. Įsikandus savu į liežuvį būtų padaroma tokia žaizda. Ji pati vaiko nematė. Vaiką apžiūrėjo medikai, bet ji pati nėra ta medikė, kuri apžiūrėjo vaiką. Ji remiasi medikų, kurie buvo atvažiavę į įvykio vietą, išvadomis, ir tada nustato sveikatos sutrikdymo mastą pagal jų pateiktus duomenis.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos vyriausiosios tyrėjos S. I. 2023 m. birželio 2 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. birželio 1 d., apie 23.30 val., buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV SPS specialisto M. R. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2023 m. birželio 1 d., apie 21.43 val., konflikto metu namuose, adresu (duomenys neskelbtini), V. Č. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. Č., o būtent, sudavė jai ne mažiau nei vieną smūgį ranka ir spyrė jai ne mažiau nei vieną kartą koja, dėl tokių jo veiksmų J. Č. pajuto fizinį skausmą. Į vietą atvykusi GMP brigada Nr. 0893 išsivežė moterį į (duomenys neskelbtini). Vaikai A. Ž., A. Č., E. Č., moters teigimu, konflikto nematė, nes buvo lauke prie baseino. Vaikai perduoti giminaitei. Tikrinant gautą informaciją, 2023 m. birželio 1 d., apie 22.36 val. GMP į ligoninę pristatė J. Č., kuri paaiškino, kad namuose sumušė vyras. Diagnozuoti kairės pusės krūtinės ląstos 7, 8 šonkaulių lūžimai, pneumotoraksas, poodinė emfizema, galvos sumušimas. Paguldyta gydymui į krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 85-87).
BIRT ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio ROIK 0123000312346 užfiksuota, kad 2023 m. birželio 1 d., 21.45 val. registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini). Be kita ko, nurodyta, kad pas pranešėją J. K. į kiemą atbėgo mažametis, kuris teigia, kad tėvas muša motiną; vyras pasišalino būdamas neblaivus automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Papildomoje informacijoje apie patikrinimą, be kita ko, nurodyta, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Supildytas trilapis. Nukentėjusi moteris J. Č., jai sužalota kakta, matomas patinimas, skundžiasi kairės pusės šono skausmais ties šonkauliais, su GMP 0893 išvyko į (duomenys neskelbtini). Įtariamas smurtautojas V. Č. iki atvykstant pasišalino. Dėl ko įvyko konfliktas, moteris paaiškinti negali, sako, kad dėl visko. Iš pažiūros neblaivi, pasitikrinti alkotesteriu nesugebėjo, nes negalėjo įkvėpti pakankamai oro dėl šono skausmų. Vaikai A. Ž., A. Č., E. Č., moters teigimu, konflikto nematė, nes buvo lauke prie baseino. Vaikai perduoti giminaitei. Kaimynė J. K. konflikto nematė, tik iškvietė pagalbą, kai pas ją atbėgo A. Ž.. (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad 22.36 val. GMP į ligoninę pristatė J. Č., kuri paaiškino, kad namuose sumušė vyras. Diagnozuoti kairės pusės krūtinės ląstos 7,8 šonkaulių lūžimai, pneumotoraksas, poodinė emfizema, galvos sumušimas. Paguldyta gydymui į krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 101).
2023 m. birželio 1 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta, aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad namo teritorija nėra aptverta. Į namą patenkama pro rudos spalvos rakinamas šarvines duris, spynos bei durys be matomų pažeidimų. Įėjus dešinėje pusėje matyti kambarys, kuriame stovi stalas su kėdėmis, sofa ir televizorius, netvarkingai išmėtyti daiktai. Kambarys ribojasi su virtuve. Kairėje pusėje įėjus į namus yra koridorius su keturiomis durimis, skirtomis patekti į kitus kambarius. Vienos durys kairėje pusėje, vienos durys tiesiai koridoriaus gale ir dvejos durys dešinėje koridoriaus pusėje. Smurtaujama buvo gale koridoriaus, kurio grindys yra klotos rudos spalvos plytelėmis, sienos baltos, įrengtas apšvietimas. Apžiūros metu jokių pažeidimų, pašalinių daiktų ar nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. Vaido stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 92-94).
2023 m. birželio 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato VTV SPS specialisto M. R. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo – J. Č., smurtu įtariamas asmuo – V. Č.. Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – lūžis, patinimas kraujosruva (mėlynė). Pažymėtos sužalojimų vietos – iš priekio ties karės pusės šonkauliu ir kaktoje, kairėje pusėje. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas.
Protokole nurodyta, kad, atvykus į įvykio vietą, moterį J. Č. rado ant grindų, besiskundžiančią, kad skauda kairės pusės šoną, sunku judėti ir kvėpuoti. Kairėje kaktos pusėje buvo matyti sumušimas, patinimas. Moteris teigė, kad jos vyras V. Č., jiems būnant namuose, kilus žodiniam konfliktui pradėjo ją mušti rankomis ir po to spardyti kojomis. Nurodyti, kiek kartų ir kaip, moteris negalėjo. Kaip sakė moteris, jos vyras neblaivus ir kur pasišalino, pasakyti negalėjo. Moteris atrodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, teigia, kad prieš keturias valandas gėrė vyno. Moters teigimu vaikai konflikto nematė, buvo lauke. Iki atvykstant vyras pasišalino automobiliu „VW Passat“, valstybinio nežino, galimai neblaivus. Vaikai perduoti giminaičiui. Moteris su GMP išvyko į (duomenys neskelbtini).
Informacijoje apie įvykio aplinką nurodyta, kad ji yra netvarkinga, išmėtyti daiktai (rūbai).
Smurtu įtariamo asmens nebuvo galimybės pristatyti į policijos įstaigos patalpas, nes iki pareigūnams atvykstant jis pasišalino, telefonu neatsakė (1 t., b. l. 95-96).
2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti į 2023 m. birželio 1 d. įvykį reagavusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai. Iš protokolo matyti, kad vaizdo įraše „PSS-20230601-215720UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 30.00 min., be kita ko užfiksuota, kad policijos pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, išlipa iš automobilio ir užeina į namą, moteris sėdi ant grindų koridoriuje. Atvykusiems policijos pareigūnams moteris nurodo, kad jai reikia pagalbos, sulaužė turbūt šonkaulius, nes ji negali pasikelti, teigia, kad ją sumušė jos vyras. Vyro vardas V. Č.. Pareigūnui bendraujant su kaimyne, ši nurodo, kad „jis“ pabėgo gal prieš 15-20 min., sėdo į mašiną ir išvažiavo. Pareigūnui grįžus į kambarį, moteris, atsakydama į klausimą, kur viskas vyko, nurodo, kad „čia, namie, koridoriuje“, ją mušė į šoną su kojom, rankom, į veidą, į šonkaulius, teigia, kad ji negali įkvėpti. Pareigūnas sako, kad reikia vaikų teises kviesti, moters sako, kad nereikia, į klausimą, ar vaikai matė konfliktą, atsako, kad nematė, vaikai buvo gatvėje, maudėsi baseine.
Vaizdo įraše „PSS-20230601-215725UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 13.52 min., iš esmės užfiksuotos analogiškos aplinkybės, kaip ir vaizdo įraše „PSS-20230601-215720UTC+0300.mp4“. Taip pat užfiksuota, kad pareigūnui paklausus, dėl ko kilo konfliktas, moteris nurodo, kad dvi savaites atgal teismas apribojo vyriškiui teises artintis prie moteriškės dėl smurto. Atėjo, sumušė, girtas, vyras išvažiavo su jos mašina. Moteris neleido imt savo mašinos. Moteris prisistato J. Č.. Pareigūnas išeina į lauką ir bendrauja su kaimyne, kuri prisistato J. K., nurodo, kad matė, kaip vyras išvažiavo. Ji pabijojo eiti į vidų. Tas vyras jai sakė „jūs neklausykit, jums čia meluoja, aš išvažiuoja“. Vyras buvo išgėręs. Kaimynė nurodo, kad barniai pas juos dažnai girdisi. Vyras visada buvo čia, taip pat ir paskutines dvi savaites..
Vaizdo įraše „PSS-20230601-215730UTC+0300.mp4“, kurio trukmė – 16.38 min., be kita ko užfiksuotas pareigūnų bendravimas su kaimyne ir nepilnamečiais vaikais, kurie aiškina įvykio aplinkybes. Moteriškės sūnus nurodo, kad jis grįžo po mokyklos, vakare konfliktas peraugo į visa tai, pradėjo jie vienas kitą mušti. Nurodo, kad jis viso įvykio nematė, bet kai jis užėjo, jis (vyras) paėmė radiatorių, o ji jam nosį sumušė. Po to vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareigūnas užeina namo, moters klausia, ar vyras buvo blaivus, kai viskas įvyko, moteriškė atsako, kad ne. Pareigūnas išeina į lauką ir bendrauja su vaikais ir kaimyne. Moteriškės sūnus nurodo, kad vyras išvažiavo automobiliu „Volkswagen“, pilkos spalvos. Pareigūnas klausia, ar anksčiau taip pat būdavo konfliktų, moteriškės dukra atsako, kad labai daug. Pareigūnas bendrauja su kaimyne, kaimynė sako, kad atbėgo mergaitė, atsiklaupė ir sakė „padėkit prašau, mano mama miršta“. Ji matė, kaip jis (vyras) išvažiavo, jis sakė „jūs neklausykit, jums čia meluoja, aš išvažiuoju“. Jis buvo išgėręs.
Vaizdo įraše „PSS-20230601-221119UTC+0300.mp4“, kurio trukmė 3.12 min., užfiksuotas pareigūnų bendravimas su vaikais, pareigūnai paprašo, kad vaikai duotų savo dokumentus, tuo pačiu motina pasakė, kad už 15-20 min. atvažiuos vaikų močiutė arba senelis.
Vaizdo įraše „PSS-20230601-222252UTC+0300.mp4“, kurio trukmė 10.19 min., užfiksuota, kaip pareigūnai tikrina moters blaivumą, ji nurodo, kad ji gėrė vyną, tai buvo prieš 4 valandas, bet ji negali įkvėpti, pareigūnas sako, kad jei negali, tai negali. Moteriškė išvažiuoja su GMP. Toliau užfiksuota, kaip pareigūnas bendrauja su kaimyne. Kaimynė nurodo, kad ji gali pabūti su vaikais, bet pareigūnas sako, kad su ja negalima palikti, nors vaikai norėjo. Informuoja, kad kažkas atvažiuos už 15 minučių. Pareigūnai sako, kad palauks, gal vyras grįš, bet abejoja. Kaimynė nurodo, kad matė, kaip pavasarį buvo policija atvažiavusi, kaimynai čia gyvena neseniai, gal (duomenys neskelbtini) metus. Pareigūnas sako, kad jie geria pastoviai, šiandien irgi matė, kad vynas atidarytas. Moteriškė sako, kad jinai nenusileidžia, o jis leidžia kumščius ir viskas. Nurodo, kad vaikai labai retai išeina iš namų, žiemą matosi, kad vaikas vedžioja sesę į darželį ir atgal, o suaugusieji sėdi namuose.
Vaizdo įraše „PSS-20230601-224448UTC+0300.mp4“, kurio trukmė 3.08 min., užfiksuotas bendravimas su į įvykio vietą atvykusia vaikų prižiūrėti teta. Užfiksuoti duomenys bylai reikšmės neturi (1 t., b. l. 102-111).
