- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- 2A-128-260/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- P. S., J. S.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Venipac Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „SERVICENET“, Samsung E
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Topo grupė“
- Kategorijos
- 2.6.8.3Vartojimo sutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo ir trečiojo asmens UAB „Venipac Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutarties, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-1957-429/2018 pagal ieškovų P. S. ir J. S. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Topo grupė“ dėl sutarties nutraukimo ir piniginių lėšų grąžinimo, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „SERVICENET“, Samsung E. B. SIA atstovybė „Samsung E. L.“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Venipac Lietuva“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovai P. S. ir J. S. 2017 m. rugsėjo 22 d. teismui pateiktu ieškiniu prašė nutraukti 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytą su atsakove UAB Topo grupė“ televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovės UAB „Topo grupė“ 2873,75 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje jie nurodė, kad iš atsakovės 2016 m. gruodžio 21 d. nusipirko (duomenys neskelbtini), kurio kaina 2299 Eur, su papildomu pirkinio draudimu iki 2021-12-13 už 574,75 Eur. Iš viso ieškovai atsakovei sumokėjo 2873,75 Eur. 2017 m. balandžio 11 d. televizorius nerodė vaizdo, o išjungus nebeįsijungė. Ieškovas kreipėsi į atsakovę – „Topo centro“ parduotuvę, kurioje pirko televizorių. Šios parduotuvės darbuotojai paaiškino, kad televizoriui galioja garantija, jį reikia remontuoti, dėl to reikia kreiptis į Samsung atstovybę. Televizorių iš ieškovų namų 2017-04-20 paėmė garantinį remontą atliekančios UAB „SERVICENET“ siųstas kurjeris, ką patvirtina išduotas kvitas (duomenys neskelbtini), kuriame dalis teksto anglų kalba, todėl ne visa kvite esanti informacija ieškovui suprantama. 2017-04-25 UAB „SERVICENET“ atstovas telefonu informavo ieškovą, kad gedimo priežastis – mikro įtrūkimas ekrane, ir kad už remontą reikės mokėti. Serviso įmonės buvo paprašyta pateikti (atsiųsti registruotu paštu) prekės priėmimo remontui aktą, kuriame būtų nurodyti gedimo pobūdis ir galimos gedimo priežastys. Akto serviso įmonė neatsiuntė, tačiau ieškovui 2017-05-16 telefonu pranešė, kad televizorius sutaisytas ir bus pristatytas į namus. Ieškovas pareikalavo, kad televizorius būtų pristatytas į Topo centro parduotuvę. Kai ieškovas su bendradarbiais atvyko į prekybos centrą atsiimti televizoriaus ir paprašė patikrinti, ar remontas atliktas tinkamai ir televizorius veikia, darbuotojai atsisakė tai daryti. Jie nurodė, kad ieškovas, jei nori, pats gali patikrinti, ar televizorius veikia. Ieškovui buvo parodyta elektros rozetė, į kurią galima jungti televizoriaus laidą. Televizorių įjungus, ekrane juodame fone pasirodė rodyklė, nurodanti, kad reikia prijungti išorinį signalą. Galimybės prijungti anteną parduotuvėje nebuvo. Ieškovui prekybos centro darbuotojai paaiškino, kad viskas gerai, namuose televizorius veiks. Parsivežus televizorių namo, prijungus jį prie antenos, paaiškėjo, kad televizoriaus ekrano dalis šviečia darbiniu režimu, o kita dalis – tamsi. Apžiūrėjus televizorių paaiškėjo, kad televizoriaus dangtis netinkamai pritvirtintas, trūksta penkių varžtų, o televizoriaus ekrane kairėje pusėje aiškiai matyti įskilimas, kurio anksčiau nebuvo. Apie šią situaciją buvo informuoti visi suinteresuoti asmenys: atsakovė pardavėja UAB „Topo grupė“, garantinį remontą atlikusi serviso įmonė UAB „SERVICENET“, Samsung atstovybė, bet visi ieškovui paaiškino, kad tai jo asmeninis reikalas.
3. 2017-05-18 ieškovai pateikė pardavėjai „Topo centras“ pretenziją dėl netinkamos kokybės prekės grąžinimo. 2017-05-31 ieškovas gavo raštą, kuriuo jis buvo informuotas, kad atsakovė neturi pagrindo priimti parduotos prekės ir grąžinti pinigus, nes prekė buvo parduota kokybiška. Raštu jam buvo nurodyta, kad prekė po garantinio remonto buvo patikrinta, televizorius veikė ir buvo be mechaninių pažeidimų. Atsakovė rašte nurodė, kad gamintojo autorizuotas serviso centras pateikė paaiškinimą, kad televizorius gautas su mechaniškai pažeistu ekranu ir televizoriaus remontą atliko gera valia, gamintojo sąskaita, pakeitė televizoriaus ekraną.
4. Ieškovas kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, kuri 2017-08-07 patikrinimo akte nurodė, kad televizorių įjungus į elektros tinklą be signalo, ekrano juodame fone matoma piktograma, informuojanti, kad reikia prijungti išorinį signalą – anteną ar kabelinės televizijos kabelį. Prijungus antenos kabelį, ekranas nušvito balta spalva ir jo kairės pusės abiejuose kampuose buvo matyti mechaniniai pažeidimai (stiklo įskilimai) su charakteringa LCD ekrano struktūros pažeidimų juosta. Ekrano struktūros pažeidimai buvo matomi ir viršutinėje ekrano dalyje ties kraštais. Televizoriaus remontas atliktas nekorektiškai: abiejuose televizoriaus galinio dangčio vertikaliosiose pusėse iš 10 varžtų trūksta 5-kių, dangtis apatiniame kairiajame kampe neprigludęs prie korpuso. 207-08-09 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities skyrius informavo ieškovą, jog apžiūrint televizorių ir fotografuojant ieškovo namuose, prijungus televizoriui išorinį signalą konstatuota, kad televizoriaus ekranas mechaniškai pažeistas – kairėje ekrano pusėje, prie pat krašto, matoma tamsi juosta, sąlygota LCD ekrano pažeidimų kampuose, o viršutinėje ekrano dalyje prie pat krašto matomi lokaliniai ekrano stiklo pažeidimai, kurie išjungtame televizoriuje nematomi.
5. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba netyrė faktinių aplinkybių, kodėl ieškovas, būdamas vartotoju, buvo suklaidintas dėl pareigos privaloma tvarka remontuoti televizorių, o ne iškart nekokybišką prekę pakeisti kokybiška, taip pat netyrė ir išvadose nepasisakė, ar tinkamai paslaugą atliko garantinio serviso paslaugą teikianti įmonė, kuri nepateikė jokių dokumentų, kad televizorius buvo pristatytas su įskilusiu ekranu, kad ekranas tikrai buvo pakeistas. Garantinio serviso įmonės paaiškinamieji raštai surašyti po mėnesio po televizoriaus priėmimo garantiniam remontui, nesurašius priėmimo akto, neinformavus pirkėjo apie gedimo pobūdį ir galimas remonto pasekmes, nesudarius pirkėjui galimybės rinktis, ar remontuoti, ar grąžinti prekę pardavėjui, grubiai pažeidžia vartotojo teises. Ieškovas teigia, kad televizorius garantiniu laikotarpiu sugedo ir buvo pateiktas garantiniam remontui, dėl gedimo, niekada nebuvo sudaužytas. Garantinį servisą teikianti įmonė ieškovui nepateikė prekės priėmimo akto, kuriame būtų nurodyta, kad televizorius jiems pristatytas su įskilusiu vidaus ekranu. UAB „SERVICENET“ 207-05-15 prekės išdavimo po remonto akte tekstas nurodytas ne valstybine lietuvių kalba ir nesuprantamas ieškovui, vartotojui aiškiai nenurodytas televizoriaus gedimo pobūdis.
6. Civilinio kodekso 6.363 straipsnis, nustatantis pirkėjo teises, kai jam parduotas netinkamos kokybės daiktas, nustato, kad pirkėjas, kuriam buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, savo pasirinkimu turi teisę, be kitų, ir vienašališkai nutraukti sutartį bei pareikalauti sugrąžinti sumokėtą kainą. Ginčo situacijoje nėra jokio įrodymo, kad ieškovas (pirkėjas) sudaužė televizorių, ir dėl šios priežasties televizorius neveikė. Ieškovas, kaip to reikalauja Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 20 straipsnis, televizoriui nustojus veikti, pirmiausia kreipėsi į pardavėją (atsakovę), po konsultacijų su ja buvo nurodyta, kad televizoriaus neveikimo priežasčiai nustatyti būtina per Samsung atstovybę kreiptis į garantinį remontą atliekančią įmonę. Šiai įmonei televizorius buvo perduotas ne remontui, siekiant, kad būtų prekė sutaisyta, o tam, kad ši įmonė pateiktų defektinį aktą. Be ieškovo sutikimo televizorius negalėjo būti remontuojamas. Ieškovui televizorių serviso įmonė grąžino neveikiantį ir su suskilusiu ekranu, dėl ko ieškovas 2017-06-16 raštu pardavėjo paprašė grąžinti sumokėtą už nekokybišką televizorių pinigų sumą. Pardavėjai nesutikus tai padaryti, ieškovai reiškia ieškinį teisme.
Atsiliepimas
7. Atsakovė atsiliepime į ieškinį (t. 1, b. l. 48–53) prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovui televizorius po jo remonto buvo grąžintas tinkamos kokybės. Ieškovas ieškinyje patvirtinto aplinkybes, kad po remonto iš atsakovės atsiimant televizorių, ieškovas jį įdėmiai apžiūrėjo ir nenustatė jokių jo trūkumų. Pažymėjo, kad ieškovas televizorių iš atsakovės parsigabeno savarankiškai, o jo trūkumai paaiškėjo tik po jo atsiėmimo. Atsakovės teigimu, televizoriaus trūkumai atsirado dėl paties ieškovo veiksmų. Įvertinus situaciją, kad prekė buvo sugadinta po to, kai ji buvo suremontuota, pripažintina, kad ginčas kyla ne dėl prekei suteiktos garantijos, bet dėl prekei neteisėtais veiksmais padarytos žalos.
8. Trečiasis asmuo UAB „SERVICENET“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (t. 1, b. l. 38-39) . Jame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas nepateikė savo elektroninio pašto adreso, todėl jis negalėjo būti informuotas elektroninėmis priemonėmis ir gauti priėmimo – perdavimo remontui aktą. Trečiasis asmuo 2017 m. balandžio 24 d. informavo telefonu ieškovą, kad jo televizorius buvo su mechaniškai pažeistu ekranu. Ieškovas, registruodamas gedimą, neatsisakė televizoriaus remonto, todėl 2017-05-08 gavus Samsung gamintojo leidimą gera valia pakeisti televizoriaus ekraną, kuriam nėra taikomas nemokamas remontas, buvo atliktas remontas.
9. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą (t. I, b. l. 99–103), kurioje nurodė, kad, teismui nustačius, jog televizoriaus mechaninių defektų atsiradimo rizika tenka atsakovei, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas televizoriaus pirkimo-pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia ir atlyginti 2873,75 Eur nuostolius yra teisėtas ir pagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir nutarties esmė
10. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Topo grupė“ lygiomis dalimis iš ieškovų P. S. ir J. S. 2419,71 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš kiekvieno po 1209,86 Eur.
11. Teismas sprendime nurodė, kad tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai (CK 6.350 straipsnio 1 dalis), vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę. Tačiau, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Pardavėjas taip pat gali remtis kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2010).
12. Teismas pripažino nustatytu, kad ieškovų iš atsakovės įsigytam televizoriui garantija galioja iki 2021 m. gruodžio 13 d., ieškinyje nurodyti šio televizoriaus trūkumai (ekrano įskilimai kraštuose, neprigludęs dangtis prie televizoriaus korpuso ir kt.) atsirado garantiniu laikotarpiu. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra. Tarp šalių byloje kilęs ginčas, dėl kieno veiksmų atsirado nurodyti televizoriaus trūkumai. Ieškovai byloje įrodinėja, jog dėl televizoriaus trūkumų atsakinga atsakovė, prašo nutraukti televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį ir grąžinti už jį sumokėtas pinigines lėšas (CK 6.363 straipsnio 8 dalis). Atsakovė įrodinėja, jog dėl televizoriaus trūkumų atsakingi ieškovai ir prašo ieškinio netenkinti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai: UAB „ServiceNet“ remonto kortelės, ginčo televizoriaus fotonuotrauka (kurioje matomas įskilęs televizoriaus ekranas), televizoriaus pakuotės nuotrauka (pakuotė išoriškai nepažeista) ir elektroninis susirašinėjimas (atsakovės 2018-01-15 prašymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai) patvirtina UAB „ServiceNet“ 2017 m. gegužės 26 d. aiškinamajame rašte nurodytas aplinkybes, kad televizorius remontui buvo perduotas su įskilusiu ekranu (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). UAB „ServiceNet“, gavę „Samsung E. B. SIA“ atstovybės „Samsung E. L.“ sutikimą, nemokamai pakeitė ieškovo televizoriaus ekraną (2018-01-15 prašymo reg. Nr. (duomenys neskelbtini) priedai). Televizorius po atlikto remonto 2017 m. gegužės 16 d. pristatytas į atsakovės parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
13. Teismas sprendime taip pat nurodė, kad ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžių metu nurodė, jog atvykęs į atsakovės parduotuvę adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo po remonto atvežtą televizorių, t. y. televizorius buvo išimtas iš pakuotės, ieškovas jį apžiūrėjo ir išsigabeno, tuo momentu jokių televizoriaus trūkumų jis nenustatė. Ieškovas televizoriaus trūkumus pastebėjo tik savo namuose, jau parsivežus televizorių. Liudytojo V. Š. duoti 2018-03-14 teismo posėdyje parodymai patvirtina faktą, kad ieškovas kartu su liudytoju ir M. C. pasiėmė, išpakavo televizorių Topo centro parduotuvėje, įjungė į tinklą ir įjungė anteną, tačiau nebuvo signalo. Tada supakavo, įdėjo į mašiną, parsivežė namo pas ieškovą, parsinešė ir išpakavo trise, prisuko prie stovų, įjungė antenas, tačiau televizoriaus viena pusė balta buvo, kita – geltona, kairėje pusėje buvo įtrūkęs ekranas nedaug. Viršuje buvo 4 dėmės, tačiau televizoriaus atgal negrąžino parduotuvei. Kai televizorių vežė „Venipak“ , jį pakrovė bet kaip, arba jį vežant sudaužė, arba iškėlus. Liudytojo G. B. 2018-03-14 teismo posėdyje duoti parodymai patvirtina ir įrodo, kad trečiasis asmuo UAB „ServiceNet“ sutvarkė ieškovų televizorių, pakeitė panelę bei sustatė prekės išdavimo po remonto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), transportavimo metu akivaizdžių pakuotės pažeidimų nenustatė, todėl klientas galimai ekraną pažeidė pakavimo metu, nes LCD ekrano vidinis stiklas yra įtrūkęs, kuris pakeistas ieškovui nemokamai. Nors ieškovo prašomų apklausti liudytojų parodymai yra skirtingi, tačiau iš dalies patvirtina faktą, kad parsivežus televizorių iš R. T. parduotuvės, kur jis buvo atgabentas trečiojo asmens UAB „Venipak“ ir remontuojamas Kaune, jis neveikė taip, kaip turėtų veikti naujai įsigyta prekė. Tačiau teismui pasiūlius ieškovams pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir jiems nesutikus, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Ieškovų prašymu iškviestų liudytojų parodymai nesutampa su byloje ištirtais rašytiniais įrodymais, todėl teismo vertinimu jais remtis sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą atsakovui, negalima (CPK 177,178,185 straipsnis).
