Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorui Tomas Tukleriui (garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)" pasiūlymų programuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ APLINKYBĖS

L. Č. 2020 metų rugsėjo 16 dieną, neturėdamas leidimo bei pažeisdamas Lietuvos Respublikos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo (1998 m. sausio 8 d. Nr.VIII-602) 8 str. 2 p. kuriame nurodyta, kad „Be Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo į I sąrašą įtrauktas medžiagas draudžiama įsigyti, laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gaminti, perdirbti, importuoti, eksportuoti, naudoti moksliniams tyrimams“, ir šio įstatymo 8(1) str., numatantį, kad "Į I sąrašą įtrauktas medžiagas siųsti paštu draudžiama, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu Europos Sąjungos valstybių narių ir pagal tarptautinius susitarimus diplomatiniu ar registruotu (greituoju) paštu trečiųjų šalių kompetentingoms institucijoms siunčiamus arba iš jų gaunamus šių medžiagų pavyzdžius, siekiant atskleisti ir tirti nusikalstamas veikas, vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti ekspertizes ar objektų tyrimus", neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, būdamas savo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), internetinėje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“ iš Nyderlandų Karalystės užsakė psichotropinę medžiagą, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, tai yra Psylocybe spp. S. (glotniagalvių) genties grybų grybienos, nurodydamas šią psichotropinę medžiagą atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tokiu būdu inicijavo psichotropinės medžiagos siuntimą, o nenustatytam asmeniui vykdant susitarimą ir šią psichotropinę medžiagą, supakuotą į pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) išsiunčiant nurodytu adresu bei pašto (kurjerių) tarnybų darbuotojams gabenant siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) su minima psichotropine medžiaga nurodytu adresu, jis tokiu būdu neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, išvengdamas muitinės kontrolės ir neturėdamas leidimo, 2020 m. rugsėjo 16 d. iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką gabeno (siuntėsi) šią psichotropinę medžiagą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus Pašto logistikos centrą, esančius Metalo g. 5, Vilnius, kai ši siunta su psichotropine medžiaga 2020-09-30 patikrinimo metu buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje.

II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

Apklaustas teisme kaltinamasis L. Č. kaltu pripažino ir parodė, kad maždaug prieš metus laiko juto labai didelius galvos skausmus ir nusprendė ieškoti gydymo. Lietuvoje nėra vaistų, kuriuos galėtų išrašyti gydytojai neurologai. Skausmai jam prasidėjo seniai, dar besimokant mokykloje, gydymas buvo taikomas, tačiau jis buvo neveiksmingas. Ieškojo internete informacijos ir rado, kad buvo atlikti tyrimai, kuriuose buvo naudojami būtent tie grybai, kuriuos jis užsisakė. Siuntėsi grybus savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Vasario mėnesį grybai neatvyko, domėjosi, kodėl, ir rado informacijos, kad tie užauginami grybai yra uždrausti Lietuvoje ir yra baudžiama pagal BK ir išsigando, tikėjosi, kad jie pasimes muitinėje. Tačiau maždaug po pusės metų atvyko tyrėjas iš muitinės ir išvežė apklausti. Siųsdamasis siuntinį jis užsisakinėjo grybieną, rinkinį, iš kurio užauginamas grybas ir tuo metu nesuprato, kad tas rinkinys nelegalus, bet žinojo, kad pats grybas nelegalus. Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nėra vartojęs. Prieš užsakydamas jis domėjosi grybais ir sužinojo, kad buvo vykdomi tyrimai ir tie grybai naudojami galvos skausmams gydyti, o šiuose grybuose esančios medžiagos yra priskiriamos psichotropinėms medžiagoms. Prieš užsakydamas grybus žinojo, kad tai psichotropinės medžiagos, suvokė, kad jas atsisiųsti nėra legalu. Labai gailisi dėl įvykdyto.

Kaltinamajam L. Č. prisipažinus kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei davus paaiškinimus ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, bei esant aiškioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms ir su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui bei gynėjai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

L. Č. būdamas Lietuvoje ir internetu užsienio valstybėje užsisakydamas psichotropinių medžiagų, disponavimas kuriomis Lietuvoje yra draudžiamas, tą suvokdamas, ir atsisiųsdamas psichotropines medžiagas paštu į Lietuvą, neabejotinai suprato, kad siuntoje esančios medžiagos bus gabenamos iš užsienio į Lietuvą per Lietuvos Respublikos sieną ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Teismo vertinimu, kontrabandos dalyko – psichotropinių medžiagų atsisiuntimas per Lietuvos Respublikos sieną – atitinka BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą objektyvųjį veikos požymį ir teisingai kvalifikuota kaip baigta veika – neteisėtas gabenimas per valstybės sieną.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

