Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėja Ieva Saudargaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Skundą pareiškėjas grindžia šiais pagrindiniais argumentais.

2.1. Pareiškėjui A. S. nuo 2020 m. kovo 17 d. atliekant laisvės atėmimo bausmę įvairiuose būriuose Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Kalėjimas), maudantis duše nebuvo užtikrintas jo privatumas. 2022 m. spalio 14 d. Kalėjimo dušo patalpose buvo įrengtos pertvaros, neva siekiant užtikrinti privatumą, tačiau iš priekio dušo užuolaidos nebuvo įrengtos. Pareiškėjo teigimu, maudymosi metu kartu su kitais nuteistaisiais jo privatumas buvo pažeidžiamas, jis jautėsi nepatogiai, patyrė diskomfortą ir pažeminimą, kadangi jį galėjo stebėti kiti besimaudantys asmenys. Tik 2024 m. lapkričio 13 d. būrių dušuose atsirado užuolaidos, skirtos privatumui užtikrinti.

2.2. Privatumo pažeidimas truko dvejus metus, todėl negali būti vertinamas kaip trumpalaikis. Pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimo administraciją, prašydamas paaiškinimo, kodėl minėtu laikotarpiu dušo patalpose nebuvo užtikrintas privatumas, įrengiant užuolaidas.

4. Atsakovės atsiliepimas į pareiškėjo skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą piniginę prievolę, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Neturtinė žala, pareiškėjo nuomone, jam buvo padaryta atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime dėl to, kad nebuvo užtikrintas privatumas prausiantis duše.

6. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, nustatytos šios nagrinėjamos administracinės bylos kontekste aktualios faktinės aplinkybės.

6.1. Remiantis ginčo šalių pateiktais rašytiniais paaiškinimais, pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę nuo 2020 m. kovo 17 d. atlieka Pravieniškių 1-ajame kalėjime.

6.2. Tarnybos Turto valdymo skyriaus 2025 m. liepos 21 d. pažymoje Nr. LV-49496 „Apie nuteistojo A. S. laikymo sąlygas“ nurodyta, kad nuteistasis A. S. ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje, nuo 2023 m. sausio 1 d. – Pravieniškių 1-ajame kalėjime. Kalėjimo dušų patalpose privatumui užtikrinti 2022 m. spalio 14 d. buvo įrengtos pertvaros, o 2024 m. lapkričio mėnesį – užuolaidėlės.

6.3. Kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2025 m. liepos 11 d. pažymoje Nr. RV-22-4198 „Dėl nuteistojo A. S.“ nurodyta, kad nuteistasis A. S., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kalėjime, ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2025 m. liepos 1 d. į įstaigos psichologus dėl diskomforto, orumo pažeidimo, dvasinių ir emocinių kančių, kurias sukėlė privatumo neužtikrinimas bendro naudojimo dušuose, nesikreipė ir konsultuotas nebuvo.

7. Pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, o patirtą neturtinę žalą sieja su tuo, kad, jam kalint Kalėjime, prausiantis duše nebuvo užtikrintas privatumas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

9. Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį neatsiranda prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-2457/2011; 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015).

10. Pažymėtina, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010-06-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011 ir kt.). Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminus, jų skaičiavimo ir taikymo tvarką reglamentuojančios teisės normos yra imperatyvaus pobūdžio. Tikslus ieškinio senatį reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas yra itin reikšmingas, nes ieškinio senaties termino pasibaigimas reiškia asmens galimybių apginti savo teises per teismą ribojimą, kitaip tariant, teisės į priverstinį savo teisių įgyvendinimą praradimą, kuomet ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senaties terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-3116/2011).

11. Šiame kontekste pažymėtina, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

12. CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analogiškose bylose paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017). Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies prašymu.

13. Pabrėžtina, kad atsakovės pateiktame atsiliepime prašoma pareiškėjo reikalavimų atžvilgiu nagrinėjamoje administracinėje byloje taikyti ieškinio senatį.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už kalinimą netinkamomis sąlygomis Kalėjime. Nors pareiškėjas prašyme teismui laikotarpį, kuriuo atsiradusią žalą jis prašo atlyginti, įvardino nevisai aiškiai, jis prašyme akcentavo, kad Kalėjime kali nuo 2020 m. kovo 17 d. ir nuo atvykimo į šią įkalinimo įstaigą jam nebuvo tinkamai užtikrintas privatumas duše – pertvaros dušuose įrengtos 2022 m. spalio 14 d., tačiau nebuvo įrengtos užuolaidėlės, kurios įrengtos tik 2024 m. lapkričio 13 d. Kaip pabrėžia pareiškėjas, kol buvo įrengtos užuolaidėlės, jo privatumas nebuvo tinkamai užtikrintas. Taigi, kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis savo teisių pažeidimą sieja su laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Pabrėžtina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2025 m. liepos 1 d. Kaip minėtą, dalis skunde teismui nurodytų veiksmų, su kuriais pareiškėjas sieja neturtinės žalos jam atsiradimą, remiantis bylos duomenimis įvyko daugiau nei prieš 3 metus (veiksmai laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2022 m. liepos 1 d.). Vadinasi, pareiškėjo prašymas tiek, kiek juo prašoma priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą, neužtikrinus, kaip jis nurodo, privatumo maudantis duše nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2022 m. liepos 1 d., yra pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

15. Remiantis CK 1.131 straipsnio 2 dalimi, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardinti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013). Pastebėtina, kad klausimą, ar ieškinio senatis gali būti atnaujinama, teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-301-858/2015). Šiuo atveju pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, jis taip pat nepateikė jokių įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių senaties termino praleidimą, egzistavimo. Atsižvelgdamas į tai, įvertinęs visas šioje administracinėje byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo (nei pareiškėjo prašymu, nei savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

16. Pritaikius pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškinio senatį, toliau šioje byloje vertintinas laikotarpis nuo 2022 m. liepos 5 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. (kai Kalėjimo dušo kabinose buvo įrengtos užuolaidėlės).

17. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad, remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, A. S. su skundu dėl neturtinės žalos, padarytos laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 5 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. Kalėjime neužtikrinus privatumo naudojantis dušu (be kita ko, nesant dušo pertvarų), atlyginimo jau buvo kreipęsis į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinio teismo 2023 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-6380-583/2023 tokie pareiškėjo nurodytu laikotarpiu patirti neigiami išgyvenimai jau buvo įvertinti – pareiškėjui buvo priteistas neturtinės žalos atlyginimas už tai, kad Kalėjime jo privatumas naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. birželio 14 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 12 d., buvo pažeidžiamas. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2023 m. liepos 27 d. Kaip matyti iš tokio teismo sprendimo, priteisiant A. S. neturtinės žalos atlyginimą buvo įvertintas visas aktualus laikotarpis iki 2024 m. spalio 14 d., kai Kalėjime dušuose buvo įrengtos pertvaros. Atsižvelgdamas į tai, teismas šioje administracinėje byloje, spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo priteisimo, vertins tik laikotarpį nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d., t. y. laikotarpį kol Kalėjime dušuose su pertvaromis nebuvo įrengtos užuolaidėlės privatumui užtikrinti.

19. Kaip minėta, Kalėjimo dušuose užuolaidėlės buvo įrengtos tik 2024 m. lapkričio 13 d. Byloje dėl to nėra ginčo.

20. Sprendžiant dėl to, ar, dušuose neįrengus užuolaidėlių, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas, pažymėtina, kad teisės normose nėra įtvirtinta reikalavimo dušo patalpas įrengti su visiškai uždaromis maudymosi vietomis (kabinomis) – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, tokio reikalavimo neįtvirtina. Taigi, šiomis teisės normomis nėra reikalaujama, kad dušuose būtų įrengtos užuolaidėlės, skirtos papildomai užtikrinti asmenų, besinaudojančių dušu, privatumą.

21. Kaip matyti iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017; 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-109-502/2021; 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1190-552/2022).

22. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis aktualia administracinių teismų praktika, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti valdžios institucijų veiksmai tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Kalėjime dušuose nebuvo įrengtos užuolaidėlės. Taigi, šiuo aspektu nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatytos būtinosios sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti. Tuo tarpu nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, tokia atsakomybė neatsiranda.

23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą – šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už tai, kad laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 14 d. iki 2024 m. lapkričio 13 d. Kalėjimo dušuose nebuvo įrengtos užuolaidėlės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.