14. Taip pat teismas sprendime nurodė, kad remiantis UAB „Venipak Lietuva“ 2017 m. gegužės 16 d. pristatymo patvirtinimu ir VVTAT 2017 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo aktu, televizoriaus pakuotė nėra išoriškai pažeista, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad televizoriaus trūkumai atsirado dėl išorinių veiksnių jį transportuojant iš UAB „ServiceNet“ į atsakovės parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini). Tai, kad televizoriaus pakuotė nebuvo išoriškai pažeista, neįrodo ir nepatvirtina fakto, ar ypač jautraus televizoriaus gedimai galimai atsirado pakuojant, ar televizorių pakraunant (duomenys neskelbtini) ir vežant į Topo parduotuvę (duomenys neskelbtini). Tačiau ieškovams nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu atsakovu – UAB „Venipak“, ieškovo ieškinys atmestinas, nes neįrodytas. Byloje teismui pateiktose televizoriaus fotonuotraukose (24–25 b. l.) pakankamai akivaizdžiai matyti jo trūkumai: kampuose įskilęs ekranas ir nepritvirtintas korpusas. Teismo vertinimu, jeigu šie trūkumai būtų buvę televizoriaus apžiūros po remonto metu, ieškovas juos būtų tikrai pastebėjęs, nes jie pakankamai akivaizdūs. Įvertinus nurodytas aplinkybes ir tai, kad ieškovas po remonto televizorių parsivežęs į savo namus savarankiškai, trūkumus pastebėjo tik namuose išpakavęs televizorių, labiau tikėtina išvada, kad šie televizoriaus trūkumai atsirado dėl paties ieškovo veiksmų ar trečiųjų asmenų veiksmų, gabenant ar išpakuojant televizorių (CPK 176 straipsnis). Remdamasis tuo, teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ieškinyje nurodytų aplinkybių, o atsakovė įrodė, jog televizoriaus trūkumai atsirado jį tinkamos kokybės perdavus ieškovui ir dėl jo paties veiksmų, todėl ieškinys netenkintinas (CPK 176, 185 straipsniai, CK 6.333 straipsnio 3 dalis).
15. Teismui 2018 m. rugsėjo 7 d. priėmus byloje sprendimą, trečiasis asmuo UAB „Venipak Lietuva“ 2018 m. rugsėjo 24 d. pateikė prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ( t. II, b. l. 26-28). Jame nurodė, kad teismas sprendimu atmesdamas ieškovų ieškinį iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas tik atsakovei UAB „Topo centras“. Bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „Venipak Lietuva“ priteisimo klausimas išspręstas nebuvo, nes trečiasis asmuo objektyviai neturėjo galimybės iki baigiamųjų kalbų pateikti savo patirtas išlaidas patvirtinančius įrodymus. Todėl trečiasis asmuo UAB „Venipak Lietuva“ prašė priimti byloje papildomą sprendimą ir priteisti jai iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas , t. y. 363 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
16. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nutartyje teismas nurodė, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis); prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Dėl išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nagrinėjamoje byloje reikšmingų aplinkybių, kurios pagrįstų trečiojo asmens negalėjimą pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, nenustatyta. Trečiasis asmuo UAB „Venipak Lietuva“ žinojo apie jo atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumą, už atstovavimą teismo posėdyje buvo galimybė atsiskaityti iki teismo posėdžio ir pateikti įrodymus posėdyje. Teismas sprendė, kad buvo pakankamai laiko pareikšti atitinkamą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikti jų įrodymus.
III. Apeliacinio ir atskirojo skundo bei atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
17. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1957-429/2018 ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad šis pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas netinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, taip pat visapusiškai, pilnai ir objektyviai neįvertinus faktinių bylos aplinkybių, byloje pateiktų paaiškinimų, rašytinių įrodymų, liudytojų parodymų. Apeliacinį skundą ieškovai grindžia tokiais argumentais:
17.1. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog televizorius remontui buvo perduotas su įskilusiu ekranu, o ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes, kad televizoriaus ekranas buvo pakeistas nemokamai. Byloje nebuvo pateiktas prekės gedimų/defektų aktas. Toks aktas nebuvo pateiktas ir ieškovui (pirkėjui), nors šis ir reikalavo aktą pateikti. Byloje pateiktame 2017-05-15 Prekės išdavimo po remonto akte nėra nurodyta, kad buvo keistas įskilęs televizoriaus ekranas. Tik po to, kai ieškovas 2017-05-18 su pretenzija kreipėsi į pardavėją, buvo parengtas 2017-05-26 aiškinamasis raštas (pateiktas pardavėjui, bet ne pirkėjui), kuriame jau nurodoma, kad ekranas buvo mechaniškai pažeistas ir pakeistas. Byloje apklaustas liudytojas R. Z. patvirtino, kad ekranas buvo mechaniškai pažeistas, bet jis pats to nematė. Todėl šio liudytojo patvirtinta aplinkybė vertintina kritiškai. Garantinio serviso įmonės paaiškinamieji raštai, surašyti jau kilus ginčui tarp pirkėjo ir pardavėjo, po mėnesio apie televizoriaus perdavimą šiai įmonei, nesurašius priėmimo akto, neinformavus pirkėjo apie gedimo pobūdį ir galimas remonto pasekmes, nesudarius galimybės rinktis, ar atlikti remontą, ar grąžinti prekę pardavėjui, grubiai pažeidžia vartotojo teises. Be to visiškai neaišku, kodėl, kaip nurodo atsakovė, jei dėl pirkėjo kaltės buvo skilęs televizoriaus ekranas, jis buvo nemokamai pakeistas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nenustatinėjo aplinkybių, ar televizoriaus ekranas buvo pakeistas. Remontą atlikęs trečiasis asmuo UAB „SERVICENET“ nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad televizoriui, kurio serijinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užsakytas, ar pakeistas televizoriaus ekranas.