Šioje byloje L. Č. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje, padarymu. Šios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį ir L. Č. laikomas padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti L. Č. pagal laidavimą visų pirma pažymėtina tai, kad jis kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją sutaptį, padarymu, o prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teikiamas tik dėl vienos iš jam inkriminuojamų veikų. Toks prašymas gali būti paaiškinamas ir tuo, kad nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 4 dalyje yra sunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 1 dalis), o už sunkaus nusikaltimo padarymą nenumatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, gynėja baigiamųjų kalbų metu prašė L. Č. pritaikius BK 37 straipsnį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, mažareikšmiškumo (dėl šio prašymo bus pasisakoma šiame nuosprendyje).

Tuo pačiu pažymėtina, kad toks prašymas negali būti tenkinamas, nes BK 40 straipsnio taikymui, kai nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, veikos turi būti tokios, kokios numatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje, t. y. baudžiamasis nusižengimas, neatsargus arba nesunkus ar apysunkis tyčinis nusikaltimas. Šiuo gi atveju viena iš nusikalstamų veikų yra sunkus nusikaltimas, todėl nėra formalių sąlygų taikyti BK 40 straipsnį. Tuo tarpu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymas tik vienai iš padarytų nusikalstamų veikų, sudarančių idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kai už kitą padarytą veiką būtų skiriama bausmė, nėra galimas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449/2012). Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, pažymėtina, kad teismas nesutinka su kaltinamojo L. Č. gynėjos baigiamųjų kalbų metu išsakytu argumentu, jog L. Č. atžvilgiu turėtų būti taikomas BK 37 straipsnis dėl nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-413-895/2016, 2K-230-697/2017).

Šioje byloje nustatyta, kad L. Č., kompiuteriu sumokėdamas viso 57,45 Eur tyrimo metu nenustatytam asmeniui, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) grybų genties grybienos, nurodydamas psichotropinę medžiagą atsiųsti jo gyvenamosios vietos adresu, o nenustatytam asmeniui šią psichotropinę medžiagą supakuotą į pašto siuntą išsiuntus, pašto siunta su šiomis medžiagomis buvo gabenama iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, kur Vilniaus teritorinės muitinės pašto logistikos centre siunta buvo sulaikyta Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų. Šiais savo veiksmais L. Č. padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 4 dalyje ir BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Nors šioje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia teismui įžvelgti tokio ryškaus ir didelio padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumo, koks egzistuoja BK normų prasme, tačiau nepaisant to, BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o pagal galiojančią minėtą teismų praktiką sunkūs nusikaltimai paprastai negali prarasti pavojingumo netgi esant faktiniam aplinkybių pasikeitimui. Be kita ko, veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytą, L. Č. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį BK 37 straipsnyje numatytu pagrindu negali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Be kita ko, negalėtų susiklostyti ir tokia situacija, kai vienu nuosprendžiu asmuo dėl vienos nusikalstamos veikos (BK 199 straipsnio 4 dalis) yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o dėl kitos nusikalstamos veikos (BK 259 straipsnio 2 dalis) – pagal laidavimą, t. y. teisiškai negalima situacija, kai vienu nuosprendžiu asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant kelis institutus.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamajame įstatyme įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis.

Baigiamųjų kalbų metu prokuroras prašė už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pritaikius 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti skirti laisvės apribojimą 2 metams. Bausmes subendrinus apėmimo būdu ir pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant išdirbti 100 valandų neatlygintinai sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus gydytojo paskirtus vaistus. Kaltinamojo gynėja prašė tuo atveju, jei teismas nuspręs nubausti L. Č., skirti jam laisvės apribojimo bausmę.

Teismas pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Skirdamas kaltinamajam L. Č. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti), ir vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje (psichotropinių medžiagų kontrabanda), veikdamas tiesiogine tyčia – siekė parsisiųsti psichotropinių medžiagų asmeniniam vartojimui, veikos padarytos esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai.

Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: jis neteistas, administracine tvarka baustas tris kartus (du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto ir vieną kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą), paskirtos baudos sumokėtos, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad jis suvokia ir prisiima savo elgesio pasekmes. L. Č. yra nevedęs, dirba ir studijuoja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neigiamai charakterizuojančių kaltinamąjį duomenų byloje nėra.

