Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.1; 1.3.2.9.10.10; 1.3.9.2.2; 1.3.9.3; 3.2.3.1; 3.2.6.1

2021 m. lapkričio 8 d.

atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) atstovėms direktorei A. S., advokatei L. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. S. ieškinį atsakovui Panevėžio lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini) dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydama panaikinti atsakovo 2021-05-17 įsakymą Nr. P-123 „Dėl D. S. darbo sutarties nutraukimo“ Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo, grąžinti ieškovę į buvusį darbą, priteisti išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė ieškinyje nurodė, ji ir jos atstovas advokato padėjėjas G. Pikelis teismo posėdžių metu paaiškino, kad 2021-05-18 ieškovė buvo supažindinta su Panevėžio lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) 2021-05-17 direktorės įsakymu Nr. P-123 „Dėl D. S. darbo sutarties nutraukimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo buvo nutraukta 2018-12-31 darbo sutartis Nr. DS-33 (tęstinė 2014-08-22 Nr. 275), sudaryta su D. S., nustatant, kad ieškovei 2021-05-18 (paskutinę darbo dieną) būtų išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir 29,15 darbo dienų piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Įsakyme nurodyta, kad 2021-05-12 iš Pedagogų registro buvo gauta informacija apie tai, kad Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) pedagogė D. S. neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo, t. y. D. S. buvo teista už sunkų nusikaltimą (Panevėžio apygardos teismo 2013-03-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-48-350/2013, prieš tai ieškovė buvo išteisinta – Panevėžio apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-220-337/2012). Įsakyme nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą, mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Taip pat Įsakyme nurodyta, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Apsaugos pagrindų įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose. Ieškovės atleidimo pagrindas Įsakyme nurodytas DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo.

2. Ieškovė Įsakymą apskundė Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau – DGK). DGK 2021-07-14 priėmė sprendimą darbo ginčo byloje Nr. APS-118-11655/2021, kuriuo ieškovės skundą atmetė.

3. Ieškovė pažymėjo, jog, vadovaujantis 2017-06-30 įstatymu Nr. XIII-592 (TAR, 2017, Nr. 2017-12081) nustatyta, kad Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-592 (įsigaliojo nuo 2018-01-01). Atsižvelgiant į tai, kad joks apkaltinamasis nuosprendis po 2018-01-01 ieškovės atžvilgiu nėra priimtas ir nėra įsigaliojęs, Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkto norma taikyta nepagrįstai.

4. Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (redakcija iki 2019-04-20) buvo įtvirtinti darbo apribojimai asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, už vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, vaiko pirkimą arba pardavimą, taip pat už kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus prieš vaikus ar už analogiškas veikas, numatytas kitų valstybių baudžiamuosiuose įstatymuose, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas. Joks apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamų veikų prieš vaikus ieškovės atžvilgiu nėra priimtas ir nėra įsiteisėjęs, o Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies redakcija, įsigaliojusi po 2019-04-20, kurioje praplėstas asmenų ratas, išbraukiant žodžius „prieš vaikus“, ieškovės atžvilgiu negalėjo būti taikoma, kadangi naujai priimtų teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis.

5. DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Jokiu teismo sprendimu arba teismo nuosprendžiu ieškovei ir nėra apribota arba atimta teisė dirbti pagal įgytą išsilavinimą, todėl šis atleidimo pagrindas yra nepagrįstas, neteisėtas ir negalėjo būti taikomas. Pažymėjo, jog Pedagogų registras veikia nuo 2010-09-01, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu tik 2021-05-12 šiame registre atsirado įrašas apie asmens teistumą, sukeliantis Ieškovei neigiamas pasekmes atgaline tvarka, nors apie baudžiamosios bylos baigtį dar 2014 metais buvo pateikta informacija žiniasklaidoje (2014-01-08 Lietuvos rytas).

6. Ieškovės atžvilgiu 2013 metais buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, tačiau jau 2018 metais teistumas išnyko. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalies 3 punktą 5 metus turinčiais teistumą laikomi asmenys, teisti už sunkų nusikaltimą. BK 97 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suėjus šiame straipsnyje nustatytiems terminams teistumas išnyksta ir asmenys laikomi neteistais. Teisėje greta non bis in idem principo, galioja ir ordre public principas, kuris neleidžia vertinti išnykusio teistumo, jei tai pažeidžia pagrindines asmens laisves. Kaip jau minėta, Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip kaip jie įtvirtinti, paneigiant BK 97 straipsnio 6 dalies nuostatas, pažeidžia pagrindines asmens laisves, todėl negali būti taikomi.

7. Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, atsiliepime, teismo posėdžių metu atsakovo atstovės nurodė, kad ieškovė įsidarbino pas atsakovą pagal 2014-08-22 darbo sutartį Nr. 275, dirbti pradėjo nuo 2014-08-25; darbo sutartis buvo keista 2018-12-31 darbo sutartimi Nr. DS-33 ir jos priedais. Apie savo buvusį nuteisimą už sunkų tyčinį nusikaltimą ieškovė atsakovo neinformavo, nuosprendžio atsakovui nepateikė. Apie darbuotojos buvusio nuteisimo faktą už sunkų tyčinį nusikaltimą pirminę informaciją darbdavys sužinojo 2021-05-12, gavęs elektroninį laišką iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, o patikslintą informaciją sužinojo 2021-05-17. Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2021-05-18, vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

8. Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) nuostatų, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2019-08-22 sprendimu Nr. 1-291, 9 punktas reglamentuoja, kad atsakovas yra ikimokyklinio ugdymo mokykla, 11 punktas – kad lopšelis-darželis vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas. Nuostatų 16.1 papunktyje nustatyta, kad pagrindinė šios įstaigos švietimo veiklos rūšis – ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymas; 16.2.1 papunktyje nurodyta – priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymas. Mano, kad mokytojui, atliekančiam savo darbo pareigas šioje įstaigoje, reputaciniai reikalavimai yra labai aukšti. Atsakovo pareigos, kaip numatyta minėtų nuostatų 21 punkte, yra užtikrinti jam pavestų tikslo ir uždavinių įgyvendinimą, priskirtų funkcijų kokybišką atlikimą. Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2018-01-02 įsakymu Nr. V-l, 2 punktas numato, kad lopšelis-darželis vykdo ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų ugdymą; 39 punktas numato, kad vaikų ugdymas grindžiamas, be kitų principų, ir geriausių vaiko interesų prioritetiškumo principu.

9. 2021-05-12 atsakovas gavo informaciją elektroniniu paštu iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ĮKNR patikra Pedagogų registre) apie tai, kad pas jį dirbantis pedagogas (nurodytas jo identifikavimo numeris) neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo. Gavusi tokią informaciją, įstaiga nedelsdama 2021-05-12 raštu Nr. SD-93 (1.18) prašė patvirtinimo apie pedagogės teistumą iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas). Departamentas 2021-05-17 raštu Nr. 9R-T-75 „Dėl D. S.“ patvirtino, kad Pedagogų registre pateikta informacija apie pedagogę yra teisinga, kad įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro (toliau – ĮKNR) 2021-05-17 duomenimis D. S. 2013-03-21 buvo pripažinta kalta Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką „Sukčiavimas“, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų. Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punktu, asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis „teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas <...>“; vadovaujantis Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punktu, toks asmuo negali dirbti mokytoju; vadovaujantis Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, „asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už <...> kitus tyčinius sunkius ar labai sunkius nusikaltimus <...>, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas <...>“ draudžiama dirbti su vaikais.

10. Papildomai atsakovas 2021-05-17 raštu Nr. SD-94 (1.18) kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrių, prašydama teisinės konsultacijos, ar svarūs yra teisiniai pagrindimai dėl darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo, nurodyti Departamento 2021-05-17 atsakyme įstaigai. Įstaiga gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2021-05-18 atsakymą „Dėl darbuotojo atleidimo“, kuriame buvo išdėstyti norminių aktų reikalavimai, tame tarpe ir apie draudimą dirbti mokytoju asmeniui, nuteistam už tyčinę nusikalstamą veiką (Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, galiojusi iki 2018-01-01, taip pat ir darbuotojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu (2013-03-21)).

11. Taigi, darbdavys (atsakovas), paaiškėjus aplinkybei apie darbuotojos mokytojos nuteisimą už sunkų tyčinį nusikaltimą, patikrinęs ir pasitikslinęs informaciją, vykdė imperatyvius įstatymų normų reikalavimus – Švietimo įstatymo 48 straipsnio, 5¹ straipsnio, Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio reikalavimus, todėl, vadovaudamasis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2021-05-17 įsakymu Nr. P-123 nuo 2021-05-18 nutraukė darbo sutartį su ieškove. Ieškovė su įsakymu supažindinta 2021-05-18, susipažinimą patvirtino savo parašu, su ieškove 2021-05-18 buvo pilnai atsiskaityta. Darbo sutarties nutraukimo procedūra atlikta tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus, per 5 darbo dienas, kaip reikalauja DK 60 straipsnio 2 dalis. Ieškovė nei atleidimo procedūros, nei tinkamo atsiskaitymo su ja nutraukiant darbo sutartį neginčija.

12. Pažymėjo, jog atsakovo atliktą darbo sutarties nutraukimą su ieškove vertino darbo ginčus nagrinėjanti institucija (DGK). DGK 2021-07-14 sprendimu įvertino atleidimą iš darbo kaip įvykdytą tinkamai ir pagrįstai, todėl D. S. prašymo dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu netenkino. Atsakovas sutinka su DGK sprendimu.

