Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos atstovei, advokatei Jelenai Pališaitienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei Žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmonei Registrų centras Klaipėdos filialui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė

pareiškėja Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapija kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu įregistruoti daiktus ir daiktines teises į juos Nekilnojamojo turto registre, kad statiniai - poilsio nameliai, statinių išdėstymo plane žymimi indeksais 2K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 8K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 9K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 10K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 11K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 12K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 131ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 14K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 15H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 16K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 17K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 18H1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 20K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 22K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 23K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 24K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 25K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 26K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 27K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 28K1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, bei statinys - Paslaugų paviljonas (klubas), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra tinkamai suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, todėl registruotini VĮ Registrų centras, kurių nuosavybės teisė priklauso ir turi būti įregistruota pareiškėjos vardu. Nurodė, kad dėl iki galo nesutvarkytų dokumentų, minėti statiniai buvo teisiškai neįregistruoti, tačiau inventorizuoti ir registro duomenų bazėje padarytas įrašas apie žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus. Nurodė, kad atlikti statinių teisinę registraciją įprasta tvarka nėra galimybės, nes statytų statinių pilna projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Pareiškėja teigia, jog namelių pastatymo faktas, 1991-03-26 išduotas įmonės pasas - leidimas Nr. 008E, registracijos knyga bei kiti pateikiami dokumentai patvirtina, kad nekilnojamieji poilsio paskirties nameliai su priklausiniais (klubas, virtuvė) buvo pastatyti suteiktame žemės sklype ir išduotas leidimas juos statyti bei eksploatuoti. Nurodo, jog atlikti statinių teisinę registraciją įprasta tvarka nėra galimybės, kadangi statytų statinių pilna projektinė dokumentacija nėra išlikusi. Tvirtina, jog leidimo statyboms gavimo faktą patvirtina iš Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-09-20 sprendimas Nr. 333, kurio 2 p. numatyta poilsio namelių statybą pradėti tik gavus iš rajono architekto statybos darbams vykdyti leidimą. Atkreipia dėmesį į 1991-03-23 LR Aplinkos apsaugos departamentas išduotą įmonės ekologinį pasą - leidimą tikslu įregistruoti Respublikos rejestre. Be to, nurodo, jog išlikęs Kretingos rajono Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1967-05-10 sprendimas Nr. 333 dėl žemės sklypo poilsio stovyklos statybai suteikimo patvirtina, kad yra pagrindas pastatus ir nuosavybės teisėms i juos įregistruoti, kadangi aukščiau nurodyti pastatai buvo baigti statyti ir pradėti eksploatuoti dar iki 1970 m. Pabrėžia 2003-03-03 Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo" 6.4 p. nuostatą, pagal kurią dokumentas, patvirtinantis statybos teisėtumo faktą, gali būti (...) vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, jog 2016-08-09 VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-916 dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo nusprendė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos prašymo įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisėtumą. Teigia, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į instituciją atsakingą už nekilnojamųjų daiktų formavimą ar įstaigą, atsakingą už archyvinių dokumentų/duomenų saugojimą. Teigia, jog pareiškėjos į bylą pateikti duomenys nepatvirtina fakto, kad ginčo statiniai atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus bei priimti eksploatacijon pagal tuo metu galiojusius teisės aktus. Prašo nagrinėti bylą suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė Žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymą Nr. D 812 STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, pareiškėjos valdomi ir naudojami poilsio nameliai gali būti priskirtini prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau tam, kad statiniai būtų adresų objektai, jie turi būti suformuoti kaip atskiri nekilnojamieji daiktai. Pareiškėja nepateikė duomenų, jog pareiškime nurodyti statiniai buvo įregistruoti pagal tuo metu galiojusią tvarką. Pažymi, kad ginčo statiniai, įsigaliojus Nekilnojamojo turto registro įstatymui, į Nekilnojamojo turto registrą kaip nekilnojamasis turtas perrašytas nebuvo, o tai suponuoja išvadą, jog šie ginčo statiniai nebuvo pripažinti nekilnojamaisiais daiktais bei nebuvo inventorizuoti Klaipėdos tarpmiestiniame techninės inventorizacijos biure. Šią išvadą patvirtina ir pareiškime nurodyta faktinė aplinkybė, kad Pareiškėja 1997-12-29 įsigijo iš AB „Namų detalės“ Statinius, tačiau tarp sandorio šalių nebuvo sudaryta rašytinė notariškai patvirtinta Statinių pirkimo-pardavimo sutartis, nors pagal tuo metu galiojusią tvarką turėjo būti. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2007-07-31 Valstybinio audito ataskaitoje „Baltijos pajūrio žemės naudojimo ir jos valstybinės kontrolės vertinimas“ Nr. VAP-30-2-13 nurodė, kad Palangoje esančius laikinus statinius įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus bandoma juos rekonstruoti, jų vietoje statyti kitus kapitalinius statinius bei aplink juos formuoti žemės sklypus, o tai gali neigiamai paveikti Baltijos pajūrio teritorijas. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės eksperto vertinimu, architektūriniu urbanistiniu požiūriu galiojantis šių poilsio namelių statuso reglamentavimas yra ydingas ir taisytinas, nes jie turėtų būti prilyginti laikiniems statiniams, turėtų būti nustatytas pagrįsti protingas jų naudojimo terminas, o jie patys Nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Be to, pažymėjo, jog Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus specialistai, 2015-09-14 atlikę valstybinės žemės naudojimo kontrolę, nustatė, kad valstybinėje žemėje teritorijoje prie Šventos bažnyčios įrengta 14 poilsio namelių, prausykla ir koplytėlė ir galimai tai yra pažeidimas pagal tuo metu galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias savavališką valstybinės žemės užėmimą bei naudojime vengimą ją grąžinti. Pažeidimai buvo užfiksuoti Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 16ŽN-32-(14/16.73.). 2015-10-29 Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonui V. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta bauda pagal minėto kodekso 45 str. 1 d. įtvirtintas nuostatas. Taip pat pabrėžė, kad statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus. Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos. Asmuo, teisėtai pastatęs ar pradėjęs statyti statinį, šį statinį ir nuosavybės teisę į jį turi įregistruoti administracine tvarka. Tuo atveju, kai atsisakoma įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėjas gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai.

