Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-461-588/2017 pagal pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

pareiškėja Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą siekiant įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, t. y., kad statiniai – poilsio nameliai, statinių išdėstymo plane žymimi indeksais 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 131ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 24K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei statinys – paslaugų paviljonas (klubas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centre pareiškėjos vardu. Nurodė, kad dėl iki galo nesutvarkytų dokumentų statiniai buvo teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad atlikti statinių teisinę registraciją įprasta tvarka nėra galimybės, nes statytų statinių visa projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Pareiškėja teigia, jog namelių pastatymo faktas, 1991-03-26 išduotas įmonės pasas – leidimas Nr. 008E, registracijos knyga bei kiti pateikiami dokumentai patvirtina, kad nekilnojamieji poilsio paskirties nameliai su priklausiniais (klubas, virtuvė) buvo pastatyti suteiktame žemės sklype ir išduotas leidimas juos statyti bei eksploatuoti. Tvirtina, jog leidimo statyboms gavimo faktą patvirtina Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-09-20 sprendimas Nr. 333, kurio 2 p. numatyta poilsio namelių statybą pradėti tik gavus iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą. 1991-03-23 LR Aplinkos apsaugos departamentas išdavė įmonės ekologinį pasą – leidimą, leidžiantį įregistruoti Respublikos rejestre. Be to, nurodo, jog išlikęs Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-05-10 sprendimas Nr. 333 dėl žemės sklypo poilsio stovyklos statybai suteikimo patvirtina, kad yra pagrindas pastatus ir nuosavybės teises į juos įregistruoti, kadangi pastatai buvo baigti statyti ir pradėti eksploatuoti dar iki 1970 m. Nurodo, kad pagal 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ 6.4 p. nuostatą dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumo faktą, gali būti vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisėtumą, todėl 2016-08-09 VĮ Registrų centras priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-916 dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, juo nusprendė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos prašymo įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į instituciją, atsakingą už nekilnojamųjų daiktų formavimą ar įstaigą, atsakingą už archyvinių dokumentų / duomenų saugojimą. Teigia, jog pareiškėjos į bylą pateikti duomenys nepatvirtina fakto, kad ginčo statiniai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus bei priimti eksploatuoti pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymą Nr. D 812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjos valdomi ir naudojami poilsio nameliai gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statiniai būtų adresų objektai, jie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog pareiškime nurodyti statiniai buvo įregistruoti pagal tuo metu galiojusią tvarką. Ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašytas nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais bei nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2017-05-03 sprendimu pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimo netenkino.Pareiškime nurodyti statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą.Pareiškėja dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Pareiškėjos teiginys, kad pareiškėjai nėra galimybių ikiteismine tvarka išspręsti klausimą dėl dokumentų gavimo ar prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, laikytinas nepagrįstu, kadangi duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į instituciją, atsakingą už nekilnojamųjų daiktų formavimą ar įstaigą, atsakingą už archyvinių dokumentų / duomenų saugojimą, teismui nepateikta.Nustačius, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka.Byloje nėra duomenų, kad ginčo statiniai yra tinkamai suformuoti nekilnojamojo turto objektai, todėl teismas konstatavo, jog negali būti pripažinta, kad pareiškėja šiuos objektus valdo nuosavybės teise ir gali šią daiktinę teisę į statinius įregistruoti savo vardu, kadangi neįrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėja Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapija prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimą patenkinti.Nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pareiškėja įgijo ne statybos pagrindu. Nekilnojamojo