17.2. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ieškovas, atvykęs į atsakovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo po remonto atvežtą televizorių ir jokių televizoriaus trūkumų nepastebėjo, pastebėjo trūkumus tik savo namuose, kai televizorių savarankiškai parsivežė į namus, todėl labiau tikėtina, kad televizoriaus trūkumai atsirado dėl ieškovo veiksmų ar trečiųjų asmenų, jam gabenat ar išpakuojant televizorių. Tokia teismo išvada grindžiama tik prielaidomis. Pardavėja nesudarė ieškovui sąlygų patikrinti po remonto televizorių, jis nebuvo išsamiai patikrintas, kadangi nebuvo išorinio signalo (antenos) jungties. Televizorių tikrinusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, kad televizoriaus defektai pastebimi tik prijungus televizoriui išorinį signalą, išjungtame televizoriuje šie pažeidimai nematomi. Liudytojas R. Z. taip pat patvirtino, kad išoriškai mechaniniai ekrano pažeidimai galėjo nesimatyti. Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas pardavimo vietoje po remonto pažeidimų galėjo nepastebėti, jie pastebimi tik įjungus išorinį antenos kabelį. Byloje nėra jokių įrodymų, kad televizoriaus ekranas buvo pažeistas jau po televizoriaus perdavimo pirkėjui. Atsakovės parduotuvėje nebuvo sudarytos sąlygos pirkėjui patikrinti ekraną, o, kad ieškovo veiksmai galėjo sukelti mechaninį televizoriaus pažeidimą, atsakovė byloje įrodymų nepateikė.
17.3. Nepagrįstos taip pat pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojų parodymai iš dalies patvirtina faktą, kad parsivežus televizorių iš R. T. parduotuvės, į kurią jis buvo atgabentas trečiojo asmens UAB „Venipak“ ir remontuojamas (duomenys neskelbtini), jis neveikė taip, kaip turėtų veikti naujai įsigyta prekė, tačiau teismui pasiūlius ieškovams pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu ir jiems nesutikus, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį. Sutartiniai santykiai ieškovus siejo su pardavėja – atsakove UAB „Topo grupė“. Todėl, ieškovams pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijus nekokybišką daiktą, jiems kilo poreikis pakeisti jį į tinkamos kokybės daiktą arba grąžinti jį ir atgauti sumokėtus pinigus. Kad televizorius buvo sugedęs, patvirtino ir liudytojas R. Z.. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių 23 p. (2014-07-22 nutarimo Nr. 738 redakcija) numato, kad dideles ir sunkias (daugiau kaip 10 kg svorio ) netinkamos kokybės prekes kokybei įvertinti, keisti, taisyti ar grąžinti veža pardavėjas, jei vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip. Ta aplinkybė, kad pardavėjas pasitelkia pervežimui trečiuosius asmenis, nepanaikina pardavėjo atsakomybės, jis turi regreso teisę į žalos atlyginimą iš atsakingų už žalą asmenų.
17.4. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, nesivadovavo CK 6.333 straipsnio 3 dalimi ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Pagal kasacinio teismo praktiką vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantiją pagal įstatymą), kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per daikto kokybės terminą. Vadovaujantis CK 6.333 str. 3 d., pardavėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, jei jis įrodo, kad daikto trūkumai atsirado dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo įrodinėjimo pareigą perkelti atsakovei, kuri privalėjo įrodyti jos atsakomybę paneigiančias aplinkybes ir įrodyti, kad būtent ieškovų veiksmai sukėlė daikto kokybės pakitimą. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas yra tas, kad suteikiamas prioritetas vartotojo teisių gynimui. Todėl visi sutarties netikslumai ar neaiškumai turi būti aiškinami vartotojo naudai.
18. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Venipak Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį ir priimti papildomą sprendimą, kuriuo priteisti iš ieškovų P. S. ir J. S. lygiomis dalimis visas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 363 Eur, trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ naudai. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatlikęs jokios nuodugnesnės situacijos analizės, tik šabloniškai ir formaliai nurodė, jog byloje nenustatytos reikšmingos aplinkybės, kurios pagrįstų trečiojo asmens negalėjimą pateikti atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą pateikusi atsakovė UAB „Topo grupė“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir priteisti jai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, atsakovės įsitikinimu, apeliantų argumentai yra nepagrįsti, o dalis jų iš viso nėra susiję su ieškinio reikalavimu. Atsiliepime atsakovė nurodo tokius argumentus:
19.1. Kadangi iš ieškovų apeliacinio skundo galima susidaryti klaidingą supratimą apie ginčo dalyką, ieškovės nuomone, sprendžiant jos atsakomybės klausimą svarbios šios faktinės aplinkybės. 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovai iš atsakovės parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), įsigijo televizorių (toliau – ir Prekė) už 2 299 Eur sumą bei papildomą draudimą, kurio kaina 574,75 Eur. Kartu su Preke ieškovui buvo pateikta pilna informacija apie Prekę bei jos naudojimosi instrukcija lietuvių kalba. 2017 m. balandžio 11 d. ieškovai pranešė atsakovei apie Prekės gedimą. 2017 m. balandžio 20 d. Prekė buvo paimta iš ieškovų namų ir nuvežta remontui į autorizuotą Samsung servisą UAB „SERVICENET“. 2017 m. balandžio 25 d. servisas informavo ieškovus, kad Prekės gedimo priežastis yra mikro įtrūkimas ekrane, kuris galėjo kilti tik dėl mechaninių pažeidimų, ir toks gedimas nėra laikomas garantiniu, todėl už suteiktas paslaugas reikės susimokėti. Gavęs daugkartines ieškovų pretenzijas ir prašymus, servisas, siekdamas išsaugoti kliento lojalumą, gera valia Prekę suremontavo (pakeitė ekraną). Ieškovų prašymu, serviso darbuotojai Prekę pristatė į atsakovės parduotuvę. 