- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-1526-950/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00579-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Atsakovas
- E. M.
- Ieškovas
- D. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-3305-835/2023 pagal ieškovės D. P. ieškinį atsakovui E. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad atsakovas E. M. (toliau – ir atsakovas arba apeliantas) yra E. P., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas; 2) esant būtinybei nustatyti giminystės ryšį, paskirti atlikti DNR tyrimą; 3) nustatyti E. P. gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, uzufrukto teise pavedant jas tvarkyti ieškovei; 5) priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) iki ieškinio teismui pateikimo dienos, kurį sudaro 2 100 Eur suma; 6) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas E. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė skirti genominę ekspertizę bei leisti įrodymus pateikti vėliau, paaiškėjus genominės ekspertizės rezultatams.
3. Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) išvadoje nurodė, kad neprieštarauja dėl ekspertizės tėvystei nustatyti skyrimo ir nustačius, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, ieškinio reikalavimui dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo pritaria, o nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove šiuo metu geriausiai atitinka vaiko interesus.
4. 2023 m. spalio 2 d. teisme gautas šalių prašymas patvirtinti 2023 m. spalio 2 d. sudarytą taikos sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. spalio 3 d. nutartimi šalių prašymą tenkino ir patvirtino taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė, priteisė valstybei iš atsakovo 670,30 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 291 Eur žyminį mokestį ir 6,64 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.
6. Teismas, įvertinęs į tai, kad ieškovei buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų, ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo nebuvo sumokėjusi už ieškinį, bylinėjimosi išlaidas, kuria sudarė 670,30 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 291 Eur žyminis mokestis, priteisė iš atsakovo.
7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad šalys taikos sutartyje susitarė dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, šias išlaidas taip pat priteisė iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas E. M. prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutartį dalyje dėl 961,30 Eur patirtų valstybės bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau motyvų ir kaip teismas įvertino šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, neaprašė ir savo sprendimo neargumentavo ir nepagrindė.
8.2. Kadangi nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvavo šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turėjo būti atlygintinos, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis.
8.3. Procese atsakovas sąžiningai atliko visus veiksmus, siekė greičiausio bylos išnagrinėjimo ir dėjo nuo jo priklausančias maksimalias pastangas, kad bylinėjimosi išlaidos būtų kaip galima mažiausios, tačiau akivaizdu, kad neatlikus genominės ekspertizės, nebuvo įmanoma šalims susitarti dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų, kurie tiesiogiai išplaukė iš šios ekspertizės rezultato.
8.4. Teismui įvertinus, kad valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo neišvengiamos šioje byloje ir objektyviai būtinos, taip pat įvertinus, kad atsakovas procese elgėsi sąžiningai, siekė greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat iki civilinės bylos pradėjimo siekė pats savarankiškai atlikti genominę ekspertizę, tačiau ieškovė nesutiko ir pradėjo civilinę bylą, teismui buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir atsiradusių bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo nepriteisti.
Atsiliepimas
9. Ieškovė D. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas paskirstė, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau motyvų ir kaip teismas įvertino šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių atsirado bylinėjimosi išlaidos, neaprašė ir savo sprendimo neargumentavo ir nepagrindė.
9.2. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė šios išlaidos, tačiau teismas nutartyje to neįvertino ir todėl savo sprendimo šioje dalyje nepagrindė ir nemotyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei, kai byloje patvirtinama taikos sutartis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti atsakovą nepilnamečio vaiko biologiniu tėvu, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartimi byloje paskirta DNR ekspertizė. 2023 m. liepos 3 d. teisme gautas ekspertizės aktas, kuriame nurodyta, jog atsakovas yra nepilnamečio vaiko biologinis tėvas (2023 m. liepos 11 d. Nr. DOK-28739 priedas). 2023 m. spalio 2 d. teismui pateiktas pareiškimas byloje patvirtinti taikos sutartį. Taikos sutarties 11 punkte šalys susitarė, kad atsakovas padengia pašto (procesinių dokumentų siuntimo) išlaidas, o kiekviena iš šalių pasidengia savo patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nereikalauja viena iš kitos jų atlyginti.
13. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnybos) Kauno skyriaus 2023 m. kovo 17 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)ATP-C-2023-02486 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
14. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė, priteisė iš atsakovo valstybei 291 Eur žyminį mokestį ir 670,30 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro: 269,34 Eur advokato užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą, 10,96 Eur advokato patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu, 390 Eur Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu – už DNR ekspertizės atlikimą (2023 m. spalio 3 d. pažyma Nr. APD-2023-14294 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų; 2023 m. spalio 3 d. Nr. DOK-40239). Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 99 straipsniu, Tarnybos išlaidas priteisė iš atsakovo.
15. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas privalėjo vertinti šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau skundžiamoje nutartyje to neįvertino ir todėl savo procesinio sprendimo šioje dalyje nepagrindė bei nemotyvavo. Anot apelianto, atsižvelgiant į šalių veiksmus ir susiklosčiusią situaciją teismui buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidų šiuo atveju iš atsakovo nepriteisti. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su atskirajame skunde nurodytais apelianto argumentais.
16. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos esmė yra ta, kad dalis ar visos tokios pagalbos teikimo tam tikrų kategorijų asmenims išlaidos yra apmokamos iš specialiai tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Asmenims, turintiems teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, ši pagalba teikiama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, susijusios su civilinės bylos nagrinėjimu, išlaidų atlyginimo tvarka įtvirtinta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, t. y. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
17. Nors šalys taikos sutarties 11 punkte aptarė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau šiuo atveju negalėjo išspręsti klausimo dėl valstybės išlaidų, kadangi jos jų nepatyrė. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patyrė valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1357-221/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-779-555/2017).
18. Įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad buvo patenkinta 89 proc. ieškovės reikalavimų. Ieškovė ieškiniu pareiškė keturis reikalavimus: pirmasis reikalavimas dėl tėvystės nustatymo ir antrasis reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo patenkinti 100 proc., kas sudaro 50 proc. visų ieškinio reikalavimų. Trečiasis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 21 proc. (250 Eur x 25 proc. / 300 Eur = 21 proc.), o ketvirtasis reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo – 18 proc. (1 500 Eur x 25 proc. / 2 100 Eur = 18 proc.). Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis), todėl iš jo valstybei turėjo būti priteista 596,57 Eur (670,30 Eur x 89 proc. = 596,57 Eur) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma ir 258,99 Eur (291 Eur x 89 proc. = 258,99 Eur) žyminio mokesčio.
19. Kad ginčo šalims sudarius taikos sutartį, valstybei yra atlyginamos jos patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus būtent taikos sutartimi patenkintų ieškovo / atsakovo reikalavimų proporcijas, liudija ir aukštesniųjų teismų formuojama teisminė praktika (pvz. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-334-896/2023).
20. Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip dėl teisiškai nereikšmingų teisingam šios bylos išnagrinėjimui, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
21. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl padarytų procesinės teisės normų pažeidimų pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina, sumažinant iš atsakovo valstybei priteistas valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas iki 596,57 Eur ir žyminį mokestį iki 258,99 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338–339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pakeisti ir išdėstyti taip:
„Priteisti valstybės iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 596,57 (penkis šimtus devyniasdešimt šešis eurų 57 ct) Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Priteisti iš atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 258,99 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurų 99 ct) Eur žyminį mokestį valstybei, jį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.“
Kitą Alytaus apylinkės teismo 2023 m. spalio 3 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.