- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-06
- Bylos Nr.
- 2A-1456/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Gailiūno ir Marytės Mitkuvienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo papildomai patvirtintas uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ kreditorinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ civilinėje byloje Nr. 2-1671-104/2011.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartimi UAB „Mažoji statyba“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirta UAB „Renavita“. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2009 m. sausio 15 d. Teismo 2011 m. gegužės 25 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
BUAB „Mažoji statyba“ 2009 m. rugsėjo 11 d. kreditorių komiteto nutarimu 1 darbotvarkės klausimu buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią, be kita ko, už komunalines paslaugas (energija, internetas, šildymas) nutarta mokėti pagal faktą, tačiau šis nutarimas buvo panaikintas teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartimi. Atsakovo kreditorių 2010 m. kovo 26 d. susirinkimas 6 darbotvarkės klausimu iš naujo nagrinėjo šį klausimą ir patvirtino administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią už komunalines paslaugas nutarta mokėti pagal faktą. Teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi kreditorių nutarimas šiuo klausimu paliktas nepakeistas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2992-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1559/2010).
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ 47 949,49 Lt skolą, 184,17 Lt delspinigių ir procesines 6 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad skola susidarė už suteiktą šilumos energiją patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso atsakovui, po bankroto bylos iškėlimo. Paaiškino, kad 184,17 Lt delspinigiai apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-03-30 už šilumos energiją, patiektą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), pagal 2009-05-26 šilumos pirkimo – pardavimo sutarties 18 punktą, numatantį, jog netinkamai vykdant pareigą atsiskaityti su šilumą, atsakovas įsipareigoja ieškovui mokėti 0,06 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį patenkino ir papildomai patvirtino UAB „Vilniaus energija“ 47 949,49 Lt reikalavimą BUAB „Mažoji statyba“ trečios eilės kreditorių sąraše. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo ir dydžio, kad skola susidarė po to kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tai yra administravimo išlaidos. Taip pat nustatė, kad atsakovo 2010-03-26 kreditorių susirinkimas netenkino ieškovo prašymo įpareigoti administratorių nedelsiant, be ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų, sumokėti už šilumos energiją susidariusią skolą iš administravimo išlaidų ir ieškovas šio nutarimo neginčija. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti prašomą skolą, nes disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.). Dėl to, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktu, 26, 35 straipsniais, patvirtino papildomą skolos dydžio ieškovo kreditorinį reikalavimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neteisingai nurodė, jog nėra įmonės kreditorių sprendimo dėl apmokėjimo už jo pateiktą šilumos energiją iš administravimo išlaidų, nes 2009-09-11 kreditorių komitetas, kuriam buvo perduotas spręsti ir administravimo išlaidų patvirtinimo klausimas, nutarė pagal faktą atsiskaityti už komunalines paslaugas iš minėtų išlaidų. Dėl to vien ta aplinkybė, kad 2010-03-26 kreditorių susirinkime nebuvo pritarta jo pateiktam pasiūlymui įpareigoti administratorę sumokėti susidariusią skolą, nereiškia, jog tokios pareigos atsakovas neturi. Be to, nepagrįstas atsakovo teiginys, jog nebuvo nustatyta administravimo išlaidų paskirstymo tvarka, nes ĮBĮ 36 straipsnis numato, jog pirmiausia apmokamos administravimo išlaidos. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šilumos energija atsakovui priklausančioms patalpoms buvo teikiama po bankroto bylos iškėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009, yra išaiškinęs, jog po bankroto bylos iškėlimo administratoriaus sudarytų sandorių šalys yra lygiateisės, t. y. kitos šalies padėtis nėra tokia pati kaip kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki bankroto bylos iškėlimo, ir bankrutuojančios įmonės išlaidos tokių sandorių vykdymui yra laikytinos administravimo išlaidos ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalies prasme. Priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti padėtimi ir nevykdyti savo įsipareigojimų. Taip pat turi būti įvertintos ir tos aplinkybės, kad dėl atsakovo patalpoms teikiamos šilumos energijos, jų rinkos vertė nemažėja, todėl visi kreditoriai gauna iš to naudą, o jis patiria nuostolius.Teismas be pagrindo vietoj skolos priteisimo patvirtino jo papildomą kreditorinį reikalavimą, nes tokio reikalavimo patvirtinimo nenumato ĮBĮ, tuo nebuvo apginta jo teisė gauti apmokėjimą iš administravimo išlaidų Be to, jis negali nutraukti šilumos tiekimo pastatams, kuriuose yra atsakovui nuosavybės teise priklausančios patalpos (CK 6.390 str. 5 d., Šilumos ūkio įstatymas).