13. Papildomai pažymėjo aplinkybę, kad ieškovė ne visada tinkamai vykdė savo darbines pareigas. Ieškovei buvo skirtas darbdavio įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Darbuotoja buvo įspėjama dėl to, kad nevykdė savo tiesioginių funkcijų – veiklų planavimo, refleksijos apie ugdymo rezultatus dokumentų pildymo.

14. Atkreipė dėmesį, jog reputacinis reikalavimas nebūti nuteistam už tyčinį nusikaltimą galiojo visą laiką, t. y. ir iki 2018-01-01, ir po šios datos. Konkrečiai, Švietimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2011-09-01 iki 2013-11-01, t. y. ieškovės nuteisimo, nuosprendžio įsiteisėjimo 2013-03-21 metu) 48 straipsnio „Teisė dirbti mokytoju“ 8 dalis ir 8 dalies 2 punktas nustato, kad Mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Tokį manymą patvirtina ir Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 1 punkto turinys. Be to, nepriekaištingos reputacijos reikalavimą ieškovei numatė ir įstaigos Etikos kodeksas, patvirtintas įstaigos direktorės 2015-03-12 įsakymu; su įstaigos Etikos kodeksu ieškovė supažindinta pasirašytinai (Etikos kodeksas ir įrodymai apie ieškovės supažindinimą su juo – pateikti į darbo bylą). įstaigos Etikos kodekso 10-me punkte „Pavyzdingumo principas“ papunktyje 10.1 yra numatyta, kad darbuotojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

15. Nurodė, jog Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 8 dalis nustato, kad, jeigu asmuo, kuriam taikytini šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai, priimamas dirbti ar užsiimti šiame straipsnyje nurodytų paslaugų teikimo veikla ir paaiškėja, kad jis pateikė melagingus ar tikrovės neatitinkančius duomenis apie save, su juo nutraukiama paslaugų sutartis dėl paslaugų teikimo vaikui. Asmenys, kurie priimti į darbą ar savanoriškai veiklai nepaisant šiame straipsnyje nustatytų darbo apribojimų, nedelsiant nušalinami nuo kontaktų su vaikais ir atleidžiami iš darbo atitinkamai Lietuvos Respublikos darbo kodekse arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka, su jais nutraukiama savanoriškos veiklos sutartis. Už šių reikalavimų laikymąsi yra atsakingas darbdavys ir paslaugų gavėjas.

16. Darbdavys, sužinojęs apie darbuotojos teistumą už sunkų ir tyčinį nusikaltimą, privalėjo elgtis pagal teisės aktų reikalavimus – nutraukti darbo sutartį su darbuotoja (Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 8 dalis). Tai darbdavys ir atliko. Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas darbo su vaikais apribojimas darbdaviui yra imperatyvus reikalavimas. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį, įvykdė norminiuose aktuose jam numatytą pareigą.

17. Darbo sutarties nutraukimui neturėjo įtakos aplinkybė, ar ieškovės padarytas nusikaltimas buvo „prieš vaikus“, ar „ne prieš vaikus“, nes reikšminga darbo sutarties nutraukimui aplinkybė buvo ta, kad ieškovės padarytas nusikaltimas buvo tyčinis, sunkus, dėl ko jai įstatymai draudžia dirbti mokytoja, dirbti su vaikais.

18. Atsakovo teigimu, švietimo įstaigoje dirbančios mokytojos (ieškovės) atleidimui pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą pakaktų taikyti ir vien Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Darbdavys šia norma (Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu) ir vadovavosi savo 2021-05-17 įsakyme Nr. P-123 dėl darbo sutarties nutraukimo.

19. Nors nuosprendyje ir neapribota bei neatimta ieškovės teisė dirbti pagal įgytą išsilavinimą, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis yra reikšmingas darbo santykių nutraukimui kitu aspektu: tuo aspektu, kad yra toks faktas, kad yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo ieškovė buvo nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimą, ir dėl to nebegali dirbti mokytojos darbo, darbo su vaikais. Tokios aplinkybės atitinka DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkto sudėtį.

20. Nuteisimas už tyčinį ir sunkų nusikaltimą turėjo lemiamos įtakos nuteisto asmens reputacijai, kuri ypač svarbi dirbant mokytoja. Dėl to ieškovė nebeatitiko mokytojui keliamų reikalavimų, jos darbo sutartis tuo pačiu ir prieštaravo įstatymams. Tokios aplinkybės atitinka ir DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto sudėtį.

21. Manė, jog nėra svarbi ieškovės nurodoma ta aplinkybė, kad Pedagogų registras veikia nuo 2010-09-01, nes informacija apie asmenų teistumus kaupiama kitame registre – ĮKNR. Pedagogų registro valdytoja yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Sprendimus dėl registrų integracijos ir sąveikos, dėl galimybės gauti duomenis apie teistumą priima ne atsakovas. Pedagogų registre buvo paskelbta informacija, kad 2021-05-10 Pedagogų registre realizuota galimybė tikrinti, ar asmuo, kuris užima arba pretenduoja užimti pedagoginę pareigybę, atitinka įstatymuose nustatytus reikalavimus dėl teistumo, o teistumo duomenys gaunami iš ĮKNR.

22. Teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais, bet reikalavimas mokytojui būti nepriekaištingos reputacijos neturi atitikti teistumo termino. Reikalavimas mokytojui, dirbančiam su vaikais, būti nepriekaištingos reputacijos yra kitos apimties ir kitokio pobūdžio nei teistumas. Tokiu atveju, kai asmuo buvo nuteistas už tyčinį sunkų nusikaltimą, manome, jo reputacija dėl darbo su vaikais yra susigadinama neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą. Švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje įtvirtinti reputaciniai reikalavimai mokytojui, dirbančiam su vaikais, yra pagrįsti ir teisėti, juk vaikų interesai ginami prioritetiškai, ir tokie reputaciniai reikalavimai nepažeidžia pagrindinių asmens laisvių.

23. Pažymėjo, kad ieškovė nevykdė sąžiningumo ir bendradarbiavimo principų bei DK 25 straipsnyje numatytos pareigos laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą, nes pati darbdaviui nepasisakė ir neinformavo darbdavio apie savo atžvilgiu priimtą įsiteisėjusį nuosprendį už tyčinį sunkų nusikaltimą, pati po nuteisimo neįvertino savo reputacijos, reputacinių reikalavimų ir savo galimybių dirbti su vaikais.

24. Manė, kad ieškovė suteikė pirmenybę savo norui dirbti po nuteisimo toliau, bet jos noras dirbti su vaikais po tokio nuosprendžio pažeidė kitų asmenų – vaikų teises ir įstatymo saugomus interesus. Vaikų interesai turi būti ginami prioritetiškai, ir teisė pasirinkti darbą nėra svarbesnė. Ieškovė gali pasirinkti kitus darbus, ne darbą su vaikais.

25. Jokio darbuotojos diskriminavimo, apie kurį ieškovė rašo ieškinyje, nebuvo. Teisėtas ir pagrįstas darbo sutarties nutraukimas, kai yra imperatyvus įstatymo reikalavimas darbdaviui tą padaryti, prioritetiškai saugant vaikų interesus, negali būti laikomas diskriminavimu.

26. Pažymėjo, kad ieškovė yra padariusi tyčinį nusikaltimą, taigi ji pati, veikdama tyčia, ir nulėmė galimas jai pasekmes įvairiose socialinio gyvenimo srityse. Tame tarpe ji pati nulėmė ir tolesnį dalinį savo darbo teisės realizavimą – nebegalėjimą dirbti su vaikais. Tačiau ieškovė turi teisę dirbti su suaugusiais, ir, pagal savo edukologijos magistro kvalifikacinį laipsnį gali dirbti su suaugusiais. Taipogi gali dirbti įvairius kitus darbus. Taigi, darbų pasirinkimo teisę ieškovė turi.

27. Darbo sutarties nutraukimas tokiu atveju negali būti vertinamas kaip nubaudimas asmens antrą kartą, nes 1) tai nėra nubaudimas, nėra sankcija; darbo sutarties nutraukimas – tai yra DK numatyta darbdavio teisė, o kartais ir pareiga; 2) darbo santykius reglamentuoja ne baudžiamoji teisė, o kita teisės šaka – darbo teisė ir darbo teisės norminiai aktai, ir jie pagrįstai numato situacijas, kai nuteistas asmuo nebegali dirbti tam tikro darbo. į „teistumo“ pasibaigusius santykius nėra „įsiterpiama“, nes nepriekaištingos reputacijos reikalavimas iš mokytojo, dirbančio su vaikais, yra kitokios reikšmės ir trukmės, negu teistumas. Be to, į „teistumo“ pasibaigusius santykius nebuvo „įsiterpta“, nes darbdavys jam DK ir kitų įstatymų numatytas teises ir pareigas gali realizuoti tik tada, kai sužino reikšmingus faktus – šiuo atveju, kai darbdavys sužinojo apie ieškovės nuteisimą už tyčinį sunkų nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas.

28. Ieškovė įsidarbino pas atsakovą pagal 2014-08-22 darbo sutartį Nr. 275, dirbti pradėjo nuo 2014-08-25 (duomenys neskelbtini) pedagoge; darbo sutartis buvo keista 2018-12-31 darbo sutartimi Nr. DS-33 ir jos priedais. Apie savo buvusį nuteisimą už sunkų tyčinį nusikaltimą ieškovė atsakovo neinformavo, nuosprendžio atsakovui nepateikė.