Liudytojas M. R., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad jis yra Viešosios tvarkos valdybos specialiosios paskirties pareigūnas. Įvykis buvo gana seniai, jis ne viską prisimena, tačiau kas buvo parašyta tarnybiniame pranešime, tas ir buvo. Kiek jis prisimena, tai buvo smurto artimoje aplinkoje atvejis, nuvykus tai buvo nuosavas namas. Užėję į namą, kairėje pusėje, koridoriuje ant grindų rado gulinčią moterį, kuri buvo susiėmusi už pilvo ar šono ir rėkė, kad ją sumušė, kad jai skauda. Namie taip pat buvo du vaikai – vyresnis berniukas ir gerokai jaunesnė mergaitė. Moteris klykė, kad jai skauda, nurodė asmenį, kuris ją sumušė, berods tai buvo jos sugyventinis ar vyras, kuris iki jiems atvykstant pasišalino automobiliu. Atvykusi medikų brigada apžiūrėjo moterį ir ją išvežė į ligoninę. Jie pildė dokumentus, į įvykio vietą atvyko močiutė ar vaikų giminaitė, ir atėjo kaimynė, kuri patvirtino, kad vyras sėdo į automobilį ir išvažiavo. Kaimynė sakė, kad šioje šeimoje taip yra pastoviai. Sužeista moteris buvo neblaivi, ji to neslėpė, sakė, kad vyno gėrė ar kažko. Kokiu būdu buvo atlikti smurtiniai veiksmai, neatsimena, tarnybiniame pranešime turi būti nurodyta, ką moteris pasakojo ir sakė. Jis atsimena tik, kad buvo labai garsiai išreiškiamas fizinis skausmas. Gal kažkiek ir buvo vaidybos, bet jis, kiek per tiek metų susidūrė darbo metu, neatmestų galimybės, kad prieš moterį buvo smurtauta, ji tik gal šiek tiek perdėjo su tuo skausmu. Dėl moters neblaivumo tai ji orientavosi, pakankamai adekvačiai bendravo, buvo susierzinusi, pikta. Kiek spėjo paklausti, ji pati pasakė, kad gėrė vyno, ir virtuvėje stovėjo vyno butelis ar taurė, jis gal tai nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad moteris teigė, jog prieš 4 valandas gėrė vyno, vadinasi taip ir buvo. Atrodo, kad virtuvėje stovėjo taurė ir kilo konfliktas. Dabar tiksliai nepasakys, kaip moteris buvo sužalota, bet jam atrodo, kad ji buvo susiėmusi už pilvo ar šono, žemiau krūtinės. Nepasakys, ar jai spyrė, ar trenkė, ji sakė, kad ją vyras mušė ir pabėgo, šitą jis tikrai pamena. Negali atsakyti, ar moteris pati trenkėsi ar griuvo. Nelabai pamena, kaip moteris buvo apsirengusi, jei neklysta, ji nebuvo su maudymosi apranga, buvo su „maikute“ ir šortais, po moters drabužiais maudymosi aprangos jis nepastebėjo, bet jie nelabai žiūri tokius dalykus. Įvykio vieta buvo namas, kuri tiksliai vieta buvo, ar kambarys, ar koridorius, kur rado moterį – nepasakys, tai turi būti užfiksuota kūno kamerų įrašais. Lauke aplink namą jie taip pat apėjo. Atsimena, kad ten buvo pastatomas baseinas, neaukštas, prie terasos, bet balų ar kad namuos būtų šlapia, lyg moteris būtų ką tik maudžiusis baseine, jis neatsimena. Nuo įvykio praėjo metai ir jis neprisimena, ar moters plaukai buvo šlapiu, ar buvo rankšluosčių ar kažko panašaus, tačiau nebuvo panašu, kad šeima buvo po maudynių. Ką moteris aiškino, kur buvo moters vaikai ir ar jie matė įvykį, jis nepamena. Kad kažkur tai, ką moteris šiuo klausimu sakė, yra paminėta, jis tikrai atsimena, bet šiai dienai nepamena, ką sakė. Atsimena, kad vyresnysis vaikas, paklaustas, kur tėtis, pasakė, kad išvažiavo, o jie negalėjo vykdyti apklausų. Įvykio vietoje jie (pareigūnai) buvo trise. Gal ir kiti pareigūnai bendravo su vaiku. Jis (M. R.) paklausė vyresnio vaiko tiek, kiek jam galima, tai vaikas, atsakydamas į klausimą, ar vyko kažkokie blogi dalykai namuose, teigiamai palingavo galva. Daugiau jie jų neklausinėjo. Jam neatrodė, kad vaikas meluotų, jis (M. R.) nėra specialistas, bet vaikas paklaustas nedvejojo, kūno kameroje tai turi matytis. Jie atvažiuodami jau žinojo, kad kaltininkas galimai pasišalino, jam atrodo, kad pranešė kaimynė, kuri buvo atėjusi. Ji sakė, kad kaltininkas sėdo į automobilį ir išvažiavo, tačiau su kokiu automobiliu – nepasakė, tarnybiniame pranešime turėtų būti paminėta, dabar jis neatsimena, nes jau daug laiko praėjo. Nepamena, ar pavyko patikrinti moters blaivumą, kažkas su blaivumu buvo. Jo požiūriu kiekvieną žmogų alkoholis skirtingai veikia, moteris buvo apsvaigusi, bet, nepaisant isterijos dėl įvykusio konflikto, bendravo rišliai, atsakinėjo į klausimus ir buvo adekvati. Isterija pasireiškė rėkimu, klykimu, vienu kitu keiksmažodžiu.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis nurodė, kad 2023 m. birželio 1 d., dirbant aktyviose pajėgose kartu su specialistais A. L. ir M. B., 21.45 val. gavo pranešimą, kad pas pranešėja į kiemą atbėgo mažametis apie (duomenys neskelbtini) metų berniukas. Teigia, kad tėvas mušą motiną. Prašo paskubėti. Vyras pasišalino būdamas neblaivus automobilių „VW PASSAT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), moterį, kaip nustatyta – J. Č., rado ant grindų, nuosavo gyvenamojo namo viduje, koridoriuje, besiskundžiančią kairės pusės šonkaulių skausmu, kad jai sunku judėti ir kvėpuoti. Kairėje kaktos pusėje buvo matyti sumušimas, patinimas. Moteris teigė, kad jos vyras V. Č., jiems būnant namuose, kilus žodiniam konfliktui, pradėjo ją mušti rankomis ir po to spardyti kojomis. Nurodyti, kiek kartų ir kaip, moteris pasakyti negalėjo. Kaip sakė moteris, jos vyras neblaivus ir kur pasišalino, pasakyti taip pat negalėjo. Moteris atrodė neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, teigė, kad prieš keturias valandas gėrė vyną. Moters teigimu vaikai konflikto nematė, buvo lauke. Iki jiems atvykstant vyras pasišalino automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio nežino. Galimai neblaivus. Vaikai perduoti giminaičiams. Moteris su GMP išvyko į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 69-72).
Pagarsinus minėtus parodymus teisiamojo posėdžio metu, liudytojas M. R. nurodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jei ten parašyta, reiškia taip ir buvo. Reikėtų pas nukentėjusiąją paklausti, dėl ko ji negalėjo nurodyti, kiek jai kartų ir kaip sudavė. Remiantis apklausa, ji negalėjo tiksliai nurodyti. Aplinkybių aiškinimasis buvo apsunkintas, kiek jis pamena, moterį buvo sudėtinga apklausti, nes ji buvo susijaudinusi ir aplink buvo vaikai, moteris bandė juos nuraminti, atvyko greitoji ir buvo daug klausimų, dėl to emocinė būsena buvo sudėtinga. Jo nuomone, susidarė toks įvaizdis, kad smurtas vienoks ar kitos buvo, kad kažkas vyko, tiktai gal moteris hiperbolizavo, išpūtė visa tai, pridėjo spalvų. Tokių žodžių, kad moteris būtų sakiusi, kad ją bandė nužudyti, jis nepamena. Nemano, kad jo kolega A. L. pasakys daugiau. Dėl to, kaip vyko jų apklausa, tikriausiai reikia tyrėjo klausti. Jie su A. L. apklausoje buvo po vieną, A. L. kartu su juo apklausoje nedalyvavo. Jis (M. R.) nesurašė apklausos ir nemato, ką kiti sako. Apklausoje buvo remiamasi jų tarnybiniu pranešimu, patikslinant kai kurias detales. Jis neatsimena, kuris iš jų rašė tarnybinį pranešimą, tarnybinis pranešimas buvo rašomas visų trijų. Duodamas parodymus, pasakojo tiksliai taip, kaip buvo pagarsinta teisiamojo posėdžio metu.
Liudytoja J. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad įvykio metu pribėgo kaimynės mergaitė, atsiklaupė ant kelių ir paprašė pagalbos, pasakė, kad miršta mama. Ji (J. K.), atėjusi į kaimynų namus, rado mergaitės mamą, gulinčią ant grindų, vaikai verkė. Ji (J. K.) paskambino pagalbos numeriu. Kai pamatė mamą, ji gulėjo ant grindų, o jos ar vyras, ar sugyventinis krovėsi daiktus į kuprinę. Vyresnis vaikas buvo su maža mergaite ant rankų, o mergaitė, kuri buvo pribėgusi prie jos (J. K.) namo irgi verkė, jai buvo stresas. Ji (J. K.) paskambino 112, iškvietė greitąją. Greitoji prašė prieiti ir pažiūrėti, ar tikrai reikalinga pagalba, ji priėjo, mama verkė, gulėdama ant grindų, tada ji (J. K.) paaiškino, kad reikalinga pagalba ir buvo iškviesta ir policija. Ji klausė tos mergaitės, kuri pribėgo pagalbos prašyti, kas atsitiko, mergaitė sakė, kad primušė mamą. Su gulinčia moterimi ji (J. K.) net nebandė susikalbėti, nes ši verkė ir sakė, kad jai skauda, ji dūsta, negalėjo susikalbėti, todėl iškvietė greitąją, kad ją apžiūrėtų. Ji nutarė kviesti pagalbą, nes pribėgo verkiantis vaikas ir prašė pagalbos. Ji tą šeimą žino, bet jie nebendrauja, ji (J. K.) irgi turi vaiką, jos vaikas taip pat su jais nekontaktuoja. Ji žino, kad jie neseniai gyvena ten, tačiau ji nestebi tos šeimos, dirba nuo 8 iki 17 val. Su namuose buvusiais suaugusiais ji nekalbėjo, vyras krovėsi daiktus. Įvykis buvo prieš metus ir ji jau nebegali atsakyti, ką jai vyras sakė, bet jis ruošėsi išeiti, o mama gulėjo ant grindų, dėl to ji paskambino greitajai. Ta moteris prašė, kad ji paskambintų ar seneliui, ar senelei, kad šie atvažiuotų, sakė, kad turi būti suaugęs žmogus, o tas vyras išėjo ir paliko viską. Ji (J. K.) nusprendė, kad reikia greitosios, ji pati bijo eiti į namus, nes nei karto nėra bendravusi su tais žmonėmis, jie net nesisveikina. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir viską paaiškino. Jai atrodo, kad to vyro veidas buvo apdraskytas, ar jis buvo nukritęs, ar apdraskytas, nepasakys, bet kažkokios žaizdelės buvo. Ta šeima bendrauja rusiškai, ką sakė moteris, ji nepasakys, nes praėjo jau visi metai. Ji (J. K.) patvirtina, kad moteris sakė „ty mne slamal riobra“, lietuviškai – „tu man sulaužei šonkaulius“. Jie tarpusavyje sakė vienas kitam žodžius, ji dėl to pagalvojo, kad gal sulaužė šonkaulius ir dėl to iškvietė greitąją, o greitoji sujungė su policija, ji pasakė adresą ir policija pirma atvažiavo, po 15 minučių. Policijai paaiškino situaciją ir pareigūnai nuėjo bendrauti su mama.
Ji nepažįsta nei to vyro, nei tos moteris. Ankstesnių jų konfliktų ji nematė, bet dažnai girdėdavo žodinius barnius, pakeltą balsą. Jie kaimynai jau 2-3 metus, bet nebendrauja. Pro jos virtuvės langą matosi jų kiemas, kartais matosi, kad vaikai laksto, kažkas atvažiuoja, išvažiuoja. Galima matyti ir girdėti, kas vyksta kaimynų kieme, bet ji nesiklauso, šiaip nesikiša į svetimą šeimą, bet kai pribėgo vaikas prašyti pagalbos, tada įsikišo. Tą pačią dieną ji vyrą matė, o daugiau neatsimena. Pastebėjo, kad kažkurį laiką vyro nebuvo, neatsakys, kiek laiko, nes praėjo jau metai, ji nekreipia dėmesio į tą dalyką.