Pareiškimas netenkinamas.

Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl statinių teisėtos statybos ir statinių kaip nekilnojamojo turto objekto sukūrimo fakto nustatymo. Pareiškėja siekia įregistruoti savo vardu VĮ Registrų centras pareiškime nurodytus objektus ir gauti šiems objektams atitinkamus adresus. Minėtų veiksmų ji atlikti be teismo negali, nes kompetentingos įstaigos (Palangos miesto savivaldybės administracija ir VĮ Registrų centras) minėtus objektus nelaiko atskirais nekilnojamojo turto kadastro objektais, taip pat nėra duomenų apie jų statybos teisėtumą, todėl atsisako įrašyti objektų (statinių) kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Rašytiniai bylos duomenimis, šalių bei jų atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja pareiškime nurodytus statinius (16 vnt. poilsio namelių, klubą (skaityklą) ir virtuvės pastatą) įsigijo (pradėjo valdyti) 1997-12-29, nupirkusi juos už 2316,96 Eur (8000,00 Lt) iš AB „Namų detalės“, ką patvirtina 1997-12-29 kasos pajamų orderio kvitas Serija SAA Nr. 4496218 bei 1997-12-29 PVM sąskaita faktūra Serija LAA Nr. 6039470. Šių statinių pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka nebuvo sudaryta. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, poilsio pastatams - 4K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1Ž, 10K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 13K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, virtuvei 18E1m, klubui 19C1m, esantiems adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, 1997-10-25 buvo atlikta statinių inventorizacija (surinkti nepilni kadastro duomenys). Statiniai kaip nekilnojamojo turto objektai nesuformuoti, daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Žemės sklypas, kuriame yra šie statiniai, ir daiktinės teisės į jį nekilnojamojo turto registre taip pat nesuformuotas ir neįregistruotas. Pastatams 2014-07-16 atlikti kadastriniai matavimai, ką patvirtina prie pareiškimo pateikta Nekilnojamojo daikto (statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Palanga, kadastrinių matavimų byla Nr. 25/40616. 2016-08-09 VĮ „Registrų centras“ priėmė sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-916 dėl nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo nusprendė Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos prašymo įrašyti minėtų statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkinti, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str., nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą teisėtumą. Taip pat sprendime VĮ Registrų centras nurodė, kad pareiškėjos pateikti dokumentai, savo forma neatitinka nekilnojamojo daikto perleidimo sandoriams nustatytų formos ir įregistravimo atitinkamoje turto registravimo įstaigoje reikalavimų (tuo metu galiojusio Civilinio kodekso 255 str.). Pateiktuose dokumentuose nėra duomenų identifikuojančių asmenis (nėra asmens kodo) ir statinius (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 4 d.). Pažymėjo, kad pareiškėjos pateiktos kadastro duomenų bylų kopijos neatitinka Kadastro įstatymo reikalavimų. Taip pat netenkino prašymo įregistruoti daiktinės teises į nekilnojamąjį daiktą, kadangi nekilnojamojo turto registre neįregistruotas pats daiktas (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 str. 1 d., 29 str. 2 p.). Nors pareiškėjai Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijai buvo išaiškinta 2016-08-09 VĮ „Registrų centras“ sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-916 apskundimo tvarka, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų šia teise pasinaudojusi.

CPK 445 str. nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų, nuo faktų turi priklausyti asmenų teisių atsiradimas, pasikeitimas ir pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turinčius faktus teismai gali nustatyti, kai prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra nenagrinėtinas teisme. CPK 444 str. 2 d. 9 punktas nustato, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos.

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016).

Civilinio kodekso (toliau CK) 4.253 str. 1 d. nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas įsigaliojo 2001-01-01 ir pradinėje įstatymo redakcijoje buvo nustatyta tuometinė nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka (11 str.) ir ankščiau suformuotų nekilnojamojo turto objektų duomenų juridinis statusas (40 str.). Minėto įstatymo 40 str. nustatyta, kad nebaigti formuoti nekilnojamojo turto kadastro objektai turi būti baigti formuoti pagal šį įsigaliojusį įstatymą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (aktuali redakcija) 13 str. nustatyta, kad nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami, kai yra registruotas nekilnojamojo turto registre pats daiktas. Šio įstatymo 7 str. 4 d. nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Taigi statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 3 d.). Pastatai ar kiti statiniai pastatyti iki Statybos įstatymo įsigaliojimo dienos turi būti suformuoti pagal jų statybos metu galiojusius reikalavimus. Jeigu statiniai pastatyti ir nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, statiniai turi būti formuojami kaip nekilnojamojo turto objektai pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. reikalavimus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas daiktines teises registruoja jam pateikiamų dokumentų pagrindu (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str.). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 str. 3 d. nustatyta, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys.

Išnagrinėjus bylą iš esmės teisme nustatyta, jog pareiškime nurodyti statiniai nėra suformuoti kaip nekilnojamojo turto objektai, todėl jie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad kadastro objektų formavimas yra ne teismo veikla, bet iš dalies ūkinė, iš dalies administracinė veikla, taikant atitinkamus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017). Teismas negali įteisinti veiksmų, jeigu tai nepriklauso teismų kompetencijai. Statinių statybos leidimų išdavimo, statinių pripažinimo tinkamais naudoti ir kitus su tuo susijusius klausimus sprendžia įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotos institucijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009).

Statinių formavimo kaip nekilnojamųjų daiktų ir jų registravimo tvarką nustato įstatymai ir šių veiksmų atlikimas nepriklauso teismų kompetencijai, todėl nėra pagrindo taikyti CPK nuostatas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų dėl valdymo nuosavybės teise pripažinimo nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2009). Byloje nustatyta, kad statiniai, dėl kurių pareikštas reikalavimas, nebuvo įforminti (įregistruoti) įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėja dėl statinių įteisinimo turi inicijuoti viešojo administravimo procedūras. Pareiškėjos teiginys, kad pareiškėjai nėra galimybių ikiteismine tvarka išspręsti klausimą dėl dokumentų gavimo ar prašomų nustatyti juridinę reikšmę turinčių faktų įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pareiškėja dėjo visas pastangas kad gautų reikiamus dokumentus iš įvairių įstaigų, laikytinas nepagrįstu, kadangi duomenų, jog pareiškėja kreipėsi į instituciją atsakingą už nekilnojamųjų daiktų formavimą ar įstaigą, atsakingą už archyvinių dokumentų/duomenų saugojimą, teismui nepateikta. Nustačius, kad pareiškėja gali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentus dėl kadastrinio vieneto suformavimo ir kadastrinio objekto suformavimo užbaigimo, toks faktas negali būti nustatytas CPK XXVI skyriaus nustatyta tvarka. Be to, valstybės institucijai atsisakius įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą pareiškėja gali skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 str.).

Pareiškėja teismo tvarka siekia ne tik juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jos pareiškime nurodyti statiniai yra tinkamai suformuoti nekilnojamojo turto objektai, bet ir daiktinės nuosavybės teisės į šiuos daiktus pripažinimo. Teismas pažymi, kad byloje nesant duomenų, jog statiniai, identifikuojami 4K1ž, 5K1ž, 6K1ž, 7K1ž, 8K1ž, 9K1Ž, 10K1ž, 11K1ž, 12K1ž, 13K1ž, 14K1ž, 15K1ž, 16K1ž, virtuvei 18E1m, klubui 19C1m, esantys adresu (duomenys neskelbtini), Palanga, yra tinkamai suformuoti nekilnojamojo turto objektai, negali būti pripažinta, kad pareiškėja šiuos objektus valdo nuosavybės teise ir gali šią daiktinę teisę į statinius įregistruoti savo vardu, kadangi neįrodytas teisėtas nuosavybės objekto sukūrimas.

Atsižvelgiant į auščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus įrodymų visumą, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinamas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str.,

nusprendė

pareiškėjos Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų žvaigždės parapijos pareiškimą netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.