- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2-1288/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė, Gintaras Pečiulis
- Pareiškėjas
- L. R.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5289-232/2010 pagal pareiškėjos L. R. skundą atsakovui Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismui, trečiasis asmuo Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, dėl Lietuvos advokatūros Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja L. R. kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos advokatų garbės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą, įpareigoti Lietuvos advokatų tarybą įtraukti L. R. į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Lietuvos Advokatų tarybos sprendimo dėl išbraukimo pareiškėjos L. R. iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2010 balandžio 8 d. vykdymą iki bus išnagrinėta byla teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi sustabdė Lietuvos Advokatų tarybos sprendimo dėl išbraukimo pareiškėjos L. R. iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2010 balandžio 8 d. vykdymą iki bus išnagrinėta byla teisme.
Šalies argumentai
Atsakovas Lietuvos advokatūra pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas nenumato Advokatų garbės teismo sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos vykdymo sustabdymo šį sprendimą apskundus teismui. Drausminės nuobaudos, kuria sustabdoma advokato veikla, paskyrimas neapriboja asmeniui galimybės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas yra netikslingas ir prieštarauja Advokatūros įstatymo nuostatoms.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gegužės 18 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytais motyvais dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Advokatūros įstatymas nenumato Advokatų garbės teismo sprendimu paskirtos drausminės nuobaudos vykdymo sustabdymo. Be to, pagal Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalies nuostatas, advokatas, kuriam advokatų garbės teismo sprendimu yra uždrausta profesinė veikla, gali eiti kitas apmokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą. Teismo teigimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidarytų nebeįmanomas.
Šalies argumentai
Pareiškėja L. R. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismui panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja gali patirti ne tik didelę turtinę žalą, kadangi jai teks nutraukti visas sutartis, sudarytas su klientais, grąžinti jiems honorarus, bet ir bus sustabdytas daugelio bylų nagrinėjimas, kadangi pareiškėjos klientai turės ieškoti naujų advokatų. Taip pat skundžiama teismo nutartimi nutraukta pareiškėjos bet kokia profesinė veikla, nes nors teismo sprendimas ir būtų palankus pareiškėjai, ji nebegalės dirbti advokate, nes bus nutrūkę visi susitarimai, reikės iš naujo atidaryti advokatų kontorą, samdytis darbuotojus, be to, bus pakenkta pareiškėjos reputacijai.
2. Nors Advokatūros įstatymas nenumato galimybės taikyti pareiškėjos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau šiuo atveju turėjo būti taikomos CPK normos, kurios neišskiria advokatų iš kitų proceso dalyvių, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ir bylose, kuriose šalimi yra advokatas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 338 str., 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme numatyta aiški ir konkreti laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis – teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti nurodomos aplinkybės, sudarančios jų taikymo pagrindą, tai yra prašymas turi būti pagrįstas ir motyvuotas bei turi atitikti laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį bei tikslus.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašė sustabdyti Lietuvos Advokatų tarybos sprendimą dėl išbraukimo L. R. iš praktikuojančių advokatų sąrašo nuo 2010 balandžio 8 d. vykdymą iki bus išnagrinėta byla teisme.
Lietuvos Respublikos advokatūra pagal savo teisinę prigimtį yra asociacija, įsteigta profesiniu pagrindu. Advokatų veiklos sąlygas bei tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas. Advokatūros įstatymo 56 straipsnio 3 dalis numato, jog kiekvienas advokatas yra Lietuvos advokatūros narys. Advokatūros įstatymo 39 straipsnis numato, kad advokatas privalo sąžiningai atlikti savo pareigas, laikytis Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų ir elgtis dorai bei pilietiškai, savo veikloje laikytis duotos advokato priesaikos ir įstatymų. Už Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus advokatui gali būti keliama drausmės byla (Advokatūros įstatymo 52 str.). Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas, kuris advokatui gali skirti vieną iš Advokatūros įstatymo 53 straipsnyje išvardintų nuobaudų. Nagrinėjamu atveju apeliantei buvo paskirta Advokatūros įstatymo 53 straipsnio 4 punkte numatyta nuobauda – Advokatų garbės teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu pripažintas negaliojančiu Lietuvos advokatūros sprendimas pripažinti apeliantę advokate. Lietuvos advokatų taryba 2010 m. balandžio 8 d. nusprendė apeliantę išbraukti iš praktikuojančių advokatų sąrašo (Advokatūros įstatymo 23 str. 1 d. 2 p.). Advokatūros įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad advokatas netenka advokato vardo nuo sprendimo pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu priėmimo dienos. Tačiau sprendimas pripažinti negaliojančiu sprendimą pripažinti asmenį advokatu gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui (Advokatūros įstatymo 13 str. 4 d.). Sisteminė Advokatūros įstatymo normų analizė sudaro pagrindą išvadai, kad pagal Advokatūros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja nuo jos paskyrimo ir sprendimo apskundimas jos galiojimo nesustabdo. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti Advokatų garbės teismo sprendimo poveikį, prieštarautų advokato drausminės atsakomybės tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349/2004). Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija atmeta kaip teisiškai nepagrįstą atskirojo skundo argumentą, kad šioje byloje turėjo būti taikomos civilinį procesą reglamentuojančios teisės normos.
Apeliantės argumentai, jog teismui panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pareiškėja gali patirti turtinę žalą, bus nutraukta pareiškėjos bet kokia profesinė veikla, nesudaro pagrindo tenkinti apeliantės prašymo dėl ginčijamų Lietuvos advokatūros sprendimų vykdymo sustabdymo, juo labiau, kad Advokatūros įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad advokatas, kuriam Advokatų garbės teismo sprendimu laikinai uždrausta advokato veikla, gali eiti kitas mokamas pareigas ar vykdyti kitą veiklą.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.