Kai ji (J. K.) atėjo į namus, ji iškvietė greitąją ir pasakė, kad iškvietė greitąją ir tuoj atvažiuos policija, tada moteris paprašė, kad ji iškviestų taksi ir atvažiuotų seneliai. Kai ji (J. K.) pradėjo klausti, kas vyksta, ką jie čia išdarinėja, ir ar jiems vaikų negaila, ji kreipėsi į vyrą ir jam pasakė, kad iškvietė policiją ir greitąją, vyras bandė kalbėti su moterimi, tai ši ir pasakė, kad „sulaužėi šonkaulius“. Motina buvo kitame kambaryje, o ji (J. K.) su vaikais buvo kitoje patalpoje, bandė raminti ir paskui išėjo į lauką. Ji neprisimena, kaip buvo apsirengusi moteris ir ar drabužiai buvo sausi, ji tik užėjo ir išėjo, nebuvo tose patalpose ir išėjo į lauką. Moteris buvo name, gulėjo ant grindų, o ji (J. K.) stovėjo lauke. Paskui, kai išėjo į lauką, daugiau tos moters nematė iki to laiko, kol atvažiavo greitoji ir šią išvežė, nematė, su kokiais moteris buvo rūbais. Vaikai buvo kambaryje, visi vaikai buvo namuose, vyresnysis sūnus su mažąja mergaite buvo savo kambaryje, kita mergaitė buvo svetainėje, o moteris kitame kambaryje, miegamajame. Ji (J. K.) bandė paimti mažą vaiką ant rankų, bet kadangi ji nepažįstamas žmogus, tai vaikas labai verkė, vyresnis brolis paėmė vaiką ant rankų, tada vaikas nusiramino. Ji negali pasakyti, dėl ko moteris verkė, moteris ją matė ir prašė, kad ji iškviestų senelius. Kaimynų baseinas matosi iš jos (J. K.) namų. Ji negali atsakyti, ar moteris maudėsi baseine, nes tuo metu, kai atbėgo mergaitė, nematė kiemo, tada bėgo pas kaimynus. Tuo metu jai nekilo tokio klausimo, ar kas nors maudėsi baseine, ji apie tai negalvojo. Ji nepastebėjo, kad prie baseino būtų šlapia, bėgdama kvietė greitąją, šnekėjo telefonu ir medicinos darbuotojos prašė užeiti į namus ir pažiūrėti situaciją. Svetainėje buvo sausa ir tvarkinga, balų nematė. Ji neturėjo galimybės matyti, ar moteris buvo baseine, nes įvykio metu buvo kitoje namo pusėje, kur namo langai į kitą pusę. Kiti vaikai jai nieko nepasakojo. Ar vaikai kažką pasakojo policijos pareigūnams, ji nežino, tik pareigūnai pasakė, kad labai protingi vaikai ir gaila, kad taip įvyko.
Ji negali atsakyti, kas įvyko, ji įtaria, kad įvyko konfliktas ir gal konflikto metu nukentėjo mama, tuo momentu, kai kvietė greitąją pagalbą, ji taip galvojo. Jai neatrodė kažkaip kitaip, bet visko gali būti, tačiau tuo metu jai atrodė, kad įvyko konfliktas ir ji iškvietė pagalbą. Po įvykio nukentėjusioji nebuvo pas ją atėjusi, ji savo vaiko paprašė, kad nueitų pas vaikus ir perduotų sausainius ir vaikai sakė, kad viskas gerai. Jie tokie kaimynai, kad net nesisveikina. Su kaimynais konfliktų neturėjo. Ji nematė, kaip vyras atvažiavo ir kuo atvažiavo į namus. Dėl to, kaip vyras išvyko iš namų, tai jis susikrovė kuprinę ir išėjo pro duris, o kai jis išvažiavo, tuo momentu ji buvo su vaikais. Vaikai policijai paaiškino, kad vyras išvažiavo. Pareigūnai prašė automobilio numerio ir vienas iš vaikų jį pasakė. Kai ji (J. K.) atėjo, jų automobilis stovėjo, o kai išėjo po kažkiek tai laiko, automobilio nebebuvo. Policininkai šnekėjo ir su vaikais, ir su ja, lygtais tas automobilis buvo registruotas ne vyro vardu. Automobilis, kuriuo išvažiavo, buvo tų namų, ji pamena, kad vienu momentu šeima turėjo du automobilius, bet nepasakys, ar įvykio metu buvo du automobiliai. Kitų žmonių tuo metu nebuvo, jie laukė senelių, nes mergaitė verkė ir sakė, kad nenori į internatą. Policijos pareigūnai sakė, kad turi būti suaugęs asmuo, vaikai prašė, kad liktų ji (J. K.), ji pasakė, kad jei reikia, gali prižiūrėti, bet kadangi ji yra svetimas žmogus, tai jai nebuvo galima būti toje šeimoje ir kvietė kažką iš giminių. Jai atrodo, kad vyras turėjo šviežią sužalojimą ant nosies.
Liudytoja J. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena pastoviai pažymoje nurodytu adresu. 2023 m. birželio 1 d., 21.42 val. ji iš savo namų kvietė pagalbą telefonu 112, kai į juos atbėgo kaimynų mergaitė, vardu A., kuriai apie (duomenys neskelbtini) metus. Mergaitė buvo apsiverkusi, visa susijaudinusi, drebėjo, susidėjusi rankas tiesiog maldavo, prašė padėti, nes rusiškai sakė – „požaluista pomogite, moja mama umirajet“, tai būtų „prašau padėti, nes mano mama miršta“. Paklausė, kas atsitiko, mergaitė atsakė, kad patėvis sumušė ir ji pavartojo žodį – „zadihaetse“, galimai tai reikštų „dūsta“. Ji (J. K.) surinko pagalbos telefoną, tai buvo jai tokią gyvenime pirmą situaciją, darbuotojas pasiūlė nueiti į įvykio vietą, pažiūrėti, nes paklausė, ar reikalinga greitoji pagalba. Ji su mergaite ir nuėjo, aišku, bijojo. Kaimynai gyvena priešingoje mano sklypo pusėje. Mergaitės mamos nepažinojo, tik žinojo, kad ši turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Taigi, su A. nuėjo į kaimynės sklypą. Kieme pastebėjo vaikščiojantį vyrą, turbūt tai kaimynės vyras ar sugyventinis, matė tik iš matymo, kad jis ten gyvena. Atkreipė dėmesį, kad to vyro nosis sužalota – apdraskyta ar kitaip. Mergaitė pribėgo prie terasos lango, ji (J. K.) kreipėsi į vyrą, sakė, kad nežino, kas pas juos atsitiko, bet atbėgo mergaitė, kuri prašo pagalbos. Vyras atsakė, kad moteris manipuliuoja vaikais ir pasakė, kad jis išvažiuoja iš čia. Ji (J. K.) užėjo į namo vidų, moteris gulėjo ant grindų. Tuo metu laikė dar telefoną ir pagalbos centrui pasakė, kad moteriai reikalinga greitoji pagalba. Moteris sakė rusiškai – „ti mne slamal riobra“, tai lietuviškai būtų – „tu man sulaužei šonkaulius“, tuo metu vyras buvo užėjęs į namo vidų, matė, kad šis rinkosi daiktus. Vyras buvo ramus. Ji bendravo su mergaite, kuri pasakojo apie savo šeimą, kad čia ne jos tėvas, ji (J. K.) dar pasakė, kad mergaitė gali paskambinti savo tėvui, mergaitė atsakė, kad tėvas šiuo metu negali atvažiuoti, nes jis labai toli. Moteris gulėjo ant grindų, paprašė paskambinti telefonu seneliui, kad atvažiuotų, kiek suprato, dėl vaikų paėmimo, nes berniukas (duomenys neskelbtini) metų buvo su mažesniu vaiku, kuriam (duomenys neskelbtini), buvo savo kambaryje. Atvažiavo policija, pradėjo su jais bendrauti, ji (J. K.) išėjo į lauką, pasakydama, kad jeigu reikia kokios pagalbos – vaikus pažiūrėti ar kitos, ji gali padėti. Pagalbos neprireikė. Ji nuėjo namo. Su minėta kaimyne santykių nepalaikė (2 t., b. l. 62-65).
Liudytoja N. K., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji pažįsta kaltinamąjį V. Č., juos sieja giminystės ryšiai, ji yra V. Č. teta. V. Č. gyvena su J., turi (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) J. vaikus. Ji V. Č. pažįsta kaip normalų vyrą, jis yra (duomenys neskelbtini). Su juo paskutinį kartą matėsi per vaikų gimtadienį. Po įvykio senelis buvo su vaikais, bet jam reikėjo eiti į darbą, todėl ji (N. K.) atvažiavo jam padėti, bet už vaikus atsakinga nebuvo. Jai paskambino E. senelis ir paprašė atvažiuoti, o kas jam pasakė, ji nežino. Kadangi seneliui su vaikais bus sunku, mažytei mergaitei reikia sauskelnes keisti, o ji (N. K.) turi pedagoginį išsilavinimą ir visą gyvenimą dirbo su vaikais, tai ji ir atvažiavo jam padėti. Jai atvažiavus buvo socialinis darbuotojas, kuris paaiškino, kad už vaikus atsakingas senelis, o ji (N. K.) jam tik padeda. Kai ji atvažiavo, nei V. Č., nei J. jau nebuvo. Nelabai atsimena, bet jai apie įvykį buvo pasakyta, kad skandalas, J. nugriuvo ir jai reikia medicinos pagalbos. Smulkmenų nepamena, jai svarbiausia buvo vaikai. Viską, ką žino apie V. Č., tai kad jis teistas, už ką teistas, nežino, V. Č. nelabai jai pasakojo. Kiek ji žino, V. Č. išvis negerdavo. Paskutinį kartą jie buvo susitikę 2023 m. vasario mėnesį ir ji niekada negirdėjo, kad jis vartotų alkoholį, su ja jis buvo geras, adekvatus vyras, iš savo pusės ji apie jį nieko blogo negali pasakyti. Jie labai ir nebendraudavo, tik iš reikalo, šventėse. Su J. ji susipažino per vaikų gimtadienius ir iš karto rado bendrą kalbą, apie ją taip pat nieko blogo negali pasakyti, ji yra atsakinga mama, myli vaikus. Po įvykio su J. bendravo, kalbėdavo daugiausia apie vaikus, kai J. grįžo iš ligoninės, ji buvo su ja kartu, nes J. reikėjo pagalbos, o dėl įvykio tai J. pasakė, kad nugriuvo ir viskas. Apie santykius su vyru sakė, kad jie abu labai norėjo turėti šeimą, o dabar J. apie santykius sakė, kad jai vienai yra sunku, trys vaikai, kad reikia vyro pagalbos. A. (duomenys neskelbtini) m., jis paauglys ir reikia vyro namuose. V. Č. su šeima negalėjo gyventi, nes jam buvo negalima, J. pasakė, kad jam kuriam laikui reikia gyventi atskirai nuo šeimos, nes taip teismas nusprendė, nesakė, kodėl teismas taip nusprendė, o jei žmogus nesako, tai ji neklausinėja. Smulkiai aplinkybių nežino. Su pačiu V. Č. po įvykio bendravo, skambino jam, paklausė, kaip reikalai, kur jis yra, V. Č. atsakė, kad jam viskas gerai, kad turi darbą, kad jam negalima gyventi su šeima. Apie agresyvų V. Č. elgesį ji nieko nežino. Apie kito vaiko A. sužalojimą nieko nežino iki šios dienos. V. Č. ji gali charakterizuoti tik teigiamai, jos bendravimas su juo normalus. Ji nežino, už ką jis buvo tiestas, jie daugiau bendravo, kai vaikai buvo maži, o paskui kiekvienas gyvena savo gyvenimą. Kai vaikas baigė mokyklą, tai jau mažiau bendrauja su giminėmis. Ji nežino, kodėl V. Č. nesuteikė žmonai pagalbos. Gal jis davė senelio numerį, kad paskambintų. Ji daugiau nežino, nes kai atvažiavo, tai jau nebuvo nei V. Č., nei J., buvo socialiniai darbuotojai, senelis ir vaikai. Po įvykių su J. pokalbio nebuvo, vaikai nieko nepasakojo, A. įvykio nematė, nes įvykis buvo kambaryje, o mažoji mergaitė buvo nelabai išsigandusi, nes buvo A. su ja, o tarp jų yra didelis ryšys. Jei atvažiuoja policija, tai aišku, kad vaikams buvo stresas, mažajai mergaitei buvo (duomenys neskelbtini) metų, ji dar nekalbėjo.
