- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-169-380/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29048-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- G. A., K. K.
- Advokatai
- Henrikas Mackevičius, Mindaugas Martinaitis
- Kategorijos
- 1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
- 1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Eduardo Maškevičiaus, Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio ir nuteistojo G. A. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:
G. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
K. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo ir pardavimo G. A.) laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo, gabenimo ir pardavimo O. B.) laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams bausme; pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (dėl narkotinių medžiagų laikymo, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti) laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais, K. K. paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, paskiriant K. K. baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: 1) tęsti darbą; 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtą bausmę įskaitytas K. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-05-04 13.37 val. iki 2017-05-06 11.35 val. (2 paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi nurodyta konfiskuoti iš K. K. 70 Eur.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. A. nuteistas už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016-04-07, apie 18.00 val., manikiūro salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai įgijo iš K. K. tris plastikinius paketėlius su 2,626 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir tą pačią dieną automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikydamas narkotinę medžiagą automobilyje po vairu esančioje dėtuvėje, atgabeno ją iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Klaipėdoje, kur apie 19 val., buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga nuo 19.45 val. iki 20.10 val. atliktos automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta.
K. K. nuteista už tai, kad, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą ir ją pardavė, būtent: ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje – manikiūro salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo tyrimo metu nenustatytos dienos neteisėtai laikė tris plastikinius paketėlius su 2,626 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino – iki 2016-04-07, kai apie 18.00 val. tame pačiame manikiūro salone už nenustatytą pinigų sumą pardavė minėtą narkotinę medžiagą G. A..
Be to, K. K., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė, gabeno ir pardavė narkotinę medžiagą, o būtent: ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, nuo tyrimo metu nenustatytos dienos iki 2016-10-21 nenustatytoje vietoje neteisėtai laikė 0,760 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,229 g narkotinės medžiagos – kokaino. 2016-10-21 atgabeno plastikinį paketėlį su minėta narkotine medžiaga iki kavinės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir laikė prie savęs, kol apie 12.45 val. prie minėtos kavinės už 70 Eur pardavė O. B..
Be to, K. K., turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą, o būtent: ji, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje – manikiūro salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuo tyrimo metu nenustatytos dienos neteisėtai laikė 10 plastikinių paketėlių su 10,18 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,44 g narkotinės medžiagos – kokaino, iki 2017-05-04, kai narkotinę medžiagą nuo 13.37 val. iki 14.40 val. atliktos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinių skundų argumentai
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras J. Michailovskis apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-02 nuosprendį – K. K. panaikinti BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymą, jai paskirtą subendrintą 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje (3 epizodai), padarymą skirti atlikti pataisos namuose; 2) kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
2.1. Prokuroro vertinimu, nuosprendžio dalis dėl K. K. netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8, 10 punktais yra nepagrįstas, todėl ši dalis yra skundžiama (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas). Kita nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta.
2.2. Prokuroras mano, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai nenustatė K. K. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių (pastaba: prokuroras prašė pripažinti savanaudiškų paskatų turėjimą nuteistosios atsakomybę sunkinančia aplinkybe), paskyrė iš esmės teisingas bausmes už atskirus nusikaltimus ir teisingą subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis yra mažesnis negu sankcijoje už padarytus sunkius nusikaltimus numatytas vidurkis. Tačiau, prokuroro vertinimu, teismas nepagrįstai taikė BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XH-1554 redakcija) nuostatas ir atidėjo paskirtos bausmės vykdymą. Nusikaltimų padarymo metu galiojęs įstatymas (BK 75 straipsnis) numatė galimybę asmeniui atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, tarp jų ir už sunkių nusikaltimų padarymą, jeigu asmuo nuteisiamas ne daugiau kaip ketveriems metams. Teismas šio įstatymo nuostatų taikymą grindė tuo, kad K. K. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Nuteistajai yra diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, dėl to ji gydėsi (duomenys neskelbtini) klinikoje. Nuteistoji dirba, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, turi įsipareigojimų bankui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymą K. K. atidėjo, paskirdamas kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jos elgesiui.
2.3. Skunde nurodoma, kad, prokuroro vertinimu, K. K. paskirta bausmė yra teisinga, tačiau net ir teisingos bausmės paskyrimas praranda prasmę, jeigu bausmė nerealizuojama arba įgyvendinama netinkamai. Įstatymo leidėjas suteikė teismui teisę spręsti apie pagrindų atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvimą, tačiau ši teisė nėra absoliuti, teismas yra saistomas pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas nustatymu ir buvimu.
2.4. Prokuroro nuomone, šiuo atveju teismo sprendimas atidėti paskirtos bausmės vykdymą nėra nei teisingas, nei pagrįstas. K. K. sveikata, į kurios būklę teismo posėdžio metu apeliavo nuteistosios gynėjas ir kurią kaip vieną iš pagrindų taikyti BK 75 straipsnio nuostatas įvardijo teismas, netrukdė jai įvykdyti trijų sunkių nusikaltimų. Nusikaltimų vykdymo laikotarpiu ji nematė reikalo kreiptis į gydytojus, nes buvo sveika ir pasiryžusi veikti – platinti narkotinę medžiagą (kokainą). Svarbu tai, kad teismui gynybos pateikti dokumentai byloja, kad K. K. kreipėsi į psichologą tik praėjus metams po jos sulaikymo – 2018-05-24, o adaptacijos sutrikimas jai diagnozuotas jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui 2019-12-09–2019-12-20. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2020-03-26 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, jog pateiktoje medicininėje dokumentacijoje K. K. nėra užfiksuotos psichopatologijos, dėl kurios ji negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai, ir duoti apie tai parodymus. Šie duomenys leidžia padaryti išvadą, jog teismas nepagrįstai laikė nuteistosios sveikatos būklę viena iš aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Dar viena aplinkybė, kurią teismas laikė pagrindu atidėti bausmės vykdymą K. K. – įsipareigojimų bankui turėjimas. Dėl šios aplinkybės prokuroras pastebi, kad dar 2016-10-21 (kokaino pardavimo O. B. dieną), K. K., žinojusi, kad O. B. buvo sulaikytas ir pas jį rastas jos parduotas kokainas, nepabūgo paimti banke kreditą, nors jos sesuo V. M. tą pačią dieną 15.03 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, sužinojusi, kad K. K. perka namą ir žemę, pasakė jai: „<...> tu įsivaizduoji, kad tu tą žemę išsimokėsi? Neatsisėsi niekur, pasėdėt ilgiau“ (pokalbio suvestinės Nr. 1713). Akivaizdu, kad ir nuteistosios sesuo ir pati K. K. suprato, kad dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ji gali būti nuteista laisvės atėmimu ir neturėti galimybių grąžinti bankui kredito. Tačiau K. K. tai nesustabdė, ji ir toliau vykdė nusikalstamą veiklą bei 2017-05-04 buvo sulaikyta su įkalčiais (kokainu). Šios aplinkybės, nustatytos skundžiamu nuosprendžiu, leidžia konstatuoti, kad įpareigojimų bankui turėjimas negali būti pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K., kuri, suprasdama savo vykdomos nusikalstamos veikos pavojingumą bei suvokdama pasekmes, nenustojo disponuoti kokainu, toliau jį platino.
2.5. Prokuroras pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymą teismas argumentuoja ir tuo, kad K. K. dirba. Tačiau byloje nustatyta, kad būtent darbo vietoje, darbo metu ji laikė ir platino narkotines medžiagas. Todėl ir ši aplinkybė negali sudaryti pagrindo atidėti bausmės vykdymą. Prokuroras pastebi, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, remdamasis liudytojų parodymais, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, kuriuose užfiksuoti nuteistosios pokalbiai ir susirašinėjimo su kitais asmenimis duomenys, nustatė, kad nuteistosios įvykdyti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai – ji tyčia, kryptingai, daugiau kaip metus laiko neteisėtai disponavo kokainu, kurį pati vartojo ir platino. Tris kartus pavyko užfiksuoti neteisėto disponavimo kokainu faktus. Nusikaltimus ji vykdė turėdama ir prižiūrėdama neįgalų vaiką. Svarbu yra tai, kad pati nuteistoji teigia, kad jos darbo užmokestis bei pajamos, gaunamos už nekilnojamojo turto nuomą, leido jai būti finansiškai nepriklausoma. Iš to darytina išvada, kad platindama kokainą K. K. nesiekė išlaikyti savo vaiką. Pinigai, kuriuos ji gaudavo iš nusikalstamos veikos, nebuvo skirti sūnaus gydymui. Tai reiškia, kad neteisėtas disponavimas kokainu buvo jos gyvenimo būdas. Tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų dėka buvo užkardyta K. K. nusikalstama veikla. Nuteistoji neketino savo noru atsisakyti tokio gyvenimo ir tai patvirtina jos pokalbiai: jau po pirmo epizodo (2016-04-07 užfiksuoto kokaino pardavimo G. A. fakto) kitą dieną K. K. sesuo V. M. ją įspėjo: „<...> sese, yra už ką stresuoti... yra dėl ko stresuoti... varysi tuoj į vieną vietą“ (2016-04-08 09.33.26 pokalbis Nr. 1938). Tačiau ir po sesers įspėjimo nuteistoji tęsė nusikalstamą veiklą – toliau platino kokainą. Šias aplinkybes nustatė teismas, išanalizavęs nuteistosios pokalbius bei susirašinėjimo su kitais asmenimis medžiagą, o 2016-10-21 pavyko užfiksuoti K. K. kokaino pardavimą kitam asmeniui – O. B.. Tą pačią dieną nuteistosios sesuo V. M., sužinojusi iš K. K., kad policijos pareigūnai rado pas O. B. K. K. parduotą kokainą, pasakė seseriai: „Nu karoče, prisidirbsit“ (pokalbio Nr.1688). Tačiau nei sesers įspėjimai, nei grėsmė būti nuteistai už disponavimą kokainu ir ilgainiui prarasti galimybę rūpintis savo vaiku nesustabdė K. K.. Tik po kokaino suradimo K. K. darbo vietoje 2017-05-04, jos sulaikymo, nuteistoji buvo priversta atsisakyti vykdyti nusikaltimus.
