Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-10-10 · Civilinė byla Nr. 2A-1286/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-10-10
Bylos Nr.
2A-1286/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1286/2014Proceso Nr. 2-55-3-02478-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 45.5.;126.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Šilumos priežiūra“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2023-567/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Šilumos priežiūra“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo BUAB „Šilumos energija“ 6 655,62 Lt skolos, 178,77 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant BUAB „Šilumos priežiūra“ bankroto administratorių atsiskaityti iš administravimo išlaidų. Nurodė, kad tiekia šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui. Vadovaujantis CK 1.71, 6.384 straipsniais, laikytina, kad šalys žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Prašomas priteisti įsiskolinimas susidarė už ieškovo suteiktas paslaugas laikotarpiu po UAB „Šilumos priežiūra“ bankroto bylos iškėlimo; ieškovui nebuvo pranešta apie šilumos pirkimo-pardavimo sutarties nevykdymą.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškiniu prašomas priteisti sumas ir būsimas įsiskolinimo sumas dėl išlaidų už šildymą įtraukti į atsakovo BUAB „Šilumos priežiūra“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad nėra galimybės nutraukti šilumos energijos tiekimą atsakovo patalpoms, nenutraukiant šilumos energijos tiekimo virš atsakovo patalpų esantiems butams. Siekiant bendro kompromiso, būtų tikslinga ieškovo prašomą sumą priteisti įtraukiant ieškovą į kreditorių sąrašą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai; priteisė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo BUAB „Šilumos priežiūra“ 6 655,62 Lt skolos, 178,77 Lt palūkanų bei 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant BUAB „Šilumos priežiūra“ administratorių UAB „Insolvensa“ atsiskaityti iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms.

Teismas nustatė, kad nuo 2006 m. sausio 19 d. UAB „Šilumos priežiūra“ nuosavybės teise priklausančios rūsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), yra prijungtos prie centralizuoto šildymo iš centralizuotų sistemų. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi UAB „Šilumos priežiūra“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Insolvensa“. Byloje nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimo pagrįstumo, skolos ir palūkanų dydžio, tačiau BUAB „Šilumos priežiūra“ bankroto administratorius prašo prašomas priteisti sumas ir būsimas įsiskolinimo sumas dėl išlaidų už šildymą įtraukti į atsakovo UAB „Šilumos priežiūra“ kreditorių sąrašą. Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju netaikytinos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nes atsakovo prievolė apmokėti u= patalpoms tiektą šilumos emergiją atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir yra susijusi su bankroto procedūrų vykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). BUAB „Šilumos priežiūra“ bankroto administratorius neišreiškė valios nutraukti patalpų šildymą nustatyta tvarka po bankroto bylos iškėlimo, todėl šaliai, nevykdančiai prievolių, kyla su prievolių nevykdymu susiję neigiami padariniai. Aplinkybes, kad bankroto administratorius nesprendė šilumos nutraukimo klausimo, kaip netikslingo, kad nėra galimybės nutraukti šilumos energijos tiekimą atsakovo patalpoms, nenutraukiant šilumos energijos tiekimo virš atsakovo patalpų esantiems butams, kad atsakovas, kaip bankrutavusi įmonė nevykdė ir nevykdo jokios komercinės veiklos, kuri atneštų pajamų, ir nesinaudoja jam nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, teismas vertino kaip nepanaikinančias atsakovo prievolės sumokėti skolą už šildymą, susidariusią po bankroto bylos iškėlimo. Išlaidos dėl šildymo priskirtinos būtinoms administravimo išlaidoms. ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos – jos atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine komercine veikla, atlyginamos ĮBĮ bankroto įstatyme 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Toks teisinis reglamentavimas, pagal kurį yra įtvirtintas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas, sudaro teisinį pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą dėl įpareigojimo BUAB „Šilumos priežiūra“ administratorių UAB „Insolvensa“ atsiskaityti iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms, nes atsakovo skola ieškovui UAB „Vilniaus energija“ atsirado po bankroto bylos iškėlimo ir turi būti tenkinama, įtraukiant tokias išlaidas į administravimo išlaidas, bet ne į bendrą trečios eilės kreditorių reikalavimų sąrašą.