Liudytojas A. L., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad salėje esantys asmenys matyti, bet ne viską prisimena. Jam atrodo, kad tai vyko (duomenys neskelbtini) rajone, gatvės ir tikslaus laiko neatsimena, buvo vakaras, iškvietimas buvo gautas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, vyras sumušė moterį. Užėjus į namą, po kaire puse buvo koridorius, o po dešine, einant koridoriumi – miegamasis, po kaire tualetas ir ties koridoriumi buvo moteris. Paklausus, kas atsitiko, ji atsakė, kad vyras trenkė į šoną, skundėsi skausmais. Jie įtarė, kad gali būti kažkas su šonkauliais, nes smūgis buvo į pilvo sritį. Vyras buvo pasišalinęs iš įvykio vietos su automobiliu „Volkswagen Passat“, B6 serijos, mėlynos spalvos, jei neklysta. Jie pranešė kitiems ekipažams, kad asmuo, galimai padaręs veiką, šalinasi automobiliu, asmuo gali būti (duomenys neskelbtini) ir galimai neblaivus. Kadangi informavo, kad asmuo galimai neblaivus, jie dar labiau norėjo jį surasti, bet nerado. Detaliau to, ką aiškino moteris, neprisimena, ji galimai sakė, kad buvo konfliktas su vyru ir dėl to jis jai sudavė, o dėl ko vyko konfliktas, jis jau neprisimena. Moteris atrodė tipinėje streso būsenoje, tikėtina, kad jos blaivumas turėjo būti patikrintas. Moteris buvo adekvati, į šonus nevaikščiojo, tvarkingai dėstė mintis. Jis (A. L.) buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 29 d. ir tuo metu įvykius atsiminė geriau, jei tuo metu sakė, kad moteris sakė, kad žodinio konflikto metu vyras ją mušė rankomis ir po to spardė kojomis, tai taip ir buvo. Jis (A. L.) dirba policijoje ir smurtas artimoje aplinkoje yra 80 procentų policijos darbo, todėl detalių jis neatsimena, bet jei nurodė, kad nuo moters sklido alkoholio kvapas, tai taip ir buvo, galima tikėti jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Vaikai įvykio vietoje buvo, vienas ganėtinai mažas vaikas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, ir gal (duomenys neskelbtini) metų vaikas, kuris prižiūrėjo tą mažesnį vaiką. Neatsimena, ar vaikų akivaizdoje vyko veiksmas. Jie teritoriją apeina ir įvykio vietą apžiūri, šiuo atveju buvo tvarkingas namas, apie išmėtytus daiktus negali pasakyti, bet jei taip būtų, jis būtų nurodęs. Jis buvo lauke, ir kaimynė buvo atėjusi, bet abejoja, kad matė baseiną, to neprisimena. Jei būtų žymės po išlipimo iš baseino, kojų pėdsakai, jam sunku pasakyti. Ar moteris atrodė išsimaudžiusi, neprisimena. Ar ji galėjo persirengti iki jiems atvykstant, negali pasakyti, neprisimena, ar jos plaukai buvo šlapi. Jis negali pasakyti, ar vaikai patvirtino smurto faktą. Su vaikais jie stengėsi nekalbėti, tai kitų darbuotojų darbas, su vaikais turi bendrauti specialistai ir su jais kalbėti vaikų kalba, jei pats vaikas kažką pasako apie aplinkybes, galima įrašyti, tačiau kalbinti vaikų jie negali. Dėl to, ar jam atrodė, kad tikrai buvo smurtas artimoje aplinkoje, jis stipriai abejoju, kad moteris galėjo stipriai meluoti, nes žmogus buvo susiėmęs už šono ir prašėsi medicininės pagalbos. Prieš tai jiems teko su kaimynais bendrauti, šie sakė, kad pastoviai vyksta nesąmonės, rėkavimai, šūkavimai. Kokie žmonės tai sakė, neprisimena, buvo atėjusi moteris, jam atrodo, kad tik ta moteriškė ir buvo, ji iš namo priešais, ir sakė, kad pastoviai vyksta konfliktai. Tai, kad vyras pasišalino neblaivus, sakė kažkas iš buvusių žmonių. Ar nukentėjusioji vartojo alkoholį su vyru, jis nežino, bet kadangi kažkas iš name buvusių asmenų pasakė, kad vyras galimai neblaivus, tai jie jo ieškojo, patruliai mieste atkreipė dėmesį, tačiau jokių rezultatų nebuvo.
Liudytojas A. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Vilniaus AVPK VTS SPS specialistu, kur 2023 m. birželio 1 d. iš VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pas kaimynus atbėgo nepilnametis ar nepilnametė, kuri teigė, kad tėvas muša motiną. Prašo paskubėti. Atsimena, kad įvykio vieta buvo (duomenys neskelbtini) esantis sklypas, kuriame yra gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini) g. Dirbo kartu su specialistu M. R.. Atvykus į įvykio vietą moterį, nukentėjusiąją, kaip vėliau paaiškėjo – J. Č., rado pačiame name ant grindų, koridoriuje, kuri skundėsi, kad jai labai skauda kairės pusės šoną ir sunku judėti ir kvėpuoti. Kairėje kaktos pusėje buvo matomas mažas sumušimas, patinimas. Moteris teigė, kad jos vyras V. Č., jiems būnant namuose, kilus žodiniam konfliktui, pradėjo ją mušti rankomis ir po to spardyti kojomis. Kiek kartų jai spyrė, moteris nurodyti negalėjo. Kaip sakė moteris, jos sutuoktinis buvo neblaivus ir kur pasišalino, nurodyti negalėjo. Pati moteris taipogi atrodė neblaivi, nuo jos taipogi sklido alkoholio kvapas, teigė, kad prieš kelias valandas gėrė vyną. Moters teigimu, vaikai konflikto nematė, buvo lauke. Moteris teigė, kad iki jiems atvykstant jos sutuoktinis, būdamas girtas, pasišalino automobiliu „VW Passat“, valstybinio numerio nenurodė. Į įvykio vietą buvo iškviesti giminaičiai, kuriems buvo perduoti vaikai, pati moteris greitąja buvo išvežta į ligoninę (2 t., b. l. 67).
VšĮ (duomenys neskelbtini) 2023 m. birželio 14 d. raštu dėl medicininių dokumentų pateikimo pateikė J. Č. medicininius dokumentus – gydymo stacionare ligos istoriją, medicininių dokumentų nuorašą ir skaitmeninę DVD-R laikmeną (1 t., b. l. 132).
2023 m. birželio 2-7 d. nukentėjusiosios J. Č. medicininių dokumentų suvestinėje užfiksuota, be kita ko, 2023 m. birželio 2 d. pacientei atliktas kairės pleuros ertmės drenavimas, pooperacinė diagnozė – trauminis pneumotoraksas, trauminė poodinė emfizema, dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai (1 t., b. l. 133).
2023 m. birželio 5 d. klinikinės diagnozės pagrindime (surašė gydytojas P. G.) nurodyta, kad J. Č. skundėsi tuo, kad skauda kairį šoną. Traumos data ir laikas – 2023 m. birželio d., 22.30 val.. Paciento atvykimo būdas: GMP, pacientas kreipėsi pirmą kartą. Traumos aplinkybės – buityje. Traumos pobūdis – netyčinė. Traumos mechanizmas – buka jėga. Alkoholio/svaigalų naudojimas – ne, įstaigoms nepranešta. Ligos anamneze: sumušė vyras. Pagrindinė diagnozė: dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. Komplikacijos: trauminis pneumotoraksas, trauminė poodinė emfizema (1 t., b. l. 134).
Liudytojas P. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad pacientų jis turi daug, nelabai atsimena šios pacientės (J. Č.), tačiau turi medicininę dokumentaciją ir dabar mato savo įrašus. Jis ją apžiūrėjo 2023 m. birželio 2 d., 00.03 val., jai buvo lūžę du šonkauliai ir plaučių sužalojimas. Tuo metu plaučių sužalojimas buvo minimalus ir nieko daryti nereikėjo. Ryte jie kartojo tyrimus, po jų paaiškėjo, kad plaučių sužalojimas progresuoja ir reikalinga chirurginė intervencija, pacientę reikėjo operuoti ir po savaitės ji buvo išleista į namus. Savo ikiteisminio tyrimo metu išsakytas aplinkybes, kad nebuvo matyti išorinių sužalojimų, jis patvirtina. Taip, kad nebūna mėlynių, būna dažnai, nes krūtinės audiniai yra minkšti. Kita vertus, poodinės kraujosruvos dažnai išryškėja tik 3-5 parą, tai nėra aprašyta, bet tai yra normalu, nes lūžta šonkauliai, jie yra giliau, tai ta kraujosruva pasidaro giliai ties šonkauliais, o ne paviršiuje, ir nesimato. Jei įvykis automobilyje, kai lūžta šonkauliai, asmuo būna su saugos diržu, šis trinasi į kūną, tai gali likti mėlynės, o sumušimai, tiek kritimai, tiek su avalyne, tuomet mėlynių pėdsakų nelieka. Dėl to, ar gali nelikti žymių po spardymo kojomis, tai spardymas spardymui nelygus, bet šonkaulius sulaužyti nepaliekant išorinių sužalojimų tikrai galima. Jei nukentėjusioji krito atsitrenkdama į kietą pagrindą, tai taip pat galėjo nelikti žymių. Nėra jokių galimybių nustatyti, ar nukentėjusioji nukrito, ar ją spardė, jų darbas yra užrašyti tai, ką jiems tuo metu sako ligonis, jie fiksuoja anamnezę iš paciento žodžių. Pacientė sakė, kad ją sumušė vyras, jei pacientė būtų sakiusi apie spardymą, jis būtų užfiksavęs, bet ji pasakė labai trumpai, kad sumušė vyras. „Poodine emfizema“ tai kai sužalotas plautis, šiuo atveju, kai lūžęs šonkaulis, tai į tą pačią vietą iš poodžio į plautį patenka oras, oras patenka iš vidaus, ne iš išorės.
Liudytojas P. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini). Jam budint, į ligoninę 2023 m. birželio 1 d., 22.46 val. buvo pristatyta ir vėliau į krūtinės chirurgijos skyrių buvo paguldyta J. Č.. Pirminė diagnozė buvo kairės pusės 7 ir 8 šonkaulių lūžiai, oras ir skystis pliauros ertmėje (pneumohidrotoraksas), poodinė emfizema. Ant pacientės kūno matomų išorinių sužalojimų ar hematomų nebuvo matyti. Pacientė gydyta 6 dienas, per tą laiką išryškėjo vidiniai sužalojimai, tačiau išorinių sužalojimų nefiksuota. Tiek skubios pagalbos skyriuje dirbantys gydytojai, tiek jis fiksavo, kad, kaip ligonė teigė, kad ją sumušė vyras. O tokie sužalojimai galėjo įvykti tiek sumušant, tiek pačiam nukentėjusiajam krentant ant kieto daikto (1 t.., b. l. 148-150).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2027/2023(01) nurodyta, kad, remiantis J. Č. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad J. Č. nustatyti kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžiai su nedideliu kiekiu kraujo ir pro kairiojoje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. Č. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. Č. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 138-139).
2023 m. spalio 24 d. specialisto paaiškinimų protokole užfiksuota, kad specialistei Rasai Gaidienei parodžius nukentėjusiosios J. Č. parodymų patikrinimo vietoje darytas fotonuotraukas ir pateikus klausimą, ar nukentėjusiajai J. Č. pagal pateiktą specialisto išvadą Nr. 2027/2023(01), kurioje nustatyti kairiųjų 7 ir 8 šonkaulių lūžiai, galėjo būti padaryti pačiai J. Č. jos parodymų patikrinimo vietoje nurodytu būdu, tai yra išlipant iš baseino ir kaire kūno puse atsitrenkiant į terasos kraštą, ji paaiškino, kad J. Č. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūginiu kieto, buko daikto poveikiu, tiek aukščiau nurodytu būdu, tai yra pačiai J. Č. atsitrenkiant į terasos kraštą. (t. 1, b. l. 152-153)
Ekspertė Rasa Gaidienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad išvada Nr. G 2027/2023(01) buvo daryta iš dokumentų. Pagal lokalizaciją, kuri aprašyta medicinos dokumentuose, sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkiant, ir suduodant smūgius, nėra tokios specifinės lokalizacijos, kad būtų galima pasakyti, jog sužalojimai padaryti būtent smūgiuojant. Šiuo atveju kadangi yra užpakalinė pažastinė linija iš nugaros pusės, žmogus gali ir atsitrenkti, ir gauti smūgį, jei būtų krūtinėje – tai mažiau tikėtina, kad gali pasidaryti griūdamas.