2.6. Prokuroras pažymi, kad vertinant BK 75 straipsnio nuostatų taikymo K. K. pagrįstumą svarbią reikšmę turi tai, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistoji nerodė jokios atgailos, neigė akivaizdžius faktus, esant objektyviems jos kaltę patvirtinantiems įrodymams, klaidino teismą, kaltino kitus asmenis apkalbant ją. Prokuroro nuomone, nurodytų aplinkybių ir duomenų visuma tik patvirtina, kad teismas paskyrė iš esmės teisingas laisvės atėmimo bausmes K. K. atskirai už kiekvieną iš trijų sunkių nusikaltimų ir subendrintą bausmę, įvertino tai, kad ji nebuvo teista (panašias bausmes nuteistajai prašė paskirti ir valstybinis kaltintojas), tačiau nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Prokuroro vertinimu, visos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kurios buvo išsakytos baigiamojoje kalboje, tačiau liko neįvertintos teismo, sudaro pagrindą konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnio nuostatas), todėl nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą K. K..
3. Nuteistojo G. A. gynėjas advokatas H. Mackevičius apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-06-02 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį G. A., neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką.
3.1. Apeliantas nurodo, kad G. A. laikosi ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytos pozicijos, kad nepadarė nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Apeliantas teigia, kad G. A. pareikšti kaltinimai nepasitvirtino, todėl jis turėtų būti visiškai išteisintas, o jam pareikštų kaltinimų nepagrįstumą patvirtina toliau nurodomi argumentai ir aplinkybės.
Dėl galimybės grįsti kaltinimą automobilio apžiūros protokolo duomenimis
3.2. Skunde teigiama, kad iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai 2016-04-07 apžiūrėjo G. A. (2016-04-07 apžiūros protokolas, kuriame nurodomas apžiūros objektas – G. A.). Minėtame protokole nurodoma, kad „G. A. rankoje rasta ir paimta juodos spalvos piniginė“, aprašomi piniginėje buvę daiktai. Tą pačią dieną buvo atliktas ir kitas procesinis veiksmas – apžiūrėtas G. A. naudotas automobilis „Mazda 6“ (2016-04-07 apžiūros protokolas, kuriame nurodomas apžiūros objektas – automobilis). Šiame protokole, be kitų duomenų, nurodoma, kad „vairuotojo pusės priekinėse durelėse, po vairu dėtuvėje rastas ir paimtas sulankstytas popierius, kuriame rasti ir paimti 3 polietileniniai maišeliai su baltos spalvos milteliais“. Vienas iš įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir yra 2016-04-07 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog G. A. naudotame automobilyje rasti ir paimti paketėliai su narkotinėmis medžiagomis.
3.3. Apelianto vertinimu, su G. A. naudotu automobiliu (taip pat kaip ir su pačiu G. A.) atliktas procesinis veiksmas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) taisykles laikytinas ne apžiūra, o krata arba poėmiu. Teisės teorijoje nurodoma, kad apžiūros tikslas – konstatuoti objekto buvimo vietą, savybes ar požymius, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti, taigi galėjo būti, kaip ir buvo padaryta, apžiūrėtas automobilis, tačiau ne paimti daiktai. Atliekant procesinį veiksmą – objektų apžiūrą, objektai nėra paimami. Taip iš dalies buvo ir apžiūrint G. A. naudotą automobilį – apžiūros protokole nurodoma, kad „<...> apžiūrint automobilį <...> iš išorinės pusės, yra tvarkingas, įbrėžimų įlenkimų nematyti, keturių durelių <...>“ – tokiai apžiūrai nereikalingas teismo leidimas, tačiau teismo leidimas, įforminamas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, būtinas, atliekant kratą ir (ar) poėmį. Kadangi su G. A. naudota transporto priemone atlikto procesinio veiksmo (vadinamosios „apžiūros“) metu buvo paimami objektai (popieriaus skiautė su 3 polietileniniais maišeliais su baltos spalvos milteliais), šis procesinis veiksmas negali būti laikomas objektų apžiūra.
3.4. Skunde nurodoma, jog krata bei poėmiu yra labiau varžomos asmens teisės, todėl nustatyta ir griežtesnė šių procesinių veiksmų kontrolė – pagal BPK 145 straipsnio 3 dalį ir 147 straipsnio 1 dalį krata ir poėmis daromi motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo ir bylos medžiaga, matyti, jog jokia ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, kuria būtų leidžiama daryti G. A. (kaip asmens) ar jo naudotos transporto priemonės kratas, nebuvo priimta (bent jau tokių duomenų byloje nėra). Šiuo atveju policijos pareigūnai faktiškai atliko kratą (ieškojo, surado ir paėmė nusikalstamos veikos dalyką – narkotines medžiagas), tačiau šis veiksmas atliktas nesant įstatymų nustatyta tvarka atlikto procesinės prievartos priemonės sankcionavimo. Apeliantas pažymi, kad nors BPK numato galimybę, esant neatidėliotinai būtinybei, atlikti tiek kratą, tiek poėmį ir nesant ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, tačiau tokiu atveju, pagal BPK 160¹ straipsnio 1 dalį, per tris dienas nuo nutarimo atlikti procesinius veiksmus priėmimo turi būti gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, patvirtinanti procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą. Šiuo atveju, nors faktiškai buvo atlikta G. A. naudotos transporto priemonės krata ir daiktų (narkotinių medžiagų) poėmis, tačiau šio veiksmo teisėtumas BPK nustatyta tvarka nebuvo patvirtintas. Šis pažeidimas nėra formalus, nes faktiškai atlikta krata ir poėmis nebuvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo teisėjo nei iki jų atlikimo, nei po jų atlikimo per įstatymo numatytą terminą, o pačių procesinių veiksmų atlikimo metu G. A. nebuvo garantuotos tos pačios teisės, kokias turi asmenys, kuriems atliekama krata ar poėmis. BPK 160¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu negauta procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumą patvirtinanti nutartis, kratos ar poėmio metu paimti daiktai, vertybės ir dokumentai grąžinami asmenims, iš kurių jie paimti, o kitomis procesinėmis prievartos priemonėmis gauti duomenys sunaikinami. Tai atliekama pasibaigus šio straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui (per tris dienas nuo kratos ar poėmio atlikimo) arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties apskundimo terminui, o kai ši nutartis apskųsta, – priėmus aukštesniojo teismo sprendimą. Šiais atvejais procesinių prievartos priemonių taikymo rezultatais tolesniame procese negali būti remiamasi kaip įtariamojo ar kaltinamojo kaltumą pagrindžiančiais duomenimis. Šiuo atveju krata ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi nebuvo sankcionuota, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas daryti neatidėliotiną kratą ar poėmį taip pat nebuvo priimtas, kratos ar poėmio teisėtumas BPK nustatyta tvarka ir terminais nepatvirtintas. Tai rodo, jog 2016-04-07 atliktos tiek G. A. kaip asmens, tiek jo naudotos transporto priemonės kratos ir daiktų poėmiai atlikti ne pagal įstatymą, jų metu duomenys surinkti pažeidžiant imperatyvias teisės normas, todėl įrodymais nelaikytini.
3.5. Apeliantas nurodo, kad 2016-04-07 procesinių veiksmų (faktiškai – kratų ir poėmių) atlikimas iš esmės pažeidė G. A. teises, nes nebuvo laikomasi BPK 149 straipsnio 1 dalies, 7 dalies, 9 dalies ir 10 dalies reikalavimų. Be to, atlikus BPK numatyta tvarka nesankcionuotą kratą ir nesikreipus į teismą dėl jos sankcionavimo, iš G. A. atimta galimybė ir skųsti teismo nutartį, kuria patvirtinamas kratos teisėtumas. Apelianto manymu, esminis BPK normų pažeidimas šiuo atveju neleidžia įsitikinti nurodyto procesinio veiksmo metu gautų duomenų patikimumu, todėl šie duomenys įrodymais nelaikytini ir pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį.