Pasisakydamas dėl palūkanų priteisimo, teismas konstatavo, jog bankrutavusios įmonės statusas šiuo atveju nepanaikina ir neriboja bankrutavusios įmonės civilinės atsakomybės pagal prievoles, atsiradusias po bankroto bylos iškėlimo, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo netaikyti ir minimalių kreditoriaus nuostolių prezumpcijos (CK 6.261 str.), t. y. laiku nevykdant prievolių sumokėti reikalaujamas palūkanas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Šilumos priežiūra“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškiniu prašomą priteisti sumą įtraukti į apelianto BUAB „Šilumos priežiūra“ kreditorių sąrašą, tikslinant ieškovo UAB „Vilniaus energija“ kreditorinį reikalavimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantas pripažįsta, kad jam priklauso patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), tačiau jose nevykdoma jokia ūkinė-komercinė veikla, jos nėra išnuomotos. Pastate įrengtas centrinis šildymas; šilumos mazgas rūsyje, todėl visa šilumos energija tiekiama iš rūsio į viršų – kitus pastato aukštus. Apeliantui priklausančios patalpos yra pirmame aukšte, virš jų yra butai, kuriuos šilumos energija pasiekia vamzdžiais, einančiais per apelianto patalpas. Šiai dienai nėra techninių galimybių nutraukti šilumos energijos tiekimą apelianto patalpoms, nenutraukiant jo virš apelianto patalpų esantiems butams; apeliantas neturi lėšų inicijuoti rekonstrukcijos darbus. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad bankroto administratorius nenutraukė šilumos pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau apeliantas pažymi, kad tokios galimybės nėra ir nebuvo, neatlikus vamzdynų rekonstrukcijos darbų. Taigi, teismas formaliai vertino faktines bylos aplinkybes. Remiantis ĮBĮ, teismų praktika, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos priskirtinos administravimo išlaidoms, tačiau bankroto administratorius neturi galimybių mokėti už tiekiamą šilumą bei neturi techninių galimybių nutraukti šilumos tiekimą. Akivaizdu, kad apelianto skola ieškovui tik didės, ją pripažinus administravimo išlaidomis ir dengiant iš piniginių lėšų gautų pardavus patalpas, nukentėtų likę įmonės kreditoriai, tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą. Bankroto administratoriaus nuomone, teisingiausia būtų prašomą priteisti sumą įtraukti į apelianto kreditorių sąrašą tikslinant ieškovo kreditorinį reikalavimą. Taip pat pažymi, jog tokia situacija susidarė ne dėl administratoriaus veiksmų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Priešingai nei teigia apeliantas, priėmus skundžiamą sprendimą įgyvendinamas lygiateisiškumo principas, t. y. ieškovas ir apeliantas yra lygiateisiai šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyviai nagrinėjamo ginčo ribose. Kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir kreditoriai, kurių reikalavimai atsirado po bankroto bylos iškėlimo, neturi būti lygiateisiai, nes jų reikalavimai atsirado skirtingu laiku ir tai turi esminę reikšmę. Teismų praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš materialinių šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių, atsakovu yra laikoma bankrutuojanti (bankrutavusi ar likviduojama) įmonė, o skola priteisiama įpareigojant administratorių atsiskaityti iš administravimo išlaidų (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1456/2011).Pareiga išsaugoti ir prižiūrėti perimtą turtą tenka bankroto administratoriui, kurio veiklai nustatomos administravimo išlaidos. Teismas pagrįstai konstatavo, kad skola turi būti atlyginama mokant ją iš administravimo išlaidų. Tiek įmonės turto gausinimas, tiek išsaugojimas bankroto proceso metu yra tiesiogiai susijęs su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų, kurių sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 26 str. 2 d., 3 d.). Aplinkybė, jog administratorius neturi techninių ir (ar) finansinių galimybių atjungti ginčo patalpas nuo centralizuoto šildymo sistemos visiškai nereikšminga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Skundžiamu sprendimu teismas priteisė iš atsakovo BUAB ,,Šilumos priežiūra“ įsiskolinimą už šilumos energiją, tiektą atsakovui priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), atsakovo bankroto proceso metu, įpareigojant BUAB „Šilumos priežiūra“ administratorių UAB „Insolvensa“ atsiskaityti iš lėšų, skirtų administravimo išlaidoms. Nei įsiskolinimo faktas, nei dydis tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nėra ginčijami. Apeliantas su skundžiamu sprendimu nesutinka iš esmės tik dėl skolos priteisimo iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų, teikdamas, kad skolos suma turėtų būti patikslintas ieškovo kreditorinis reikalavimas. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais.