Teisiamojo posėdžio metu ekspertei buvo parodytos nuotraukos, esančios fotolentelėje, pridėtoje prie 2023 m. liepos 7 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, kuriose nukentėjusioji J. Č. rodo, kaip ji lipdama krito iš baseino (1 t., b. l. 166-174).
Susipažinusi su minėtomis nuotraukomis, ekspertė R. Gaidienė nurodė, kad ji negali atmesti versijos, kad nukentėjusioji galėjo susitrenkti, nes tai yra riboti paviršiai ir į ribotus paviršius galėjo susimušti šonkaulius, nes tai kaip tik visas šonas. Žymės nuo lentų ar kiti nubrozdinimai nėra aprašytos, ar jos buvo, yra medicinos dokumentai. Gydytojai vertina tą sunkumą, nėra aprašyta jokių nubrozdinimų. Ar lentos aštrios, ar neaštrios, dabar ji negali pasakyti, kaip supranta, nukentėjusiajai kliuvo per marškinėlius, tai nežino, ar žymė kokia likusi, bet to nėra nurodyta medicininiuose dokumentuose ir daugiau ji nieko negali pasakyti. Tokio pobūdžio smūgiai galėjo būti padaryti ir smūgio kietu buku daiktu poveikiu, ir šių versijų atriboti ji negali, negali pasakyti, ar taip, ar kitaip galėjo būti padaryta, kadangi daugiau išorinių sužalojimų medicininiuose dokumentuose nėra aprašyta, tik šonkaulių lūžiai. Jei žmogus būtų be drabužių, tada labiau tikėtina, kad liktų žymės, nes įvykio vietoje yra lentos, bet gali būti įvairių išimčių. Ji tų lentų nečiupinėjo ir neaišku, kaip būtų, jeigu kristų be drabužių, bet gal ir didesnė galimybė, kad liktų žymės. Tačiau išorinių sužalojimų gautuose dokumentuose nebuvo aprašyta, buvo parašyta lūžę šonkauliai, tai yra faktas, o ar tai padaryta atsitrenkiant į daiktą, ar suduodant smūgį, ji dabar negali pasakyti. Jai buvo pateiktos įvykio aplinkybės ir jos buvo klausiama, ar tokiu, ar kitokiu būdu, tai ji negali atmesti, vienu, ar kitu būdu, ji atsakė į klausimą, kuris jai buvo užduotas. Dėl išorinių nubrozdinimų, jei būtų minkštesni drabužiai, faktas, ar būtų kažkokie nubrozdinimai, priklauso nuo drabužių. Sąvoka „poodinė emfizema“ – tai kai oras susikaupia, dėl šonkaulių lūžių taip atsitinka.
2023 m. birželio mėn. vaiko (A. Č.) situacijos vertinimo anketoje, be kita ko, užfiksuota, be kita ko, kad anksčiau buvo nustatyti vaiko, kurio situacijos vertinimas atliekamas, teisių pažeidimai, taip pat jo brolių ir (ar) seserų teisių pažeidimai, kuriuos padarė vaiko atstovas pagal įstatymą:
2022 m. gruodžio 18 d. E. Č. buvo nustatytas galimas smurtas prieš vaiką, tėvai buvo neblaivūs, galimai buvo smurtas artimoje aplinkoje;
2022 m. gruodžio 18 d. A. Ž. ir A. Č. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, tėvai buvo neblaivūs, galimai buvo smurtas artimoje aplinkoje;
2023 m. gegužės 19 d. A. Č. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko motinos sutuoktinis, būdamas neblaivus, konfliktavo ir galimai panaudojo fizinį smurtą vaiko atžvilgiu;
2023 m. gegužės 19 d. E. Č. ir A. Ž. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, vaiko motinos sutuoktinis, būdamas neblaivus, konfliktavo, galimai panaudojo fizinį smurtą brolio atžvilgiu.
2023 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val. buvo bendrauta su vaiku gyvenamojoje vietoje. Vaikas, be kita ko, papasakojo, kad namuose santykiai su motina labai geri, motina jo niekada neskriaudė ir visada gerai rūpinosi. Dėl šios dienos įvykio nepilnametis papasakojo, kad mamos vyras, jo patėvis V. buvo neblaivus ir, būdamas neblaivus, jis pastoviai ieško priekabių, kabinėjosi prie jo ir prie motinos, trukdė užmigdyti mažą dukrą. Berniukas teigė, kad, tęsiantis konfliktui, V. jam kumščiu stipriai sudavė per veidą. Nuo smūgio berniukas prisikando liežuvį, po to V. pastūmė jį rankomis į krūtinę, dėl ko A. pargriuvo. Berniukas teigė, kad nuo šių veiksmų patyrė fizinį skausmą. Berniuko teigimu, iškart po to V. sudavė mamai ranka per ausį. Berniukas nurodė, kad tam, kad nutrauktų smurtavimą, jis iškvietė policijos pareigūnus. A. pasakė, kad maždaug prieš 7 mėnesius V., būdamas neblaivus, buvo jį suėmęs už pečių ir stipriai pakratęs. Berniukas pasakė, kad patėvis dabar nuolat, jau apie tris savaites vartoja alkoholį, o, būdamas neblaivus, jis tampa konfliktiškas, agresyvus ir priekabus. Berniukas teigė, kad sesuo A. nieko nematė, kadangi miegojo savo kambaryje.
Su vaiko motina bendrauta 2023 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val. Vaiko motina nurodė, kad jos vyras prarado darbą, jis visą laiką sėdėjo namie, tai tęsėsi pusantro mėnesio, gėrė nesustodamas apie 3 savaites. Pasak motinos, dėl to jam prasidėjo psichiniai sutrikimai, jis serga epilepsija, todėl jam negalima vartoti alkoholio. Vyrui prasidėjo paranoja, jam pastoviai vaidenosi, atrodė, kad ji su dukra kažką prieš jį planuoja, nori padaryti jam kažką blogo. Pasak motinos, anksčiau viskas buvo gerai, V. labai gerai sutardavo su jos sūnumi, bendravo draugiškai ir gražiai, tačiau viskas prasidėjo nuo to, kad jis prarado darbą. Pasak motinos, jis šiandien prisigėrė, pradėjo kalbėti visokius nesąmoningus dalykus, todėl ji nusprendė miegoti kitame kambaryje, atskirai nuo jos. Pasak motinos, vyras porą kartų užeidavo į jos kambarį ir gąsdindavo ją, stovėjo prieš ją, todėl motina pakvietė savo vyresnį sūnų į kambarį. Vienu momentu, pasak motinos, tarp vyro ir jos sūnaus prasidėjo konfliktas, kurio metu vyras trenkė sūnui į barzdą su kumščiu ir sūnus prikando liežuvį, vėliau vyras sudavė jai ranka per ausį, todėl moteris iškvietė policiją, po ko vyras apsiramino ir nuėjo miegoti. Moters teigimu, tai buvo toks pirmas rimtas konfliktas. Moteris teigė, kad konflikto metu mergaitės miegojo, konflikte dalyvavo tik A., vyresnis vaikas.
Taip pat su vaiko motina buvo bendrauta 2023 m. birželio 2 d., apie 15 val., telefonu. Moteris pasakojo, kad vyras atėjo į namus prašyti dokumento, nežino, ar vyras buvo blaivus, nes jis greitai pasišalino. Moters teigimu, vyras negali būti tuose namuose, nes jam yra paskirtos kardomosios priemonės nesiartinti, todėl, kai vyras pamatė, kad dukra kviečia policiją, greitai pasišalino. Moters teigimu, vyras prieš ją nesmurtavo, ji lipdama iš baseino iškrito iš jo. Moteris pasakė, kad vaikai įvykio nematė, buvo namuose, ji, iškritusi iš baseino, pradėjo šaukti, atbėgo jos dukra, pagalvojo, kad V. muša mamą, todėl iškvietė policiją (2 t., b. l. 4-18).
2023 m. birželio mėn. vaiko (A. Ž.) situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 19 d., apie 01.20 val., mergaitė apsilankymo namuose metu miegojo. 2023 m. birželio 29 d. su vaiku buvo bendrauta Skyriuje. Vaikas papasakojo, kad labai myli mamą ir tėti. Po kiek laiko pasakė, kad myli ir patėvį V.. Mergaitė pasakojo apie mokyklą, draugus, nurodė, kad su mama kartais pasipyksta, nes tingi susitvarkyti kambarį. Laimingai nurodė, kad padeda mamai prižiūrėti sesę. Papasakojo, kad tėtis gyvena dideliame name ir ji turi kambarį.
Vaiko motina nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes, kaip ir A. Č. vaiko vertinimo anketoje. 2023 m. birželio 28 d. papildomai nurodė, kad daugiau konfliktinių situacijų nebus, nes patėvis užsikodavo ir susirado darbą (2 t., b. l. 19-32).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados
Nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Įstatyme nedetalizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais turi pasireikšti mušimas ar kitoks smurtavimas. Baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu, kad būtų nustatyti šiame straipsnyje nurodyti padariniai. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia ir šios veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam buvo sukeltas minėtoje normoje nurodyti padariniai. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika fizinio skausmo sukėlimo atveju kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, nustatant asmeniui sukeltą fizinį skausmą atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/ /2018). Pažymėtina, kad fiziniam skausmui konstatuoti nėra būtinos specialios medicininės žinios. Fizinio skausmo sukėlimo faktą gali nustatyti ir pats teismas, remdamasis įrodymais, patvirtinančiais, jog nukentėjusysis buvo mušamas ar prieš jį kitaip buvo smurtaujama.