2017 m. gegužės 16 d. ieškovui atvykus į atsakovės parduotuvę atsiimti Prekės, buvo paprašyta patikrinti, ar Prekė veikia. Prekė buvo išpakuota ir patikrinta tiek vizualiai išoriškai, tiek ir jos veikimas. 2017 m. gegužės 18 d. atsakovei buvo pateikta pretenzija dėl netinkamos kokybės prekės grąžinimo. Ieškovai teigė, kad parsivežus prekę į namus, jie nustatė, kad ši yra su akivaizdžiais pažeidimais: apžiūrėjus Prekę buvo matyti, kad Prekės dangtis netinkamai pritvirtintas, trūksta penkių varžtų, Prekės kairėje pusėje aiškiai matyti įskilimas, kurio anksčiau nebuvo. 2017 m. liepos 16 d. ieškovai raštu pareikalavo atsakovės grąžinti sumokėtą pinigų sumą už Prekę. Taigi, mechaniniai Prekės pažeidimai – įtrūkimai ekrane – buvo padaryti ir nustatyti 2 kartus: pirmą kartą, kuomet ieškovai pristatė Prekę remontui į servisą (šis pažeidimas buvo pašalintas gamintojo Samsung sąskaita) ir antrą kartą, kuomet ieškovai atsiėmė Prekę iš serviso ir parsivežė namo (po to, kai prekė atsakovės parduotuvėje buvo patikrinta ir jokių defektų nebuvo nustatyta). Ieškovai reiškia reikalavimą, susijusį su antrą kartą įvykusiais Prekės pažeidimais, tai yra, reikalavimas grindžiamas aplinkybe, kad po remonto servise Prekė esą buvo grąžinta sugadinta (įskeltu ekranu). Toks ieškovų reikalavimas atitinkamai reiškia, kad pirmą kartą atsiradę prekės defektai neturi teisinės reikšmės šiame ginče. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmą kartą atsiradusio Prekės defekto taisymu neturi teisinės reikšmės. Kadangi pirmą kartą nustatytas Prekės defektas – ekrano skilimas – buvo pašalintas servise gamintojo (Samsung) sąskaita, visi argumentai, susiję su ieškovų ir serviso bendravimu, defektinio akto pateikimu ir kt. nėra reikšmingi, nes jokios ieškovų teisės nebuvo pažeistos. Ginčas kyla ne dėl Prekei suteiktos garantijos, tačiau dėl Prekei neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Ieškovai kaltina atsakovą Prekės sugadinimu, t. y. sukėlus deliktą. Reikalavimas negali būti vertinamas kaip reikalavimas dėl Prekės garantijos taikymo – pardavėjo sutartinės atsakomybės taikymo (tai yra, faktiniu pagrindu, kad Prekės remontas buvo atliktas nekokybiškai, ir Prekės trūkumai nebuvo pašalinti), nes ieškovai pripažįsta, kad po remonto jie gavo ne neveikiančią prekę, tačiau mechaniškai sugadintą (įskeltu ekranu). Vadinasi, šios bylos ir ginčo objektas yra televizoriaus ekrano skilimo antrą kartą aplinkybės, ir šioje byloje turėjo būti nustatyta pagrindinė aplinkybė – kuriuo momentu labiausiai tikėtina antrą kartą buvo įskeltas televizoriaus ekranas.
19.2. Apeliantų argumentai, susiję su pirmą kartą įvykusio mechaninio pažeidimo taisymu, nėra teisiškai reikšmingi, kadangi televizorius buvo sutaisytas. Tai yra, net jeigu būtų pripažinta, kad kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų pažeidė kokius nors reikalavimus Prekės taisymo metu, tokie pažeidimai neturi teisinės reikšmės. Taigi, ieškovų argumentai, kad: (1) jiems nebuvo pateiktas Prekės defektinis aktas; (2) gali būti, kad Prekės ekranas iš viso nebuvo pakeistas; (3) žodis „panel“ išvertus iš anglų kalbos nereiškia „ekrano“, todėl galbūt mechaniškai sugadintas buvo ne ekranas, o kažkas kito, net jei jie kažkiek būtų teisingi (su kuo atsakovė nesutinka), yra teisiškai nereikšmingi. Apeliantai visiškai nepagrįstai teigia esą teismas nenustatinėjo, ar ekranas buvo keičiamas – kaip matyti, į bylą buvo pateikta labai daug įrodymų apie ekrano keitimą, ir teismas šiuos įrodymus vertino.
19.3. Po remonto Prekė pagal teisės aktus turi būti grąžinama pirkėjui. Dažniausiai suremontuotos prekės yra grąžinamos pirkėjams į namus, tačiau jeigu pirkėjas nurodo kitą pristatymo adresą, servisas nuveža prekes tuo nurodytu adresu. Ieškovai pageidavo, kad Prekė būtų pristatyta į atsakovės parduotuvę, todėl po remonto servisas tą ir padarė. Toks Prekės pristatymo adresas buvo išimtinai ieškovų pasirinkimas, atsakovės parduotuvė nei Prekės priėmime, nei perdavime ieškovams nedalyvavo ir negalėjo dalyvauti. Atitinkamai atsakovės darbuotojai neprisiėmė jokių įsipareigojimų priimti, apžiūrėti Prekę, ar atlikti kokius nors kitus veiksmus. Atsakovės parduotuvė sutiko pasaugoti supakuotą prekę ir ją perdavė ieškovams. Dar daugiau – priešingai nei teigia ieškovai, parduotuvės darbuotojai pagal galimybes sudarė visas sąlygas patikrinti Prekę. Ieškovas Prekę išpakavo, įjungė į elektros šaltinį ir įdėmiai apžiūrėjo. Tą pripažįsta ir pats ieškovas. Ieškovai nei Prekės apžiūros metu, nei vėliau nekėlė atsakovei (parduotuvės darbuotojams) jokių pretenzijų dėl to, kad jiems esą nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apžiūrėti Prekę. Jeigu ieškovai manė, kad jiems kažko trūksta Prekės apžiūros parduotuvėje metu, jie turėjo teisę pareikalauti iš Parduotuvės darbuotojų atlikti kažkokius veiksmus, ar pateikti kokius nors įrankius, tačiau ieškovai to nedarė. Taigi, pripažintina, kad Prekės apžiūra parduotuvėje ieškovus tenkino, jie patys laikė, kad Prekė yra apžiūrėta tinkamai.
19.4. Atsakovė kategoriškai nesutinka su ieškovų teiginiu, kad esą byloje nėra jokių įrodymų, kad Prekė po remonto į atsakovės parduotuvę buvo pristatyta be defektų, o šie defektai atsirado jau po to, kai ieškovai pasiėmė televizorių iš parduotuvės. Pirmiausia, pažymėtina, kad civiliniame procese įrodinėjimas vyksta laikantis principo „labiau tikėtina, kad...“, tai yra, teismas neturi pareigos savo išvados apie atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą pagrįsti neabejotinais įrodymais. Teismas, vertindamas abiejų oponuojančių šalių teikiamus įrodymus, taikydamas logikos dėsnius, turi nuspręsti, kurios šalies pateikti įrodymai yra labiau įtikinami, ir kuri tikimybė yra didesnė.