29. 2021-05-12 atsakovas gavo informaciją elektroniniu paštu iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ĮKNR patikra Pedagogų registre) apie tai, kad pas jį dirbantis pedagogas (nurodytas jo identifikavimo numeris) neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų dėl teistumo.

30. 2021-05-12 raštu Nr. SD- 93 (1.18) atsakovas kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. Departamentas 2021-05-17 raštu Nr. 9R-T-75 „Dėl D. S.“ patvirtino, kad Pedagogų registre pateikta informacija apie pedagogę yra teisinga, kad įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro 2021-05-17 duomenimis D. S. 2013-03-21 buvo pripažinta kalta Panevėžio apygardos teismo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už nusikalstamą veiką „Sukčiavimas“, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų.

31. Atsakovas 2021-05-17 raštu Nr. SD-94 (1.18) kreipėsi į Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyrių, prašydamas teisinės konsultacijos, ar svarūs yra teisiniai pagrindimai dėl darbo sutarties su darbuotoja nutraukimo, nurodyti Departamento 2021-05-17 atsakyme įstaigai. Įstaiga gavo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus 2021-05-18 atsakymą „Dėl darbuotojo atleidimo“, kuriame buvo išdėstyti norminių aktų reikalavimai, tame tarpe ir apie draudimą dirbti mokytoju asmeniui, nuteistam už tyčinę nusikalstamą veiką (Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, galiojusi iki 2018-01-01, taip pat ir darbuotojo atžvilgiu priimto apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo metu (2013-03-21)).

32. 2021-05-17 atsakovo direktorės įsakymu Nr. P-123 „Dėl D. S. darbo sutarties nutraukimo“ buvo nutraukta 2018-12-31 darbo sutartis Nr. DS-33 (tęstinė 2014-08-22 Nr. 275) sudaryta su D. S., nustatant, kad ieškovei 2021-05-18 (paskutinę darbo dieną) būtų išmokėtas visas jai priklausantis darbo užmokestis ir 29,15 darbo dienų piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Įsakyme nurodyta, kad pagal Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 48 straipsnio 8 dalies 2 punktą, mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Taip pat Įsakyme nurodyta, jog Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Apsaugos pagrindų įstatymas) 30 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra įtvirtinta, asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose.

33. Ieškovė Įsakymą apskundė Lietuvos Respublikos Darbo inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisijai (toliau – DGK). DGK 2021-07-14 priėmė sprendimą darbo ginčo byloje Nr. APS-118-11655/2021, kuriuo ieškovės skundą atmetė.

34. Nagrinėjamoje byloje keliamas asmens, nuteisto už tyčinės veikos padarymą, galimybės dirbti mokytoju pagrįstumo klausimas.

Dėl Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio taikymo

35. Ieškovė prašo teismo panaikinti atsakovo 2021-05-17 įsakymą Nr. P-123 motyvuodama tuo, kad Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkto norma ieškovei taikyta nepagrįstai, kadangi ji įsigaliojo 2018-01-01 ir taikoma tik po šios datos priimtiems sprendimams ar nuosprendžiams, o ieškovės teistumas 2018-01-01 jau buvo išnykęs.

36. Švietimo įstatymo 48 straipsnyje reglamentuota asmens teisė dirbti mokytoju. Iš šio įstatymo redakcijų, galiojusių iki 2018-01-01, matyti, kad mokytoju negalėjo dirbti asmuo, nuteistas už bet kokią tyčinę nusikalstamą veiką. Nuo 2018-01-01 įsigaliojo įstatymo pakeitimai, kad asmuo, dirbantis mokytoju, privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Įstatymų leidėjas Švietimo įstatymo 5¹ straipsnyje įtvirtino nepriekaištingos reputacijos, taikomos mokytojams, kriterijus. Minėto straipsnio 1 punkte nurodyta, kad Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jei jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas. Vadovaujantis 2017-06-30 įstatymu Nr. XIII-592 (TAR, 2017, Nr. 2017-12081) nustatyta, kad Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punkte įtvirtinta nuostata taikoma tais atvejais, kai apkaltinamasis teismo nuosprendis buvo priimtas įsigaliojus įstatymui Nr. XIII-592 (nuo 2018-01-01).

37. Vienas iš reikalavimų teisėkūros subjektams yra teisinės valstybės, teisinio saugumo principas (Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatyme, nei poįstatyminiuose aktuose negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Savo nutarimuose Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad, teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo (Konstitucinio Teismo 2007-11-29, 2001-07-1212, 2001-01-11 nutarimai). Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2013-03-21 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta padariusi BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką „Sukčiavimas“. Taigi, ieškovės atžvilgiu nuosprendis priimtas ir įsiteisėjo iki 2018-01-01, todėl, teismo vertinimu, ieškovės nuomonė, kad ši įstatymo nuostata ieškovei negalėjo būti taikoma, yra pagrįsta.