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Mažoji statyba“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodoma, kad:
1. Teismas teisingai taikė ĮBĮ 36 straipsnio nuostatas, numatančias administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką. Iš tiesų, 2009-09-11 kreditorių komitetas nutarė, jog už komunalines paslaugas bus atsiskaitoma pagal faktą, tačiau nenustatė ieškovui pirmenybės gauti tokias išlaidas prieš kitus administravimo paslaugas teikiančius asmenis ir neįpareigojo atsakovo surasti lėšų tokiems ieškovo reikalavimams apmokėti.
2. Teismas teisingai nustatė, kad 2010-03-26 kreditorių susirinkime priimtas ir įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo buvo netenkintas ieškovo prašymas įpareigoti administratorę atlikti einamuosius mokėjimus – sumokėti ieškovui skolą už šilumos energiją, turi prejudicinę reikšmę ir yra privalomas visiems kreditoriams (ĮBĮ 24 str. 4 d.).
3. Teismas kaip galima geriausiai apgynė ieškovo interesus, patvirtinęs jo 47 949,49 Lt kreditorinį reikalavimą (ĮBĮ 26 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovo likviduojamos UAB „Mažoji statyba“ neginčijama skola šilumos energijos tiekėjui kreditoriui UAB „Vilniaus energija“, susidariusi bankroto proceso eigoje, turi būti atlyginama pagal ĮBĮ 36 straipsnyje nustatytą administravimo išlaidų atlyginimo tvarką, ar pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atsižvelgdama į tai, jog ginčas yra kilęs bankroto byloje, konstatuoja, kad teismas, patenkindamas ieškinį, iš esmės teisingai išsprendė šį ginčą, tačiau netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl be pagrindo UAB „Vilniaus energija“ prašomas priteisti lėšas įtraukė į atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą (CPK 330 str.).
Kaip žinoma, administravimo išlaidos, kurių nebaigtinis sąrašas pateiktas ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalyje, yra bankroto procedūrų vykdymo metu atsirandančios išlaidos, skirtos atlikti ĮBĮ nustatytas administravimo procedūras, siekiant likviduoti įmonę, o jų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo jomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 1, 2, 3 d.). Taip pat ĮBĮ įstatyme yra nurodytos ir kitos galimos bankrutuojančios įmonės pajamos bei atitinkamai išlaidos, kurios yra susijusios su tokio juridinio asmens ūkine komercine veikla. Šių pajamų – išlaidų paskirtis yra mažinti kreditorių dėl bankroto patiriamus nuostolius ir jas naudoti su bendrovės veikla susijusiems reikalams. Tiek pačiame įstatyme, tiek teismų praktikoje bankroto administravimo išlaidos yra aiškiai ir griežtai atsietos nuo išlaidų, kurios patiriamos vykdant ūkinę komercinę veiklą (ĮBĮ 36 str. 3 d., Lietuvos apeliacinio teismo 2010-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1288/2010). Visų pirma, ĮBĮ yra numatyta skirtinga šių išlaidų atlyginimo tvarka: ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausia yra apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos – jos atlyginamos anksčiau, nei tenkinami kreditorių reikalavimai. Tuo tarpu išlaidos, susijusios su bankrutuojančios įmonės ūkine komercine veikla, atlyginamos ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatyta tvarka. Kaip minėta, gaunamos pajamos naudojamos su tokia veikla susijusioms išlaidoms, o jei vykdant ūkinę komercinę veiklą atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie tenkinami ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdama į tokį teisinį reglamentavimą, pagal kurį yra įtvirtintas prioritetinis administravimo išlaidų atlyginimo principas, teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, jog administravimo išlaidos negali būti atlyginamos ta pačia tvarka kaip ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte nustatytos išlaidos bei kreditorių reikalavimai, atsiradę iki bankroto bylos iškėlimo, tai yra įtraukiant tokias išlaidas į bendrą kreditorių reikalavimų sąrašą.
Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ skola ieškovui UAB „Vilniaus energija“ už šilumos energiją, kuri buvo tiekiama atsakovui nuosavybės teise priklausančioms patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) (b. l. 40-41, 47-48), susidarė po bankroto bylos iškėlimo; kad ši atsakovo skola susiformavo atitinkamai laikotarpiu nuo 2009-01-16 iki 2010-02-28, tai yra bankroto proceso metu; kad nurodytos patalpos minimu metu nebuvo naudojamos ūkinei komercinei veiklai. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl bankrutavusios įmonės pareigos šią skolą atlyginti bei ieškovo teisės gauti šį atlyginimą ir dėl to, kad minimos lėšos yra administravimo išlaidos, dėl kurių atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ kreditorių susirinkimas 2010-03-26 darbotvarkės klausimu Nr. 6 tvirtindamas administratoriaus atlyginimą ir peržiūrėdamas administravimo išlaidų sąmatą, nutarė, jog jos turi būti apmokamos pagal faktą (b. l. 73). Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodo apeliantas, analogiškai dėl komunalinių išlaidų atlyginimo (pagal faktą) kreditoriai buvo nusprendę ir 2009-09-11 kreditorių komitete, patvirtindami administravimo išlaidų sąmatą (b. l. 33-39). Teisėjų kolegija minėtu komiteto nutarimu nesivadovauja, nes pirmiau šioje nutartyje buvo nurodyta, kad minimas kreditorių komiteto nutarimas yra panaikintas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog teismas, spręsdamas, kad atsakovo kreditoriai nėra priėmę sprendimo apmokėti ieškovui už patiektą šilumos energiją iš administravimo išlaidų, netinkamai įvertino pirmiau paminėto 2010-03-26 kreditorių susirinkimo protokolinį nutarimą 10 darbotvarkės klausimu, tai yra dėl atitinkamo ieškovo kreditoriaus UAB „Vilniaus energija“ pareiškimo (CPK 185 str.). Iš byloje esančio šio susirinkimo protokolo teksto matyti, kad kreditoriai to paties susirinkimo protokoliniu nutarimu 6 darbotvarkės klausimu patvirtinę administravimo išlaidų sąmatą, pagal kurią, kaip minėta, komunalinės išlaidos nutarta apmokėti pagal faktą, 10 darbotvarkės klausimu dėl BUAB „Mažoji statyba“ atsiskaitymo su UAB „Vilniaus energija“ už po bankroto bylos iškėlimo tiekiamą energiją pagal šio kreditoriaus pateiktą projektą pareiškė, kad jau yra nutarta, jog už komunalines išlaidas (taip pat ir už šilumos tiekimą) turi būti mokama pagal faktą, todėl nutarė ,,nutarimo nepriimti“. Iš to seka išvada, kad būtent dėl paminėto kreditorių susirinkimas nematė pagrindo atskirai spręsti konkrečių komunalinių išlaidų apmokėjimo klausimo (b. l. 66-76). Taigi esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad kreditorių susirinkimas netenkino ieškovo prašymo įpareigoti administratorę iš administravimo išlaidų sumokėti už šilumos energiją.
Pažymėtina, jog dėl šiame kreditorių susirinkime patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos buvo paduotas kreditoriaus BUAB „Gertauta“ administratoriaus UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizavimo centras“ skundas, tačiau teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010-11-11, jis buvo atmestas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-2992-104/2010; Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1559/2010). Taigi įsiteisėjęs kreditorių susirinkimo nutarimas yra privalomas ne tik kreditoriams, kaip teigiama atsiliepime į skundą, bet ir administratoriui (ĮBĮ 24 str. 4 d., 11 str. 3 d. 14 p.). Atsižvelgdama į tai, kad kreditoriai yra vienareikšmiai nusprendę, jog tokio pobūdžio išlaidos atlyginamos pagal faktą, kas atitinka ĮBĮ 36 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl disponavimo tokiomis lėšomis tvarkos nustatymą, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą atsiliepimo į skundą argumentą, kad kreditorių susirinkimas nenustatė paminėtos tvarkos. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog administratorius nėra laisvas savo nuožiūra disponuoti administravimo išlaidomis ir privalo vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus.
Esant aukščiau nustatytam, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovo prašomos priteisti išlaidos atsirado ne dėl bankrutavusios įmonės vykdomos ūkinės komercinės veiklos, todėl teismas, nagrinėdamas šį ginčą, be pagrindo taikė ne ĮBĮ 36 straipsnį, reglamentuojantį administravimo išlaidų atlyginimo tvarką, o ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktą, numatantį išlaidų, patirtų vykdant ūkinę komercinę veiklą, tenkinimo tvarką. Antra, ĮBĮ numato prioritetinį administravimo išlaidų atlyginimą kreditorių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai patenkindamas ieškovo reikalavimą dėl administracinių išlaidų priteisimo, suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas. Todėl teisėjų kolegija, ištaisydama šią klaidą, skundžiamą teismo sprendimą pakeičia nurodydama, jog ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ priteistinos turėtos faktinės administravimo išlaidos (skola už šilumos energiją), įpareigojant atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratorių jas apmokėti iš įmonės lėšų, skirtų administravimo išlaidoms (ĮBĮ 36 str., CPK 330 str.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 30 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ (juridinio asmens kodas 111760831) iš atsakovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ (juridinio asmens kodas 125258867) 47 949,49 Lt (keturiasdešimt septyni tūkstančiai devyni šimtai keturiasdešimt devyni litai, 49 ct), įpareigojant likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ (juridinio asmens kodas 125258867) administratorių sumokėti šią pinigų sumą iš likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji statyba“ lėšų, skirtų administravimo išlaidoms“.