- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- e2-182-877/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-14404-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Advokatai
- Tadas Dumbliauskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje K. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2016-07-12 teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 222,83 Eur žalai atlyginti, 12,61 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-27) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-12), 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2015-01-28 transporto priemonė „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodama keliu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamojoje dalyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar atitvarais. Ši transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (Kasko). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos specialisto nutarimu transporto priemonės vairuotojo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Eismo įvykio metu sugadintas transporto priemonės priekinis kairės pusės ratas. Administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką ieškovė vadovavosi Transporto priemonių draudimo taisyklėmis Nr. 021. Pagal Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.5. punktą transporto priemonės sugadinimo atveju, nuostolio dydis nustatomas pagal remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą transporto priemonę ar jos detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki draudžiamojo įvykio. Pagal PVM sąskaitą-faktūrą serija IVUA Nr. 15001729 transporto priemonės remonto kaina 248,24 Eur. Ieškovė išmokėjo 248,24 Eur draudimo išmoką. Ieškovė ragino atsakovę sumokėti žalą. Turtinė žala neatlyginta, todėl priteistina.
Ieškovės atstovas advokatas Tadas Dumbliauskas teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad padangos vertei buvo pritaikytas 15 procentų nusidėvėjimas, t.y. 24,41 Eur. Žalos atlyginimas buvo išmokėtas ne tiesiogiai transporto priemonės savininkui, tačiau automobilį suremontavusiai įmonei pagal jos pateiktą sąskaitą.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodo, jog įvykio vieta skirtinguose ieškovės pateiktuose įrodymuose nurodoma vis kita - Kauno apskrities VPK 2015-01-28 nutarime (duomenys neskelbtini), vairuotojo prašyme išmokėti draudimo išmoką- Ignalinos g., Kaune. Eismo įvykio schema nepateikta, todėl nėra įrodymų, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti ieškovo reikalaujamą žalą. Nėra aišku, kada, kur, nuo ko, per kiek laiko ir pan. atsirado nurodomi automobilio sugadinimai. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Vairuotojas turėjo pasirinkti saugų greitį, tada būtų galėjęs išvengti eismo įvykio ir tokio masto automobilio apgadinimo, o atsakovė turėtų būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 1 d. pagrindu. Pretenzija pateikta kitam juridiniam asmeniui – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsakovė, gavusi pretenziją, paprašė pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovė į tai nereagavo, pradelsė daugiau kaip metus laiko ir tik tada kreipėsi į teismą, todėl palūkanos nepriteistinos, tokia praktika suformuota Kauno apygardos teismo 2016-01-06 nutartyje civilinėje byloje nr. e2A-82-264/2016.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, akcentavo, kad ieškovė pati tiesiogiai privalėjo fiksuoti padarytą žalą, o ne pavesti kitam asmeniui. Nurodė, kad atsakovė būtų atlyginusi žalą pagal pateiktą pretenziją, jeigu ieškovė būtų pateikusi eismo įvykio schemą bei transporto priemonės techninį pasą.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, jog draudėjas K. Š. laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 8 d. iki 2015 m. spalio 7 d. apdraudė transporto priemonę – HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri nuosavybės teise priklausė UAB „Šiaulių banko lizingas“ (15 b. l.), savanorišku transporto priemonių draudimu (Kasko) akcinėje bendrovėje „Lietuvos draudimas“ (9 – 10 b. l.). 2015 m. sausio 29 d. K. Š. kreipėsi į ieškovę su prašymu dėl draudimo išmokos, nurodė, kad 2015 m. sausio 28 d. 20 val., važiuodamas Ignalinos gatve, įvažiavo į kelyje esančią duobę (11 b. l.). Iš Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 5 –ojo būrio vyr. patrulio M. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. sausio 28 d. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu K. Š. vairuojamas automobilis HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į jokiais kelio ženklais nepažymėtą duobę (90 b.l.). Į įvykį iškviesti policijos pareigūnai nubraižė eismo įvykio vietos schemą, nustatė, kad duobė yra 1,2 m x 1,4 m dydžio, apžiūrėjo ir nustatė automobilio apgadinimus – sugadintas priekinis kairės pusės ratas (90-91 b. l.). Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba 2015-01-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties (95 b.l.). Nutarime konstatuota, kad sugadintas automobilio priekinis kairės pusės ratas. Identišką informaciją Kauno apskrities VPK pranešė ieškovei 2015 m. vasario 9 d. (13 b.l.).