turto statytojas buvo Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamykla (vėliau buvo reorganizuota ir pervadinta). Poilsio nameliai buvo pastatyti iki 1978 m., t. y. iki Statybos įstatymo priėmimo ir įsigaliojimo (šis įstatymas įsigaliojo 1996-09-01), todėl jos negali būti taikomos, vertinant statinio statybos teisėtumo faktą.Nors byloje nėra duomenų, kad statiniai pagal tuo metu galiojusius teisės aktus buvo tinkamai teisiškai įforminti, tačiau turi būti preziumuojama, kad ginčo statiniai pirminio jų savininko –valstybės – buvo pastatyti ir valdomi teisėtai.Namelių pastatymo faktas, 1991-03-26 išduotas įmonės pasas – leidimas Nr. 008E, registracijos knyga patvirtina, kad nekilnojamieji poilsio paskirties nameliai su priklausiniais buvo statomi suteiktame žemės sklype ir išduotas leidimas juos statyti bei eksploatuoti. Nameliai su priklausiniais buvo baigti statyti 1968 m., vėliau inventorizuoti. Iki šiol pareiškėjai priklausantys poilsio nameliai su priklausiniais nebuvo pripažinti savavališkai pastatytais. Nors dėl galutinai nesutvarkytų dokumentų minėti statiniai teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Aplink šią teritoriją yra labai daug panašių statinių – poilsio namelių, įregistruotų viešajame registre.Teismas sprendime deklaratyviai nurodo, kad pareiškėja turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras, tačiau konkrečiai nenurodo, kokius veiksmus pareiškėja turi atlikti. Pareiškėja su prašymais jau kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl adreso suteikimo ir į VĮ Registrų centrą dėl pastatų – poilsio namelių – įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nuosavybės teisių į juos įregistravimo. Tiek Palangos miesto savivaldybės administracija, tiek VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymus, nes nepateikta prašomų dokumentų, kurių pareiškėja neturi ir atkurti šių dokumentų negali. Pareiškėja siekdama įregistruoti statinius privalo pateikti sprendimą dėl juridinio fakto nustatymo, todėl teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjos pareiškimo dėl juridinio fakto nustatymo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio statiniams adresai negali būti suteikiami. Be to, tokio pobūdžio statiniai ir teisės į juos negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, nes nėra pateikta įrodymų, jog statiniai buvo pastatyti gavus statybos leidimą, ir statyba buvo užbaigta statinį priėmus naudoti.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas netenkino pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyta, kad pareiškėja pareiškime nurodytus statinius (16 vnt. poilsio namelių, klubą (skaityklą) ir virtuvės pastatą) įsigijo (pradėjo valdyti) 1997-12-29, nupirkusi juos už 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iš AB „Namų detalės“, tai patvirtina 1997-12-29 kasos pajamų orderio kvitas, serija SAA Nr. 4496218 bei 1997-12-29 PVM sąskaita faktūra, serija LAA Nr. 6039470. Šių statinių pirkimo–pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, poilsio pastatams – 4K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1Ž, 10K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 13K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, virtuvei 18E1m, klubui 19C1m, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), 1997-10-25 buvo atlikta statinių inventorizacija (surinkti ne visi kadastro duomenys). Statiniai, kaip nekilnojamojo turto objektai, nesuformuoti, daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, nesuformuotas ir daiktinės teisės į jį Nekilnojamojo turto registre taip pat neįregistruotos. Pastatams 2014-07-16 atlikti kadastriniai matavimai. 2016-08-09 VĮ Registrų centras priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-916 dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo nusprendė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos prašymo įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisėtumą, pareiškėjos pateikti dokumentai savo forma neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams nustatytų formos ir įregistravimo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje reikalavimų, pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, identifikuojančių asmenis (nėra asmens kodo) ir statinius, kadastro duomenų bylų kopijos neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų, be to, Nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats daiktas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje juridinę reikšmę turintys faktai apibrėžiami kaip įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).

Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su priimtu teismo sprendimu, kuriuo atmestas jos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad statiniai – poilsio nameliai, statinių išdėstymo plane žymimi indeksais 2K1ž , 3K1ž, 4K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1ž, 10K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 131ž, 14K1ž, 15H1ž, 16K1ž, 17K1ž, 18H1ž, 20K1ž, 22K1ž, 23K1ž, 24K1ž, 25K1ž, 25K1ž, 26K1ž, 27K1ž, 28K1ž, esantys adresu (duomenys neskelbtini), bei statinys – paslaugų paviljonas (klubas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centre pareiškėjos vardu.

Taigi pareiškėja, prašydama pripažinti juridinę reikšmę turintį faktą, siekia įrodyti, kad nuosavybės teisę į poilsio namelius buvo įgijusi 1997-12-29, nupirkusi juos už 2 316,96 Eur (8 000 Lt) iš AB „Namų detalės“. Paaiškino, kad nekilnojamojo turto statytojas buvo Šiaulių gelžbetoninių konstrukcijų gamykla (vėliau buvo reorganizuota ir pervadinta), kuriai 1967-09-20 Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 333 poilsio namelių statybai buvo skirtas žemės sklypas. Nurodo, kad juridinę reikšmę turintį faktą reikia nustatyti siekiant įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre.

Apeliantė įrodinėja, kad nebuvo ginčo pastatų statytoja, o poilsio namelius pastatė ir eksploatavo valstybinė įmonė, todėl mano, jog turi būti preziumuojama, kad ginčo statiniai pirminio jų savininko – valstybės – buvo pastatyti ir valdomi teisėtai. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas turi patikrinti nuosavybės teisės įgijimo statybos būdu faktą ir ištirti, ar statyba sukuriant ginčo statinį buvo teisėta. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-03-10 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017 nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Jeigu asmuo teisėtai pastato pastatą, tai jis įgyja nuosavybės teisę į tą pastatą CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kadangi nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, yra registruotini daiktai (CK 4.253 straipsnis), tai prieš trečiuosius asmenis savo nuosavybės teisę asmuo gali panaudoti tik įregistravęs daiktą ir nuosavybės teisę į jį įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.256 straipsnis). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnį Nekilnojamojo turto registre registruojami pastatai ir statiniai. Šiame įstatyme nenurodoma apie nebaigtą statyti statinį kaip apie specialų objektą, kurį registruojant turėtų būti taikomos specialiosios, o ne bendrosios nuostatos, reglamentuojančios statinių registravimą. Taigi asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 13 straipsnio 1 dalis). Bendrosios kompetencijos teismai tokių klausimų nenagrinėja. Tik tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013).

Esant formuojamai teismų praktikai konstatuotina, kad teismas gali konstatuoti, kad tam tikras faktas įvyko (buvo), tačiau neturi teisės taikydamas juridinio fakto nustatymo institutą nustatinėti, ar statiniai buvo pastatyti tinkamai ir teisėtai.

Ginčo statiniai, 1997-04-01 įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašyti nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šio ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ar kilnojamaisiais daiktais, kurie buvo suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai. 2002-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintų Adresų formavimo taisyklių 4.3 ir 5 punktuose nustatyta, kad adresų objektai yra pastatai ar jų kompleksai, kurie yra arba gali būti suformuoti kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, ir adreso objektas nėra tie pastatų priklausiniai, laikinieji pastatai, kurie negali būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Tokio pobūdžio poilsio nameliai negali būti laikomi atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, o tai reiškia – ir adresų objektais.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymą Nr. Dl-812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ pareiškėjos valdomi ir naudojami statiniai gali būti priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statinys būtų adresų objektas, jis turi būti suformuotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas.

Teisinio pastatų registravimo Lietuvos TSR miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse instrukcija, patvirtinta LTSR Ministrų tarybos 1970-01-04 nutarimu Nr. 2, ir vėlesnė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija nustatė, kad statiniai turėjo būti registruojami juos inventorizavus ir juos priėmus valstybinei komisijai, išskyrus laikinus ir savavališkai pastatytus statinius, kurie neregistruojami. Nurodytos 1991-07-25 instrukcijos 9.4 punkte buvo nustatyta, kad valstybinių komisijų aktai apie pastatų priėmimą naudoti yra laikytini dokumentais, netiesioginiu būdu patvirtinančiais nuosavybės teisę į statinius. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad statiniai būtų įregistruoti pagal šią tvarką, todėl pagrindo tenkinti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir apeliacinį skundą nėra. Apeliantė nurodo, kad 1991-03-26 įmonės pasas–leidimas Nr. 008E išduotas leidžiant registruoti namelius rejestre. Tačiau pažymėtina, kad įmonės ekologinis pasas–leidimas išduodamas įmonės, o ne namelių registravimui Respublikos rejestre.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir jį naikinti arba keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.