Dėl Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio

38. Atsakovo 2021-05-07 įsakyme Nr. P-123 taip pat vadovautasi Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame yra įtvirtinta, jog asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už sunkius nusikaltimus, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs ar panaikintas, draudžiama dirbti švietimo paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose. Ši nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo įstatymu (toliau – Pakeitimo įstatymas) ir įsigaliojo nuo 2018-07-01. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatyta, jog asmenys, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 30 straipsnio 1 dalyje, dirbantys Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimantys savanoriška veikla, privalo nedelsdami nutraukti darbo sutartį ar vykdomą savanorišką veiklą.

39. Teismas nesutinka su ieškovės motyvais, kad Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktas jai negalėjo būti taikomas, nes tai reikštų atgalinį teisės akto taikymą. Skirtingai nei Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio taikymo reglamentavime, Pakeitimo įstatyme nėra numatyta, kad kuri nors pakeista Apsaugos pagrindų įstatymo nuostata būtų taikoma po šio įstatymo priimtiems ir įsiteisėjusiems teismo nuosprendžiams. Priešingai, Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo įsigaliojimo dieną (2018-07-01) darbdavys turi pareigą pareikalauti iš asmenų, dirbančių Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus darbus ar užsiimančių savanoriška veikla, pristatyti darbdaviui ar savanoriškos veiklos organizatoriui pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį. Taigi, 2018-07-01 darbdaviui buvo aktuali informacija būtent apie buvusius teistumus, atsiradusius iki 2018-07-01. Todėl atsakovas, vadovaudamasis Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu atleidžiant ieškovę, veikė teisėtai ir pagrįstai.

Dėl Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies

40. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo (akto redakcija galiojusi nuo 2011-07-01 iki 2018-01-01) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, nuteistas už tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi, reikalavimas asmeniui, norinčiam tapti mokytoju, būti neteistam už tyčines veikas (nepriklausomai nuo jų sunkumo) egzistavo tiek sudarant 2014-08-22 darbo sutartį Nr. 275, tiek ją keičiant 2018-12-31.

41. Švietimo įstatymo (redakcija įsigaliojusi 2018-01-01 ir šiuo metu galiojanti) 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra teistas už sunkų ir (ar) labai sunkų nusikaltimą, neatsižvelgiant į tai, ar teistumas yra išnykęs, ar panaikintas, ar teistas už kitą tyčinį nusikaltimą, – jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas (Švietimo įstatymo 5¹ straipsnio 1 punktas). Taigi, įstatymo reikalavimas nebūti teistam už tyčinius nusikaltimus egzistavo ir darbo sutarties nutraukimo momentu.

42. DK 25 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad darbo sutarties šalys privalo viena kitai laiku pranešti apie bet kokias aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą, vykdymą ir nutraukimą. Ši informacija turi būti pateikta teisinga, nemokamai ir darbo sutarties šalių nustatytais protingais terminais. Perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu (DK 25 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad darbo sutarties sudarymo metu 2013-03-21 nuosprendžio atsakovui nepateikė, motyvuodama tuo, jog apie šį nuosprendį „visi žinojo“, apie jį buvo pranešta per žiniasklaidos priemones. Kaip matyti iš DK reglamentavimo, darbo sutarties šalis tiek dokumentus, tiek informaciją turi pateikti raštu visais atvejais, nepriklausomai nuo tos informacijos viešo (ne)žinomumo. Todėl šiuo atveju teismas konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos teisingai informuoti darbdavį apie aplinkybes, galinčias reikšmingai paveikti sutarties sudarymą.

Dėl DK 60 straipsnio 1 dalies

43. Minėta, kad Švietimo įstatyme įtvirtinti mokytojui keliamos nepriekaištingos reputacijos kriterijai. Vadovaujantis šiais kriterijais sprendžiama, ar asmuo dėl savo moralės gali eiti mokytojo pareigas. Reputacijos kriterijai – imperatyvioji teisės norma. Įstatyme nei darbo sutarties sudarymo metu, nei darbo sutarties nutraukimo metu nebuvo numatyta išlygų asmenims, nuteistiems už tyčinius nusikaltimus, sprendžiant galimybės dirbti mokytoju klausimą. Todėl ieškovė, įsiteisėjus 2013-03-21 teismo nuosprendžiui, kuriuo ji buvo nuteista už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, prarado galimybę dirbti mokytoja. Tai, kad darbo sutartis su ieškove vis dėlto buvo sudaryta, nekeičia fakto, kad ieškovė nei sudarant darbo sutartį, nei ją nutraukiant neatitiko nepriekaištingos reputacijos kriterijaus.

