Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2013-02-01 · Civilinė byla Nr. 2-21-547/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-01Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-12-19Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-01Kauno apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Kauno apygardos teismas
  6. 2VP-170-547/2016Nutartis · 2016-02-09Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-02-01
Bylos Nr.
2-21-547/2013
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00348-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Atsakovas
UAB ,,Edvima“
Advokatai
Vidas Adomaitis, Dalia Žalalytė
Kategorijos
  • 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-21-547/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00348-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 44.6.; 113.1.; 116.1. (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 1 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant bendraieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ atstovams S. L. ir advokato padėjėjui Vidui Adomaičiui, bendraieškoviams: O. M., V. B., Z. K., atsakovės UAB ,,Edvima“ atstovams J. B. ir advokatei Daliai Žalalytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pagal bendraieškovų S. L. firmos „Sigdanas“, UAB “Miškinta”, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B. ieškinį atsakovei UAB „Edvima“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Bendraieškovai prašo priteisti iš atsakovės 105 464,39 Lt nuostolių atlyginimo S. L. firmai „Sigdanas“ ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad 2010 m. gegužės 21 d. ir rugpjūčio 5 d. ieškovė kartu su bendrininkais pirkimo-pardavimo sutartimis iš atsakovės įsigijo pastato dalis:

• 2010-05-21 V. B. ir L. B. įsigijo 10175/183166 pastato dalį už 15000 Lt;

• 2010-05-21 UAB “Miškinta” įsigijo 55039/183166 pastato dalį už 90362,95 Lt;

• 2010-08-05 P. M. ir O. M. įsigijo 11580/183166 pastato dalį už 15000 Lt;

• 2010-08-05 Z. K. ir K. K. įsigijo 20597/183166 pastato dalį už 30000 Lt;

• 2010-08-05 S. L. firma “Sigdanas” įsigijo 62280/183166 pastato dalį už 112250 Lt.

Sudarytose sutartyse atsakovė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių jo paslėptų trūkumų, kurie kliudytų turtą naudoti pagal paskirtį arba, žinodamas apie juos, pirkėjas nebūtų pirkęs arba būtų mokėjęs mažesnę kainą. (Pirkimo-pardavimo sutarčių 4.3.-4.4. p. arba 4.4.-4.5. p.). Tačiau atsakovė pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog parduoda tinkamos kokybės turtą ir nuslėpė paslėptus daikto trūkumus, tuo pažeisdama ieškovų teisėtus interesus. Po šių pastato dalių pardavimų atsakovei išliko nuosavybės teisė į 23494/183166 dalį pastato.

2010-08-08 Lietuvoje kilusi vėtra nuplėšė pastato stogą ir apgadino parapetų mūrą. Išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pastato stogas neatlaikė vėjo apkrovų, ieškovė 2010-10-20 su UAB ,,Komprojektas” susitarė dėl ekspertizės atlikimo, kurios metu nustatyta, kad:

• 2010 m. pastato stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nesilaikant LR įstatymų nustatytos tvarkos: nebuvo parengtas projektas, gautas statybos leidimas;

• stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nekokybiškai, o būtent:

stogo statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruoti į denginio konstrukcijas, o ne laisvai atremti ar prikalti vinimis prie sutapdinto stogo;

mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas, o faktiškai medinio stogo mūrločiai tebuvo varžtais inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, išsisluoksniavusį parapetų mūrą, nesiekdami net antros mūro eilės.

• Dėl aukščiau esančiuose punktuose nurodytų priežasčių, rekonstruoto pastato kokybė netenkino LR Statybos įstatymo ir eilės jį papildančių techninių reglamentų STR, o būtent:

STR 2.01.01(1):2005 “Esminis statinio reikalavimas “Mechaninis atsparumas ir pastovumas”

STR 2.01.01(4):2008 “Esminis statinio reikalavimas ,,Naudojimo sauga”

STR 1.05.04:1998 ,,Statinio statybos pagrindimas”STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai.”