Pažymėtina, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 19 d. kaltinamasis kaltę dėl šių nusikalstamos veikos epizodų pripažino, nurodydamas tai, kad jis nors ir nieko neprisimena dėl girtumo, tačiau gali būti, kad buvo taip kaip nurodyta įtarimuose, jeigu taip pasakė jo žmona (1 t., b. l. 82-84), tačiau duodamas paaiškinimus teisme kaltinamasis kaltės nepripažino, jis nurodė, kad niekada nebuvo pakėlęs rankos nei prieš moterį, nei prieš vaiką. Jis teigė, kad tuo metu buvo praradęs darbą, todėl keletą dienų gėrė, jam jau buvo pradėję girdėtis garsai, galimai net vaidentis. Jis konkrečiai neatsimena, kas tą vakarą konkrečiai įvyko, galėjo būti, kad posūnį jis pastūmė, tačiau kategoriškai neigė jam sudavęs, taip pat neigė sudavęs ir sutuoktinei. Visgi, tai, kad V. Č. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis panaudojo smurtinius veiksmus prieš savo posūnį ir sutuoktinę, įrodo teismo posėdyje ištirti įrodymai. Visų pirma, 2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 18 d., 22:47:42 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino A. Č., kuris pranešė apie tai, kad girtas tėtis mušė jį ir mamą (1 t., b. l. 29-30). BIRT ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio ROIK 0123000280619 užfiksuota, kad 2023 m. gegužės 18 d., 22.50 val. buvo registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas A. Č., kuriam (duomenys neskelbtini) metų, kuris nurodė, kad jo neblaivus tėtis smurtavo prieš motiną ir jį patį (1 t., b. l. 19-24). Atvykus policijos pareigūnams į įvykio vietą 2023 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo buvo užfiksuoti J. Č. paaiškinimai apie tai, kad sutuoktinis būdamas išgėręs apie 21 val. 2023 m. gegužės 18 d. pradėjo konfliktuoti, visus gąsdinti, apie 22.30 val. pradėjo vaikščioti po kambarius, buvo pas ją kambaryje apie 3 kartus, todėl ji išsigandusi nuėjo į sūnaus A. Č. kambarį ir ketino jį pasikviesti miegoti kartu, nes viena bijojo miegoti, ir tuo metu įbėgo V. Č., A. Č. paklausus, kas atsitiko, V. Č. iš karto su kumščiu trenkė A. Č. į veido sritį, pataikė į žandikaulį, ko pasėkoje jis dantimis prikando sau liežuvį ir pajautė stiprų fizinį skausmą, po ko išbėgo iš savo kambario kviesti telefonu pagalbos, o V. Č. tuo metu, likęs su J. Č. kambaryje, trenkė jai per dešinę ausį, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš esmės tokias pat aplinkybes policijos pareigūnams nurodė ir A. Č. (1 t., b. l. 25-28). Visos šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų vaizdo kamera, kurios vaizdo įrašas buvo apžiūrėtas 2023 m. liepos 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 31-36). Šiame protokole, be kita ko užfiksuota ir tai, jog J. Č. pareigūnams nurodo, kad A. Č. į veidą kaltinamasis trenkė kumščiu, tai patvirtino ir pats A. Č., pasakydamas, kad „su kumščiu, taip, ir aš nukritau“, J. Č. nurodė, kad jai trenkė per ausį su ranka, pats V. Č. pareigūnams pripažino, kad vaikui jis trenkė, nes jisai per kambarį bėgiojo. Šio vaizdo įrašo 3.01 minutę pareigūnas operatoriui pasako, kad nukentėjusiosios ausis paraudonavusi. Apklaustas teisme policijos pareigūnas E. S., kuris 2023 m. gegužės 18 d. reagavo į paauglio pranešimą dėl smurto prieš jį ir jo motiną, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie detalėse sutampa su aukščiau aptartais duomenimis (2 t., b. l. 78-81). Teisme apklaustas liudytojas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas V. M. paaiškino, jog iškart po įvykio, tai yra naktį (jau buvo 2023 m. gegužės 19 d.) jis bendravo su nukentėjusiuoju nepilnamečiu A. Č., kuris aiškiai pasakė, kad girtas patėvis į veidą jam trenkė kumščiu, nuo ko jis prisikando liežuvį, sakė ir tai, kad V. Č. ranka sudavė ir jo motinai, A. Č. norėdamas nutraukti šiuos smurtinius veiksmus paskambino policijai, be to, A. Č. pasakė, kad prieš 7 mėnesius V. Č. buvo jį suėmęs už rankos ir stipriai supurtęs.
Nukentėjusioji J. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 19 d. (1 t., b. l. 38-41), 2023 m. birželio 9 d. papildomai apklausta ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 156-160) ir 2023 m. liepos 7 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (1 t., b. l. 163-174) patvirtino, kad sutuoktinis vieną kartą savo kažkurios rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į sūnaus veido apatinę dalį, o būtent į apatinio žandikaulio sritį, ko pasėkoje sūnus pajuto stiprų fizinį skausmą ir dantimis prikando sau liežuvį, nuo suduoto smūgio sūnus atšoko ir nubėgo skambinti bendruoju pagalbos centro numeriu, o sutuoktinis priėjo prie jos ir galimai savo kairės rankos delnu trenkė į jos galvos sritį ir pataikė į vietą ties dešiniąja ausimi, tuo metu ji (J. Č.) pajuto fizinį skausmą. Teisme apklausta liudytoja policijos pareigūnė J. J., kuri 2023 m. gegužės 19 d. įvykio vietoje apklausė nukentėjusiąją, nurodė, kad, kiek ji pamena, nukentėjusioji nenorėjo, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau sutiko duoti parodymus prieš savo sutuoktinį ir laisva valia davė parodymus, kuriuos ji užrašė, po ko nukentėjusioji juos perskaitė ir savo ranka parašė, kad surašyta teisingai.
Apklausta teisme nukentėjusioji pakeitė parodymus ir ėmė tvirtinti, kad sutuoktinis trenkė per veidą sūnui, o ją pastūmė į lovą, po to pasisuko ir nuėjo miegoti, teigė, kad fizinio smurto ji nepatyrė, kad ji nerašė jokio pareiškimo ir nenorėjo, kad būtų iškelta baudžiamoji byla, nes jai be sutuoktinio yra labai sunku, nes yra nuosavame name daug darbų, nėra kam nuvežti vaikus į mokyklas. Ji mano, kad sūnus buvo nukritęs, jos vyras pastūmė sūnų ranka į veidą, šis nukrito ant užpakalio ir prisikando liežuvį. Savo parodymus iš dalies pakeitė ir nepilnametis nukentėjusysis A. Č., kuris 2023 m. liepos 27 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad neva patėvis nesudavė smūgio, o su ranka jį pastūmė ir jis prikando liežuvį, kad jis nematė, kad mamą patėvis mušė ir neprisimena, kad skambindamas policijai sakė, kad muša ne tik jį, bet ir mamą. Tačiau teismas tokius nukentėjusiosios ir nukentėjusiojo parodymus vertina tik kaip siekį sušvelninti artimo žmogaus atsakomybę, ir remiasi nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie iš esmės sutampa su aukščiau aptartais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.
Teismas pažymi, kad nukentėjusiajam A. Č. padaryti sužalojimai yra užfiksuoti byloje esančioje 2023 m. liepos 12 specialisto išvadoje Nr. G 2023/2023(01), kurioje nurodyta, kad A. Č. nustatyta žaizda liežuvyje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į GMP 2023 m. gegužės 18 d.. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (trenkiant kumščiu į žandikaulį). Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. Sužalojimų lokalizacija ir pobūdis neprieštarauja užduoties aplinkybėms (2 t., b. l. 42-43). Specialistė E. Usavičienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, patvirtino šias išvadas.
Šioje byloje nustatyta, jog smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš sau artimą žmogų – sutuoktinę, šiuos neteisėtus smurtinius veiksmus matė nepilnametis sūnus, kuris, siekdamas juos nutraukti paskambino policijai, nors ant nukentėjusiosios kūno nebuvo nustatyta jokių objektyvių sužalojimų, tačiau smurtiniais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį ji jautė, apie ką pasakė atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui, tai, kad ji jautė skausmą ji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu, be to pareigūnų kūno kamerų vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusioji yra stipriai išsigandusi, įtarimų, kad moteris gali vyrą apkalbėti, niekam nekilo, kas leidžia teigti, kad apie tai, kad nukentėjusiajai buvo sukeltas skausmas buvo matoma, žinoma aplinkiniams. Svarbu ir tai, kad nors fizinio skausmo sukėlimas, pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją, yra mažiausiai pavojingi padariniai, tačiau dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji labai išsigando, buvo sukrėsta, dėl ko nedelsiant jos sūnus kreipėsi pagalbos į policiją. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamasis naudojo smurtą, kuris buvo pakankamai stiprus, dėl ko nukentėjusioji jautė skausmą.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad V. Č. smurtavo prieš nukentėjusiuosius, apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 56, 57), kas savaime nepaneigia jo tyčios ir kartu nešalina tokio asmens baudžiamosios atsakomybės nepriklausomai nuo girtumo laipsnio (BK 19 straipsnio 1 dalis). Baudžiamoji atsakomybė tokiu atveju grindžiama tuo, kad asmuo, suprasdamas, jog dėl alkoholio vartojimo gali stipriai apgirsti, prarasti kontrolę savo veiksmams ir dėl to padaryti nusikalstamą veiką, savo noru vartoja alkoholinius gėrimus ir priveda save prie tokios būsenos, kai jo psichika ima iškreiptai atspindėti tai, kas vyksta aplink, ir jis praranda savo veiksmų kontrolę (pvz. kasacinio teismo nutartis 2K-250/2014).
Aptarti bylos duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų grandinę ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje. Visgi, šioje baudžiamojoje byloje būtina įvertinti tai, ar minėtieji veiksmai, atlikti prieš A. Č. ir J. Č., yra du atskirti nusikaltimai, ar tęstinė veika (pavienis nusikaltimas). Šiuo atveju kaltinamasis nusikalstamus veiksmus prieš du asmenis realizavo to paties konflikto metu, veiksmai atlikti spontaniškai, jie realizuoti per itin trumpą laiko tarpą. Kaltinamasis prieš posūnį ir sutuoktinę smurtavo, nes, būnant stipriai apsvaigusiam nuo alkoholio, jam galimai kažkas pasivaideno. Taigi, šioje situacijoje tai, kad smurtaujama buvo prieš kelis asmenis, buvo sąlygota ne siekio kiekvienam iš jų atskirai sukelti fizinį skausmą ar sutrikdyti sveikatą, tačiau šis kaltinamojo veikimas buvo sąlygotas tų pačių aplinkybių ir smurtiniai veiksmai buvo realizuoti tuo pačiu laiku (apie 22.45 val.), toje pačioje vietoje, tai yra to paties įvykio metu. Kartu pažymėtina, kad nors BK 140 straipsnyje įstatymų leidėjas kaip kvalifikuojančius šią veiką požymius išskiria tik fizinio skausmo panaudojimą artimoje aplinkoje bei prieš mažamečius asmenis, tačiau kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sveikatai bei gyvybei kvalifikuoja ir tai, kad smurtiniai veiksmai padaromi prieš du ar daugiau asmenų, taigi, kitais atvejais, netgi kai sukeliami akivaizdžiai sunkesni padariniai skirtingiems nukentėjusiesiems, kaltininkų veiksmai kvalifikuojami kaip vienas smurtinio pobūdžio besitęsiantis nusikaltimas. BK 63 straipsnio 10 dalyje imperatyviai įtvirtinta taisyklė, kurios nuosekliai laikomasi ir teismų praktikoje, kad nelaikoma, jog asmuo padarė kelis nusikaltimus, jeigu jo veiksmai atitinka tęstinės nusikalstamos veikos sudėties požymius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo V. Č. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip viena tęstinė nusikalstama veika, kurią jis realizavo panaudodamas fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – kartu gyvenantį nepilnametį posūnį A. Č., t. y. tyčia kumščiu vieną kartą sudavė nepilnamečiui A. Č. į veido apatinę dalį, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Č. padarydamas žaizdą liežuvyje, t. y. sužalojimą, atitinkantį nežymų sveikatos sutrikdymo mastą ir, tęsdamas savo veiksmus, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. Č., t. y. tyčia ranka vieną kartą sudavė sutuoktinei J. Č. į galvos sritį ties dešine ausimi, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai J. Č. sukeldamas fizinį skausmą.
Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte
BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. Aptarta nusikalstama veika yra tyčinis materialiosios sudėties nusikaltimas (BK 15 straipsnis). Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-62/2014, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015).
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi, įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. Č. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, įrodyta, kadangi jis, smurtaudamas prieš savo žmoną J. Č., padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o, vadovaujantis BK 248 straipsnio 2 dalimi, nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi taip pat ir nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltės nepripažino. Kaltinamasis teigia, kad jam atvykus pasiimti daiktų, žmona, būdama neblaivi, lipdama iš baseino nukrito ir pati susižalojo. Kaltinamasis teigė, kad jis nesulaukė policijos todėl, kad jam buvo paskirta kardomoji priemonė – draudimas artintis prie sutuoktinės. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją ir remiasi byloje surinktų įrodymų visuma.
Kad V. Č. aptariamu laikotarpiu jos atžvilgiu nesmurtavo, teisme tvirtino ir nukentėjusioji. Ji taip pat aiškino, kad lipdama iš baseino krito ir į terasą susitrenkė šoną ir galvą, vaikai tuo metu buvo kambaryje, duktė A., išgirdusi triukšmą, nubėgo pas kaimynę, kuri iškvietė policiją. Tvirtino, kad sutuoktinį apkalbėjo melagingai iš pykčio, nes jis norėjo eiti į klubą, o ji nenorėjo, kad jis ten eitų.
