- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-08
- Bylos Nr.
- eTA-66-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01667-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Iveta Pelienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- P. L.
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Gargždų švara“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės P. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Gargždų švara“ prašymą atsakovei P. L. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Gargždų švara“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės P. L. (toliau – ir atsakovė) 164,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo įsteigtas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T11-673 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios įstaigos steigimo“ ir jam pavesta administruoti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybėje. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. T11-415 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. T11-672 „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo“ dalinio pakeitimo (toliau – ir Nuostatai) nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje nustatyta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovė ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamąjį turtą, esantį Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, todėl jai pagal Nuostatus taikoma prievolė mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Bendra mokėtina rinkliavos suma – 164,23 Eur. Pareiškėjas, vykdydamas teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovę apie esamą prievolę mokėti vietinę rinkliavą, suformavo mokėjimo pranešimus, tačiau atsakovė rinkliavos mokesčio nesumokėjo, todėl pareiškėjas dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo kreipėsi į teismą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime su pareiškėjo prašymu nesutiko ir nurodė, kad jokių paslaugų iš pareiškėjo nebuvo užsakiusi, neišreiškė noro pavesti pareiškėjui atlikti tam tikrus veiksmus, todėl nėra jam skolinga.
II.
4. Regionų apygardos administracinis teismas 2025 m. vasario 6 d. sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė pareiškėjui VšĮ „Gargždų švara“ iš atsakovės P. L. už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. 164,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą įsiskolinimą.
5. Teismas, vertindamas pareiškėjo prašymą priteisti iš atsakovės vietinės rinkliavos įsiskolinimą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nustatė, kad atsakovei laikotarpiu, už kurį pareiškėjas prašo priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį, nuosavybės teise priklausė nekilnojamojo turto objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovė pareiškėjo nurodytu ginčo laikotarpiu buvo laikoma vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja ir turėjo pareigą mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susidariusią vietinę rinkliavą. Byloje nėra įrodymų, kad atliekos atsakovės nuosavybės teise valdomame objekte nesusidarė, o tokią aplinkybę pagal administracinių teismų praktiką turi įrodyti būtent atsakovė.
6. Teismas nurodė, kad iš byloje pareiškėjo pateiktos 2024 m. gruodžio 4 d. skolos pažymos matyti, kad likusi nesumokėta rinkliavos skola už ginčo laikotarpį sudaro 164,23 Eur.
7. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, jog visą įsiskolinimą ar jo dalį atsakovė būtų sumokėjusi, ar kad ji būtų visiškai ar iš dalies atleista nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės 164,23 Eur dydžio nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
III.
8. Atsakovė P. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia Nekilnojamojo turto registro išrašą ir žemės sklypo planą.
Atsiliepimas
9. Atsakovė nesutinka su jai apskaičiuota vietine rinkliava, teigdama, kad Klaipėdos savivaldybė neturi jokių teisių į jai (atsakovei) nuosavybės teise priklausančią teritoriją ir gyvenamąjį namą. Atsakovės vertinimu, Nuostatais yra nustatyta vietinė rinkliava tik Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančioje žemėje (teritorijoje), tačiau šie Nuostatai negali būti taikomi privačiai žemei ir ant jos stovinčiam gyvenamajam namui. Atsakovės įsitikinimu, apmokestinimas vietine rinkliava jai priklausantį turtą reiškia kėsinimąsi į jos nuosavybę, todėl yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos principinės nuostatos.
10. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjas nurodo, kad nustatyta vietinė rinkliava yra solidari prievolė finansuoti atliekų surinkimo ir tvarkymo organizavimą ir nėra vertinama, kiek šioje atliekų šalinimo sistemoje dalyvaujantis vietinės rinkliavos mokėtojas per ją yra pašalinęs atliekų ir panašiai. Remiantis teisiniu reguliavimu, atsakovė, naudodama jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamojo turto objektą, kaupia komunalines atliekas ir privalo mokėti nustatytą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė nesinaudojo individualiu komunalinių atliekų surinkimo konteineriu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo VšĮ „Gargždų švara“ prašymo priteisti iš atsakovės P. L. 164,23 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos įsiskolinimą, apskaičiuotą nekilnojamojo turto objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d., pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo prašymą ir priteisė jam iš atsakovės prašomą vietinės rinkliavos įsiskolinimą. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
14. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015; kt.).
15. ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, jog būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
16. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu pateikia Nekilnojamojo turto registro išrašą ir žemės sklypo planą. Teisėjų kolegija, vertindama šių dokumentų, kaip naujų įrodymų, priėmimo klausimą, pažymi, kad atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto registro išrašas jau yra pateiktas į bylą, todėl nevertintinas kaip naujas įrodymas, o žemės sklypo planas, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nepagrindžia jokių su vietinės rinkliavos įsiskolinimu susijusių aplinkybių. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovės pateiktas naujas įrodymas (žemės sklypo planas) objektyviai negali pagrįsti byloje vertinamų aplinkybių, atsisako priimti ir tirti šį pateiktą dokumentą.
17. Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais ji neigia pareigą mokėti vietinę rinkliavą už ginčo nekilnojamąjį turtą, pažymi, kad vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas). Šiuo įstatymu yra numatytos valstybės ir vietinės rinkliavos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2065-520/2020). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia (be kita ko) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas), pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato aplinkos ministras, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.
18. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo nuostatomis suteiktą diskreciją, Klaipėdos rajono savivaldybės taryba 2021 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. T11-27 patvirtino Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus. Nuostatai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatytą privalomą įmoką, galiojančią savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas nekilnojamojo turto objektų savininkas ar įgaliotas asmuo privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Taigi, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje.
19. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymėta, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010; 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011; 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012; kt.). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pavyzdžiui, gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Atliekų tvarkymo įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia (be kita ko) savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Atliekų tvarkymo įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021; kt.).
20. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, kad vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023; 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024; eTA-192-502/2025; 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-192-502/2025; 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-13-629/2026; kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.).
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra ginčo, jog atsakovė ginčo laikotarpiu valdė nekilnojamojo turto objektą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą. Taigi atsakovė ginčo laikotarpiu atitiko vieną iš vietinės rinkliavos mokėtojų požymių – nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektą Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų prasme ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1856-629/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; kt.). Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018; kt.). Įrodinėjimo našta, kad atliekos nebuvo sukauptos (susidariusios), tenka atsakovei (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2025 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-168-525/2025; kt.). Tik atsakovei įrodžius, kad atliekos nebuvo sukauptos (nesusidarė), atsiranda pagrindas vertinti, ar nėra vietinės rinkliavos nuostatuose rinkliavos mokėtoju įvardinto asmens pareigos mokėti atitinkamą vietinę rinkliavą ar jos dalį.
23. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad atliekos atsakovei nuosavybės teise valdomame objekte ginčo laikotarpiu nesusidarė, ar kad atsakovė Nuostatų 22 punkte nustatyta tvarka būtų atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo (pagal Nuostatų 22 punktą, nekilnojamojo turto (išskyrus sodo ir garažo paskirties) objektų savininkai arba jų Įgalioti asmenys deklaruojantys, kad nekilnojamuoju turto objektu nesinaudojo per praėjusius kalendorinius metus, pateikia Komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriui tai įrodančius dokumentus (ar jų kopijas) iki einamųjų metų balandžio 1 d.).
24. Įvertinusi tai, kad pareiškėjas siųstuose atsakovei mokėjimo pranešimuose pateikė išsamius rinkliavos skaičiavimus, o atsakovė nagrinėjamoje byloje rinkliavos apskaičiavimo teisingumo neginčijo (ginčijo tik pareigą mokėti vietinę rinkliavą), kad rinkliava atsakovei buvo apskaičiuota, remiantis Nuostatuose patvirtintais rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovei būtų suteikta lengvata ir ji neprivalo mokėti vietinės rinkliavos, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo atliktu vertinimu, jog atsakovė laikytina vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoja, turinčia pareigą mokėti vietinę rinkliavą, todėl pareiškėjo prašymas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo buvo pagrįstai tenkintas.
25. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovės P. L. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.