STR 1.05.06:2010 “Statinio projektavimas”.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadas, galima teigti, jog atsakovė jiems pardavė aukščiau išvardintas pastato dalis su neteisėtai ir nekokybiškai rekonstruotu stogu, kas ir buvo priežastis, dėl ko stogas neatlaikė 2010-08-08 vėjo apkrovų, t. y. tarp pastato rekonstrukciios trūkumų ir stogo žuvimo buvo tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovės, kaip rangovo bei pardavėjo kaltė ir dėl to atsirado neigiamos pasekmės - stogo konstrukcijų griūtis. Tuo būdu žuvus pastato priklausiniui, jie patyrė žalą būtent dėl atsakovės neteisėtų ir nerūpestingų bei aplaidžių veiksmų. Ieškovai pagrįstai daro prielaidą, jog pastato stogas buvo skubiai rekonstruotas neturint nei projekto, nei leidimo ir aplaidžiai atliekant rangos darbus tik turint vienintelį tikslą: prieš pardavimą “pagerinti" pastatą, jog galima būtų gauti didesnę pardavimo kainą, visiškai nesirūpinant daikto kokybe, t. y. apgaunant potencialius pirkėjus, dėl ko galima preziumuoti atsakovės kaltę.

Kadangi pastatas buvo naudojamas sandėliavimo reikmėms ir tuo pačiu, siekiant apsaugoti jo vidines konstrukcijas nuo neigiamo kritulių poveikio, ieškovai nedelsiant pradėjo pastato stogo įrengimo paruošiamuosius darbus bei sudarė naujo stogo įrengimo sąmata – 151 063,64 Lt sumai. Tačiau pastato stogo atstatymo darbai užtruko, nes ieškovei teko atlikti eilę veiksmų statybos leidimui gauti: užsakyti parengti statinio rekonstrukcijos projektą, suderinti projektą su valstybės institucijomis, atlikti geodezinius tyrimus, pastato techninės būklės ekspertizę (UAB “Ekspertika” buvo nustatyti pastato būklės trūkumai, kuriuos reikėjo ištaisyti, kad būtų galima gauti statybos leidimų), ištaisyti jos nustatytus trūkumus, užsakyti topo nuotrauką, t. y. atlikti visus nurodytus veiksmus už atsakovę, nors būtent jai, kaip rangovui ir užsakovui kilo pareiga atliekant pastato stogo rekonstrukcijos darbus, juos atlikti teisėtai ir pagal projektą. Kadangi atsakovė šių veiksmų neatliko, juos atliko ieškovė, nepaisant to, jog jie užtruko gana ilgai, kas sąlygojo, kad statybos leidimą gavo tik 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir tik nuo to momento galėjo pradėti pastato rekonstrukcijos (stogo įrengimo) darbus. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti per tris mėnesius ir paskutinė stogo įrengimo išlaidų sąskaita buvo apmokėta 2011-12-06. Tuomet jau žinojo naujojo stogo faktines įrengimo išlaidas. Stogo įrengimo ir su tuo susįjusius darbus buvo stengiamasi atlikti kiek įmanoma efektyviau, įsigyti pigesnes paslaugas ar medžiagas. Tokiu būdu pavyko darbus atlikti už žymiai mažesnę kainą, nei numatyta sąmatoje. Visų pastato stogo darbų atlikimas, reikalingų medžiagų įsigijimas, visų veiksmų, reikalingų statybos leidimui gauti atlikimas jiems kainavo 119 771,39 Lt (su PVM), t. y. 31 292,25 Lt mažiau nei buvo numatyta sąmatoje.

2011-03-04 atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido S. L. firmai ,,Sigdanas” likusią pastato 23494/183166 dalį, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovei, už 36 300,00 Lt. Iki šios sutarties sudarymo atsakovė, kaip pastato bendrasavininkė, sutiko prisidėti pinigais prie naujojo stogo įrengimo pagal jai priklausančią pastato stogo dalį. Tuo pagrindu stogo įrengimo darbus organizavusios bendrasavininkės UAB ,,Miškinta” ir S. L. firma “Sigdanas” už atliktus darbus/pirktas medžiagas ir kitus susijusius veiksmus išrašė atsakovei sąskaitas 15 272,00 Lt sumai:

2010-10-05 UAB “Miškinta” PVM sąskaita faktūra Nr. MIŠ20237 - 4693,00 Lt (stogo danga);

2011-03-18 S. L. firmos “Sigdanas” PVM sąskaita faktūra Nr. SIG000001020 - 309,00 Lt (stogo įrengimo darbai, su tuo susijusios medžiagos ir paslaugos);

2011-02-28 S. L. firmos “Sigdanas” PVM sąskaita faktūra Nr. SIG000000978 - 10270,00 Lt (stogo įrengimo darbai, su tuo susijusios medžiagos ir paslaugos).

