- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-07
- Bylos Nr.
- e2S-741-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06344-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolis R. V., akcinė bendrovė „Swedbank“ bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolio R. V. 2020 m. sausio 14 d. paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pabaiga nustatyta 2020 m. kovo 16 d.
2. Nurodė, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, laikytina įrodyta, antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme Nr. S-20-179-4585 numatytai turto pardavimo iš varžytinių kainai esant ženkliai per žemai. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas – pasibaigus turto varžytinėms, jis bus perleistas didžiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui, todėl net ir tuo atveju, jei antstoliui R. V. atsisakius tenkinti skundą ir jo nagrinėjimą perdavus teismui galiausiai būtų priimtas pareiškėjai palankus teismo sprendimas, turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims ir pareiškėja nebegalėtų jo atgauti, privalėdama inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo; pareiškėjai objektyviai negali rasti pirkėjo turtui per 20 dienų laikotarpį, nes turto kaina yra didelė, todėl, tikėtina, bet kuris pirkėjas jį įsigytų iš banko skolintomis lėšomis, o turto pardavimo sandoris užtruktų ilgiau, nei antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme Nr. S-20-179-4585 nurodytas 20 dienų, per kurias pareiškėja turi teisę turtui pasiūlyti savo pirkėją; remiantis CPK 719 straipsnio nuostatomis, nepardavus turto iš pirmųjų varžytinių, išieškotoja AB ,,Swedbank“ bankas įgytų teisę perimti turtą, sumokėdama 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme Nr. S-20-179-4585 nustatytą neadekvačią turto kainą, dėl ko pareiškėja patirtų ženklius nuostolius. Nesustabdžius varžytinių, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas taptų aiškiai negalimas, nes net panaikinus 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-20-179-4585 pareiškėja negalėtų būti grąžinta į tą padėtį, kuri buvo iki jo priėmimo, jai priklausantį turtą perleidus tretiesiems asmenims ženkliai mažesne nei rinkos kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-11345-465/2020 pareiškėjos prašymą atmetė.
4. Teismas nurodė, jog pareiškėjos teiginiai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų objektyviai neįmanoma įvykdyti galimai palankaus jai teismo sprendimo, nes pareiškėjai priklausantis turtas ženkliai mažesne nei rinkos kaina jau būtų perleistas tretiesiems asmenims – deklaratyvūs, varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlytai galutinei turto kainai galint būti ženkliai didesnei nei pareiškėjos nurodyta rinkos vertė.
5. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų pateikimas savaime nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, tokiu būdu galint pažeisti teisėtus išieškotojos AB ,,Swedbank“ banko interesus.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-11345-465/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ banko inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, įrodytas, antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme Nr. S-20-179-4585 nurodytai turto kainai esant ženkliai per žemai, ką patvirtino kartu su pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. skundu dėl antstolio R. V. veiksmų pateikti įrodymai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jokių priešingų aplinkybių, kuriomis būtų kvestionuojamas šios sąlygos egzistavimas, nenurodė.
Šalies argumentai
6.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino aplinkybės, kad antstoliui R. V. atsisakius tenkinti pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. skundą ir jo nagrinėjimą perdavus teismui, esant priimtam pareiškėjai palankiam teismo sprendimui turtas jau būtų perleistas tretiesiems asmenims, o pareiškėja privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo iš sąžiningo įgijėjo.
6.3. Nesustabdžius išieškojimo veiksmų, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas taptų aiškiai negalimas, nes net panaikinus 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą Nr. S-20-179-4585, pareiškėja negalėtų būti grąžinta į tą padėtį, kuri buvo iki jo priėmimo. Tokiu atveju turtas būtų parduotas už kainą, visiškai neatitinkančią jo rinkos vertės. Ši aplinkybė pareiškėjai lemtų didelius nuostolius, nes ji ne tik netektų didelės vertės turto, tačiau tuo pačiu neatgautų ir adekvataus išieškotojos AB „Swedbank“ banko reikalavimo ir realios turto rinkos kainos skirtumo.
6.4. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į pareiškėjos argumentą, kad ji objektyviai negalėtų rasti pirkėjo turtui per 20 dienų laikotarpį. Turto kaina didelė, todėl, tikėtina, bet kuris pirkėjas jį įsigytų iš banko skolintomis lėšomis. Dėl šios priežasties turto pardavimo sandoris neabejotinai užtruktų ilgiau, nei kad antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkyme Nr. S-20-179-4585 nurodytas 20 dienų, per kurias pareiškėja turi teisę turtui pasiūlyti savo pirkėją.