3.6. Nuteistojo gynėjas teigia, kad tiek baudžiamojo proceso teorijoje, tiek praktikoje įtvirtinta, kad ir krata, ir poėmis daromi tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, tačiau G. A. buvo sulaikytas bei krata ir poėmis atlikti 2016-04-07, o ikiteisminis tyrimas pagal šį faktą buvo pradėtas pagal vienus procesinius dokumentus tik 2017-05-05. Byloje yra Klaipėdos AVPK ONTV 4-tojo skyriaus viršininkės R. B. 2017-05-05 tarnybinis pranešimas dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo. Jame nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, jog 2016-04-07 K. K. pardavė narkotinę medžiagą G. A.. Specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad G. A. vairuotame automobilyje rasti milteliai yra narkotinė medžiaga (kokainas), surašyta 2016-04-13, tačiau pranešimas apie įtarimą G. A. įteiktas tik 2017-05-16, t. y. daugiau nei po metų nuo jo sulaikymo ir kratos bei poėmio atlikimo. Pagal kitą procesinį dokumentą – 2017-02-17 tarnybinį pranešimą Nr. 3 O-PER-2-3310, surašytą Klaipėdos AVPK KP ONTV 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. N., ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-16409-16 pradėtas būtent 2016-04-07, tačiau neaišku, ar iki G. A. sulaikymo bei kratos ir poėmio atlikimo, ar po to. Tačiau sprendžiant iš Klaipėdos AVPK ONTV 4-tojo skyriaus viršininkės R. B. 2016-04-07 tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo teksto (pranešime teigiama, kad „<...> 2016-04-07 apie 19 val. buvo sulaikytas G. A., pas kurį automobilyje buvo rasti ir paimti trys paketėliai su milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra narkotinės medžiagos – kokaino <...>“), bei 2016-04-07 Klaipėdos AVPK ONTV 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. N. tarnybinio pranešimo teksto (pranešime teigiama, kad „<...>tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą <...> pagal BK 259 straipsnio 1 dalį G. A. atžvilgiu, ir pagal BK 260 straipsnio 1 dalį K. K. atžvilgiu“), pirmiau buvo atlikta krata ir poėmis, o po to pradėtas ikiteisminis tyrimas. Laikantis nuomonės, kad šie procesiniai veiksmai yra ne krata ir poėmis, o tik apžiūra, būtų sukuriama ydinga teisinė situacija, kai tik nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokurorų priklausytų, ar laikomasi BPK nuostatų, reglamentuojančių šių veiksmų atlikimą, nes bet kurį procesinį veiksmą galima būtų įvardyti kitaip ir tai suteiktų nepagrįstą teisę pareigūnams nesilaikyti BPK nuostatų, skirtų užtikrinti įtariamųjų ar kaltinamųjų teises.
Dėl pokalbių suvestinių
3.7. Skunde teigiama, kad kaltinimai ir apkaltinamasis nuosprendis G. A. grindžiami ir kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolais, kuriuose fiksuojamas G. A. ir K. K. bendravimas telefonu. Šie duomenys surinkti kriminalinės žvalgybos priemonėmis, todėl visų pirma svarbu įvertinti šių duomenų rinkimo teisėtumą. Apelianto nuomone, G. A. pokalbių su K. K. pasiklausymo duomenys taipogi negali būti įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, nes G. A. yra nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį dėl 2016-04-07 neva padaryto nesunkaus nusikaltimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – KŽĮ) 8 straipsnis (2016-04-07 galiojusi įstatymo redakcija) numatė, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba apie apysunkius nusikaltimus, numatytus BK (nurodomi konkretūs BK straipsniai) straipsniuose, arba apie šias veikas rengiančius, darančius ar padariusius asmenis; pasislepia įtariamasis, kaltinamasis arba nuteistasis, taip pat, kai dingsta be žinios asmuo ar vykdoma asmenų apsauga nuo nusikalstamo poveikio. Apelianto vertinimu, nėra kitų KŽĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytų kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo prieš G. A. pagrindų.
3.8. Apeliantas pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje nurodyta, jog „atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą dėl K. K., taip pat buvo gauta duomenų ir apie kitą asmenį – G. A. bei jo galimą nusikalstamą veiką, susijusią su K. K. nusikalstama veika. <...> įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai teisėtai atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ar procesines prievartos priemones konkrečiame baudžiamajame procese dėl vienų asmenų galbūt daromų tam tikros rūšies nusikalstamų veikų atsitiktinai gaunama informacija apie bet kokio kito asmens (tai yra pašalinio asmens konkretaus baudžiamojo proceso atžvilgiu) galimai nusikalstamą ir ne mažiau pavojingą veiką ir nusprendžiama, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus (ar procesines prievartos priemones), patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją. Baudžiamajame procese įrodymais laikytini tokie duomenys, kurie gauti apie asmens, dėl kurio buvo atliekama slapta elektroniniais ryšiais (telekomunikacijų tinklais) perduodamos informacijos turinio kontrolė, nusikalstamos veikos bendrininkus ar kitus su jo daroma nusikalstama veika susijusius asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-504/2010, 2K-246/2013, 2K-194/2014, 2K-168-139/2015). Taigi, duomenys gauti atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, t. y. vykdant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, pripažintini leistinais įrodymais šioje byloje“. Nuteistojo gynėjas akcentuoja, kad K. K. buvo įtariama padariusi sunkų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, o G. A. inkriminuotas nesunkus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, todėl neįmanoma teigti, kad jis buvo įtariamas vykdantis ne mažiau pavojingą veiką. Dėl šios priežasties nagrinėjant G. A. galbūt įvykdytą nusikalstamą veiką negalima naudoti ir informacijos, gautos atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus.
3.9. Skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog „galimos tokios teisinės situacijos, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas. Šiuo atveju kyla klausimas dėl to, ar tokiu būdu gauti faktiniai duomenys gali būti panaudoti kaip įrodymai baudžiamajame procese dėl šių kitų nusikalstamų veikų, t. y., nusikalstamų veikų, dėl kurių techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka nebuvo sankcionuotas. Jeigu šios kitos nusikalstamos veikos pateko į kategoriją veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatyme (toliau – OVĮ) (įstatymas, galiojęs operatyvinių veiksmų nagrinėjamoje byloje atlikimo metu) nuostatose ir sudarančių pagrindą pagal įstatymą atlikti operatyvinį veiksmą, tai dėl jų gauta informacija gali būti kaip įrodymai naudojama ir kituose baudžiamuosiuose procesuose. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra konstatuota, kad įstatymų pažeidimu paprastai nelaikytinos situacijos, kai atliekant operatyvinius veiksmus dėl galbūt daromų vienos rūšies nusikalstamų veikų atsiranda pagrindas manyti, kad gali būti daromi ir kitos rūšies ne mažiau pavojingi nusikaltimai, ir nusprendžiama atliekant operatyvinius veiksmus patikrinti ir naujai paaiškėjusią informaciją“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012). <...> Kitaip duomenų pripažinimo įrodymais ir jų naudojimo baudžiamajame procese aspektu vertintina situacija, kai atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę gaunami ir tam tikri duomenys, leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ galėjo būti atliekamas minėtas operatyvinio tyrimo veiksmas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nusikalstamos veikos, dėl kurių gali būti nuspręsta taikyti slapto sekimo priemones, turi būti nurodytos įstatyme ir tai traktuojama kaip viena iš minimalių garantijų siekiant išvengti piktnaudžiavimo apribojant Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtintas asmens teises (pvz., Association for European Integration and Human Rights and Ekimdzhiev v. Bulgaria; Weber and Saravia v. Germany, no. 54934/00, decision of 29 June 2006). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, kad operatyviniai (pagal dabar galiojantį reglamentavimą – kriminalinės žvalgybos) veiksmai teisėtai gali būti atliekami tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam faktiniam pagrindui – informacijai ne apie bet kokią, o tik apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką (veikas) – ir vykdomi tik siekiant surinkti duomenų apie tokią veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-139/2015). Taigi duomenys, gauti atliekant slaptą telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir leidžiantys įtarti apie kitas asmens (asmenų) daromas nusikalstamas veikas, kurios nepatenka į kategoriją nusikalstamų veikų, dėl kurių pagal OVĮ (dabar – KŽĮ) galėjo būti atliekamas šis operatyvinio tyrimo (dabar – kriminalinės žvalgybos) veiksmas, atsižvelgiant į tai, kad buvo nesilaikoma ir kitų įstatymuose įtvirtintų šios informacijos panaudojimo kitame baudžiamajame procese taisyklių, gali būti nepripažinti įrodymais pagal BPK ir jais gali būti nesiremiama nagrinėjant baudžiamąją bylą. Šiuo atveju turi būti vertinama ir tai, ar tokių duomenų naudojimas baudžiamajame procese, grindžiant teismo sprendimą, (ne)gali būti laikomas nepagrįstu asmens teisės į privatumą suvaržymu, pažeidžiančiu proporcingumo reikalavimus. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas, nepripažinus tokiu būdu gautų duomenų įrodymais, sprendžiama, ar pakanka kitų įrodymų konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką. Tai, kad tokie duomenys pagal BPK gali būti ir nepripažinti įrodymais, nereiškia, kad minėtu būdu gautos informacijos pagrindu negalėtų būti pradėtas naujas savarankiškas ikiteisminis tyrimas ir BPK nustatyta tvarka renkami kiti duomenys, kurie patvirtintų gautą informaciją <....> pažymėtina, kad pagal BPK 166 straipsnį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015).
