Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus ir atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratoriaus atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, civilinėje byloje Nr. B2-2992-104/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Gertauta“, uždarosios akcinės bendrovės „Statybos įrankių nuomos centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji statyba“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Golfas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad naujai išrinkto kreditorių komiteto pirmininko - AB SEB banko kandidatūra atitinka ĮBĮ 23 straipsnio 1 punkte kreditorių komiteto pirmininkui keliamus reikalavimus. Pasak teismo, kreditorių susirinkimo pirmininko kandidatūros parinkimas ar jos pakeitimas yra kreditorių susirinkimo prerogatyvos teisė. Teismo teigimu, sprendimas buvo motyvuotas, nes esą BUAB „Gertauta“ negina BUAB „Mažoji statyba“ kreditorių teisių. Teismo teigimu, nėra pagrindo spręsti, kad šis argumentas yra neobjektyvus ar nepagrįstas. Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditorių komiteto narių pakeitimas - tai įstatymu įtvirtinta kreditorių susirinkimo teisė (ĮBĮ 23 str. 2 p.), o administravimo išlaidų klausimas - ne teismo, o bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo kompetencijai tenkantis klausimas (ĮBĮ 10 str. 4 d. 7 p., 23 str. 5 p.).

1. Teismas nepagrįstai pasisakė tik dėl kreditorių susirinkimų teisėtumo, tačiau nevertino ir nepasisakė dėl ieškovo argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimų pagrįstumu, išskyrus kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 4 argumentą dėl ieškovo pareigos ginti kreditorių teises nevykdymo.

2. Kreditorių susirinkimo sprendimas Nr. 4 tolimesniems kreditorių sprendimams turi prejudicinę reikšmę, o tai reiškia, kad sprendimas keisti kreditorių susirinkimo pirmininką turi būti motyvuotas. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 5 d. nutartį panaikino ir AB SEB banko skundą dėl 2009 m. rugsėjo 11 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata, perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tai įrodo, kad kreditorių motyvai priimant kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 4, buvo neobjektyvūs ir nepagrįsti, priešingai, siekdamas neteisėtos teismo nutarties revizavimo, ieškovas tinkamai ir teisėtai gynė savo ir kitų kreditorių interesus.

3. Ieškovo argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 5 pagrįstumu, teismas nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė, t.y. ieškovo pareikšto reikalavimo iš esmės neišnagrinėjo.

4. Kreditorių susirinkimas, ignoruodamas teismų priimtus sprendimus (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartis) dėl atsakovo bankroto procedūros sudėtingumo, neteisėtai sprendė daug kartų ir atgaline data nutarė sumažinti administravimo išlaidų sąmatą.

5. Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2- 363/2002 nurodė, kad teismas, spręsdamas kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimus, privalo nustatyti ne tik kreditorių teisę priimti sprendimus nagrinėjamais bankroto procedūrų klausimais, bet ir aplinkybes, ar buvo pakankamas pagrindas konkrečiam sprendimui priimti, t.y. ne tik teisės, bet ir fakto klausimą. Kreditorių susirinkimas gali keisti administravimo išlaidų sąmatą, mažinti anksčiau administratoriui nustatytą atlyginimą, kitas administravimo išlaidas tik esant pakankamam pagrindui. Teismas iš esmės išnagrinėjo tik kreditorių susirinkimo sprendimo dėl administravimo išlaidų sąmatos pakeitimų teisėtumo klausimus, tačiau nesvarstė šio sprendimo pagrįstumo. Sprendimas Nr. 6 nebuvo objektyviai ir pagrįstai motyvuotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskrieji skundai atmestini.

Atskirajame skunde BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratorius teigia, kad teismas jam nepranešė apie gautą ieškovo skundą, tad jis negalėjo tinkamai įgyvendinti savo procesinių teisių nagrinėjamame ginče, kas sudaro absoliutų nutarties negaliojimo pagrindą (CPK 329 str. 3 d.).

Pagal CPK 329 straipsnio trečiosios dalies 1 punkto nuostatą, absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Ši nuostata taikoma, kai byla buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka.

Šioje byloje teismas klausimą dėl BUAB „Mažoji statyba“ kreditorių susirinkimo 2010 m. kovo 26 d. nutarimų panaikinimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatą, rašytinio proceso atveju teismas apie procesinių dokumentų priėmimo laiką ir vietą dalyvaujančius byloje asmenis informuoja pranešimais, išskyrus atvejus, kai CPK nenumato tokio informavimo. ĮBĮ nuostatos imperatyviai nenumato, kad klausimas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju rašytinio proceso tvarka sprendžiant klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, byloje dalyvaujantys asmenys nėra kviečiami į teismo posėdį ir jame nedalyvauja. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde išdėstytu teiginiu, kad yra absoliutus ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus skundas Vilniaus apygardos teisme buvo gautas 2010 m. balandžio 12 d. ir 2010 m. gegužės 3 d. teisėjo rezoliucija nutarta šį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2010 m. birželio 10 d. Iš tiesų, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovo BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratorius būtų buvęs informuotas apie 2010 m. birželio 10 d. vyksiantį teismo posėdį. Byloje esanti pažyma patvirtina, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartis BUAB „Mažoji statyba“ bankroto administratoriui buvo įteikta 2010 m. birželio 17 d. (b.l. 9).

Vien formalus procesinis pažeidimas, kai atsakovo bankroto administratoriui nebuvo, kaip tai numato CPK nuostatos, išsiųstas pranešimas apie 2010 m. birželio 10 d. teismo posėdį ir BUAB „Gertauta“ bankroto administratoriaus skundas, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, tuo labiau, kad atsakovo bankroto administratorius galėjo pateikti atskirąjį skundą dėl priimtos teismo nutarties ir šią teisę jis realizavo. Atsakovo bankroto administratorius atskirajame skunde nenurodo jokių kitų nesutikimo su skundžiama teismo nutartimi argumentų, taigi ir jokių aplinkybių, kad ši teismo nutartis ar skundžiami kreditorių susirinkimo nutarimai kaip nors pažeidžia jo teises. Tokias aplinkybes jis nurodo tik atsiliepime į BUAB „Gertauta“ atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde apeliantas BUAB „Gertauta“ bankroto administratorius teigia, kad kreditorių motyvai, priimant kreditorių susirinkimo sprendimą Nr. 4, buvo neobjektyvūs ir nepagrįsti, kad teismas neišnagrinėjo jo argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo sprendimo Nr. 5, kuriuo nutarta išrinkti kitos sudėties kreditorių komitetą, pagrįstumu.

Pagal Įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių susirinkimo pirmininkas yra ir kreditorių komiteto pirmininkas.

Nors apeliantas teigia, kad nutarimas pakeisti kreditorių susirinkimo pirmininką nėra motyvuotas, kad susirinkimo pirmininkas iš tikrųjų gynė kreditorių teises, tačiau tai nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės išrinkti naują kreditorių susirinkimo pirmininką. Už kreditorių susirinkime siūlomą naują kreditorių komiteto pirmininko kandidatūrą balsavo kreditoriai, turintys 87,439 proc. reikalavimų sumos, t.y. dauguma kreditorių sutiko su nauja komiteto pirmininko kandidatūra. Kreditoriai šiame bankroto proceso etape pasitikėjimą išreiškė būtent AB SEB banko atstovui. Apeliantui nenurodžius aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti AB SEB banko atstovo tinkamumu būti kreditorių susirinkimo pirmininku, teismas negalėtų kvestionuoti ir paneigti kreditorių susirinkimo teisės rinkti kreditorių komiteto pirmininką bei jį pakeisti.

Taip pat nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorių komiteto narių pakeitimas yra kreditorių susirinkimo teisė. Vien tai, kad kreditorių susirinkimo protokole neįvardintas būtinumas pakeisti kreditorių komiteto sudėtį, nepaneigia kreditorių susirinkimo teisės perrinkti kreditorių komiteto narius. Apeliantas atskirajame skunde nenurodo argumentų, kaip kreditorių susirinkimo nutarimas dėl naujos kreditorių komiteto sudėties pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, ar bankrutuojančios įmonės teises ir interesus.

Pagal ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktą, kreditorių susirinkimas turi teisę tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo eilę ir tvarką, taip pat tvirtinti įmonės turto pardavimo kainą ir įmonės bankroto proceso metu sudarytas metines finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą).

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, bankroto bylą atsakovui UAB „Mažoji statyba“ Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė 2008 m. gruodžio 2 d. Nors apeliantas ir nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu dėl administravimo išlaidų sumažinimo, tačiau jis neįrodinėjo, kad šiame bankroto proceso etape, t.y. praėjus daugiau nei metams po bankroto bylos iškėlimo, yra būtinos anksčiau patvirtintos didesnės administravimo išlaidos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirųjų skundų argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė klausimą dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskiruosiuose skunduose nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.