Pagal šias pateiktas sąskaitas atsakovė atsiskaitė 14 307,00 Lt apimtyje. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovė padengė dalį pastato stogo įrengimo išlaidų sumokėtos sumos apimtyje ir todėl jų patirtų stogo įrengimo išlaidų reikalavimas į UAB “Edvima” yra mažintinas jų jau sumokėta suma t. y. iki 105 464,39 Lt (119 771, 39 – 14 307,00).

Kadangi stogo įrengimas užtruko (dėl statybos leidimo gavimo), nereiškė reikalavimo atsakovei iki stogas buvo galutinai pabaigtas įrengti ir aiškios visos jo įrengimo išlaidos. Kai darbai buvo galutinai baigti, tapo aiški išlaidų suma. Kadangi atsakovė žodžiu buvo pareiškusi, jog nesirengia prisiimti civilinės atsakomybės nei dėl nekokybiško daikto pardavimo, nei dėl paslėptų rangos darbų trūkumų, tai ieškovė parengė procesinius dokumentus bylinėjimuisi teisme ir 2012-04-10 registruotu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atlyginti patirtus nuostolius – 105 464,39 Lt sumą, kaip stogo atstatymo bei įrengimo išlaidas, tačiau nei viso ar dalinio nuostolių atlyginimo, ar atsakymo per nustatytą 10 dienų terminą nesulaukė.

Atsakovė prieš parduodama jiems pastato dalis, atliko pastato rekonstrukciją - įrengė naują stogą (pradinė stogo konstrukcija buvo ploksčias stogas, o atsakovė pakeitė į šlaitinį). Jų žiniomis atsakovė darbus atliko savo jėgomis, todėl atsakovė laikytina tuo pačiu užsakovu ir rangovu viename asmenyje. Kadangi prieš pardavimą buvo atlikti rangos darbai, jie įsigiję pastato dalis tuo pačiu iš atsakovės perėmė užsakovo teises ir pareigas, tame tarpe teisę reikšti reikalavimus dėl garantinių darbų trūkumų, todėl atsakovė už pastato trūkumus, nustatytus garantiniu laikotarpiu ir dėl jų atsiradusias stogo žuvimo pasekmes, yra atsakinga ne tik kaip nesąžiningas pardavėjas, bet kaip ir rangovas.

CK 6.334 str. numato, jog kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jų trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti keletos savo pažeistos teisės gynybos būdų, tame tarpe ir kad pardavėjas atlygintų pirkėjo išlaidas trūkumams ištaisyti, jeigu juos įmanoma pašalinti.