Administravimo išlaidos, kurių nebaigtinis sąrašas pateiktas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, yra bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, skirtos atlikti ĮBĮ nustatytas administravimo procedūras, siekiant likviduoti įmonę, o jų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 1, 2, 3 d.). Taip pat ĮBĮ yra nurodytos ir kitos galimos bankrutuojančios įmonės pajamos bei atitinkamai išlaidos, kurios yra susijusios su tokio juridinio asmens ūkine komercine veikla. Šių pajamų – išlaidų paskirtis yra mažinti kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius ir jas naudoti su bendrovės veikla susijusiems reikalams. Tiek pačiame įstatyme, tiek teismų praktikoje bankroto administravimo išlaidos yra aiškiai ir griežtai atsietos nuo išlaidų, kurios patiriamos vykdant ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 36 str. 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1288/2010). Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teisingai nurodo, kad teismų praktikoje, suformuotoje nagrinėjant ginčus, kylančius iš materialinių šilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių, atsakovu yra laikoma bankrutuojanti (bankrutavusi ar likviduojama) įmonė, o skola priteisiama įpareigojant administratorių atsiskaityti iš administravimo išlaidų (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1456/2011; 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1202/2014).

Pažymėtina, jog ir pats apeliantas skunde nurodo, kad remiantis ĮBĮ, teismų praktika, nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos priskirtinos administravimo išlaidoms, tačiau nepaisant to teigia, kad neturi finansinių galimybių mokėti už tiekiamą šildymą, kaip ir nutraukti šilumos tiekimą, todėl mano, kad teisingiausia būtų priteistą sumą įtraukti į kreditorių sąrašą tikslinant ieškovo kreditorinį reikalavimą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodo administratorius, šilumos tiekimo išlaidų atlyginimas jų suma tikslinant ieškovo kreditorinį reikalavimą, pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą, taip pat ir įstatyminį reglamentavimą. Visų pirma, ĮBĮ yra numatyta skirtinga šių išlaidų atlyginimo tvarka: ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų. Tuo tarpu kreditorių finansiniai reikalavimai atlyginami pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą tvarką. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra įtvirtintas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas, teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog apelianto skolą pripažinus administravimo išlaidomis ir dengiant iš piniginių lėšų, gautų pardavus patalpas, nukentėtų likę įmonės kreditoriai ir tai pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą ir viešąjį interesą. Administravimo išlaidų dėl tiektos šilumos energijos atlyginimo naštos perkėlimas vienam iš kreditorių kaip tik pažeistų kreditorių lygiateisiškumo principą bei aptartą įstatyminį reglamentavimą dėl bankrutavusios įmonės lėšų panaudojimo – pirmiausia administravimo išlaidoms, po to kreditorių reikalavimų tenkinimui. Apeliacinio skundo argumentai dėl administratoriaus galimybių mokėti už tiekiamą šilumą bei nutraukti šilumos tiekimą nebuvimo nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamo klausimo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ginčo santykiams taikytinas materialiosios teisės normas, todėl patenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėKonstantinas Gurinas