Ieškovės Transporto priemonės techninės apžiūros akte (14 b.l.) konstatuota, kad sugadinta priekinės kairės pusės padanga, reikalinga pakabos patikra. UAB „Ivuana“ 2015-02-12 parengė remonto sąmatą Nr. 119395, iš kurios matyti, kad sugadintų dalių keitimo ir remonto darbų kaina sudaro 207,96 Eur be PVM (17-18 b.l.). UAB „Ivuana“ pateikė ieškovei 2015-02-26 PVM sąskaitą faktūrą 248,48 Eur sumai. Ieškovė 2015-05-08 mokėjimo nurodymu Nr. 9240861 atlygino įvykio metu padarytą žalą, išmokėdama 248,24 Eur sumą remonto darbus atlikusiai UAB „Ivuana“. Ieškovė 2015 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl žalos atlyginimo (33 b.l.). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-05-26 raštu nurodė, kad pretenzija netenkinama, nes nepateikta eismo įvykio vietos schema ir automobilio registracijos pažymėjimas, o šiuos dokumentus pateikus, pretenzija bus nagrinėjama pakartotinai (34 b. l.).
Byloje kilo ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 str.), t. y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo), gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).
Nagrinėjamu atveju turtinę žalą ieškovė kildina iš atsakovės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą, savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepateikė teismui įrodymų, jog 2015 metais tinkamai vykdė aptariamos kelio atkarpos priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, jog kelio duobė buvo paženklinta ar aptverta.
Į bylą pateikti įrodymai: 2015 m. sausio 28 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, eismo įvykio schema, kurioje pažymėtas apgadintas automobilis, patvirtina eismo įvykio faktą.
Vertinant priežastinio ryšio egzistavimo faktą akcentuotina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t. y. jokiais kelio ženklais nepažymėtos duobės važiuojamoje kelio dalyje. Atsakovė teigia, kad vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktais, ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad transporto priemonės apžiūros akte užfiksuotas vienos padangos sugadinimas ir žalos dydis paneigia atsakovės argumentus dėl vairuotojo neatidumo, nerūpestingumo, nesaugaus greičio, priešingu atveju žala būtų žymiai didesnė. Be to, policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo įvykio aplinkybes – nepažymėtą (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. 4 3,2 m atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto esančią 15 cm gylio duobę, kurios ilgis 1,40 m, plotis 1,20 m, sugadintą automobilio kairės pusės ratą. Tą patvirtina Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 28 d. nutarimas, eismo įvykio schema. Pažymėtina, kad policijos įvykio tyrimo dokumentai (Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 28 d. nutarimas, eismo įvykio schema) pripažintini didesnę galią turinčiais rašytiniais įrodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis) ir juose nurodytos aplinkybės laikytinos visiškai įrodytomis. Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta šalių teisė teikti teismui įrodymus. Taigi, įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių teisė ir pareiga. Teismas pažymi, kad atsakovės argumentai, jog eismo įvykis įvyko dėl vairuotojo neatsargumo, nepakankamo atidumo ir rūpestingumo, grindžiami vien tik prielaidomis. Įrodymų, patvirtinančių vairuotojo veiksmus, kurie būtų žalos atsiradimo ar jos (žalos) padidėjimo priežastis, teismui nepateikta. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog transporto priemonę vairavęs K. Š. būtų pažeidęs Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklų nuostatas. Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. sausio 28 d. nutarime nurodyta, kad vairuotojo K. Š. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio sudėties nenustatyta. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų policijos medžiagoje užfiksuotas eismo įvykio aplinkybes. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis (tokie duomenys nebuvo užfiksuoti sudarant draudimo sutartį, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog transporto priemonė buvo patekusi į kitą eismo įvykį, kurio metu galėjo būti padaryti analogiški pažeidimai). Be to, atsakovės argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus greičio ir galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės argumentai, jog iš pateiktų įrodymų šioje byloje negalima daryti išvados, kad reikalaujama atlyginti žala patirta būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę, o tai reiškia, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys. Rašytiniai ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo transporto priemonė 2015 m. sausio 28 d. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą kelio išdaužą. Transporto priemonės techninės apžiūros aktas neginčijamai patvirtina, kad yra priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir užfiksuotų automobilio apgadinimų. Atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Taip pat atsakovė nepateikė prašymo skirti ekspertizę žalos dydžiui nustatyti. Pagal automobilio sugadinimo pobūdį, nurodytos išlaidos 2015-02-12 remonto sąmatoje (17-18 b.l.), laikytinos pagrįstomis ir įrodytomis.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti (duomenys neskelbtini) gatvės bei užtikrinti saugų eismą joje, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Šiaulių banko lizingas“ priklausanti transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 222,83 Eur turtinei žalai atlyginti (įvertinus 25,41 Eur padangos nusidėvėjimą).
Kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, pagal kurią kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2015-05-11 pretenziją Nr. R0001579988, kuria prašoma per 15 d. sumokėti 248,24 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, tačiau prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 str. 2d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Nr.3K-3-124/2013). Ieškovė nurodo, jog 2015-05-11 ji ragino atsakovę per 15 dienų sumokėti žalą. Iš pateiktos ieškovo pretenzijos akivaizdu, jog ji buvo pateikta ne atsakovui Kauno miesto savivaldybei, bet už savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo teises ir pareigas – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzija ieškovei nebuvo grąžinta, Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-05-26 raštu į ją atsiliepė ir pareikalavo pateikti eismo įvykio schemą ir automobilio registracijos pažymėjimą, laikytina, kad ji buvo perduota tinkamam asmeniui, todėl atsakovės argumentai, kad pretenzija buvo adresuota ne tam juridiniam asmeniui, atsakovė šios pretenzijos negavo, atmestini kaip nepagrįsti. Tačiau teismas sutinka su atsakovės argumentais, kad kompensacinių palūkanų ieškovei priteisti nėra pagrindo, nes dėl jų susidarymo yra pačios ieškovės kaltė. Tarp šalių kilus ginčui dėl įvykio fakto, jo vietos bei atsakovei pagrįstai pareikalavus papildomų įrodymų – eismo įvykio schemos, kadangi iš pateiktų dokumentų nebuvo aiški tiksli eismo įvykio vieta bei ieškovei tokių dokumentų nepateikus (jie nebuvo pateikti ir su ieškiniu, į šią bylą buvo išreikalauti teismo atsakovės prašymu) bei į teismą su ieškiniu kreipusis tik po ilgo laiko tarpo, praėjus daugiau kaip metams laiko (2016-07-12), palūkanos susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, šiuo atveju laikytina, kad ieškovė pareikalavo atlyginti žalą, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti ikiteismines kompensacines palūkanas (CPK 177, 178, 185 str.). Tokią praktiką formuoja Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-82-264/2016.
Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, todėl taikytina CK 6.37 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 222,83 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškinį patenkinus iš dalies, atsižvelgiant į patenkintų (94,64 proc.) ir atmestų (5,36 proc.) reikalavimų dalį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.
Ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei 70,08 Eur už advokato Tado Dumbliausko teisinę pagalbą, iš viso 85,08 Eur, todėl ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina 80,52 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d., 88 str., 93 str. 2 d., 98 str.).
Valstybė šioje byloje patyrė 4,98 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovės valstybei nepriteistinos, nes iš ieškovės priteistina suma 0,27 Eur (4,98x5,36 proc.) neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290). Iš atsakovės valstybei priteistina 4,71 Eur (4,98 x94,64 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, buveinė – Laisvės al. 96, Kaunas, akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, buveinė - J. Basanavičiaus g. 12, Vilnius, 222,83 Eur (du šimtus dvidešimt du eurus 83 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (222,83 Eur) nuo 2016 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,52 Eur (aštuoniasdešimt eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš Kauno miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111106319, valstybei 4,71 Eur (keturis eurus 71 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą atsakovės pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.