Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-182-877/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje K. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 222,83 Eur žalai atlyginti, 12,61 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2015-05-27) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2016-07-12), 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 222,83 Eur žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (222,83 Eur) nuo 2016 m. liepos 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 80,52 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat priteisė iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės valstybei 4,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.Teismas nurodė, kad atsakovė neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Jaunimo rato g. Kaune bei užtikrinti saugų eismą joje. Dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta UAB „Šiaulių banko lizingas“ priklausanti transporto priemonė, o ieškovė kompensavo išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys, todėl esant visoms būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms, ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 222,83 Eur turtinei žalai atlyginti (įvertinus 25,41 Eur padangos nusidėvėjimą).Atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ieškovė pateikė į bylą Kauno miesto savivaldybės administracijai adresuotą 2015-05-11 pretenziją Nr. R0001579988, kuria prašoma per 15 d. į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą sumokėti draudiminio įvykio metu patirtą 248,24 Eur žalą. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo kreditoriaus pareikalavimo dienos, jei kitaip nenumato įstatymas ar sutartis, tačiau prievolė mokėti kompensacines palūkanas vykdytina tik po pareikalavimo ją įvykdyti (CK 6.53 str. 2d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Nr.3K-3-124/2013).Iš pateiktos ieškovo pretenzijos akivaizdu, jog ji buvo pateikta ne atsakovui Kauno miesto savivaldybei, bet savivaldybės vykdomajai institucijai, turinčiai viešojo administravimo teises ir pareigas – Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į tai, kad pretenzija ieškovei nebuvo grąžinta, Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-05-26 raštu į ją atsiliepė ir pareikalavo pateikti eismo įvykio schemą, automobilio registracijos pažymėjimą, laikytina, kad ji buvo perduota tinkamam asmeniui. Todėl atsakovės argumentai, kad pretenzija buvo adresuota ne tam juridiniam asmeniui, atsakovė šios pretenzijos negavo, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad kompensacinių palūkanų ieškovei priteisti nėra pagrindo, nes dėl jų susidarymo yra pačios ieškovės kaltė. Tarp šalių kilus ginčui dėl įvykio fakto, jo vietos bei atsakovei pagrįstai pareikalavus papildomų įrodymų – eismo įvykio schemos, nes iš pateiktų dokumentų nebuvo aiški tiksli eismo įvykio vieta bei ieškovei tokių dokumentų nepateikus (jie nebuvo pateikti ir su ieškiniu, į šią bylą buvo išreikalauti teismo atsakovės prašymu) bei į teismą su ieškiniu kreipusis tik po ilgo laiko tarpo, praėjus daugiau kaip metams laiko (2016-07-12), palūkanos susidarė išimtinai dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį, abiejų šalių interesų pusiausvyros principą, šiuo atveju laikytina, kad ieškovė pareikalavo atlyginti žalą, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, todėl nėra pagrindo tenkinti reikalavimą priteisti ikiteismines kompensacines palūkanas (CPK 177, 178, 185 str.). Tokią praktiką formuoja Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-82-264/2016.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Bylą nagrinėjusio teismo išvada, kad atsakovei neatsirado pareiga mokėti kompensacines palūkanas yra nepagrįsta. Apeliantė kreipėsi į atsakovę dėl prievolės atlyginti žalą nustatydamas terminą prievolei įvykdyti. Per nustatytą terminą atsakovė neįvykdė prievolės. Apeliantės nuomone, teisiškai nereikšminga, kad atsakovė siuntė ieškovei raštus, kuriuose ji neigia savo atsakomybę dėl žalos ir reikalauja pateikti papildomus įrodymus.Pagal CK 6.63 straipsnį laikoma, kad skolininkas pažeidė prievolę kai praleidžiamas prievolės įvykdymo terminas, t. y. prievolės neįvykdo per nustatytą terminą. Pažeidus prievolę atsiranda pareiga atlyginti prievolės pažeidimu kreditoriui padarytus nuostolius. Atsakovė laikoma pažeidusi prievolę nuo to momento, kai apeliantė raštu pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė įvykdymo terminą, o atsakovė per šį terminą prievolės neįvykdė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybė prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo savo sprendimą dėl kompensacinių palūkanų, jis priimtas atsižvelgus į byloje surinktų įrodymų visumą, todėl yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrindo naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl atsiradusių palūkanų yra ieškovės kaltė, nes tarp šalių kilo ginčas dėl įvykio fakto ir atsakydama į pretenziją Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, kad svarstys pretenziją pakartotinai, jei bus pateikti įvykio faktą patvirtinantys įrodymai. Ieškovė visiškai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad reikalavimas įvykdyti prievolę suprantamas kaip formalus raštas, kuriame nebūtina pateikti jokių įvykio faktą patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsakovė įsitikinusi, kad ieškovė privalo pateikti išsamius įvykio faktą patvirtinančius įrodymus ir būti aktyvi, siekiant išvengti galimų ginčų tarp šalių. Dar daugiau, ieškovė, gavusi Kauno miesto savivaldybės administracijos raginimą pateikti papildomus įrodymus į teismą kreipėsi tik praėjus daugiau kaip metams laiko. Pretenzijoje buvo reikalaujama atlyginti 248,24 Eur, o ieškiniu – 222,83 Eur. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas, teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad ieškovei palūkanos nepriteistinos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 12,61 Eur palūkanų priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, neišeidamas už apeliacinio skundo ribų pasisakys tik šiuo klausimu.Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 222,83 Eur turtinės žalos atlyginimo, 12,61 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys grindžiamas argumentais, kad 2015 m. sausio 28 d. 20 val., Jaunimo rato g. ir Ignalinos g., Kaune sankryžoje trečiasis asmuo K. Š., vairuodamas HONDA ACCORD, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į kelyje esančią duobę. Transporto priemonė tuo laikotarpiu buvo drausta KASKO draudimu, ieškovė atlygino transporto priemonės remonto kainą, todėl pagal CK 6.1015 straipsnio nuostatas draudimo kompanijai perėjo teisė reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl 12,61 Eur palūkanų priteisimo, nes jos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės.Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs šią bylą sprendė, kad atsakovė turi prievolę ieškovei ir iš atsakovės ieškovei priteisė 222,83 Eur žalos atlyginimą. Dėl to ginčo byloje nėra. Taip pat byloje nėra ginčo, kad atsakovė apie pareigą atlyginti žalą žinojo, nes su ieškovės 2015 m. gegužės 11 d. pretenzija Nr. R0001579988 dėl 248,24 Eur žalos sumokėjimo nesutiko. Ieškovė minėtoje pretenzijoje prašė per 15 d. sumokėti 248,24 Eur į AB „Lietuvos draudimas“ atsiskaitomąją sąskaitą už dėl draudiminio įvykio padarytą žalą (el. b. l. 28). Kauno miesto savivaldybės administracija 2015 m. gegužės 26 d. raštu į ją atsiliepė ir pareikalavo pateikti eismo įvykio schemą ir automobilio registracijos pažymėjimą, kadangi iš pateiktų dokumentų nebuvo aiški tiksli eismo įvykio vieta bei ieškovei tokių dokumentų nepateikus (e. b. l. 29). Ieškovė prašomų dokumentų atsakovei nepateikė, atsakovė gera valia žalos ieškovei neatlygino, todėl ieškovė su ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi 2016 m. liepos 12 d. CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Šios palūkanos (vadinamos kompensuojamosiomis) skirtos atlyginti kreditoriaus nuostolius, patirtus dėl to, kad kreditorius negali naudotis skolininko negrąžintomis lėšomis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kompensuojamąsias palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenustatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Chemopakas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-509/2010; 2011 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-400/2011; kt.). Tai reiškia, kad, skolininkui praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius turi teisę reikalauti priteisti kompensuojamąsias palūkanas, nepriklausomai nuo skolininko kaltės, jam taip pat nereikia šių palūkanų įrodinėti – jos priteisiamos tokio dydžio, koks yra nustatytas įstatymo (5 arba 6 proc., jei abi šalys yra verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys) (CK 6.210 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-387/2013).Palūkanų skaičiavimo pradžios ir pabaigos momentai priklauso nuo palūkanų paskirties. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 str. 1 d., 6.872 str. reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; (pvz., CK 6.210, 6.261 str. nustatytos palūkanos).Buvo minėta, kad ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės 222,83 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 12,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų. Ieškovė kompensuojamųjų palūkanų dydį paskaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos (2015 m. gegužės 27 d.) iki ieškinio teismui pateikimo dienos (2016 m. liepos 12 d.). Ieškovės paskaičiavimais, atsakovė pradelsė atsiskaityti su ieškove 413 dienų, todėl palūkanos sudaro 12,61 Eur (222,83 Eur x 0,05 / 365 x 413 dienų). CK 6.53 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus atvejus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013 nurodė, kad prievolė pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Nagrinėjamu atveju atsiradusi piniginė prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, todėl pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį ji tapo vykdytina po pareikalavimo ją įvykdyti. Pagal 2015 m. gegužės 11 d. pretenziją Nr. R00015799881 ieškovė prievolę pareikalavo įvykdyti per 15 dienų. Apeliantas ieškinyje nurodė, kad palūkanas pradeda skaičiuoti nuo 2015 m. gegužės 27 d., kai gavo iš atsakovės atsakymą, jog atsakovė žalos atlyginti nesutinka, kol negavo papildomų dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad palūkanos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Pažymėtina, kad ieškovė minėtoje pretenzijoje atsakovei nurodė telefonus, adresą, jeigu kiltų klausimų dėl apmokėjimo sąlygų arba jeigu atsakovė pageidautų susipažinti su žalos tyrimo dokumentais. Duomenų apie tai, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove dėl kilusio ginčo, byloje nėra. Todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad palūkanos susidarė dėl pačios ieškovės kaltės. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime aptarė precedentų reikšmę teismų atliekamai teisingumo vykdymo funkcijai. Teismas nurodė, kad < ... > užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Bendrosios kompetencijos teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama. Nagrinėjant apeliacinį skundą, nustatyta, kad Kauno apygardos teisme yra išnagrinėta analogiška faktinėmis aplinkybėmis civilinė byla Nr. e2A-659-436/2016, kurioje sukurtu precedentu teismas vadovaujasi ir nagrinėjamojoje byloje. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, todėl ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, skundžiamas teismo sprendimas keistinas – teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl 12,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteistina 12,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus patenkinti ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 35,04 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. l. 147–148) ir 15 Eur žyminis mokestis (el. b. l. 139), iš viso 50,04 Eur, priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (CPK 93 str. 1 d.). (CPK 93 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimų patenkino 94,64 proc., todėl iš atsakovės priteisė 80,52 Eur bylinėjimosi išlaidų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį bei 70,08 Eur už advokato Tado Dumbliausko teisinę pagalbą, iš viso 85,08 Eur (el. b. l. 3, 31, 33). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti visiškai, iš atsakovės ieškovės naudai papildomai priteistina 4,56 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme. Taigi, iš viso iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 54,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. sprendimą pakeisti – teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas priteisti 12,61 Eur kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) priteisti ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 12,61 Eur (dvylika eurų 61 ct) kompensuojamųjų palūkanų.

Priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111106319) 54,60 Eur (penkiasdešimt keturis eurų 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) naudai.

Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.