- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1147-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13630-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Suinteresuotas asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-19323-599/2019 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamo turto valdymas“ skundą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų. Suinteresuoti asmenys byloje „Swedbank“, akcinė bendrovė, antstolis Robertas Vasiliauskas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė: panaikinti antstolio Roberto Vasiliausko 2019-03-28 Patvarkymą Nr. S-19-179-6963; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškotojo inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosiose bylose: Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130 ir Nr. 0179/18/01301.
2. Pareiškėja nurodė, kad antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo informavo pareiškėją apie tai, jog pareiškėjai priklausančio areštuoto turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 1 700 000 Eur. Pagal VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis bendra areštuoto turto vertė sudaro 2 663 941 Eur. Pareiškėjos teigimu, reali turto vertė gerokai viršija VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro nurodytus duomenis. Ekspertas-vertintojas klaidingai nustatė areštuoto turto vidutinę rinkos vertę. Antstolis Patvarkyme nurodė terminą, kuriam suėjus bus skelbiamos areštuoto turto varžytines, kuriose pareiškėjai priklausantis areštuotas nekilnojamasis turtas bus parduotas už dar mažesnę, negu Patvarkyme nurodytą, kainą.
3. Pareiškėja grįsdama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad tikėtinas reikalavimų pagrįstumas įrodytas, nes Patvarkyme nurodyta kaina ženkliai per žema. Perleidus turtą skolininkas jo negalėtų atgauti, privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl turto išreikalavimo. Priešingu atveju, net panaikinus Patvarkymą, skolininkas negalėtų būti grąžintas į padėtį iki Patvarkymo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-08 nutartimi pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė taikoma tik išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas.
6. Teismas pažymėjo, kad iš prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad pareiškėja prašo teismo sustabdyti išieškotojo inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130 ir Nr. 0179/18/ 01301, tačiau iš paties skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad pareiškėja skundžia tik antstolio patvarkymą apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298. Pareiškėja nepateikė duomenų, pagrindžiančių antstolio nesąžiningumą arba siekį tyčia pabloginti pareiškėjos turtinę padėtį. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išeina už skundo dėl antstolio veiksmų dalyko ribų. Taikius pareiškėjos prašomas laikinąsias apsaugos priemones vykdymo veiksmai pareiškėjos atžvilgiu būtų sustabdyti neribotam laikui, kas pareiškėjai sudarytų galimybę vilkinti vykdymo proceso veiksmus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-08 nutartį bei išspręsti klausimą iš esmės ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovo „Swedbank“, AB inicijuotą išieškojimą iš ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/ 01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130 ir Nr. 0179/18/01301. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
7.1. Nutarties priėmimo metu egzistavo ir šiuo metu yra visos sąlygos reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. tikėtinas reikalavimų pagrįstumas, buvo įrodyta. Antstolio Patvarkyme nurodyta Turto kaina ženkliai per žema. Minėtas aplinkybes patvirtino kartu su skundu pateikti įrodymai. Teismas skundžiamoje nutartyje priešingų aplinkybių, kuriomis būtų kvestionuojamas šios sąlygos egzistavimas, nenurodė.
7.2. Patvarkymu antstolis įkainojo Turtą ir tuo pačiu nurodė, kad pirmąsias Turto varžytines skelbs po 20 dienų nuo informacijos apie Turto įkainojimą išsiuntimo dienos. Tokie antstolio veiksmai negali būti laikytini tik teoriniais. 2019-05-09 skolininkas jau gavo antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskirtos Turto varžytinės. Turtas jose parduodamas už 1 360 000 Eur, t. y. už dar mažesnę, negu reali Turto rinkos vertė, kainą. Paskelbtų varžytinių pabaiga numatyta 2019-06-10, 13.53.59 val.
