Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. I. bei jos atstovei advokatei Daivai Balčiūnienei, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Laurai Kudulytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. I. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo panaikinimo, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti prailginimo; trečiasis asmuo – VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašė 1) pripažinti, kad įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po senelės V. K. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė A. I. praleido dėl svarbių priežasčių ir prailginti terminą palikimui priimti; 2) pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 2 d. įsakymą Nr. 27VĮ-118-(14.27.2.) „Dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimo“; 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių sudaryti su ieškove V. K. skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų, Joniškio rajono savivaldybės Kriukų seniūnijos Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtų blokų/sklypų Nr. 8;9/4-2; 4-3; 4-4, bendro ploto 0,43 ha, 0,53 ha, 1,17 ha, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis; 4) priteisti iš atsakovės ieškovei A. I. jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė A. I. yra V. K., mirusios (duomenys neskelbtini), anūkė ir A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra (10, 18-22 b. l.); ieškovė su V. K. gyveno iki 1986 m., po to gyveno atskirai Šiauliuose; iki V. K. mirties su ja kartu gyveno jos sūnus, ieškovės tėvas A. K.; Kriukų apylinkės tarybos 1993-03-22 sprendimu Nr. 20 bei 1994-01-25 sprendimu Nr. 3 V. K. suteikta teisė naudotis 4 žemės sklypais, kurių bendras plotas – 2,40 ha (patikslintas plotas – 2,43 ha) (13-17, 67-72 b. l.); 1994-03-16 V. K. Joniškio r. Kriukų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą nusipirkti asmeniniam ūkiui ne aukciono tvarka 2,10 ha žemės ūkio naudmenų (90 b. l.); šiame prašyme ji nurodė, kad yra išpirkusi 0,30 ha ploto namų valdą; 1994-09-20 Kriukų apylinkės agrarinės reformos tarnybos vadovo pažymoje nurodoma, kad V. K. turi teisę iš valstybės pirkti 2,10 ha asmeninio ūkio žemės (87 b. l.); mokėjimo pranešime nurodoma, kad 2,10 ha asmeninio ūkio žemės preliminarinė išankstiniam sumokėjimui kaina yra 3809,40 Lt, už perkamą 2,10 ha asmeninio ūkio žemę V. K. turi sumokėti 114,28 Lt (86 b. l.); 1994-10-25 iš V. K. nebalansinės sąskaitos žemės reformos fondui buvo nurašyta 114,28 Lt suma už žemę; 1996-04-10 pažymoje nurodoma, kad už asmeninio ūkio žemę iš viso sumokėta 3809,40 Lt (94 b. l.); 1996-04-10 V. K. asmeninio ūkio perkamos žemės kainos skaičiavime nurodyta, kad asmeninio ūkio žemės plotas po patikslinimo – 2,43 ha, namų valdos žemės plotas, už kurį sumokėta, leidus pirkti, – 0,30 ha, asmeninio ūkio žemės plotas, už kurį sumokėta, leidus pirkti, – 2,10 ha, asmeninio ūkio žemės ploto skirtumas, kurį reikia papildomai pirkti iš valstybės – 0,03 ha, žemės ploto skirtumo kaina, kurią reikia papildomai sumokėti valstybei – 5,77 Lt (95 b. l.); tame pačiame skaičiavime ranka įrašyta pastaba: „viršplotis 0,03 ha žemės yra leidžiamos paklaidos ribose, todėl papildomai mokėti nereikia“; rašytinė žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nenustatytu priežasčių; Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjas 2016 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 27VĮ-118-(14.27.2.) „Dėl teisės naudotis asmeninio ūkio žeme nutraukimo“ nutraukė V. K. teisę naudotis 2,40 ha asmeninio ūkio žeme bei paėmė šį žemės plotą į laisvos valstybinės žemės fondą; liudytojos S. B. parodymais nustatyta, kad ieškovė maždaug prieš metus buvo atvykusi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių ir pateikė giminystės ryšį patvirtinančius įrodymus, kuriuos liudytoja atšvietė ir paaiškino ieškovei, kad žemė perleista kitiems asmenims.