Atsiliepimas

Atsakovė UAB “Edvima” pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovai 2010-05-21 – 2010-08-05 laikotarpiu iš atsakovės įsigijo atitinkamas pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Pastatas), dalis. Taip pat 2011-03-04 tarp S. L. firmos ,,Sigdanas” ir Atsakovės buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis dėl 23494/183166 Pastato dalių perleidimo. Pasak ieškovų, atsakovė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių paslėptų trūkumų, kurie neleistų turto naudoti pagal paskirtį arba, žinodamas apie juos, pirkėjas nebūtų tokio turto pirkęs arba būtų mokėjęs mažesnę kainą (su ieškovais sudarytų sutarčių 4.3 - 4.4 punktai arba 4.4 - 4.5 punktai). Tačiau ieškovams įsigijus atitinkamas Pastato dalis, paaiškėjo Pastato trūkumai, t. y. netinkamai atlikta Pastato stogo rekonstrukcija, kas lėmė, kad Pastato stogas buvo nuplėštas per 2010-08-08 kilusią vėtrą.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes ir klaidina teismą. Ieškovai įrodinėja, jog Pastato trūkumai atsirado tuo pagrindu, jog buvo atlikta stogo rekonstrukcija ir rekonstrukcija atlikta netinkamai. Atsakovė iš tiesų atliko stogo remontą - ant esamo Pastato buvo uždėtas šlaitinis stogas, buvo užsandarintos stogo vietos, pro kurias į Pastatą sunkėsi vanduo. Tai buvo daroma ne tam, kad pastatas būtų pagerintas ir ieškovams būtų sudarytas įspūdis apie neva pakeistą Pastato stogą, tokiu būdu dirbtinai padidinant Pastato vertę, o tam, kad atsakovė toliau galėtų Pastate tęsti savo veiklą - t. y. gaminti medinius dirbinius. Be to, visi ieškovai iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo buvo tinkamai ir išsamiai supažindinti su pastato būkle, trūkumais, tame tarpe pateikta informacija apie Pastato stogo remontą. Prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartis su ieškovais, atsakovės atstovai kiekvienam iš ieškovų sudarė sąlygas apžiūrėti parduodamo Pastato dalį, įsitikinti jo kokybe ir t.t. Tą ieškovai atliko ir faktiškai, t. y. Pastatas buvo apžiūrėtas ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, ieškovai apžiūrėjo ir pastato palėpę, kurioje turėjo pilną galimybę įsitikinti ir stogo būkle. Tai, kad tokia galimybe pasinaudojo, ieškovai patvirtino ir pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartis (žr. pirkimo-pardavimo sutarčių 4.3 punktą). Galiausiai visi ieškovai susipažino ir su nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriuose nurodoma, kad Pastatas pastatytas dar 1966 metais, taigi Pastato būklė ir kokybė atitinka ir vertintina atsižvelgiant į statybos metus. Šioje atsiliepimo dalyje nurodytas aplinkybes, kad Pastato stogas tik buvo užsandarintas tose vietose, pro kurias į Pastatą sunkėsi vanduo bei tai, kad visi ieškovai, prieš sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, apžiūrėjo Pastatą ir buvo informuoti apie atliktą stogo remontą, gali patvirtinti liudytojai.

Ieškovai ieškinyje teigia, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus - pardavė nekokybišką daiktą (jos dalis). Pasak ieškovų, prieš parduodama Pastato dalis ieškovams atsakovė, neparengusi projekto ir neturėdama statybos leidimo, nekokybiškai atliko Pastato stogo rekonstrukciją. Kadangi Pastato stogo rekonstrukcija buvo atlikta nekokybiškai, 2010-08-08 kilusios vėtros metu Pastato stogas neatlaikė stiprių vėjo gūsių ir buvo nuplėštas. Ieškovai privalėjo iš naujo uždengti Pastato stogą ir dėl to patyrė išlaidas, kurių atlyginimo ir reikalauja iš atsakovės. Ieškovai teigia, kad jų nuostoliai (išlaidos naujam Pastato stogui) atsirado dėl atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų (neteisėtos Pastato stogo rekonstrukcijos).

Ieškovai į bylą nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo atlikta Pastato rekonstrukcija (pakeistas stogas), nors CPK 178 straipsnis įpareigoja šalis įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus. Ieškovų į bylą pateikta ekspertizė jokiu būdu nepatvirtina, kad buvo atlikta Pastato rekonstrukcija. Kaip matyti iš pateikto ekspertizės akto, atliekant ekspertizę buvo sprendžiama, dėl kokių priežasčių Pastato stogas neatlaikė 2010-08-08 kilusios vėtros, o ne, ar prieš parduodant Pastato dalis buvo atlikta Pastato stogo rekonstrukcija ir ar ji buvo atlikta kokybiškai. Nors 2010-10-19 statinio dalinės (techninės) ekspertizės akto 1.5 punkte nurodyta, kad susidėvėjus sutapdintam stogui, ant esamo stogo 2010 įrengtas naujas dvišlaitis medinis stogas su profiliuotos skardos danga, tačiau ekspertizės akte nėra paaiškinta, kuo vadovaujantis taip teigtina. Todėl tikėtina, kad minėta frazė įrašyta išimtinai vadovaujantis užsakovo S. L. firmos ,,SIGDANAS” pateikta informacija.

Atsakovė, prieš parduodama atitinkamas Pastato dalis, Pastato stogo rekonstrukcijos neatliko. Kaip minėta, Pastato stogas vietomis (kuriose stogas buvo pralaidus vandeniui), šiek tiek remontuotas tam, kad atsakovė Pastate toliau galėtų tęsti savo veiklą. Pastato stogo vietos leidžiančios vandenį buvo užtaisytos ne todėl, kad atsakovė brangiau parduotų dalį Pastato, tačiau tam, kad atsakovė toliau galėtų tęsti medinių dirbinių gamybą. Atsakovė ieškovams pardavė tik dalį Pastato, o likusioje dalyje ir toliau tęsė savo veiklą. Tuo atveju, jei Pastato stogo vietos, leidžiančios vandenį, nebūtų buvusios užtaisytos, atsakovės veiklos tolimesnis vykdymas būtų neįmanomas.