Vertinant tokius nukentėjusiosios paaiškinimus, visų pirma, pažymėtina, kad smurto artimoje aplinkoje bylose teismas turi ypač įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus bei jų pokyčius. Tokioje situacijoje itin reikšmingos parodymus davusio asmens elgesio pokyčius sąlygojusios aplinkybės (pvz. baimė, gėda, aplinkinių spaudimas ir pan.), kurių tinkamam įvertinimui svarbūs tiek iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo buvę ir jo metu esantys nukentėjusiųjų (liudytojų) ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens tarpusavio santykiai, tiek nuteistojo bei nukentėjusiojo (liudytojo) asmeninės charakterio savybės bei kitos baudžiamosios bylos aplinkybės, galėjusios sąlygoti nukentėjusiojo (liudytojo) atsisakymą duoti parodymus arba jų kardinalų pakeitimą bylos nagrinėjimo teisme metu, davus nuoseklius, detalius ir faktines bylos aplinkybes atitinkančius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ar iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose pabrėžiamas smurto artimoje aplinkoje problemos aktualumas ir sunkumas, jo aukų pažeidžiamumas ir kartojama nuostata, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, institucijų įsikišimas į privatų ar šeimos gyvenimą gali tapti būtinas siekiant apsaugoti asmens sveikatą ir teises ar užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms (2016 m. vasario 23 d. sprendimas byloje C. prieš Turkiją, peticijos Nr. 55354/11; E. prieš Moldovos Respubliką). Svarbu, kad būtų imtasi veiksmingos pažeidžiamų asmenų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje ir kitų agresijos (persekiojimo, puldinėjimo) formų priemonių. Asmens apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje yra valstybės pareiga net ir tais atvejais, kai nukentėjusysis šios apsaugos viena ar kita forma atsisako.
Nors J. Č. teisme pareiškė, kad nelaiko savęs nukentėjusiąja ir neigė patyrusi fizinį smurtą iš savo sutuoktinio, sprendžiant dėl nukentėjusiosios parodymų teisme, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 9 d. vykusios jos papildomos apklausos metu duotų parodymų patikimumo, šioje baudžiamojoje byloje yra itin svarbu įvertinti nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio santykį įvykių metu ir nagrinėjant bylą teisme, nukentėjusiosios socialinį pažeidžiamumą dėl to, kad ji augina tris vaikus, gyvena nuosavame būste ir kaip ji pati nurodė teisme yra fiziškai priklausoma nuo sutuoktinio, nes reikia vaikus nuvežti į mokyklą, darželį, namuose yra daug fizinės jėgos reikalaujančių darbų, todėl jai yra reikalingas sutuoktinis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, visiškai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktai medžiagai, jos pirminiams paaiškinimams, kuriuos ji davė policijos pareigūnams. Teismo įsitikinimu, yra pagrindo manyti, jog nukentėjusioji pakeitė savo parodymus taip siekdama padėti nuteistajam išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi po smurto panaudojimo fakto ji nuteistajam atleido, bijo, jog dėl sutuoktinio nuteisimo ji pati viena negalės tinkamai pasirūpinti vaikais ir buitimi. Atsižvelgiant į tai, šie parodymai vertintini kitų bylos duomenų kontekste.
Dėl 2023 m. birželio 1 d. V. Č. atliktų smurtinių veiksmų, atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams nukentėjusioji J. Č. nurodė, kad jos vyras V. Č., jiems būnant namuose, kilus žodiniam konfliktui pradėjo ją mušti rankomis ir po to spardyti kojomis. 2023 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo yra užfiksuotos šios aplinkybės ir tai, kad smurtą patyrė J. Č., Smurtą patyrusio asmens sužalojimai – lūžis, patinimas kraujosruva (mėlynė). Pažymėtos sužalojimų vietos – iš priekio ties karės pusės šonkauliu ir kaktoje, kairėje pusėje. Smurtą patyrusio asmens būsena – didelis susijaudinimas (1 t., b. l. 95-96). Nors ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui ir galutiniam įrodymų įvertinimui. Nagrinėjamu atveju būtent nukentėjusiosios įvykio vietoje policijos pareigūnams nurodytas aplinkybes, o ne papildomos apklausos metu ir teisme duotus parodymus patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas V. Č. kaltės klausimą, vadovaujasi būtent šiais nukentėjusiosios paaiškinimais.
Kad šonkaulių lūžiai atsirado būtent dėl smurtinių V. Č. veiksmų, o ne dėl pačios nukentėjusiosios nukritimo lipant iš baseino, patvirtina liudytojų M. R. bei A. L., J. K. bei P. G. parodymai. Nors visi šie liudytojai nematė, kaip V. Č. smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, tačiau patvirtino, kad nukentėjusioji jiems nurodė, jog kilus žodiniam konfliktui V. Č. pradėjo ją mušti rankomis ir po to spardyti kojomis. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti, kad teismo nuosprendis gali būti grindžiamas ne tik tiesioginiais, bet ir netiesioginiais įrodymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2005, 2K-32/2010, 2K-224/2014, 2K-14-895/2015, 2K-343-719/2018, 2K-229-495/2021).
2023 m. liepos 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023 m. birželio 1 d. 21:42:34 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino J. K., nurodė, kad kaimynų vaikas pribėgo, verkė, kad muša moterį, kad tėvas motiną muša, mama rėkia, kad greitosios reikia (1 t., b. l. 29-30). BIRT ataskaitų žiūryklėje dėl įvykio ROIK 0123000312346 užfiksuota, kad 2023 m. birželio 1 d., 21.45 val. registruotas įvykis dėl smurto artimoje aplinkoje pagal J. K. pranešimą, kuri nurodė, kad į kiemą atbėgo mažametis, kuris teigia, kad tėvas muša motiną. Nurodyta, kad smurtas artimoje aplinkoje pasitvirtino. Nukentėjusi J. Č., jai sužalota kakta, matomas patinimas, skundžiasi kairės pusės šono skausmais ties šonkauliais, su GMP 0893 išvyko į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) slaugytoja pranešė, kad 22.36 val. GMP į ligoninę pristatė J. Č., kuri paaiškino, kad namuose sumušė vyras. Diagnozuoti kairės pusės krūtinės ląstos 7,8 šonkaulių lūžimai, pneumotoraksas, poodinė emfizema, galvos sumušimas. Paguldyta gydymui į krūtinės chirurgijos skyrių (1 t., b. l. 101). Teisme apklaustas liudytojas (duomenys neskelbtini) gydytojas P. G. paaiškino, kad J. Č. buvo lūžę du šonkauliai ir plaučių sužalojimas, pacientė sakė, kad ją sumušė vyras. jiems tuo metu sako ligonis, jie fiksuoja anamnezę iš paciento žodžių. Liudytojas patvirtino, kad nebuvo matomi išoriniai sužalojimai ir nurodė, kad nėra jokių galimybių nustatyti, ar nukentėjusioji nukrito, ar ją spardė. 2023 m. liepos 13 d. kitų objektų apžiūros protokole, kuriuo apžiūrėti į 2023 m. birželio 1 d. įvykį reagavusių policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo įrašai užfiksuota, kaip nukentėjusioji atvykusiems pareigūnams pasako, kad ją sumušė vyras, turbūt sulaužė šonkaulius, atsakydama į klausimą, kur viskas vyko, nukentėjusioji nurodo, kad „čia, namie, koridoriuje“, pasako, kad ją mušė į šoną su kojom, rankom, į veidą, į šonkaulius. Užfiksuota kaip J. K. nurodo, kad barniai šiame name vyksta dažnai, ji teigė, kad atbėgo mergaitė, atsiklaupė ir sakė „padėkit prašau, mano mama miršta“, užfiksuota ir tai, kaip A. Č. pareigūnams pasako, kad vakare konfliktas peraugo į visa tai, pradėjo jie vienas kitą mušti. Nurodo, kad jis viso įvykio nematė, bet kai jis užėjo, jis (vyras) paėmė radiatorių, o ji jam nosį sumušė (1 t., b. l. 102-111). Iš esmės analogiškus parodymus apie tai, kokioms aplinkybėms esant J. Č. pasakė apie prieš ją atliktus smurtinius veiksmus, davė ir liudytojas, policijos pareigūnai M. R. bei A. L.. Be kita ko, apklaustas teisme M. R. nurodė, kad nukentėjusioji buvo neblaivi, pati to neneigė, tačiau ji orientavosi, pakankamai adekvačiai bendravo, buvo susierzinusi, pikta, bet, nepaisant isterijos dėl įvykusio konflikto, bendravo rišliai, atsakinėjo į klausimus ir buvo adekvati. Isterija pasireiškė rėkimu, klykimu, vienu kitu keiksmažodžiu, ji sakė, kad ją sumušė sutuoktinis, liudytojas nurodė ir tai, jog atsimena, kad ten buvo pastatomas baseinas, neaukštas, prie terasos, bet balų, ar kad namuose būtų šlapia, lyg moteris būtų ką tik maudžiusis baseine, jis neatsimena. Liudytojas A. L. apklaustas teisme parodė, kad moteris sakė, kad vyras jai trenkė į šoną, kad moteris atrodė tipinėje streso būsenoje, buvo adekvati, į šonus nevaikščiojo, tvarkingai dėstė mintis. Pastebėtina, kad vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti ir teisme, užfiksuota, jog nukentėjusioji paaiškinimus apie prieš ją atliktus smurtinius veiksmus teikė būdama visiškai adekvati, kalbėjo tyliai, tačiau suprantamai. Kad nukentėjusiosios policijos pareigūnams duoti paaiškinimai, o ne vėlesnių apklausų metu duoti parodymai yra teisingi, leidžia daryti ir ta aplinkybė, kad analogiškai apie jos atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus nukentėjusioji nurodė ir gydymo įstaigoje. 2023 m. birželio 5 d. klinikinės diagnozės pagrindime (surašė gydytojas P. G.) nurodyta, kad J. Č. skundėsi tuo, kad skauda kairį šoną. Traumos mechanizmas – buka jėga. Alkoholio/svaigalų naudojimas – ne, įstaigoms nepranešta. Ligos anamnezė: sumušė vyras. Pagrindinė diagnozė: dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. Komplikacijos: trauminis pneumotoraksas, trauminė poodinė emfizema (1 t., b. l. 134).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 7 d. specialisto išvadoje Nr. G 2027/2023(01) užfiksuota, kad remiantis J. Č. medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, kad J. Č. nustatyti kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžiai su nedideliu kiekiu kraujo ir pro kairiojoje krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl šonkaulių lūžių sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. J. Č. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu, t. y. smūginiu kieto buko daikto poveikiu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. Č. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (1 t., b. l. 138-139). Ekspertė Rasa Gaidienė, apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkiant, ir suduodant smūgius, parodžius fotonuotraukas iš parodymų patikrinimo vietoje, ekspertė nurodė, kad dokumentuose nebuvo aprašyta jokių nubrozdinimų, paaiškino, kad tuo atveju, jei žmogus būtų be drabužių, tada labiau tikėtina, kad liktų žymės, nes įvykio vietoje yra lentos, bet gali būti įvairių išimčių.
Kad šonkaulių lūžiai atsirado būtent dėl V. Č. smurtinių veiksmų, o ne nukentėjusiajai nukritus, lipant iš baseino, kaip kad akcentuoja kaltinamasis ir pati nukentėjusioji apklausiama teisme, be paminėtų įrodymų patvirtina ir liudytojos J. K. parodymai apie tai, kad pas ją atbėgusi nukentėjusiosios dukra atsiklaupusi ant kelių prašė pagalbos, sakė, kad mama miršta, kad ją primušė. Liudytoja nurodė, jog, kiek pamena, to vyro veidas buvo apdraskytas, ar jis buvo nukritęs, ar apdraskytas, nepasakys, bet kažkokios žaizdelės buvo. Ta šeima bendrauja rusiškai, ką sakė moteris, ji nepasakys, nes praėjo jau visi metai. Liudytoja patvirtino, kad moteris sakė „ty mne slamal riobra“, lietuviškai – „tu man sulaužei šonkaulius“, nurodė, kad ji nepastebėjo, kad prie baseino būtų šlapia, bėgdama kvietė greitąją, šnekėjo telefonu ir medicinos darbuotojos prašė užeiti į namus ir pažiūrėti situaciją. Svetainėje buvo sausa ir tvarkinga, balų nematė.