3.9. Apeliantas akcentuoja, jog pagal bylos duomenis, visas kriminalinės žvalgybos tyrimas buvo atliekamas siekiant gauti duomenis, būtinus kito asmens ar asmenų galbūt nusikalstamos veikos įvykdymui nustatyti. Šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių teigti, kad K. K. platino narkotines medžiagas, gautas iš V. V.. G. A. vairuotame automobilyje rastos narkotinės medžiagos kokaino koncentracija lygi 35,2% (LP KTC 2016-04-13 specialisto išvada), pas O. B. rastos narkotinės medžiagos kokaino koncentracija lygi 30,2% (LP KTC 2016-10-31 specialisto išvada), pas pačią K. K. rastos narkotinės medžiagos kokaino koncentracija lygi 33,96% ir 32,47% (LP KTC 2017-05-11 specialisto išvada), pas V. V. rastos narkotinės medžiagos kokaino koncentracija lygi 68,8% (LP KTC 2017-05-11 specialisto išvada), nes nebuvo nei kaltinimo, nei įrodymų, kad K. K. platina iš V. V. tariamai gaunamas narkotines medžiagas. Todėl G. A., kuris buvo nuteistas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, negalėjo būti atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas ir kriminalinės žvalgybos veiksmai, o šių veiksmų atlikimo metu gauta informacija negali būti pripažinta įrodymais baudžiamojoje byloje. Nors kasacinės instancijos teismas toleruoja situaciją, kai kriminalinės žvalgybos metu gauta informacija apie kitas nusikalstamas veikas panaudojama atliekant savarankišką ikiteisminį tyrimą ir jo metu ši informacija apie nusikalstamą veiką gali būti patvirtinta, tačiau, apelianto manymu, šiuo atveju matyti, kad, pradėjus ikiteisminį tyrimą, nebuvo surinkta informacijos, patvirtinančios įtarimus, jog G. A. atliko nusikalstamą veiką.
3.10. Skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu teismo leidimu buvo atliekamas G. A. pokalbių slaptas pasiklausymas, kurio metu nebuvo surinkta jokios informacijos apie jo galbūt padarytas nusikalstamas veikas, be to, nebuvo surinkta ir kitų įrodymų, kurie patvirtintų G. A. kaltę arba šie įrodymai neatitinka BPK reikalavimų. Net pripažįstant, kad G. A. ir K. K. pokalbių pasiklausymo duomenys gauti nepažeidus KŽĮ normų, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos suvestinės apie G. A. bendravimą su K. K. yra akivaizdžiai nepakankamos G. A. kaltei patvirtinti. Kaltinamajame akte nurodomos protokolų suvestinės, kuriose fiksuojami K. K. telefoniniai pokalbiai (suvestinės Nr.30-15(DS)-122-RN, 30-15(DS)-124-RN, 30-IL-17896, 30-IL-16909, 30-IL-20277). Šiose suvestinėse nurodoma, kad K. K. platino narkotinę medžiagą – kokainą, kuri pokalbiuose koduotai vadinama „vynu“ ir „tortais“, tačiau nėra duomenų, jog tokios sąvokos būtų vartojamos K. K. bendravime su G. A., be to, nenustatyta (kaltinamajame akte nenurodoma), kad iki 2016-04-07 K. K. būtų bent kartą platinusi narkotines medžiagas.
3.11. Apeliantas teigia, kad kaltinimai G. A. grindžiami tik keturiais pokalbiais (Nr. 56, Nr. 1902, Nr. 1911 ir Nr. 1939) iš protokolo suvestinės Nr.30-15(DS)-122-RN. Pokalbyje Nr. 56 (2016-03-08, nuo 19:33:47) G. A. nurodo, jog grįžo namo ir važiuoja link K. K. ir klausia: „ar pas tave yra užsilikę ko nors, ar nieko?“. Pokalbyje Nr. 1939 (2016-04-06, nuo 14.27.54) G. A. teiraujasi K. K. apie produkciją, o K. K. klausia G. A., ar jis ko nors nori. G. A. su K. K. taip pat kalba apie „išskirtines teises“, „barų“ pasidalijimą (tarp K. K. ir jos sesers V. M.). Nuteistojo gynėjo manymu, iš šių pokalbių suvestinių negalima daryti išvados, jog G. A. ir K. K. kalbėjo apie narkotines medžiagas ar tarėsi dėl jų įsigijimo. Kaip paaiškino G. A., iš K. K. jis įsigydavo įvairių kosmetikos priemonių (tai patvirtino ir K. K.), todėl negalima atmesti visiškai tikėtinos prielaidos, jog nurodytuose pokalbiuose kaip tik ir buvo kalbama apie šias priemones, o ne apie narkotines medžiagas. Pokalbiuose Nr. 1902 ir Nr. 1911 (2016-04-07) G. A. ir K. K. kalbasi tik apie tai, iki kelintos valandos K. K. dirbs, tariamasi dėl susitikimo laiko. Jokių patikimų duomenų, kad G. A. 2016-04-07 įsigijo iš K. K. narkotines medžiagas, byloje nėra, tuo tarpu apžiūros protokolas, kuriuo grindžiamas narkotinių medžiagų radimas G. A. vairuotoje transporto priemonėje, dėl prieš tai minėtų priežasčių nelaikytinas įrodymu. Kitose pokalbių suvestinėse, nurodytose kaltinamajame akte (suvestinės Nr.30-15(DS)-124-RN, 30-IL-17896, 30-IL-16909,30-IL-20277), fiksuotas K. K. bendravimas su kitais asmenimis, o ne su G. A.. Apelianto nuomone, pokalbių suvestinės tik patvirtina G. A. parodymus, jog jis pažįsta K. K., su ja bendrauja, taip pat perka iš jos kosmetines priemones, tačiau nepatvirtina nuteistojo kaltės atlikus jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – įsigijus narkotinių medžiagų, neturint tikslo jas platinti, o tai reiškia, jog ir K. K. nepasitvirtina kaltinimas platinus narkotines medžiagas G. A..
3.12. Pažodžiui cituodamas skundžiamame nuosprendyje aptariamą pokalbį Nr. 1936 tarp K. K. ir jos sesers V. M. kitą dieną po to, kai G. A. automobilyje buvo rastos narkotinės medžiagos, apeliantas pažymi, kad nors išanalizavęs šį pokalbį teismas padarė išvadą, jog V. M. paminėtas G., kuris norėjo su ja pasikalbėti, yra nuteistasis G. A., o K. K. V. M. išsakyti žodžiai „problemos didelės“ ir kad ši „tuoj varys į vieną vietą“, yra susiję būtent su narkotinių medžiagų pardavimu G. A., tačiau, nuteistojo gynėjo nuomone, bet kuris asmuo, išgirdęs, kad jis įtariamas narkotinių medžiagų pirkimu, praneštų ne pirmus metus pažįstamam tariamam pardavėjui apie tai, kad jį įtaria narkotikų platinimu.
Dėl liudytojų (policijos pareigūnų) parodymų
3.13. Apeliantas teigia, kad kaltinimai G. A. taip pat grindžiami policijos pareigūnų T. N. ir V. B., atlikusių procesinius veiksmus, parodymais, tačiau dėl anksčiau minėtų šiurkščių BPK normų pažeidimo 2016-04-07 apžiūrų protokolai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje. Taip pat įrodymais negali būti laikomi ir policijos pareigūnų T. N. ir V. B. paaiškinimai, jog jie „turėjo informacijos“ arba „žinojo iš kolegų“, jog G. A. įsigijo narkotines medžiagas (kadangi G. A. inkriminuojama BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta veika, šiuo atveju nesvarbu, ar narkotinės medžiagos įsigytos būtent iš K. K., tačiau šią aplinkybę bando įrodyti valstybinis kaltintojas, siedamas G. A., kaip pirkėją, ir K. K., kaip pardavėją). Įrodymais baudžiamojoje byloje laikomi įstatymų nustatyta tvarka surinkti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytomis priemonėmis, o policijos pareigūnų teiginiai, jog buvo informacijos apie G. A. atliktą nusikalstamą veiką, yra bendro pobūdžio, ir negali būti patikrinami BPK nustatyta tvarka. Įsitikinti tokių parodymų patikimumu ir laikyti juos įrodymais būtų galima tik tuo atveju, jei būtų žinoma, iš kokio šaltinio buvo gauta pareigūnų nurodoma informacija apie G. A. tariamai atliktą nusikalstamą veiką. Todėl policijos pareigūnų T. N., V. B. ir G. J. teisiamajame posėdyje nurodomos aplinkybės apie tariamai buvusią informaciją apie nusikalstamą veiką šiuo atveju negali būti įrodymais baudžiamojoje byloje, nes jie nurodė, jog turėjo informacijos, tačiau taip ir liko neaišku, kaip ši informacija gauta – atliekant telefoninių pokalbių pasiklausymą, slaptą sekimą ar kitus veiksmus (pvz., paskalų rinkimą). Byloje nėra duomenų, kad G. A. iki 2016-04-11 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, kuria buvo leista atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, priėmimo buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai (tokie veiksmai buvo atliekami kaip liudytojo šioje byloje norėto apklausti V. V., kuris atsisakė duoti parodymus, galinčius būti panaudotais prieš jį patį), todėl lieka neaišku, ar pareigūnai turėjo pagrindą ir teisę klausytis K. K. ir G. A. pokalbių, sulaikyti G. A. ir atlikti jo bei jo vairuoto automobilio „apžiūras“.
Kiti argumentai
3.14. Nuteistojo gynėjo nuomone, įvertinus bylos medžiagą matyti, jog esama įrodymų, paneigiančių G. A. kaltę arba sukeliančių abejonių dėl G. A. kaltės. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, taip pat teisiamojo posėdžio metu K. K. patvirtino, kad G. A. yra jos klientas – ji dirbo manikiūro salone „(duomenys neskelbtini)“, teikė G. A. paslaugas ir pardavinėjo kosmetikos priemones, tačiau neigė pardavusi jam narkotines medžiagas. Liudytojų M. M., M. M. ir A. B., kurie yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, parodymais bei 2016-04-01 paraiška-sutartimi Nr. SPU331822 nustatyta, kad G. A. jo naudotą (nuosavybės teise priklausiusį UAB „(duomenys neskelbtini)“) automobilį „Mazda 6“ 2016-04-01 buvo perdavęs remontuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vienas iš šio automobilio defektų buvo tai, kad jis neužsirakindavo. Nors automobilio remontas atliktas 2016-04-01, o G. A. kaltinamas įsigijęs narkotines medžiagas 2016-04-07, byloje nėra jokių patikimų įrodymų, jog jis narkotines medžiagas įsigijo būtent kaltinime nurodytą dieną. G. A. artimu kaltinime nurodytai dienai laiku buvo perdavęs automobilį valdyti kitiems asmenims, nuo 2016-04-01 iki 2016-04-03 buvo išvykęs atostogų į Londoną. Įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų naudojamas automobilis turėjo gedimą, dėl kurio neužsirakindavo, todėl negali būti atmesta prielaida, kad narkotinės medžiagos į G. A. automobilį pateko G. A. nežinant.