20. Atsiliepimų į ieškovų apeliacinį skundą kiti byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
21. Atsiliepimų į trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ atskirąjį skundą byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą vertina pagal apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodytus teisinius ir faktinius argumentus (CPK 320 straipsnis).
23. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016).
24. Byloje sprendžiamas ginčas dėl daikto pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo dėl nekokybiško daikto ir sumokėtos sumos sugrąžinimo, tikrinamas pagrįstumas ir teisėtumas pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovų tokio pobūdžio reikalavimas.
25. Nustatyta, kad ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl vartotojų teisių gynimo, kuriame pareiškė reikalavimus nutraukti ieškovo P. S. 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytą su atsakove UAB „Topo grupė“ televizoriaus pirkimo–pardavimo sutartį ir priteisti iš atsakovės UAB „Topo grupė“ 2873,75 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovai grindė tuo, kad jų įsigyto televizoriaus ekranas 2017 m. balandžio 11 d. nustojo rodyti vaizdą, išjungus televizorius nebeįsijungė. Atsakovės (pardavėjos) nurodymu ieškovai kreipėsi į Samsung atstovybę. Televizorių iš ieškovo namų paėmė kurjeris pervežimui į garantinį remontą atliekančią UAB „SEVICENET“. Ši įmonė telefonu ieškovus informavo, kad televizorius su mechaniniu ekrano mikro įtrūkimu, toks gedimas nėra garantinis ir bus šalinamas tik už ieškovų lėšas. Ieškovams paprašius atsiųsti aktą, kuriame būtų nurodyti gedimai, UAB „SERVICNET“ to nepadarė, tačiau po kelių savaičių be ieškovų prašymo remontuoti televizorių suremontavo jį ir apie tai informavo ieškovus. Ieškovams paprašius televizorių atvežti į atsakovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), kurjeriui ten jį atvežus, ieškovas, negalėdamas šioje parduotuvėje patikrinti, ar televizorius veikia, 2017 m. gegužės 17 d. parsivežė televizorių namo ir ten pastebėjo, kad televizoriaus ekranas skilęs, televizorius neveikia. 2017 m. gegužės 18 d. ieškovas atsakovei pateikė pretenziją dėl netinkamos prekės grąžinimo. Kad televizorius netinkamas naudoti patvirtino ir tyrimą atlikusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
26. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Kai pardavėjas garantuoja daiktų kokybę, jis atsako už daiktų trūkumus, jeigu neįrodo, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, kad pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, arba dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos (CK 6,333 straipsnio 3 dalis). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatyti keli alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybę pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis įstatymų leidėjas susiejo su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, yra svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Byloje nagrinėjamu atveju ieškovai, reikalaudami nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, rėmėsi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatomis, kur įtvirtinta pirkėjo teisė nutraukti sutartį, kai netinkamos kokybės daikto perdavimas yra esminis sutarties pažeidimas. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nustatytų CK 6.334 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-686/2016, kt.). Ar netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, nustatytina taikant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus vertinamuosius kriterijus. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato.
27. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad ginčas tarp šalių kilo dėl kieno veiksmų atsirado televizoriaus trūkumai – ekrano įskilimai kraštuose, neprigludęs dangtis prie televizoriaus korpuso ir kt., kad televizoriaus pakuotė nebuvo išoriškai pažeista, bet tai neįrodo ir nepatvirtina fakto, jog ypač jautraus televizoriaus gedimai galimai atsirado pakuojant, ar televizorių pakraunant (duomenys neskelbtini) ir vežant į Topo parduotuvę (duomenys neskelbtini), tačiau, ieškovams nesutikus, kad atsakovas būtų pakeistas kitu atsakovu – UAB „Venipak Lietuva“, ieškovo ieškinys atmestinas, nes neįrodytas.
28. Sutiktina, teisėjų kolegijos nuomone, su ieškovų apeliacinio skundo argumentu, jog šios teismo išvados nepagrįstos. Tai, kaip sprendime teismas apibrėžė ginčo esmę, kokias išvadas teismas padarė, kad ne kartą siūlė ieškovams keisti netinkamą šalį – atsakovę, leidžia vertinti, jog teismas sutiko su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilęs ne dėl prekei suteiktos garantijos, bet dėl prekės sugadinimu padarytos žalos. Tačiau bylą teismas privalėjo nagrinėti pagal ieškovų ieškinį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju, pareikšdamas ieškinį, ieškovas pats savarankiškai pasirenka ieškinio pagrindą ir suformuluoja reikalavimą. Teismo pareiga pareikštą reikalavimą išnagrinėti, laikantis ieškinyje nustatytų ribų, t. y. pagal ieškovo suformuluotus reikalavimus patikrinti jo subjektinių teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo faktą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2008). Taigi teismas ieškovų ieškinį dėl vartotojo teisių gynimo, byloje pareikštą atsakovei – pardavėjai, privalėjo nagrinėti pagal visas ieškovų nurodytas aplinkybes, ir nuspręsti, ar ieškovai pasirinko tinkamą jų, kaip vartotojų, teisių gynimo būdą. Atsižvelgdamas į tai, kad byloje sprendžiamas specifinis ginčas tarp vartotojo ir pardavėjo, pirmosios teismas neturėjo nei teisės, nei pagrindo siūlyti ieškovams pakeisti atsakovą į kitą asmenį, su kuriuo ieškovų nesieja sutartiniai vartojimo santykiai, juo labiau, kad sutikę su teismo siūlymu, jie būtų priversti pakeisti ir ieškinio pagrindą, ir ieškinio dalyką, ko neleidžia CPK 42 straipsnio nuostatos. Sutinka teisėjų kolegija ir su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, jog ieškovas, atvykęs į atsakovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo po remonto atvežtą televizorių ir jokių televizoriaus trūkumų nepastebėjo, taip pat, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, kadangi vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę (garantiją pagal įstatymą), kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per daikto kokybės terminą.
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 28 p. nurodytus argumentus, daro išvadą, jog bylos nagrinėjimas ne pagal ieškovų ieškinį, įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese pažeidimai lėmė tai, kad nebuvo atskleista bylos esmė. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pagal pateiktus įrodymus bylą išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme galima.