44. Nagrinėjamu atveju ieškovės darbo sutartis buvo nutraukta vadovaujantis Švietimo įstatymo 5¹ straipsniu, 48 straipsnio 8 dalimi, Apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu. DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai įsiteisėja teismo sprendimas arba teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios negali dirbti darbo. Minėta, kad Panevėžio apygardos teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013-03-21, darbo sutartis sudaryta 2014-08-22, t. y. nuosprendis įsiteisėjo dar iki sudarant darbo sutartį. Be to, nuosprendžiu ieškovei buvo paskirta bauda, o baudos paskyrimas netrukdytų ieškovei dirbti. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad 2014-08-22 sudaryta darbo sutartis negalėjo būti nutraukta pagal DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kadangi po darbo sutarties sudarymo ieškovės atžvilgiu neįsiteisėjo joks teismo sprendimas, kuriuo ji būtų nubausta bausme, dėl kurios ji negalėtų dirbti darbo.

45. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad darbo sutartis privalo būti nutraukta be įspėjimo, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą. Darbdavys, gavęs DK 60 straipsnio 1 dalyje nurodytą priežastį patvirtinantį dokumentą ar kitaip apie ją sužinojęs, privalo ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo dokumento gavimo ar sužinojimo dienos nutraukti darbo sutartį (DK 60 straipsnio 2 dalis). Ši DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata taikytina, kai darbo sutarties šalys nesiekia nutraukti darbo sutarties, bet darbo sutartis turi būti nutraukta dėl to, kad ji prieštarauja įstatymams.

46. Nagrinėjamoje byloje nuo 2013-03-21, įsiteisėjus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, ieškovė jau negali būti laikoma asmeniu, kurio reputacija nepriekaištinga. Todėl, atsakovui 2021-05-12 sužinojus apie 2013-03-21 nuosprendį, atsirado pagrindas nutraukti darbo sutartį vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Pažymėtina, jog, nors nuosprendžiu nebuvo apribota ieškovės teisė eiti kokias nors pareigas, atlikti darbo funkcijas ar kita speciali teisė, įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis turėjo lemiamos įtakos ieškovės reputacijai, kuri svarbi dirbant mokytoja.

47. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, kad ieškovė nuo 2013-03-21 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio priėmimo dienos neatitinka mokytojui keliamų reikalavimų, todėl 2014-08-22 darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti.

48. Įvertinęs bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad 2014-08-22 darbo Nr. 275, pakeista 2018-12-31 darbo sutartimi Nr. DS-33, negalėjo būti nutraukta vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Švietimo įstatymo 5¹ straipsniu. Tačiau, atsakovui 2021-05-12 sužinojus apie ieškovės nuteisimą už tyčinį sunkų nusikaltimą, jam kilo pareiga nutraukti minėtą darbo sutartį vadovaujantis DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punktu, todėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo pagrindas keistinas. Pakeitus ieškovės atleidimo pagrindą į nustatytą DK 60 straipsnio 1 dalies 7 punkte, nagrinėtinas su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo klausimas.

49. DK 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šio straipsnio 1 dalies 7 punktu nustatytu atveju atleidus darbuotoją iš darbo, jam išmokama vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka, todėl ieškovei priteisiama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio – 800,92 Eur (neatskaičius mokesčių) išeitinė išmoka (DK 60 straipsnio 3 dalis).

50. Pagal DK 147 straipsnio 2 dalies nuostatas, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

51. 2021-05-18 atleidus ieškovę iš darbo, jai išmokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas ir visas jai priklausęs darbo užmokestis. Byloje konstatuota, kad ieškovei atsakovas privalėjo išmokėti vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, ir tai turėjo būti atlikta ieškovės paskutinę darbo dieną, t. y. 2021-05-18, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes.

52. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad DK nustatytas kompensacinis mechanizmas, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, bei sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaitė atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2009). Sprendžiant dėl darbuotojui priteistinos kompensacijos dydžio būtina vadovautis DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo santykių teisinio reglamentavimo principais, taip pat proporcingumu kaip bendruoju teisės principu. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų, todėl priteistina darbuotojui kompensacija ne visais atvejais turi sutapti su vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką suma.

53. Laikydamasis kasacinio teismo praktikos, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad darbo santykiai su ieškove nutraukti pagrįstai, tačiau parinktas netinkamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, atsakovas pagal jo nurodytą atleidimo iš darbo pagrindą tinkamai atsiskaitė su ieškove, teismas priteisia ieškovei iš atsakovo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio netesybas – 800,92 Eur (neatskaičius mokesčių). Teismo vertinimu, tokios netesybos yra pakankamos nagrinėjamoje situacijoje, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, taip pat proporcingumo, kaip bendrąjį teisės principą.

Dėl darbo sutarties pripažinimo niekine

54. Teismui nusprendus, kad 2014-08-22 darbo sutartis buvo sudaryta pažeidžiant įstatymų reikalavimus – priimant dirbti mokytoju asmenį, nuteistą už tyčinį nusikaltimą, teismui kyla pareiga darbo sutartį įvertinti CK 1.80 straipsnio aspektu.

55. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai, kad sandoris negalioja ab initio (nuo sudarymo momento), reiškia, kad jis jo šalims nesukuria teisinių padarinių, išskyrus tuos, kurie susiję su jo negaliojimu. Sandorio pripažinimas niekiniu dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms iš esmės reiškia konstatavimą, kad jis de jure (teisiškai) neegzistuoja (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 1.78-1.96 straipsniuose numatyti sandorių negaliojimo pagrindai taikomi ir darbo sutarčiai, atsižvelgiant į šios sutarties specifiką, kartu aiškinant darbo sutarties turinį, sutarties sudarymo vykdymo ir keitimo tvarką ir sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad darbo teisėje restitucija negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2004; 2009-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2009). Restitucijos negalimumas kartu reiškia, kad darbo sutartis negali būti pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo dienos, įpareigojant šalis grąžinti visa, ką jos yra gavusios vykdydamos sutartį, įskaitant ir darbuotojo gautą darbo užmokestį.

56. Nagrinėjamu atveju 2014-08-22 darbo sutartis yra nutraukta 2021-05-17, todėl, teismo vertinimu, pasibaigusios darbo sutarties dalies (t. y. nutrūkus darbo santykiams) pripažinimas negaliojančia, kai šalių nebesieja darbo sutartiniai santykiai, o restitucija negalima, neatitiktų elementarios logikos, protingumo, teisingumo kriterijų, kadangi pats darbo sutarties pripažinimas negaliojančia nesukeltų jokių esminių teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2237/2014).

Dėl bylos baigties

57. Mokytojai – vienas iš visuomenės socialinių sluoksnių, kuriam keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas. Nepriekaištinga mokytojo reputacija itin svarbi dirbant su nepilnamečiais vaikais. Vaikas privalo gerbti mokytoją, bet neturi bijoti, negali būti baudžiamas fiziškai. Mokytojas turi būti vaikui autoritetas. <...> įstatymų laikymasis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikloje bei nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga laikytina viešuoju interesu ir šiose srityse nustatyti įstatymų pažeidimai vertintini kaip viešojo intereso pažeidimas (Vilniaus apygardos teismo 2021-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-629-912/2021).

58. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad mokytoju negali dirbti asmuo, kuris pagal šio įstatymo 5¹ straipsnį negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, yra imperatyvioji teisės norma. Įstatymas nenumato išlygų asmenims, kurie nuteisti už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, todėl negali būti daromos išimtys sprendžiant galimybės dirbti mokytoju klausimą. Ieškovės kvalifikacija, teigiama charakteristika, gautos padėkos, ilgai trunkantys darbo santykiai, aplinkybė, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką, negali būti pagrindas modifikuoti Švietimo įstatymo 48 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymą ar iš viso jo netaikyti. Asmens teistumas negali būti laikomas formaliu kriterijumi, kurio būtų galima nepaisyti ar sukurti išimtis.

59. Atsižvelgdamas į tai, kad įstatymai mokytojams kelia nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, kad įstatymų laikymasis mokymo ir auklėjimo įstaigų veikloje bei nepilnamečių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga laikytini viešuoju interesu, kad ieškovė 2013-03-21 Panevėžio apygardos nuosprendžiu nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimą ir nuo šios datos laikoma neatitinkančia mokytojams keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimų tenkinimas pažeistų tiek Švietimo įstatymo reikalavimą mokytojais darbinti tik nepriekaištingos reputacijos asmenis, tiek viešąjį interesą, kad vaikai būtų mokomi tik nepriekaištingos reputacijos mokytojų, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 600 Eur advokato pagalbai apmokėti, kurios yra pagrįstos ir pateikti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (CPK 79, 80, 93 straipsniai). Nors atsakovas prašo iš ieškovės priteisti iš viso 900 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 600 Eur išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant teisme, bei 300 Eur išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant DGK, tačiau teismas pažymi, jog šios išlaidos (300 Eur) nėra susijusios su bylos nagrinėjimu teisme, be to, darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis), todėl atsakovės prašymas dėl 300 Eur išlaidų, patirtų ginčą nagrinėjant DGK, netenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378-701/2018).

62. Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Nustatyti, kad 2018-12-31 darbo sutartis Nr. DS-33 (tęstinė 2014-08-22 Nr. 275) sudaryta tarp ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Panevėžio lopšelio- darželio (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukta 2021-05-17 pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 7 punktą.

Priteisti iš atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800,92 Eur (aštuonių šimtų eurų 92 ct) (neatskaičius mokesčių) išeitinę išmoką ir 800,92 Eur (aštuonių šimtų eurų 92 ct) netesybas (neatskaičius mokesčių) – ieškovei D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 600,00 Eur (šešių šimtų eurų 00 ct) išlaidas advokato pagalbai apmokėti – atsakovui Panevėžio lopšeliui-darželiui (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nurodyti, kad teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.