Dėl įpareigojimo sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį bei administracinio akto panaikinimo

Ieškovė prašo įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyrių sudaryti su ieškove V. K. skirtų asmeninio ūkio žemės sklypų, Joniškio rajono savivaldybės Kriukų seniūnijos Kriukų kadastro vietovės žemėtvarkos projekte pažymėtų blokų/sklypų Nr. 8;9/4-2; 4-3; 4-4, bendro ploto 0,43 ha, 0,53 ha, 1,17 ha, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Šį ieškinio reikalavimą ji grindžia tuo, kad ji buvo informuota apie tai, kad ji turi teisę įgyti nuosavybės teises į senelei V. K. suteiktą asmeninio ūkio žemę, kad V. K. už žemę yra sumokėjusi; be to, ieškovė, turinti teisę paveldėti po senelės V. K. mirties, turi teisę paveldėti ir jos teisę sudaryti asmeninio ūkio žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis.

V. K. mirties dieną 2001-01-03 galiojusios Žemės reformos įstatymo redakcijos 15 straipsnio 6 dalis nustatė, kad jeigu pilietis mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę įgyja jo šeimos nariai. To paties straipsnio 9 dalis nustatė, kad asmeniniam ūkiui skirta žemė įsigyjama nuosavybėn vieno iš šeimos narių vardu. Minėtų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog teisė pirkti iš valstybės ar nuomoti asmeninio ūkio žemę šiai bylai aktualiu laikotarpiu buvo įgyjama ne paveldėjimo santykius reglamentuojančių CK nuostatų pagrindu, o specialaus įstatymo nuostatų pagrindu. Žemės reformos įstatyme buvo nustatytas šios teisės subjektų ratas, kuris įstatymo leidėjo buvo apribotas tik mirusiojo šeimos nariais. Byloje nustatyta, jog V. K. mirties dieną ieškovė su ja negyveno, todėl negali būti laikoma V. K. šeimos nare ir atitinkamai negali įgyti teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę, nepriklausomai nuo to, priims ji V. K. palikimą ar ne. Todėl aptariamas ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas.

Ieškovei neįrodžius teisės pirkti iš valstybės asmeninio ūkio žemę, negali būti tenkinamas ir reikalavimas pripažinti negaliojančiu Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 2 d. įsakymą, nes ieškovė neįrodė savo teisės į ieškinį (pakankamo materialaus suinteresuotumo), t. y. neįrodė, jog ginčijamu įsakymu buvo pažeista ar ginčijama kokia nors jos teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.).

Dėl termino palikimui priimti prailginimo (atnaujinimo)

Ieškovė prašo pripažinti, kad įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą priimti palikimui, atsiradusiam po senelės V. K. mirties (duomenys neskelbtini), ieškovė A. I. praleido dėl svarbių priežasčių ir prailginti terminą palikimui priimti. Šį reikalavimą ji grindžia tuo, kad apie V. K. palikimą iki 2015 m. ji nieko nežinojo ir tai laikytina svarbia termino praleidimo priežastimi.

V. K. mirties dieną galiojusios 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso (toliau – CK) 587 straipsnio 2 ir 3 dalys nustatė, kad laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (3 dalis). CK 588 str. 1 d. nustatė, kad šio Kodekso 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011, 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-126/2007; kt.).

Ieškovė tvirtina, jog jos nežinojimas apie palikimą sudarančias turtines teises laikytinas svarbia termino praleidimo priežastimi. Teismas su tokia ieškovės pozicija nesutinka, nes ji neįrodė dėjusi pakankamas pastangas išsiaiškinti palikimą sudarančio turto ar turtinių teisių mastą. Anot ieškovės, ji pasitikėjo seniūnijoje dirbusių moterų žodžiais, jog V. K. mirties dieną jokio turto neturėjo. Ieškovės rėmimasis nuogirdomis sprendžiant savo paveldėjimo reikalus laikytinas elementariu aplaidumu, todėl negali būti laikomas svarbia įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastimi. Spręsdamas aptariamo reikalavimo pagrįstumo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, jog ieškovė nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausančių termino praleidimo priežasčių, terminas praleistas daugiau kaip 15 metų. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovės nurodomos termino praleidimo priežastys yra nesvarbios ir nesudaro pakankamo pagrindo šį terminą prailginti (atnaujinti).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinio netenkinti.

Sprendimui įsiteisėjus, 2016-05-12 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.