30. Iš ieškovų paaiškinimų, pateiktų ieškinyje ir dublike, taip pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, atsakovės paaiškinimų, rašytinių įrodymų matyti, kad 2016 m. gruodžio 21 d. ieškovai iš atsakovės nusipirko (duomenys neskelbtini) televizorių „Samsung“ (duomenys neskelbtini), kurio kaina 2299 Eur, su papildomu pirkinio draudimu iki 2021-12-13 už 574,75 Eur. Iš viso ieškovai atsakovei sumokėjo 2873,75 Eur. Garantija prekei galiojo iki 2021-12-13. Ieškovai nurodo, kad 2017 m. balandžio 11 d. televizorius pradėjo nerodyti vaizdo, o išjungus nebeįsijungė, jie kreipėsi į atsakovę – „Topo centro“ parduotuvę, kurioje pirko televizorių. Atsakovė pripažįsta, kad 2017 m. balandžio 11 d. ieškovai pranešė atsakovei apie televizoriaus gedimą, ir teigia, kad 2017 m. balandžio 20 d. televizorius buvo paimtas iš ieškovų namų ir nuvežtas į remontui į autorizuotą Samsung servisą UAB „SERVICENET“. 2017 m. balandžio 25 d. servisas telefonu informavo ieškovus, kad televizoriaus gedimo priežastis yra mikro įtrūkimas ekrane, kuris galėjo kilti tik dėl mechaninių pažeidimų, ir toks gedimas nėra laikomas garantiniu, todėl už suteiktas paslaugas reikės susimokėti. Ieškovas pareikalavo, kad jam registruotu paštu būtų atsisiųstas defektinis aktas. Toks aktas ar kitokia informacija apie paimtą iš jo televizorių, televizoriaus būklę ir gedimus ieškovui registruotu paštu atsiųsti nebuvo.
31. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia pripažinti, kad ieškovai, paaiškėjus iš atsakovės pirkto televizoriaus trūkumams, kreipėsi į pardavėją, kad būtų nustatyta priežastis, dėl ko neveikia jų įsigyta technika. Atsakovė, vykdydama Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-06-11 nutarimu Nr. 697 (nuo 2017-07-23 galiojusi redakcija) 23 p. numatytą pardavėjo pareigą vežti dideles ir sunkias (daugiau kaip 10 kilogramų svorio) netinkamos kokybės ne maisto prekes kokybei įvertinti, paėmė iš ieškovų televizorių ir pristatė į autorizuotą Samsung servisą UAB „SERVICENET“. Kadangi ieškovas, po to, kai UAB „SERVICENET“ darbuotojai jį informavo apie televizoriaus gedimus, paprašė defektinio akto, laikytina, kad ieškovai neprašė televizoriaus remontuoti, o defektinio akto nepateikimas ir išsamių televizoriaus neveikimo priežasčių ieškovams neatskleidimas, pažeidė ieškovų, kaip vartotojų, teises, nesudarė galimybių jiems rinktis jų teisių gynimo būdo.
32. Kaip aiškina atsakovė, gavęs daugkartines ieškovų pretenzijas ir prašymus, trečiasis asmuo UAB „SERVICENET“, siekdamas išsaugoti kliento lojalumą, gera valia televizorių suremontavo – pakeitė ekraną. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad tai tėra tik atsakovės aiškinimas. Ieškovas paaiškino, kad jis tik pareikalavo pateikti (atsiųsti registruotu paštu) jam defektinį aktą, t. y. pateikti duomenis apie prekę, televizoriaus remontuoti niekada neprašė. Įrodymų patvirtinti aplinkybei, kad servisas televizorių remontavo gavęs daugkartines ieškovų pretenzijas, t. y. ieškovams reikalaujant ar prašant, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo nepateikė. Pastebėtina, kad ieškovui po televizoriaus remonto aiški ir vartotojui suprantama valstybine lietuvių kalba informacija apie jo televizoriaus būklę ir atliktus remonto darbus nebuvo suteikta. Tokia informacija buvo pradėta teikti tik ieškovams pareiškus pardavėjai pretenzijas dėl televizoriaus pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo, pateikus teismui ieškinį. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė 2017 m. sausio 15 d. pateikė rašytinius įrodymus apie televizoriaus remontą, tarp jų ir susirašinėjimo medžiagą (t. II, b. l. 85-105; apskųstajame pirmosios instancijos teismo sprendime šie įrodymai įvardinti „(duomenys neskelbtini)“). Iš šios susirašinėjimo medžiagos matyti, kad trečiasis asmuo UAB „SERVICENET“ kliento P. S. televizoriaus „(duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) remontą nemokamai atliko ne dėl to, kad ieškovai prašė ar reikalavo, o todėl, kad „nėra galimybės nustatyti, kada panelis buvo pažeistas (iki pristatymo į techninio aptarnavimo centrą, pristatymo metu ar po pristatymo)“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia informacija patvirtina, jog 2017 m. balandžio 11 d. atsakovė neturėjo įrodymų, kad iš ieškovų paimamas televizorius buvo mechaniškai pažeistas ieškovams netinkamai jį eksploatuojant, ir net neįrodinėjo, kad ekrano mikro įtrūkimas atsirado dėl ieškovų kaltės, o vėliau tretieji asmenys pripažino, jog televizorius galėjo būti mechaniškai pažeistas tiek pristatymo į techninio aptarnavimo centrą metu, tiek ir pačiame techninio aptarnavimo centre. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovų televizorius buvo remontuojamas ne ieškovų prašymu ir ne tik dėl tos priežasties, dėl kurios jis nuo 2017 m. balandžio 11 d. neveikė, bet ir dėl to, kad jis buvo mechaniškai pažeistas pervežimo metu ar jau pristačius trečiajam asmeniui. Šios informacijos nepateikimas ieškovams, taip pat laikytinas jų, kaip vartotojų, teisių pažeidimu.