7.3. Teismui net priėmus skolininkui palankų teismo sprendimą Turtas vis tiek jau būtų perleistas tretiesiems asmenims ir skolininkas nebegalėtų jo atgauti. Teismas neįvertino aplinkybės, kad skolininkas taip pat privalėtų inicijuoti naują teisminį ginčą dėl Turto išreikalavimo. Vienintelis būdas užtikrinti galimai palankaus skolininkui teismo sprendimo įvykdymą buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Nesustabdžius išieškojimo veiksmų galimai palankaus skolininkui teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas, kadangi net panaikinus Patvarkymą skolininkas negalėtų būti grąžintas į tą padėtį, kuri buvo iki Patvarkymo priėmimo. Skolininkas ne tik prarastų didelės vertės turtą, tačiau tuo pačiu neatgautų adekvataus išieškotojo reikalavimo ir realios Turto rinkos kainos skirtumo.
7.4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad skolininkas objektyviai negalėtų rasti pirkėjo Turtui per tokį trumpą 20 dienų laikotarpį. Turto kaina didelė, Turto pardavimo sandoris užtruktų kur kas ilgiau, nei, kad antstolio Patvarkyme nurodytos 20 dienų, per kurias skolininkas turi teisę Turtui pasiūlyti savo pirkėją.
7.5. Skundo pateikimo metu kreditoriaus iniciatyva pradėtas priverstinis skolos iš skolininko išieškojimo procesas yra gerokai pasistūmėjęs, jau numatyta tiksli varžytinių pabaigos data. Atsižvelgiant į tai, vienintelė galimybė jį sustabdyti yra skolininko prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų objektyviai neįmanoma įvykdyti galimai palankaus skolininkui teismo sprendimo.
7.6. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės atitiktų tiek ekonomiškumo, tiek ir proporcingumo principus. Išieškojimo sustabdymas būtų laikinas, kadangi teismui atmetus skolininko reikalavimus išieškojimas ir vėl būtų tęsiamas. Nėra pagrindo konstatuoti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones kreditoriaus interesai būtų nepagrįstai suvaržyti. Tinkamą kreditoriaus interesų apsaugą užtikrina tai, kad pagal skolininko ir kreditoriaus sudarytą kredito sutartį už vėlavimą vykdyti įsipareigojimus kreditorius skolininkui skaičiuoja netesybas.
Atsiliepimas
8. Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašė pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nebuvo nustatyti teisiniai ir faktiniai pagrindai laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, o išieškojimo sustabdymas neturint tam akivaizdaus teisinio pagrindo pažeistų vykdymo šalių teisių ir interesų pusiausvyrą. Aplinkybė, kad nesutinkama su antstolio nustatyta ginčo turto verte pati savaime nereiškia, jog turi būti sustabdyti visi priverstinio išieškojimo veiksmai. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcinga priemonė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos (skolininkės) prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sustabdyti išieškotojo inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130 ir Nr. 0179/18/01301.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Pareiškėjas prie atskirojo skundo teikė antstolio Roberto Vasiliausko 2019-05-09 patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo Nr. S-19-179-10807, kuriame nurodyta paskelbti areštuoto turto, t. y. pastato prekybos centro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 5 142,95 kv. m, baigtumas 100 procentų, ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,5424 ha, esančių (duomenys neskelbtini), pirmąsias varžytynes; nustatyti, kad pradinė parduodamo iš pirmųjų varžytinių turto kaina yra 1 360 000 Eur (80 procentų nustatytos turto rinkos vertės) (25-26 b. l.). Išrašą iš e-varžytynių sistemos apie varžytines Nr. 171723, kuriame nurodyta, jog varžytynių pabaiga 2019-06-10 13:53:59, pradinė pardavimo kaina 1 360 000 Eur (27-28 b. l.). Nors pareiškėjas prašymo prijungti šiuos įrodymus nesuformulavo, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų teikimą vertina kaip apelianto siekį prijungti šiuos įrodymus į bylą.
15. Bendroji taisykle ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-06-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai). Minėti pareiškėjos įrodymai pateikti kartu su atskiruoju skundu, įrodymai yra nedidelės apimties, susiję su sprendžiamu klausimu, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkins. Minėti įrodymai priimtini bei vertintini kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
16. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis).
17. Įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas (nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas) turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Nesant nors vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra. Taigi, šio procesinio instituto, įtvirtinto CPK XI skyriaus penktajame skirsnyje, paskirtis yra užtikrinti tokių reikalavimų, dėl kurių dar nėra priimtas teismo sprendimas arba toks sprendimas priimtas, bet dar neįsiteisėjęs, nekliudomą įvykdymą ateityje, jeigu šie reikalavimai būtų ar kai jie yra patenkinami. Civiliniame procese įtvirtinti rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą (poreikį) tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui.
18. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant laikinųjų pasaugos priemonių taikymo klausimą yra aktualūs ir tokie principai, kaip ekonomiškumas bei proporcingumas, visų ginčo šalių interesų pusiausvyros užtikrinimas. Todėl bet kurios laikinųjų apsaugos priemonės, įskaitytinai ir išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, galimas tik išimtiniais atvejais, kai įrodoma, kad, nesustabdžius išieškojimo, ieškovui galbūt palankaus sprendimo vykdymas bus iš esmės apsunkintas arba taps visiškai neįmanomas. Šis institutas negali būti naudojamas kaip priemonė išvengti priverstinio vykdymo veiksmų pagal įsiteisėjusį vykdytiną dokumentą atlikimo prieš naują bylą inicijavusį asmenį tos bylos nagrinėjimo laikotarpiu, nei kaip priemonė išvengti tam tikrų papildomų išlaidų (kaštų) ar kylančių tam tikrų nepatogumų dėl vykdomo išieškojimo, net jeigu vėliau ir tektų spręsti įvykdymo atgręžimo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-05-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-462-464/2019).
19. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13923-599/2019 netenkino pareiškėjos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundo dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, kurio įvykdymui užtikrinti pareiškėja ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškėja dėl šios nutarties yra pateikusi atskirąjį skundą (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pažymi, kad pareiškėja neįrodė, kad jos skundu reiškiamas reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-05-29 nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų, kurio reikalavimų užtikrinimui pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėta nutartimi skundas dėl antstolio veiksmų atmestas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nutartis nėra įsiteisėjusi, tačiau tai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų preliminariai nėra pagrįstas ir nėra susiklosčiusios CPK 144 straipsnio 1 dalyje įvirtintos būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
20. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, kad pareiškėja prašo teismo sustabdyti išieškotojo inicijuotą išieškojimą iš pareiškėjai priklausančio turto antstolio Roberto Vasiliausko vykdomosiose bylose Nr. 0179/18/01296, Nr. 0179/18/01297, Nr. 0179/18/ 01298, Nr. 0179/18/01299, Nr. 0179/18/0130 ir Nr. 0179/18/ 01301, tačiau iš paties skundo dėl antstolio veiksmų turinio matyti, kad pareiškėja skundžia tik antstolio patvarkymą apie nustatytą areštuoto turto rinkos vertę, priimtą vykdomojoje byloje Nr. 0179/18/01298.
21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų matyti, jog pareiškėja su antstolio patvarkymu nesutinka dėl to, kad, jos nuomone, antstolis netinkamai įvertino parduodamą iš varžytinių turtą, tačiau pažymėtina, jog vien pareiškėjos nesutikimas su antstolio nustatyta turto verte, nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (žr. taip pat Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2198-881/2018).
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad varžytynėse nurodoma tik pradinė parduodamo turto kaina, kuri varžytynių eigoje gali išaugti. Iš viešų duomenų matyti, kad varžytynės, kurių Nr. 171723, yra pasibaigusios, o didžiausia pasiūlyta kaina viršijo pradinę nurodytą kainą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pareiškėjos argumentai susiję su jos galimybėmis rasti turto pirkėją per 20 dienų taip pat nepagrindžia prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei būtina siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek vienos, tiek kitos pusės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vykdant kreditoriui išduotą vykdomąjį įrašą, remiantis pareiškėjos išdėstytais argumentais, nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių bei stabdyti vykdymo procesą, taip skolininkui suteikiant nepagrįstą prioritetą. Pažymėtina ir tai, kad tokio prioriteto suteikimo nekompensuoja ir už vėlavimą vykdyti įsipareigojimus skaičiuojamos netesybos. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra reikšmingi teisingam bylos (atskirojo skundo) išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
24. Apibendrinant išdėstytas aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikė teisės normas, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.