6.5. Prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus, nes išieškojimo sustabdymas būtų laikinas, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones išieškotojos AB „Swedbank“ banko interesai būtų nepagrįstai suvaržyti.
6.6. Tinkamą išieškotojos AB „Swedbank“ banko interesų apsaugą užtikrina pagal šalių sudarytą kredito sutartį už vėlavimą vykdyti savo įsipareigojimus skaičiuojamos netesybos, kurių skaičiavimas nenutrūktų net ir pritaikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, pareiškėjos išieškotojai AB „Swedbank“ bankui mokėtinos netesybos yra proporcingos laikotarpiui, per kurį bus vykdomas priverstinis skolos iš pareiškėjos išieškojimas. Kuo jis bus ilgesnis, tuo didesnes netesybas pareiškėja privalės mokėti išieškotojai AB „Swedbank“ bankui, todėl ji net ir galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms negalėtų patirti jokių pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje aptariamų nepatogumų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jai neįrodžius realios grėsmės galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, byloje susiklosčiusios situacijos kontekste.
10. Remiantis bylos medžiaga, antstolis R. V., laikydamasis Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 punkte nustatytos tvarkos, 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-179-4585 informavo pareiškėją, jog pakartotinai skelbiamos areštuoto turto – pastato – prekybos pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5 142,95 kv. m², bei žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančius (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose (toliau – turtas) varžytinės, pradinė parduodamo iš pirmųjų varžytinių turto kaina – 1 360 000,00 Eur (80,00 procentų UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktu 3090 EKZ_2019 AUL SIAU nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 straipsnis)). Pareiškėja 2020 m. vasario 28 d. skundu dėl antstolio R. V. veiksmų prašė 2020 m. vasario 14 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-179-4585 panaikinti. Kol šis bus nagrinėjamas, pareiškėja, pateikusi pirmosios instancijos teismui vieną 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų egzempliorių, pageidavo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paskelbtas varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), nes numatyta turto pardavimo kaina yra ženkliai per žema (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Iš viešai skelbiamų duomenų (duomenys neskelbtini) matyti, jog atmetus pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, 2020 m. kovo 16 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) buvo baigtos, varžytinių laimėtojui už ginčo turtą pasiūlius didžiausią kainą – 13 600 500,00 Eur.
11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teikdama atskirąjį skundą, pareiškėja prašiusi sustabdyti suinteresuoto asmens AB „Swedbank“ banko inicijuotą išieškojimą iš jai priklausančio turto vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), apeliaciniame procese iš esmės keldama naujus reikalavimus, nei antstoliui R. V., nei pirmosios instancijos teismui neturėjus galimybės įvertinti jų pagrįstumo prasme. Kadangi į bylą nebuvo pateiktas Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos surašytas iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktas, neturint duomenų apie turto realizavimo pabaigą, byla, pareiškėjai pareiškus minėtus naujus reikalavimus apeliaciniame procese, nenutraukiama, atskirąjį skundą apeliacine tvarka nagrinėjant tik dalyje dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 724 straipsnio 1 dalis).
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės, o tai reiškia, bent vienai iš sąlygų neegzistuojant, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1502-178/2018). Taigi, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016).
14. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties turinio matyti, jog šis, įvertinęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų kumuliatyvumą, dėl preliminaraus (prima facie) 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų pagrįstumo papildomai nepasisakė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje jokių priešingų aplinkybių, kuriomis būtų kvestionuojamas minėtos sąlygos egzistavimas, nenurodė (kaip pabrėžė pareiškėja), nereiškia, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, yra įrodyta. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-12848-545/2020 pareiškėjos 2020 m. vasario 28 d. skundas dėl antstolio R. V. veiksmų atmestas, nurodžius, kad turto vertė nustatyta UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ ekspertizės aktu 3090 EKZ_2019 AUL SIAU, o ne antstolio R. V. 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu Nr. S-20-179-4585, todėl pareiškėjai nepateikus motyvuotų prieštaravimų dėl UAB „OBER-HAUS nekilnojamasis turtas“ ekspertizės akto 3090 EKZ_2019 AUL, antstolis R. V. pagrįstai vadovavosi jame nurodyta turto verte ir 2020 m. vasario 14 d. priimtu patvarkymu Nr. S-20-179-4585, kuriuo paskelbė areštuoto turto pirmąsias varžytynes, nustatė pradinę parduodamo iš pirmųjų varžytynių turto kainą 1 360 000,00 Eur, t. y. 80,00 procentų nustatytos turto rinkos vertės (CPK 718 straipsnis); be to, varžytynių metu nustatyta pradinė nekilnojamojo turto pardavimo kaina nelemia galutinės nekilnojamojo turto pardavimo kainos, t. y. nepasibaigus varžytinėms nėra žinoma už kokią sumą bus realizuotas pareiškėjo turtas. Taigi, nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-12848-545/2020 nėra įsiteisėjusi, joje nustatytos aplinkybės dėl ginčo esmės leidžia daryti prielaidą 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų preliminarų (prima facie) pagrįstumą esant kvestionuotiną. Analogiškos pozicijos dėl neįsiteisėjusio teismo sprendimo įtakos pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimui, t. y. procesinio dokumento preliminariam (prima facie) pagrįstumui, laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1147-933/2019, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutartyje Nr. 2S-1093-459/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje Nr. e2S-1305-910/2019.
15. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumui, nurodė, kad pareiškėjos teiginiai, jog turtas tretiesiems asmenims bus perleistas ženkliai mažesne nei rinkos kaina – deklaratyvūs, varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlytai galutinei turto kainai galint būti ženkliai didesnei nei pareiškėjos nurodyta rinkos vertė, todėl 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų pateikimas savaime nesudaro pagrindo sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, pažeidžiant teisėtus išieškotojos AB ,,Swedbank“ banko interesus.
16. Pareiškėjos teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į jos argumentus, kad turto pardavimas už jo rinkos vertės neatitinkančią kainą lemtų didelius nuostolius, netenkant galimybės atgauti adekvatų kainos skirtumą, o ji pati objektyviai negalėtų rasti pirkėjo turtui pasiūlyti per 20 dienų laikotarpį, todėl prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus, išieškotojos AB „Swedbank“ banko interesų apsaugą užtikrinant sutartinėmis netesybomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas tokius pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš pareikšto 2020 m. vasario 28 d. skundo dėl antstolio R. V. veiksmų matyti, jog įrodinėdama potencialią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui dėl varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduodamo turto už ženkliai mažesnę kainą ir iš to kylančias pasekmes, pareiškėja rėmėsi VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre nurodyta bendra turto verte – 2 663 941,00 Eur ir nekilnojamojo turto vertintojo UAB „CRE pro“ parengta 2020 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 2020/02-19, kurioje turtas, atsižvelgiant į rinkos vertę, įvertintas 2 176 000,00 Eur. Būtent minėti VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro ir UAB „CRE pro“ 2020 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 2020/02-19 duomenys, anot jos, rodo, jog reali turto rinkos vertė viršija 2020 m. vasario 14 d. patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytinių paskelbimo Nr. S-20-179-4585 paskelbtose varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytąją. Sutinkant su pirmosios instancijos teismu, vien pradinės iš varžytinių parduodamo turto kainos nustatymas ar siekis užkirsti kelią kilti teisminiams ginčams ateityje savaime nelemia grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, įvertinus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sukeliamų pasekmių proporcingumą. Sustabdant vykdymo veiksmus, turi būti užtikrinta išieškotojo ir skolininko teisių ir turtinių interesų pusiausvyra (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Kaip jau minėta, 2020 m. kovo 16 d. paskelbus varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) baigtomis, varžytynių laimėtojas už ginčo turtą buvo pasiūlęs didesnę negu VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registre ir UAB „CRE pro“ 2020 m. vasario 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. 2020/02-19 nurodyta turto rinkos vertė, kainą, t. y. 13 600 500,00 Eur. Nors pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo momentu varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) tebevyko, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog jas užbaigus galutinė pasiūlyta turto kaina gali būti ženkliai didesnė negu pareiškėjos įrodinėjama rinkos vertė, taigi, ir atitinkanti, vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pabrėžtina, jog siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, hipotekos kreditoriaus padėtis – privilegijuota, sudarant prielaidas jam gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka. Konkrečiu atveju įkeisto turto realizavimo procedūrų sustabdymas be pakankamo pagrindo ribotų išieškotojos AB „Swedbank“ banko, kaip hipotekos kreditorės, teises kuo greičiau atgauti skolą, tokiu būdu sąlygojant netesybomis nepadengtų nuostolių atsiradimą.
18. Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje analizuotus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-11345-465/2020 palikti nepakeistą.