33. Sutinka teisėjų kolegija ir su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, jog nepagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendime nurodo, kad ieškovas, atvykęs į atsakovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo po remonto atvežtą televizorių ir jokių televizoriaus trūkumų nepastebėjo, pastebėjo trūkumus tik savo namuose, kai televizorių savarankiškai parsivežė į namus, todėl labiau tikėtina, kad televizoriaus trūkumai atsirado dėl ieškovo veiksmų ar trečiųjų asmenų, jam gabenat ar išpakuojant televizorių, nes tokia teismo išvada grindžiama tik prielaidomis. Ieškovo paaiškinimai, liudytojų V. Š. ir M. C. parodymai teismo posėdžiuose patvirtina, kad 2017 m. gegužės 16 d. atvežus ieškovo televizorių, kaip kad teigia atsakovė, po remonto į atsakovės parduotuvę (duomenys neskelbtini), ieškovui nebuvo sudarytos sąlygos ir galimybės patikrinti ir įsitikinti, ar televizorius veikia. Netikėti ieškovo ir šių liudytojų paaiškinimais apie tai, kad ieškovas negalėjo parduotuvėje įsitikinti, kad televizoriaus normaliai veikia, apeliacinės instancijos teismas pagrindo neturi. Atsakovė pati teigia, kad jos parduotuvės darbuotojai tikrinant, ar po remonto veikia televizorius, nedalyvavo ir pareigos dalyvauti tokiame patikrinime neturėjo, taigi, atsakovė įrodymų, kad ieškovui 2017-05-16 parduotuvėje perduodamas televizorius veikė, pateikti negali. Teismas pagrįstais pripažįsta ieškovo paaiškinimus, jog apie tai, kad jam 2017-05-16 perduodamo televizoriaus defektų jis negalėjo pastebėti atsakovės parduotuvėje, kur nebuvo sąlygų patikrinti, ar televizorius veikia, šiuos defektus pastebėjo tik parsivežęs televizorių namo. Tokius ieškovo paaiškinimus patvirtina ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-08-07 patikrinimo akte nurodyti duomenys, kad apžiūrint televizorių ir fotografuojant ieškovo namuose, tik prijungus televizoriui išorinį signalą konstatuota, kad televizoriaus ekranas mechaniškai pažeistas – kairėje ekrano pusėje, prie pat krašto, matoma tamsi juosta, sąlygota LCD ekrano pažeidimų kampuose, o viršutinėje ekrano dalyje prie pat krašto matomi lokaliniai ekrano stiklo pažeidimai, kurie išjungtame televizoriuje nematomi. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovė įrodinėjo, kad ieškovas galėjo ir turėjo 2017-05-16 televizoriaus defektus, jei tokie buvo, pastebėti dar atsakovės parduotuvėje, kadangi, kaip paaiškino 2018-03-14 teismo posėdyje liudytojas trečiojo asmens UAB „SERVICENET“ darbuotojas G. B., demonstruodamas filmuotą vaizdinę medžiagą apie Samsung televizorius, ekrano įskilimai matomi ir neprijungus televizoriaus prie išorinio signalo (antenos ar kabelinės televizijos kabelio). Tikėti šio liudytojo paaiškinimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negalima, nes buvo demonstruojama vaizdinė medžiaga ne apie ieškovo įgyto modelio televizorių, be to ieškovas teismo posėdžio metu prieštaravo liudytojo paaiškinimui, pats aiškino, kad jo televizorius veikia kitaip, nei demonstruojama filmuotoje medžiagoje, defektai matomi tik prijungus televizorių prie išorinio signalo. Ieškovas netgi siūlė atvežti savo televizorių ir pademonstruoti, kad yra būtent taip, kaip jis sako, tačiau atsakovės atstovė prašymo tai padaryti ir įsitikinti, kad ieškovo teiginiai nepagrįsti, nepareiškė.
34. Nors atsakovė ir teigia, kad televizorius ieškovams buvo grąžinamas 2017 m. gegužės 16 d. po atlikto remonto, teisėjų kolegija su tuo nesutinka ir vertina, kad televizorius ieškovams buvo perduodamas ne po remonto, o po to, kai jis buvo iš ieškovų atsakovės paimtas pirkto ir nustojusio veikti daikto (televizoriaus) kokybei nustatyti. Televizorius atsakovės parduotuvėje buvo grąžinamas nedalyvaujant atsakovės darbuotojams, kas leidžia vertinti, kad atsakovė pakankamai nebendradarbiavo su pirkėju įvertinant parduoto daikto kokybę, be to, atsakovė prarado galimybę pateikti įrodymus, kuriais būtų galėję būti ir dalyvavusių televizoriaus apžiūroje jos parduotuvės darbuotojų paaiškinimai, apie tai, kad atsakovui 2017-05-16 perduodamas televizorius veikė, t.y. kad prekė be defektų. Įrodymų, kad ieškovui 2018-05-16 grąžinamas televizorius atsakovės parduotuvėje buvo be defektų ir veikė, o buvo mechaniškai paveiktas jau ieškovui pervežant televizorių į savo namus, atsakovė nepateikė.
35. Kadangi prekę jos kokybės patikrinimui veža pardavėjas, t. y. atsakovė, vertintina, kad ji, neįrodė, jog televizorius buvo sugadintas tiek pirmąjį kartą vežant daikto kokybės patikrinimui, tiek ir antrąjį kartą pervežant jį tam, kad grąžinti ieškovams, dėl ieškovų kaltės.
36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai nebuvo informuoti apie paaiškėjusius prekės (televizoriaus) defektus, t. y. jos kokybę, atitikimą daiktui keliamiems reikalavimams, nebuvo informuoti apie televizoriaus sugadinimus, padarytus po šio daikto paėmimo iš ieškovų vežti kokybės patikrinimui, nepareiškė prašymo remontuoti televizorių, juo labiau dėl tokių sugadinimų, kurie atsirado ne dėl jų katės, televizorius jiems grąžintas neveikiantis, su akivaizdžiais defektais, dėl kurių atsiradimo ieškovai nėra kalti, sprendžia, jog ieškinys tenkintinas, pirkimo–pardavimo sutartis nutrauktina, iš atsakovės priteistina ieškovams jų sumokėta kaina, nes tik taip gali būti apgintos ieškovų kaip vartotojų teisės (CK 6.344 str. 1 d. 4 p.). Taip vertina ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba savo byloje pateiktoje išvadoje.
37. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstąjį Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priima naują sprendimą – ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškovų ieškinį, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimant byloje naują sprendimą, kuriuo tenkinamas ieškovų ieškinys, naujai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
38. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
39. Ieškovui P. S. iš atsakovės priteistinos patirtos nagrinėjant bylą bylinėjimosi išlaidos – 1200,50 Eur, kurias sudaro sumokėtas paduodant ieškinį 86 Eur žyminis mokestis (t. I, b. l. 8), sumokėti 423,50 Eur už ieškinio ir dubliko surašymą (t. I, b. l. 107-109), sumokėtas paduodant apeliacinį skundą 86 Eur žyminis mokestis (t. II, b. l. 48) ir sumokėti 605 Eur už apeliacinio skundo surašymą ( t. II, b. l. 112-113).
40. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias turėjo pirmosios instancijos (11,85 Eur) ir apeliacinės instancijos (20,49 Eur) teismai, iš viso 32,34 Eur.
41. Trečiajam asmeniui UAB „Venipak Lietuva“, kuris dalyvavo byloje atsakovo pusėje, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš ieškovų, jam patirtos bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme nepriteisiamos. Kadangi Kauno apylinkės teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi atmetė trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų priteisimo, naikinti šią iš esmės teisėtą teismo nutartį pagrindo nėra. Todėl teisėjų kolegija trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ atskirąjį skundą atmeta (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovų apeliacinį skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti.
Nutraukti ieškovo P. S. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“ 2016 m. gruodžio 21 d. sudarytą televizoriaus „Samsung“ (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį.
Priteisti ieškovui P. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Topo grupė“ (juridinio asmens kodas 134777619) 2873,75 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai septyniasdešimt trys eurai ir 75 centai) sumokėtą kainą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 2873,75 sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-09-26) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1200,50 Eur (vienas tūkstantis du šimtai eurų ir 50 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Įpareigoti ieškovą P. S. grąžinti atsakovei UAB „Topo grupė“ televizorių „Samsung“ (duomenys neskelbtini). Išaiškinti, kad prekė grąžinama atsakovės UAB „Topo grupė“ sąskaita.
Priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Topo grupė“ (juridinio asmens kodas 134777619) 32,34 Eur (trisdešimt du eurai ir 34 centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. (Šias išlaidas mokėti į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą, gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Trečiojo asmens UAB „Venipak Lietuva“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo.