- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-26
- Bylos Nr.
- I1-6380-583/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01021-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių
2023 m. birželio 12 d. viešame teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas paaiškino, jog nuo 2020 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. balandžio 27 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Kalėjime (buvusiame Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriuje). Teigė, kad laisvės atėmimo bausmę atliko kamerų tipo patalpose. Akcentavo, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinama jo teisė į privatumą. Būdavo verčiamas vienu metu naudotis dušu kartu su kitais kalinčiais asmenimis. Kalėjimo dušo patalpose galvutės yra atitvertos pertvaromis iš abiejų šonų, tačiau likusi dušo vieta yra atvira ir visiems matoma. Pabrėžė, kad šoninės pertvaros dušo patalpose įrengtos tik 2022 m. rugpjūčio – rugsėjo mėn., o tuo tarpu PK esančiose karantino patalpose dušuose pertvarų iš viso nėra. Taip pat dušo patalpose nėra atskiros persirengimo patalpos, neįrengti veidrodžiai, drabužių pakabos. Pažymėjo, jog PK kamerų tipo patalpų dušuose yra įrengtas langas, per kurį nuolat būdavo stebimas PK pareigūnų ir kitų asmenų, gyvenančių prieš langą pastatytame pastate.
Pareiškėjas nurodo, jog dėl neužtikrintos teisės į privatumą naudojantis dušu jis negalėjo tinkamai nusiplauti kūno, jausdavo didelį diskomfortą, orumą pažeminimą, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą. Sutinka, kad teisės aktai nenumato Kalėjimo pareigos užtikrinti suimtųjų privatumą besinaudojant dušu, tačiau atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje yra ne kartą pažymėta, jog nustačius ypač prastas sąlygas, privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip iš sąlygų leidžiančių konstatuoti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimų pažeidimą. Pareiškėjas laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad yra faktinis pagrindas pripažinti, jog Kalėjimas neužtikrino tinkamų kalinimo sąlygų ir tenkinti skundą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. nurodė, jog palaiko skunde keliamus reikalavimus, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad Kalėjimo karantino ir kamerų įrengtose dušų patalpose dušai atskirti sienomis nuo lubų iki grindų, jose langas neįrengtas. Bendro naudojimo dušo patalpose langai buvo užklijuoti nepermatoma plėvele, tačiau nuteistiesiems ją pašalinus, langai nudažyti baltos spalvos dažais. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriaus būrių dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės teisės aktai nenustato, tačiau siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą visų būrių dušinėse pertvaros buvo įrengtos 2022 m. spalio mėn.
Sutinka, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog aplinkybė, kad teisės aktai nenumato pareigos pataisos įstaigoms įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais, tačiau laikosi pozicijos, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad minėtas pažeidimas pareiškėjui sudarė tokias kalinimo sąlygas, dėl kurių buvo viršytas neišvengiami kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Pripažįsta, jog pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų naudodamasis dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui piniginę kompensaciją.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas Kalėjimo administracijai nepateikė jokių pretenzijų dėl dušuose neužtikrinimo privatumo, todėl akivaizdu, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo galimai pažeistas teises. LVAT yra pasisakęs, kad jeigu asmuo ginčo laikotarpiu dėl skunde nurodytų pažeidimų nesikreipė į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, tai leidžia teigti, kad pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad asmuo patyrė didelį neigiamą poveikį.
Nurodo, kad teisės aktai nenumato persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo. Persirengimo vietų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, baseinų) persirengimo patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiuo aspektu nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai blogesnės sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai.
Pabrėžia, kad pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė pareiškėjui žalos, todėl skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovės atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas A. S. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų (b. l. 18-24) matyti, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 17 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (buvusiame Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3 sektoriuje) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas laikotarpiais: 1) nuo 2020 m. gegužės 13 d. iki 2020 m. gegužės 28 d.; 2) nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. birželio 22 d.; 3) 2020 m. rugsėjo 23 d.; 4) nuo 2021 m. spalio 29 d. iki 2021 m. spalio 31 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Kitais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose arba karantine.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus konstatuotina, jog pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog naudojantis dušu bei persirenginėjant prieš ir po maudymosi nebuvo užtikrinta jo teisę į privatumą. Teigė, kad iki 2022 m. rudens Kalėjime esančiose dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros, o įrengus pertvaras jos dengė tik dušo vietos šonines dalis. Taip pat nurodė, kad dušinėse esančiose persirengimo vietose nėra įrengtos persirengimo kabinos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo įstaigos privalo nusiteistiesiems sudaryti galimybę bent kartą į savaitę pasinaudoti karštu dušu (18 ir 44 punktai), nustato dušinės privalo būti valomos (28.2 punktas) ir t. t.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijos pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis. Vis dėlto LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Nagrinėjamoje byloje Kalėjimas atsiliepime į skundą paaiškino, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą dušinėse pertvaros įrengtos 2022 m. spalio mėn. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo mėn. iki 2022 m. spalio mėn. buvo priverstas naudotis dušu, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros, todėl vadovaujantis anksčiau minėta LVAT teismine praktika yra pagrindas teigti, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl dušinėse neįrengtų dušo kabinų ar neįrengto persirengimo kambario su atskiromis kabinomis yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nei aktualiuose teisės aktuose, nei LVAT jurisprudencijoje nėra suformuluota Kalėjimo pareiga dušinėse įrengti minėtą inventorių ir jo nebuvimas nelaikytinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr. LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 10 d. iki 2021 m. birželio 14 d. ir nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. spalio 12 d., buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta Kalėjimo 2023 m. gegužės 17 d. pažyma Nr. RV-22-4857 „Dėl nuteistojo A. S.“ (b. l. 27-28) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių išgyvenimų, orumo pažeminimo, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad, Kalėjimui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas vieną kartą per savaitę), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 150,00 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimo suma. Teismo vertinimu minėta suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-789/2021). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal pareiškėjo skundą teisme byla iškelta priimant 2023 m. gegužės 9 d. nutartį (b. l. 7-8). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginę prievolę atlyginti 150 Eur dydžio neturtinę žalą nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. S. skundą patenkinti dalyje.
Priteisti A. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 150 Eur dydžio neturtinę žalą, skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.