3.15. Apeliantas akcentuoja 2016-04-07 įvykių seką. G. A. sulaikomas 18.55 val., jo apžiūra atliekama nuo 19.20 val. iki 19.40 val., tuo metu jo vairuoto automobilio raktus turėjo policijos pareigūnai. Automobilio „apžiūra“ atlikta nuo 19.45 val. iki 20.10 val. Nesant kitų asmenų patvirtinimo ar paneigimo (kiti asmenys nedalyvavo „apžiūrose“), negalima atmesti prielaidos, kad šios narkotinės medžiagos galėjo pateikti į G. A. vairuotą automobilį ne iki jo sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigą, o laikotarpiu nuo pristatymo iki apžiūros atlikimo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į G. A. patikrinimą dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Specialisto išvadoje Nr. T-N 1078/2016(01) nurodoma, kad G. A. šlapime narkotinių medžiagų nerasta (tiriamoji medžiaga (šlapimas) pasirinkta pagal Klaipėdos AVPK ONTV 4-tojo skyriaus viršininkės R. B. 2016-04-07 siuntimą atlikti medicininę apžiūrą). Ši išvada patvirtina, kad G. A. nevartoja narkotinių medžiagų, todėl kyla logiškas klausimas, kam jam įsigyti narkotines medžiagas, neturint tikslo jas platinti.
3.16. Skunde teigiama, kad nėra jokių įrodymų (pirštų antspaudų ar DNR pėdsakų), kad G. A. būtų paėmęs į rankas popieriaus lapą ar skiautę, kurioje buvo minėti trys polietileniniai paketėliai su narkotine medžiaga ar kad jis iki ar po 2016-04-07 būtų vartojęs narkotikus. Vien tai, kad nuteistojo ir kitų asmenų valdytame (bet nepriklausiusiame G. A. nuosavybės teise) automobilyje rasta narkotinė medžiaga, nepatvirtina valstybinio kaltinimo teiginių apie G. A. kaltę, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia – kaltininkas privalo suvokti, kad įgyja, laiko ar gabena narkotines medžiagas be tikslo jas platinti, jas planuoja panaudoti savo poreikiams tenkinti ir siekia tai daryti. Tais atvejais, kai asmuo nesuvokia (nes tiesiog nežino), kad disponuoja narkotinėmis medžiagomis (kurios yra šio asmens naudojamame, bet nuosavybės teise nepriklausančiame automobilyje, kurį gali naudoti ir kiti asmenys), jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Be to, BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas kaltininko siekis patenkinti savo poreikius, o tai gali įrodyti kaltininko narkotinių priemonių vartojimas, nuolatinių ryšių su narkotinių priemonių platintojais palaikymas ir panašiai. G. A. nevartojo ir nevartoja narkotinių priemonių, su narkotinių priemonių platintojais nusikalstamų ryšių nepalaiko. Tokių ryšių palaikymu negalima laikyti bendravimo su asmeniu bet kokiu pagrindu (taip pat ir profesiniu), nes K. K. atliko G. A. kosmetines procedūras ir pardavinėjo jam kosmetikos priemones. Tokią K. K. veiklą patvirtino ir O. B., kuris teigė vienintelį kartą 2016-10-21 pirkęs narkotinių medžiagų iš K. K., tačiau patvirtino, kad ji platino kosmetines prekes ir teikė jam kosmetologo paslaugas.
3.17. Nuteistojo gynėjas mano, kad buvo bandoma surinkti duomenis apie kituose ikiteisminiuose tyrimuose tiriamas aplinkybes. Valstybinis kaltintojas pripažino, kad ši baudžiamoji byla yra ne tik iš didelės apimties ikiteisminio tyrimo išskirto ikiteisminio tyrimo rezultatas (byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro A. K. 2019-07-10 nutarimas atskirti ikiteisminius tyrimus), bet ir bandymas apklausti kaip liudytoją V. V. kitame ikiteisminiame tyrime. Nagrinėjamos bylos kaltinamojo akto 7 lape nurodoma, jog bylai tirti ir nagrinėti reikšmingi duomenys, patvirtinantys K. K., V. V. (liudytojo šioje byloje) ir G. A. galbūt padarytas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo akto 13 lape nurodoma, kad kaltinimai G. A. ir K. K. grindžiami liudytojo V. V. 2017-06-01 slapto sekimo protokolu ir 2017-05-11 pažyma apie 2017-05-04 atliktą liudytojo slaptą sekimą, taip gaunant duomenis, kurie galbūt bus panaudoti kitoje baudžiamojoje byloje bei per G. A. ir K. K. parodymus pagrįsti įtarimus bei kaltinimus kitiems asmenims. Buvo nurodyta galimybė nutraukti baudžiamąjį persekiojimą G. A., jei jis duos parodymus prieš K. K., kaip narkotinių medžiagų pardavėją, norint gauti duomenis apie, kaip teigiama prokuratūros 2019-07-10 nutarime atskirti ikiteisminius tyrimus, daug korupcinio pobūdžio nusikaltimų, susijusių su teisėjų papirkinėjimu. Taip buvo padaryta O. B. – jis buvo sulaikytas dėl tariamo narkotinių medžiagų pirkimo iš K. K. 2016-10-21, ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas 2017-08-21, t. y. po 10 mėnesių nuo tada, kai jis davė ikiteisminį tyrimą atliekantiems pareigūnams reikiamus parodymus). Tokią nuomonę patvirtina ir aplinkybė, kad G. A. buvo sulaikytas bei krata ir poėmis buvo atlikti 2016-04-07, tačiau ikiteisminis tyrimas G. A. pagal šį faktą buvo pradėtas 2017-04-07 arba tik 2017-05-05.
3.18. Apeliantas teigia, jog nurodytos aplinkybės ir argumentai tiek patvirtina dideles abejones dėl G. A. kaltės, tiek ir įrodymų, patvirtinančių nuteistojo kaltę, nebuvimą, todėl reikia vadovautis nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principais ir G. A. išteisinti.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio apeliacinį skundą (šį dokumentą nuteistoji įvardija kaip atsikirtimą) nuteistoji K. K. su šiuo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, o nuteistojo G. A. gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis G. A. ir jo gynėjas advokatas prašė tenkinti nuteistojo G. A. gynėjo advokato apeliacinį skundą. Nuteistosios K. K. gynėjas advokatas M. Martinaitis prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju nuteistojo G. A. gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino G. A. kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir prašoma jį išteisinti. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad šiuo atveju nėra ginčo dėl K. K. kaltės ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat dėl nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ar jos dydžio. Tačiau prokuroras nesutinka su BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatų taikymu K. K. ir siekia, jog būtų panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria K. K. vadovaujantis BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) normomis taikytas bausmės vykdymo atidėjimas. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
Dėl nuteistojo G. A. gynėjo apeliacinio skundo
8. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, ištyręs byloje esančius įrodymus, skundžiamą nuosprendį ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė nuteistajam G. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, tinkamai juos įvertino ir pagrįstai G. A. pripažino kaltu padarius BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra teisėta ir pagrįsta. Priešingai, nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai gauti teisėtais būdais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį ir įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą. Vien tai, kad nuteistojo gynėjas turi kitokią nuomonę dėl byloje esančių įrodymų vertinimo bei jų įrodomosios reikšmės, nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis dėl G. A. kaltės, kitaip (subjektyviai) interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip (savo ginamojo naudai) juos vertindamas, nėra pagrindas G. A. išteisinti ar konstatuoti, jog byloje buvo padaryta esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėtis yra formalioji.
10. Šioje byloje G. A. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, o būtent: jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, 2016-04-07, apie 18.00 val., manikiūro salone „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, už nenustatytą pinigų sumą neteisėtai įgijo iš K. K. tris plastikinius paketėlius su 2,626 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,925 g narkotinės medžiagos – kokaino, ir tą pačią dieną automobiliu „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikydamas narkotinę medžiagą automobilyje po vairu esančioje dėtuvėje atgabeno ją iki (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Klaipėdoje, kur apie 19 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o narkotinė medžiaga nuo 19.45 val. iki 20.10 val. atliktos automobilio apžiūros metu buvo rasta ir paimta.
11. Nuteistojo G. A. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su G. A. inkriminuotos BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu ir nurodoma, kad G. A. narkotinės medžiagos – kokaino – iš nuteistosios K. K. neįgijo (iš jos įsigydavo tik kosmetikos priemonių), keliama versija, jog nuteistojo vairuotame automobilyje trys plastikiniai paketėliai su milteliais, kuriuose buvo kokaino, buvo ne G. A. ir galėjo būti palikti kitų asmenų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus. G. A. kaltė padarius šį nusikaltimą yra visiškai įrodyta bylos įrodymų visuma.
12. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus viršininkės R. B. 2016-04-07 tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2016-04-07, apie 19 val., buvo sulaikytas G. A., pas kurį automobilyje „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasti ir paimti trys paketėliai su milteliais, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra narkotinės medžiagos – kokaino, kuriuos jis tą pačią dieną įsigijo iš K. K. (t. 1, b. l. 14–15). Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo 2016-04-07 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2016-04-07, apie 18.55 val., prie (duomenys neskelbtini) sankryžos buvo sustabdytas automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. A.. Transporto priemonės apžiūros metu rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais, kaip įtariama, yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurį G. A. tą pačią dieną prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdoje, įsigijo iš K. K. (t. 1, b. l. 16). Liudytojas policijos pareigūnas T. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2016-04-07 (duomenys neskelbtini) sankryžoje buvo sustabdytas automobilis „Mazda“, kurį vairavo G. A.. Policijos pareigūnai buvo informuoti, kad šiame automobilyje gali būti narkotinės medžiagos. Buvo vykdoma G. A. apžiūra, po to jo automobilio apžiūra. Apžiūrint automobilį, po vairu, atviroje dėtuvėje, popieriuje buvo rasti 3 polietileniniai permatomi maišeliai su baltos spalvos milteliais. G. A. neklausiamas sakė, kad nežino, kas čia per milteliai ir kieno jie. Buvo surašytas automobilio apžiūros protokolas. Automobilio krata nebuvo atlikta. Po narkotinių medžiagų radimo G. A. buvo surašytas tarnybinis protokolas ir pradėtas tyrimas. 2016-10-21 pradėjus ikiteisminį tyrimą, tyrimą kontroliavo A. J.. Policijos pareigūnai žinojo, kad K. K. platina narkotines medžiagas. Prieš G. A. sulaikymą tarp G. A. ir K. K. buvo nemažai susitikimų, dažniausiai prie K. K. darbovietės. Pareigūnai neturėjo pakankamai informacijos, todėl jų anksčiau netikrino. Liudytojas klausėsi G. A. ir K. K. pokalbių, iš kurių suprato, kad bus perduodamos narkotinės medžiagos. Jie tarėsi tiesiog susitikti, narkotinių medžiagų neįvardijo. Liudytojas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas A. J. teisiamajame posėdyje parodė, jog apie galimą narkotinių medžiagų platinimą G. A. sužinojo vykdant K. K. telefoninių pokalbių kontrolę. Užfiksuotuose pokalbiuose narkotines medžiagas ji šifruotai vadino „tortais“ ar „pyragais“. K. K. sakė, kad gauna po 60 Eur, o parduoda po 70 Eur. „Tortų“ kaina buvo 70–80 Eur. Vyko pokalbiai apie narkotines medžiagas, buvo vartojamos frazės, kurios buvo aiškios. Liudytojas suprato, kad pokalbiai buvo ne apie grožio paslaugas. 2016-04-07 liudytojas suprato, kad G. A. atvyksta pas K. K. įsigyti narkotinių medžiagų. Pokalbio metu G. A. paklausė, ar užsiliko kas nors ir kad jis trumpam atvažiuos. Žodžiai „kokainas“ ir „narkotikai“ nebuvo pavartoti. Buvo sustabdytas G. A. automobilis ir G. A. sulaikytas. Buvo atliekama automobilio apžiūra, bet ne krata, rasti 3 paketėliai. T. N. žinojo, kaip vykdomas tyrimas, kratos neatliko dėl to, kad tuo metu dar nebuvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Liudytojas policijos pareigūnas V. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2016 m. balandžio mėnesį dalyvavo sulaikant G. A. ir apžiūrint jo automobilį. Gavo nurodymą, kad reikia padėti sulaikyti asmenį, kuris platina narkotines medžiagas, ir asmenį, kuris iš jo nusipirko narkotikų. G. A. buvo sulaikytas savo automobilyje, į jo automobilį taip pat įsėdo policijos pareigūnai ir jie kartu nuvažiavo į policijos komisariatą. T. N. atliko visus procesinius veiksmus. G. A. buvo pristatytas į tarnybines patalpas, o policijos komisariato aikštelėje buvo atlikta G. A. automobilio apžiūra, kurios metu po vairu dėtuvėje liudytojas pamatė tris maišelius su baltos spalvos milteliais, maišeliai po to buvo užantspauduoti.
13. Aplinkybę, kad prieš nuteistojo sulaikymą G. A. ir K. K. telefonu tarėsi susitikti, patvirtina 2017-03-23 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas tarp nuteistųjų vykęs pokalbis Nr. 1939. 2016-04-06 14.27.54 (išeinantis pokalbis – K. K. skambina G. A.) pokalbio ištrauka – „nu tas tavo pažįstamas ką gavo geresnio kažką tai ar nieko iš produkcijos? Ar visa kita kaip ir...“ (G. A.), „nu o tipo, tipo ta tai buvo kita“ (K. K.), „ne aš pasiklausiau. Supratau, nu tai jaučias, jaučias“ (G. A.), „o šiandien, nu ką, ką nors tu norėjai?“ (K. K.), „ne nu tai aš prasukčiau...“ (G. A.), „ būk namie arba galiu pro systrą (V. M.) prasukti? Ir palikti viską“ (G. A.), „pro systrą (V. M.), nu paliksi, o rytoj tu nenorėsi nieko pasiimti? (K. K.), „tai norėsiu...“ (G. A.), „...nu tai žinok V. (V. M.) tai nelabai prie šitos...“ (K. K.), „neturi? Neatstovauja jūsų šitos...“ (G. A.), „ne, ne“ (K. K.), „produkcijos“ (G. A.), „ne“ (K. K.), „tai tu išskirtines teisės, a ne?“ (G. A.), „jo, ne, ne ji nesikiša“ (K. K.), „tai gerai. Nu teisingai pasidalinat barais ir viskas“ (G. A.), „nu“ (K. K.), „ jinai savo zonoj..., tu savo zonoj“ (G. A.), „tai va, tai va ir jinai nesikiša“ (K. K.) (t. 2, b. l. 121–139). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog iš aptarto pokalbio akivaizdu, kad G. A. ir K. K. neįvardydami susitikimo tikslo, bet abu suprasdami, ką vienas iš jų 2016-04-07 nori „palikti“ (G. A.) ir kokią „produkciją“ turi ir gali „paduoti“ (K. K.), kalba užmaskuotai. Kyla pagrįstų abejonių, jog tokia pokalbio maniera būtų kalbama apie kosmetines procedūras ar prekybą kosmetinėmis priemonėmis, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo gynėjas.
14. Kaip jau minėta, turėdami informacijos apie tai, jog G. A. iš K. K. įsigijo narkotinių medžiagų, policijos pareigūnai ėmėsi neatidėliotinų veiksmų, t. y. patikrinimui sustabdė G. A. vairuojamą automobilį „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir atlikdami apžiūrą jame rado narkotinę medžiagą – kokainą. Liudytojai policijos pareigūnai T. N., A. J. ir V. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog 2016-04-07, apie 19 val., prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, Klaipėdoje, buvo sustabdytas G. A. vairuojamas automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to šis automobilis buvo pristatytas į Klaipėdos miesto policijos komisariato aikštelę. Automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, po vairu, atviroje dėtuvėje, popieriuje buvo rasti 3 polietileniniai permatomi maišeliai su baltos spalvos milteliais. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2016-04-07 apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog 2016-04-07 buvo apžiūrėtas automobilis „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo G. A.. Apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrint automobilį po vairu dėtuvėje buvo rasta ir paimta sulankstyta popieriaus skiautė, kurioje buvo 3 polietileniniai paketėliai su baltos spalvos milteliais (įdėta į paketą Nr. 0055640) (t. 3, b. l. 4–6). 2016-04-13 specialisto išvadoje Nr. 140-(1750)-IS1-2131 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš trijų bespalvių plastikinių paketėlių, paimtų 2016-04-07 G. A. vairuojamo automobilio „Mazda 6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,925 g (t. 3, b. l. 15–16).
15. Tai, kad nuteistasis G. A. 2016-04-07 iš tiesų buvo susitikęs su K. K., patvirtina jau minėtame 2017-03-23 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti telefoniniai pokalbiai. Pokalbis Nr. 1902. 2016-04-07 13.11.32 (įeinantis pokalbis – G. A. skambina K. K.) pokalbio ištrauka – „iki kelių dirbsi?“ (G. A.), „iki pusę septynių man atrodo“ (K. K.), „nu tai gerai tada“ (G. A.), „mhm“ (K. K.), „prasuksiu tada važiuodamas, gerai?“ (G. A.), „gerai“ (K. K.). Pokalbis Nr. 1911. 2016-04-07 17.25.39 (įeinantis pokalbis – G. A. skambina K. K.) pokalbio ištrauka – „šeštą vat ir būsiu“ (G. A.), „supratau, gerai, gerai“ (K. K.). Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir kitą dieną po narkotinių medžiagų radimo G. A. automobilyje užfiksuoti pokalbiai tarp K. K. ir jos sesers V. M.. Pokalbis Nr. 1936. 2016-04-08 09.05.07 (įeinantis pokalbis – V. M. (K. K. sesuo) skambina K. K.) pokalbio ištrauka – „nu nesuprantu ko G. nori nuo manęs atvažiuoja pasišnekėt“ (V. M.), „ko?“ (K. K.), „pasišnekėt“ (V. M.). Pokalbis Nr. 1937. 2016-04-08 09.19.45 (įeinantis pokalbis – V. M. skambina K. K.) pokalbio ištrauka – „atvaryk ant smūgio“ (V. M.), „kas yra?“ (K. K.), „labai problemos didelės, atvaryk“ (V. M.). Pokalbis Nr. 1938. 2016-04-08 09.33.26 (išeinantis pokalbis – K. K. skambina V. M.) pokalbio ištrauka – „o tu man stresą tokį įvarei, supranti, ir aš taip išbėgau“ (K. K.), „sese, yra už ką stresuoti“ (V. M.), „ta prasme?“ (K. K.), „yra dėl ko stresuoti“ (V. M.), „dėl ko?“ (K. K.), „varysi tuoj į vieną vietą“ (V. M.) (t. 2, b. l. 121–139). Priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šių telefoninių pokalbių turinio analizė suteikia pagrindo išvadai, kad V. M. paminėtas G., kuris norėjo su ja pasikalbėti, yra G. A., o V. M. K. K. išsakyti teiginiai „problemos didelės“ bei kad K. K. „tuoj varys į vieną vietą“, yra susiję būtent su narkotinių medžiagų pardavimu G. A..
16. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde plačiai dėstomos versijos, jog narkotines medžiagas G. A. vairuojamame automobilyje galėjo palikti kiti asmenys, nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys, todėl ši versija laikytina menamo pobūdžio pamąstymais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teismai privalo tirti įrodymus, o ne proceso dalyvių samprotavimus. Teisiamajame posėdyje buvo apklausti A. B., M. M. ir M. M., kurie įvykių metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ servise, kuriame 2016-04-01 buvo tvarkomas ir plaunamas G. A. vairuotas automobilis „Mazda M6 Premium“. Šie liudytojai kategoriškai paneigė, kad jie ar kokie nors kiti asmenys servise šiame automobilyje galėjo palikti kokius nors daiktus (šiuo atveju narkotikus). Byloje nėra jokių duomenų, kad šie asmenys galėtų būti susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis ar jų vartojimu, todėl jų parodymais abejoti teisėjų kolegija neturi pagrindo. Juo labiau byloje nėra ir jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti nuteistojo gynėjo prielaidą, jog narkotinės medžiagos nuteistajam nežinant galėjo „patekti“ į G. A. automobilį tuo metu, kai jis nuo 2016-04-01 iki 2016-04-03 buvo išvykęs atostogų į Londoną ir palikęs automobilį valdyti kitiems asmenims. Be to, kokainas turi didelę piniginę vertę, todėl yra visiškai neįtikinama, jog koks nors pašalinis asmuo būtų suinteresuotas (turėtų tikslą) tiesiog padėti 0,925 g šios narkotinės medžiagos atviroje automobilio vietoje (po vairu esančioje nerakinamoje dėtuvėje), o iš atostogų grįžęs G. A. to nepastebėtų. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptartų įrodymų visuma patikimai patvirtina, jog būtent G. A. iš K. K. neteisėtai įgijo narkotines medžiagas.
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra daug kartų pažymėjęs, kad pagal BPK 20 straipsnio nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Todėl kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Kitų proceso dalyvių nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant nustatytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti teismų sprendimus.
18. Nuteistojo G. A. gynėjas apeliaciniame skunde itin plačiai analizuodamas ir pateikdamas savitą BPK 145, 147, 160¹, 205 ir 207 straipsniuose įtvirtinto apžiūrų, poėmių ir kratų atlikimo reglamentavimo vertinimą, daro išvadą, kad 2016-04-07 buvo atlikta ne apžiūra, o nesankcionuota krata, kurios teisėtumo ir pagrįstumo nepatvirtino teismas, todėl tokiu būdu gauti duomenys negali būti laikomi įrodymais baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.
19. Nagrinėjamu atveju įvykio metu G. A. vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas ir apžiūra atlikta dar nepradėjus ikiteisminio tyrimo. Tai patvirtina 2016-04-07 vyresniojo tyrėjo T. N. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2016-04-07, apie 18.55 val., buvo sustabdytas G. A. vairuotas automobilis, transporto priemonės apžiūros metu rasti ir paimti trys polietileniniai maišeliai su šviesios spalvos milteliais, kaip įtariama, narkotine medžiaga – kokainu, kurį tą pačią dieną G. A. įsigijo iš K. K.. Taip pat nurodoma, jog dėl nurodytų aplinkybių tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi daiktai (trys polietileniniai maišeliai su milteliais) buvo rasti atliekant apžiūrą, o ne atliekant kratą ar poėmį.
20. Pažymėtina, jog 2016-04-07 apžiūros metu G. A. dalyvavo, patvirtino atliktų veiksmų teisingumą savo parašais. Nors nuteistasis neigė, kad automobilyje rasti maišeliai su milteliais priklauso jam, tačiau patvirtino, jog apžiūros protokole surašyti duomenys, kad jo vairuotame automobilyje buvo rasti maišeliai su milteliais, yra teisingi ir pastabų dėl to neturėjo. Be to, Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog šiam proceso veiksmui (apžiūrai) atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis ar prokuroro nutarimas nereikalingi. Apžiūros protokolas surašytas iki ikiteisminio tyrimo pradžios šioje byloje, o pradėjus ikiteisminį tyrimą šie dokumentai pridėti prie baudžiamosios bylos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog apžiūros metu faktiškai buvo atliekama ne apžiūra, o krata ir poėmis ar kad tokiu būdu gautais duomenimis negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nėra ir jokio teisinio pagrindo daryti išvadą, kad šis procesinis veiksmas atliktas pažeidžiant BPK nuostatas.??? Toks susiklosčiusios situacijos vertinimas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-38/2013, Nr. 2K-106-693/2016). Svarbu ir tai, jog įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2016-01-01 iki 2017-01-01) 24 straipsnyje nurodyta, jog pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, administracinius teisės pažeidimus (nusižengimus) ar turėdamas duomenų, kad nusikalstama veika ar administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) yra rengiamas, daromas ar buvo padarytas, teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, be kita ko, turi teisę apžiūrėti transporto priemonę, asmenį ir jo bagažą, taip pat pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą, atlikti ikiteisminį tyrimą, administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) tyrimą.
21. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog nebuvo teisinio pagrindo grįsti G. A. kaltę Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo tvarka surinktais duomenimis, nes jis nuteistas už nesunkaus BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą.
22. Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnyje nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas, kai turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą arba tam tikrus apysunkius nusikaltimus. Jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai, tuojau pat pradedamas ikiteisminis tyrimas. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kai atliekant techninių priemonių naudojimą specialia tvarka gaunami duomenys apie nusikalstamas veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas pagal Operatyvinės veiklos įstatymą (šiuo metu – Kriminalinės žvalgybos įstatymą) negalėtų būti atliekamas, formaliai tokie duomenys atitinka įrodymams keliamus leistinumo reikalavimus, nustatytus BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalyse. Net ir tuo atveju, jeigu taip gauti duomenys įrodymais nepripažintini, jie yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl sprendžiant klausimą, ar operatyvinio tyrimo metu gauti duomenys apie veikas, dėl kurių operatyvinis tyrimas negalimas, gali būti naudojami įrodinėjimo procese, būtina įvertinti, ar veikos, apie kurias buvo gauti duomenys, tiesiogiai susijusios su veikomis, dėl kurių buvo atliekamas operatyvinis tyrimas, ir ar tokiu būdu gauti duomenys neturėjo lemiamos reikšmės nustatant naujų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes bei tas veikas padariusių asmenų kaltę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-169-689/2018).
23. Teisėjų kolegija pažymi, jog apelianto nurodomi pokalbiai, kuriais skundžiamame nuosprendyje grindžiama G. A. (taip pat ir K. K.) kaltė, buvo kontroliuojami turint duomenų apie daromus sunkius BK 260 straipsnyje numatytus nusikaltimus, t. y. apie tai, kad K. K. įsigyja ir platina kitiems asmenims narkotines medžiagas (kokainą). Būtent už tokių trijų BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytų sunkių nusikaltimų padarymą šioje byloje buvo nuteista K. K., o nuteistasis G. A. yra vienas iš asmenų, kuriam K. K. pardavė kokainą. Todėl K. K. pokalbiais su G. A. ir kitais asmenimis G. A. kaltė grindžiama pagrįstai. Tai patvirtina ir Klaipėdos apygardos teismo įgalioto teisėjo 2016-03-07 nutartis Nr. S1-136RN, kuria buvo sankcionuotos kriminalinės žvalgybos priemonės K. K.. Minėta nutartis buvo priimta pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio 2016-03-07 teikimą Nr. 4-TR-121. Šis teikimas buvo parengtas pagal Klaipėdos apskrities VPK KPONTV 2016-03-07 prašymą Nr. 30-6(DS)-325-RN. Šiame prašyme buvo nurodyti duomenys, sudarę faktinį pagrindą Klaipėdos apygardos teismo įgaliotam teisėjui priimti 2016-03-07 nutartį Nr. S1-136RN: 2016-02-22 tarnybinis pranešimas Nr. 30-6(DS)-279-RN, 2016-03-03 tarnybinis pranešimas Nr. 30-6(DS)-320-RN (t. 7, b. l. 107–108) ir 2016-03-04 pažyma Nr. 30-6(DS)-324-RN. Minėtas 2016-03-07 prašymas Nr. 30-6(DS)-325, kuriame nurodyti anksčiau minimi dokumentai (2016-02-22 tarnybinis pranešimas Nr. 30-6(DS)-279-RN, 2016-03-03 tarnybinis pranešimas Nr. 30-6(DS)-320-RN ir 2016-03-04 pažyma Nr. 30-6(DS)-324-RN), buvo iš dalies išslaptintas 2017-03-23 įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktu Nr. 30-IL-3795 ir pateiktas į baudžiamąją bylą.