Tai, kad kaltinamasis yra agresyvus iš esmės patvirtina V. Č. ankstesnių teistumų turinys, praeityje jis net 5 kartus teistas už smurtinius nusikaltimus. Be to, kaltinamojo agresyvų elgesį įrodo J. Č. ir jos vaikų elgesys 2023 m. gegužės 19 d. atvykus policijos pareigūnams, nes buvo akivaizdu, kad J. Č. yra išsigandusi, kalbėjo tyliai, sakė policijos pareigūnams, kad išgėręs sutuoktinis yra agresyvus, ji, bijodama, kad jis nepradėtų konfliktuoti ir smurtauti, nuėjo miegoti į mažametės dukros A. kambarį ir dėl saugumo pasikvietė sūnų A.. Be to, policijos pareigūnams kaimynė J. K. sakė, kad barniai pas juos dažnai girdisi.
Tai, kad kaltinamasis elgiasi ne tik agresyviai, bet nesilaiko įstatymų reikalavimų, įrodo ir tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2023 m. gegužės 19 d. paskyrus kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų A. Č. ir J. Č., nesiartinti prie A. Č. ir J. Č. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. Č. ir J. Č., nesilankyti jų gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. birželio 1 d. kaltinamasis, nepaisydamas jam paskirtos kardomosios priemonės, (duomenys neskelbtini) galimai atliko smurtinius veiksmus dėl kurių yra teisiamas. Be to, 2023 m. birželio 1 d. policijos pareigūnams A. Č. nurodė, tai, kad, kai jis grįžo po mokyklos, vakare konfliktas peraugo į visa tai, pradėjo jie vienas kitą mušti, o J. K. nurodė, kad barniai pas juos dažnai girdisi, vyras visada buvo čia, taip pat ir paskutines dvi savaites (tai užfiksuota pareigūnų kūno kameromis), kas leidžia įtarti, kad kaltinamasis įžūliai pažeidinėjo jam paskirtą kardomąją priemonę.
Įvertinus išdėstytą, atsižvelgiant į tai, kad savo parodymus apie tai, kad neva ji, būdama neblaivi, lipdama iš baseino, susižalojo pati, nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu davė 2023 m. birželio 9 d., tai yra, po V. Č. apklausos (2023 m. birželio 8 d. papildomos įtariamojo apklausos), jos policijos pareigūnams duoti paaiškinimai atitiko kitus baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus aukščiau nurodytus įrodymus, įvertinus, kad byloje esantys duomenys patvirtina V. Č. esant agresyvaus būdo, o taip pat rodo, kad jis linkęs manipuliuoti nukentėjusiąja, darytina išvada, jog nukentėjusiosios pozicijos ir parodymų pakeitimą, jos teisme išdėstytą poziciją, kad ji savęs nelaiko nukentėjusiąja, analizuojamu atveju lėmė noras padėti savo sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės, baiminantis dėl savo pačios ir vaikų ateities. Tokias baimes nukentėjusioji išsakė ir teismo posėdžio metu, nurodydama, kad be vyro ji kenčia, gyvena nuosavame name, kuriame yra daug darbų, kurių ji negali pati pasidaryti, vaikai auga be tėvo, ji negali jų nuvežti į mokyklas, teigė, kad ji nėra finansiškai priklausoma nuo vyro, bet yra fiziškai priklausoma nuo vyro, jai labai sunku be jo ir ji prašė grąžinti jai vyrą namo.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad V. Č. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę J. Č., t. y. konflikto metu tyčia sudavė jai ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių rankomis ir kojomis į veido ir šono (šonkaulių) sritis, tokiais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai J. Č. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas jai kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžius su nedideliu kiekiu kraujo ir oro kairiojoje krūtinplėvės ertmėje, t. y. sužalojimą, kvalifikuojamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl, teismo manymu, kaltinamojo V. Č. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą tinkamai, o V. Č. kaltė įrodyta.
Bausmės skyrimas ir kardomosios priemonės
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. (BK 41 straipsnis) Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas neatsiejamas nuo bausmės individualizavimo ir suponuoja bausmės, adekvačios nusikalstamai veikai, ją padariusiojo asmenybei paskyrimą, kartu nepažeidžiant įstatymais ginamų vertybių.
BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.
BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė.
Skirdamas bausmes kaltinamajam V. Č., teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimai žmogaus sveikatai, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkina tai, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta kaltinamajam būnant apsvaigus nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. Č. – iki šiame nuosprendyje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo buvo teistas penkis kartus, dar vieną kartą teistas po jų padarymo, taip pat vieną kartą patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už baudžiamojo nusižengimo padarymą, dauguma ankstesnių jo padarytų nusikalstamų veikų yra smurtinio pobūdžio (2 t., b. l. 142-146), administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 147), aktualiais SODRA duomenimis dirbantis, iš ikiteisminio tyrimo metu pateiktos (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. Č. buvo atlikta potraukio alkoholiui blokavimo procedūra, leidžianti pašalinti norą vartoti alkoholinius gėrimus 1 metus (2 t., b. l. 109).
Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant arešto bausmę, jos dydį nustatant didesnį už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis), o už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskiriant vienintelę sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, bausmės terminą nustatant artimą sankcijos vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, paskirto už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį švelnesnės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos arešto bausmės, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis V. Č. yra jau ne kartą teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas sveikatai, praeityje jam buvo ne kartą skirtos laisvės atėmimo ir arešto bausmės, tačiau tai nesulaikė jo nuo naujų panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymo, pridedamos bausmės dalį nustatant didesnę už arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą, vidurkį. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, bendrinant bausmes, švelnesnė arešto bausmė keičiama griežtesne laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Tokiu būdu V. Č. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis V. Č. anksčiau buvo ne kartą teistas už kitas smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir už šių veikų padarymą jam būdavo skiriamos realios arešto arba laisvės atėmimo bausmės, tačiau teismas įvertina, kad po šioje byloje aptariamų nusikalstamų veikų padarymo kaltinamasis dėjo pastangas koreguoti savo elgesį, įgijo profesinę kvalifikaciją, įsidarbino ir šiuo metu dirba, taip pat atliko potraukio alkoholiui blokavimo procedūrą. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad jie yra susituokę, skirtis neketina, abu nori toliau gyventi kartu, nukentėjusioji ne kartą nurodė, kad be V. Č. buitis jai buvo itin sunki, ji negali viena užsiimti ir namo, ir vaikų priežiūra, nuo to kenčia tiek ji, tiek vaikai. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis kartu su nukentėjusiąja augina ir savo mažametę dukrą E. Č. (gim. (duomenys neskelbtini)), todėl tikėtina, jog tokio amžiaus vaiko psichologinei sveikatai gali turėti įtakos tai, kad tėvas ilgą laiką negyvena kartu. Taip pat svarbu paminėti, kad kaltinamajam bylos nagrinėjimo metu apie 9 mėnesius buvo taikoma kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, per tą laiką nebuvo gauta duomenų, kad kaltinamasis būtų padaręs intensyvios priežiūros dienotvarkės sąlygų pažeidimų, jis dalyvavo teismo posėdžiuose, nuo teismo nesislapstė, baudžiamajam procesui netrukdė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartimi buvo netenkintas prokurorės prašymas kaltinamajam paskirti kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios J. Č., vietoje to jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir leista vėl gyventi su šeima. Nuo to laiko teismas negavo duomenų, kad kaltinamasis būtų pažeidęs jam paskirtą kardomąją priemonę, padaręs naujų nusikalstamų veikų ar kitaip kėlęs pavojų savo šeimos nariams. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas vertina, kad bausmės tikslai kaltinamojo V. Č. atžvilgiu šiuo metu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neatimant iš jo galimybės dirbti ir būti su šeima, todėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam 3 metų laikotarpiui. Siekiant užtikrinti bausmės tikslus bei užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui, kaltinamajam V. Č. skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas kaltinamojo V. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gegužės 18 d., 23.50 val., iki 2023 m. gegužės 19 d., 16.34 val. (1 t., b. l. 52-54, 59-60) (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
V. Č. padarytos nusikalstamos veika yra smurtinio pobūdžio, padarytos prieš šeimos narius – žmoną ir posūnį, todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta ir kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo.
V. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikintina.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 1 885,06 Eur turtinės žalos, kuri susidarė dėl nukentėjusiosios J. Č. gydymo, bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (1 t., b. l. 114-115). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas 2023 m. lapkričio 21 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad J. Č. VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dienomis buvo suteiktos gydymo paslaugos dėl didžiosios krūtinės ląstos traumos, kai būklė sudėtinga (pagrindinė diagnozė: dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai). Paslaugų kaina – 1 885,06 Eur (1 t., b. l. 116).
Išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad kaltinamasis V. Č., 2023 m. birželio 1 d., apie 21.42 val., panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiosios J. Č. atžvilgiu, padarė jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent kairiųjų VII ir VIII šonkaulių lūžius su nedideliu kiekiu kraujo ir oro kairiojoje krūtinplėvės ertmėje. Taigi, turtinė žala, kurią patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiosios J. Č. dauginių šonkaulių lūžių gydymo, yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistinas atlyginti iš kaltinamojo V. Č. pilna apimtimi.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Nors šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto. Tokiu atveju civilinis ieškovas turi teisę reikalauti procesinių palūkanų nuo teismo sprendimo, nustatančio konkretų nusikalstama veika padarytos žalos dydį, įsiteisėjimo (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-144/2014, Nr. 2K-4-699/2015; 2K-352-976/2018, 2K-P-75-788/2019). Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo V. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai, kartu su 1 885,06 Eur turtinės žalos atlyginimu priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kurioje nurodyta, kad dėl kaltinamajam V. Č. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybė patyrė 383,76 Eur išlaidų (3 t., b. l. 136). Taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 24 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (patikslinta), kurioje nurodyta, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. Č. susidarė 725,00 Eur dydžio išlaidos.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamojo V. Č. gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, kadangi kaltinamasis V. Č. tuo metu atliko arešto bausmę, teismo posėdyje jis nurodė, kad jam yra reikalingas gynėjas, tačiau jo galimybės jį susirasti yra apsunkintos. Kaltinamojo V. Č. gynėju teisme buvo paskirtas advokatas Ramūnas Vanagas. Tuo tarpu nukentėjusiajam A. Č. atstovas advokatas buvo paskirtas vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, teismui nustačius, kad kaltinimas yra susijęs su nusikaltimais žmogaus sveikatai ir nukentėjusysis yra nepilnametis. Nukentėjusiojo atstovu teisme buvo paskirta advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų buvo laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, paprastai nebūdavo priteistinos.
Tačiau pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo V. Č. turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra gana jauno, darbingo amžiaus, šiuo metu dirbantis, tokiu būdu teismas neturi pagrindo išvadai, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sunki, kad šių išlaidų išieškojimas jam būtų neproporcingai didelė finansinė našta, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. pažymoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodytos 383,76 Eur išlaidos bei 2024 m. liepos 24 d. pažymoje Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodytos 725,00 Eur išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo V. Č..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, kuriame įrašyti BPC garso įrašai ir „Body“ kamerų vaizdo įrašai, bei kompaktinis diskas su nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos įrašu, saugomi vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo viršelio – paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, V. Č. paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežčiausios bausmės – laisvės atėmimo, paskirtos už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą, pridedant dalį švelnesnės už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos arešto bausmės, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, arešto bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir paskirti V. Č. galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui paskiriant jam šiuos įpareigojimus ir draudimus:
1) įpareigoti tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
2) uždrausti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu išvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) uždrausti visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti V. Č. į bausmę jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. gegužės 18 d., 23.50 val., iki 2023 m. gegužės 19 d., 16.34 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Paskirti V. Č. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.
V. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. Č. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 885,06 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 6 centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.
Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 7 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nurodytas 383,76 Eur išlaidas bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. liepos 24 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (patikslinta) nurodytas 725,00 Eur dydžio išlaidas, ir jas priteisti iš V. Č. valstybės naudai pilna apimtimi.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, kuriame įrašyti BPC garso įrašai ir „Body“ kamerų vaizdo įrašai, bei kompaktinį diską su nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos įrašu, saugomus vokuose, prisegtuose prie bylos 2 tomo viršelio – palikti saugoti byloje.
Išaiškinti V. Č., kad asmuo, kuriam skirtas bausmės vykdymo atidėjimas privalo: atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. (0 5) 212 3551).
Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.