Kaltinamojo L. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamasis nurodė, kad tokius veiksmus atliko siekdamas sumažinti jaučiamus skausmus (teismui pateikti jo sveikatos būklę apibūdinantys duomenys), kas ir lėmė šių nusikalstamų veikų padarymą. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 199 straipsnio 4 dalies sankcija numato laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų. Ši nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešuosius darbus arba laisvės apribojimą arba baudą arba areštą. Ši nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta sąlygų taikyti kaltinamajam L. Č. BK 62 straipsnio nuostatų. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Vertindamas nusikaltimo BK 199 straipsnio 4 dalyje pavojingumo pobūdį, spręsdamas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą.

BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas L. Č., įvertinus jį charakterizuojančius duomenis (pirmą kartą teisiamas, gerai charakterizuojamas, jaunas, studijuoja ir dirba), nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarymo aplinkybes, faktą, jog kaltinamasis kritiškai vertino savo nusikalstamus veiksmus, teismo įsitikinimu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas šiuo atveju reikštų nehumaniškos, neteisingos ir aiškiai per griežtos bausmės paskyrimą. Tokia bausmė ne tik nepašalintų neteisėto elgesio priežasčių, o galimai atvirkščiai – turėtų išskirtinai neigiamos įtakos kaltinamajam, tuo pačiu visuomenei ir valstybei. Pažymėtina, jog veika, kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, nagrinėjamu atveju nėra tiek pavojinga, kiek kitos galimos ir praktikoje nustatomos ženkliai pavojingesnės nusikalstamos veikos, kvalifikuojamos pagal tą pačią BK normą.

Taigi, teismo įsitikinimu, skiriant bausmę už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, L. Č. yra taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, suteikiančios teismui teisę paskirti švelnesnę bausmę nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Šiuo konkrečiu atveju, įstatyme numatytus bausmės tikslus galima pasiekti L. Č. už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamajam už baudžiamojo nusižengimo padarymą yra skirtina BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta laisvės apribojimo bausmė.

Skiriant laisvės apribojimo bausmę, L. Č. šiuo atveju nėra tikslinga skirti intensyvią priežiūrą, tačiau yra būtina įpareigoti per visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas); uždrausti turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais (BK 48 straipsnio 5 dalies 3 ir 4 punktai). Minėto įpareigojimo bei draudimo paskyrimas kaltinamajam užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą. Tokio pobūdžio įpareigojimu kaltinamasis supras neigiamus nusikalstamo veikimo padarinius, kas padės kaltinamąjį atgrasyti nuo panašaus neteisėto veikimo ateityje. Pažymėtina, jog, tuo atveju, jeigu kaltinamasis vengs atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista griežtesne bausme, t. y. areštu.

Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, paskirtos L. Č. bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą, griežtesne bausme apimant švelnesnę, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl L. Č. atžvilgiu taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Tokia bausmė su suderintais draudimais ir įpareigojimais atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti L. Č. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamasis L. Č. buvo sulaikytas nuo 2021 m. vasario 23 d., 08.38 val. iki 2021 m. vasario 23 d., 13.16 val. (viena para). Viena sulaikymo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis) ir įskaitytina į bausmę.

Kaltinamajam L. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-118). Teismas sprendžia, kad paskirta kaltinamajam kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, ši kardomoji priemonė užtikrins BPK 119 straipsnyje numatytą kardomųjų priemonių paskirtį.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siunta Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš rudos spalvos kartoninės dėžutės, bei kartotinės dėžutės su substratu ir Psilocybe grybų grybiena bei Psilocybe genties grybų vaisiakūniais, 11,3332 g., kurią po tyrimo pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centras, bei kratos metu rasti ir paimti: juodos spalvos silikoninis dėklas, perlenktas popieriaus lapelis saugomi Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje (b. l. 26-29), sunaikinami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, ir paskirti laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

L. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti L. Č. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, L. Č. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti laisvės apribojimą 1 metams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 5 dalies 3 ir 4 punktais, įpareigoti visą bausmės vykdymo laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; uždrausti turėti ir vartoti psichiką veikiančias medžiagas, jei tai nėra paskirta gydytojo gydymo tikslais.

L. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. vasario 23 d., 08.38 val., iki 2021 m. vasario 23 d., 13.16 val. (vieną parą), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri susideda iš rudos spalvos kartoninės dėžutės, bei kartotinės dėžutės su substratu ir Psilocybe grybų grybiena bei Psilocybe genties grybų vaisiakūniais, 11,3332 g., kurią po tyrimo pateikė Lietuvos teismo ekspertizės centras, bei kratos metu rastus ir paimtus: juodos spalvos silikoninį dėklą, perlenktą popieriaus lapelį, saugomus Muitinės departamento prie LR finansų ministerijos Sulaikytų prekių administravimo skyriuje esančiame Ramygalos g. 151, Panevėžyje (b. l. 26-29), sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.