24. Nagrinėjamu atveju teisiškai reikšminga, kad minėtoje Klaipėdos apygardos teismo teisėjo 2016-03-07 nutartyje nurodyta, jog kriminalinės žvalgybos veiksmais siekiama surinkti duomenis apie K. K. ir jos galimų bendrininkų vykdomą nusikalstamą veiklą ir kad tokių veiksmų sankcionavimo metu buvo informacijos, jog K. K. platina narkotines medžiagas kitiems asmenims. Šiuo atveju tokia informacija pasitvirtino – pavyko užfiksuoti, kad vienas iš asmenų, kuriems K. K. tokias medžiagas pardavė, buvo G. A.. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad duomenys apie K. K. nusikalstamus veiksmus (narkotinių medžiagų platinimą) buvo renkami laikantis įstatymo reikalavimų – esant faktiniam ir teisiniam pagrindams. Darytina išvada, kad priešingai nei nurodoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, šiais kriminalinės žvalgybos veiksmais gautais duomenimis (pokalbiais), kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, galėjo būti grindžiama ir asmenų, kuriems K. K. platino narkotikus (šiuo atveju – G. A.), kaltė.
25. Nuteistojo gynėjas skiria didelį dėmesį policijos pareigūnų T. N., A. J. ir V. B. parodymų kritikai, teigia, jog šie parodymai negali būti laikomi įrodymais šioje byloje, nes, apelianto manymu, informaciją apie G. A. neva padarytą nusikalstamą veiką šie pareigūnai gavo rinkdami paskalas ir pan. Tokie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, iš bylos medžiagos matyti, jog šių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, aiškūs, išsamūs, sutampa tarpusavyje, atitinka faktines bylos aplinkybes ir juos patvirtina kiti bylos įrodymai – specialisto išvada Nr. 140-(1750)-IS1-2131, 2017-03-23 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų telefoninių pokalbių turinys, 2016-04-07 apžiūros protokolas, 2016-04-07 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, iš dalies ir paties nuteistojo G. A. parodymai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų T. N., A. J. ir V. B. parodymų patikimumu.
26. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. A. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.
Dėl prokuroro apeliacinio skundo
27. Patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir K. K. nepagrįstai atidėjo laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Todėl ši Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020-06-02 nuosprendžio dalis keistina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
28. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajai atsižvelgė į tai, kad K. K. padarė tris tyčinius baigtus nusikaltimus, priskiriamus sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), susijusius su neteisėtu disponavimu narkotine medžiaga. Teismas įvertino tai, kad K. K. anksčiau neteista, nusikalto pirmą kartą (t. 4, b. l. 163–164), bausta administracine tvarka, tačiau baudos sumokėtos (t. 3, b. l. 173–175), aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyrusi, dirba, augina nepilnametį neįgalų vaiką (t. 6, b. l. 28, 30–31), turi kreditinių įsipareigojimų bankui (t. 6, b. l. 39), iki nusikalstamų veikų padarymo VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale ir Klaipėdos priklausomybės ligų centre nesigydė (t. 3, b. l. 167, 172). Teismas pažymėjo, kad K. K. po nusikalstamų veikų padarymo lankėsi pas psichologę (t. 6, b. l. 21–23, 26), gydėsi (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 110), jai diagnozuotas adaptacijos sutrikimas. Teismas nenustatė K. K. atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Apylinkės teismas įvertinęs šias aplinkybes pagrįstai nuteistajai už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes teismas subendrino dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėdamas švelnesnes bausmes, ir K. K. paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek K. K. atskirai už jos padarytas nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, tiek galutinės subendrintos bausmės rūšis ir dydis yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms, nuteistosios asmenybei ir yra tinkami pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
29. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas nuteistajai K. K. bausmės vykdymo atidėjimą, neteisingai vadovavosi BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatomis.
30. Nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustatė nusikalstamų veikų padarymo metu galiojęs BK 75 straipsnis (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kurio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi teismas privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės dydį), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Taigi aptariamo įstatymo nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga ir yra galimas tik tada, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
31. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-143-1073/2020).???
32. K. K. padarytos trys BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir už jas paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams 9 mėnesiams bausmė atitinka nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame BK 75 straipsnyje (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą nuteistajai taikyti BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą motyvavo tuo, kad K. K. padarė tris tyčinius sunkius nusikaltimus, jai paskirta laisvės atėmimo bausmė nesiekia ketverių metų. Nuteistajai yra diagnozuoti adaptacijos sutrikimai, dėl to ji gydėsi (duomenys neskelbtini). Nuteistoji dirba, yra išsiskyrusi, viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, turi įsipareigojimų bankui. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymą K. K. atidėjo, paskirdamas kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti teigiamos įtakos jos elgesiui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apylinkės teismo nurodomos aplinkybės nagrinėjamu atveju nėra pakankamos nulemti bausmės vykdymo atidėjimo nuostatų taikymą.
33. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas BK 75 straipsnio (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymo klausimą, nepagrįstai neatsižvelgė į reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes. Nuteistoji padarė tris sunkius tyčinius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 m. gruodžio 14 d. redakcija su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas kokaino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g šios medžiagos, didelis kiekis šios medžiagos yra daugiau kaip 20 g, labai didelis kiekis yra daugiau kaip 100 g šios medžiagos. Vertinant nuteistosios nusikalstamų veikų pavojingumą pažymėtina, kad vienu atveju K. K. nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, kad ji turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, savo darbo vietoje neteisėtai laikė 10 plastikinių paketėlių su 10,18 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 3,44 g narkotinės medžiagos – kokaino. Šis kiekis žymiai viršija maksimalią nedidelio kokaino kiekio ribą. Sutiktina su prokuroro argumentu, jog teismas nepagrįstai laikė nuteistosios sveikatos būklę viena iš aplinkybių, leidžiančių taikyti jai nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios redakcijos BK 75 straipsnio nuostatas, nes jos sveikatos būklė nesutrukdė jai padaryti net tris sunkius nusikaltimus, o šių nusikalstamų veikų darymo metu nuteistoji į gydytojus nesikreipė. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog K. K. į psichologą kreipėsi tik praėjus metams po jos sulaikymo – 2018-05-24, o adaptacijos sutrikimas jai buvo diagnozuotas jau vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui 2019-12-09–2019-12-20. Nors teismas nurodė, kad nuteistoji dirba ir viena augina nepilnametį neįgalų vaiką, tačiau šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog K. K. laikė ir platino narkotines medžiagas būtent savo darbo vietoje. Darytina išvada, kad nuteistajai inkriminuoti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nes bylos įrodymų visuma patvirtina, jog ji ilgiau nei metus tyčia ir kryptingai neteisėtai disponavo kokainu, kurį pati vartojo ir platino – neteisėto disponavimo kokainu faktai buvo užfiksuoti tris kartus. Tai suteikia pagrindo manyti, kad neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų platinimas buvo tapę K. K. gyvenimo būdu. Be to, net ir žinodama, jog turi neįgalų vaiką, kuriuo reikia rūpintis, ir suprasdama, kad gali būti nuteista laisvės atėmimo bausme, K. K. nenustojo daryti nusikalstamų veikų. Kaip teisingai nurodo prokuroras, kreditinių įsipareigojimų bankui turėjimas šiuo atveju taip pat negali būti pagrindas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajai, nes 2016-10-21 (kokaino pardavimo O. B. dieną) K. K., sužinojusi, kad O. B. buvo sulaikytas ir pas jį rastas jos parduotas kokainas, pasiėmė kreditą banke, nors jos sesuo V. M. tą pačią dieną 15.03 val. vykusio telefoninio pokalbio metu, sužinojusi, kad K. K. perka namą ir žemę, pasakė jai: „<...> tu įsivaizduoji, kad tu tą žemę išsimokėsi? Neatsisėsi niekur, pasėdėt ilgiau“ (pokalbio suvestinės Nr. 1713). Neabejotina, kad nuteistoji suprato, jog dėl prekybos narkotinėmis medžiagomis ji gali būti nuteista laisvės atėmimu ir neturėti galimybių grąžinti bankui kredito, tačiau toliau vykdė nusikalstamą veiklą, o 2017-05-04 buvo sulaikyta su įkalčiais (narkotine medžiaga kokainu). Nagrinėjamu atveju labai svarbu ir tai, kad K. K. viso baudžiamojo proceso metu kategoriškai neigė savo kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nesigailėjo, todėl akivaizdu, jog ji nesupranta savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai nevertina savo elgesio ir net byloje esant objektyviems jos kaltę patvirtinantiems įrodymams, stengėsi išvengti atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistąją ir jos padarytas veikas apibūdinančių bylos duomenų visuma nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad K. K. paskirtos bausmės tikslai dar galėtų būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (neizoliavus jos nuo visuomenės).
34. Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų asmens nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-171-697/2019, 2K-306-697/2019).???
35. Įvertinusi bylai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdama į aptartą Aukščiausiojo Teismo praktiką, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas nuteistajai prieštarautų bausmės paskirčiai, galėtų sudaryti prielaidas asmens nebaudžiamumui ir formuoti jos nepagarbą baudžiamajam įstatymui. Dėl to prokuroro skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas) – naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajai K. K. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, ir paskiriama jai paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. A. gynėjo advokato Henriko Mackevičiaus apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti K. K. BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5, 8, 10 punktų (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) taikymą.
K. K. paskirtą galutinę subendrintą laisvės atėmimo 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo K. K. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.