Prieš sudarant Pastato dalies pirkimo-pardavimo sutartis, su kiekvienu iš ieškovų atsakovės atstovai atidžiai apžiūrėjo Pastatą, ieškovai domėjosi Pastato būkle, uždavė klausimus atsakovei, į kuriuos visus atsakovė atsakė. Tokios apžiūros metu kiekvienas iš ieškovų buvo informuotas apie tai, kad Pastato stogui buvo atlikti remonto darbai ir kokiomis sąlygomis jie atlikti, kad stogas yra sandarintas tam, kad netekėtų vanduo ir atsakovė toliau galėtų gaminti medinius dirbinius. Be to, atsakovės su ieškovais sudarytose Pastato dalių pirkimo-pardavimo sutarčių 4.3 punkte buvo numatyta, jog pirkėjo atstovas pareiškė, kad prieš pasirašant šią sutartį apžiūrėjo perkamą Turtą ir dėl jo jokių pretenzijų neturi. Taigi patys ieškovai, pasirašydami atitinkamas Pastato dalių pirkimo-pardavimo sutartis, patvirtino, kad įsigyjama Pastato dalis jokių trūkumų neturi ir yra tinkama naudoti pagal paskirtį. Ieškovai apžiūrėdami Pastatą taip pat galėjo pamatyti ir įvertinti Pastato stogo būklę.

Atsakovės sąžiningumą patvirtina ir aplinkybė, kad po to, kai ieškovai šalino vėtros padarinius, t. y. dengė naują Pastato stogą, atsakovė iš karto sutiko padengti dalį stogo dengimo išlaidų, proporcingai pagal atsakovei priklausančią Pastato dalį. Tai ieškinyje nurodo patys ieškovai. Ši aplinkybė be kitų aukščiau nurodytų aplinkybių taip pat patvirtina, kad atsakovė visą laiką ieškovų atžvilgiu elgėsi sąžiningai ir nesiekė pasipelnyti ieškovų sąskaita.

Sprendžiant klausimą dėl pastato trūkumų ir atsakovės pareigos atlyginti ieškovų reikalaujamą sumą, būtina atsižvelgti į šias aplinkybes:

1. Pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, visi duomenys apie pastato būklę buvo atskleisti, pirkėjai įsitikino pastato stoviu ir būkle, pastato trūkumai, kurie objektyviai egzistavo dėl natūralaus pastato nusidėvėjimo, buvo akivaizdūs ir kiekvienas pirkėjas su jais susipažino ir juos įvertino bei sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis patvirtino, kad būklė ir kokybė atitinka pirkėjo pageidavimus ir lūkesčius.

2. Ieškinyje akcentuojama, jog Pastate ieškovų sąskaita buvo atlikti darbai, susiję su stogo pataisymu po kilusios audros. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovų pridėtame statybos leidime (ieškinio priedas Nr. 14) nurodoma, jog statybos leidimas išduotas gamybinio korpuso rekonstravimui į sandėliavimo paskirties pastatą. Todėl akivaizdu, jog pagal statybos leidimą buvo atliekami žymiai didesnės apimties darbai, nesusiję su stogo pataisymais, o skirti būtent pastato paskirties pakeitimui ir rekonstrukcijai. Ieškovai apie jų pastebėtus trukumus po audros neinformavo atsakovės apie pastebėtus trūkumus; atsakovė nebuvo kviečiama dalyvauti trūkumų konstatavime, rengiant dokumentus (projektą) dėl stogo pataisymo, sudarant būtinų atlikti darbų sąmatą, parenkant medžiagas, parenkant rangovą ir t. t.

3. Sutinkamai su bendromis pardavėjo garantijomis, nurodytomis Civiliniame kodekse bei atitinkamomis pirkimo-pardavimo sutarčių nuostatomis, pardavėjas garantuoja, jog daiktas yra tinkamas naudojimui įprastomis sąlygomis. Nagrinėjamos bylos atveju, stogo pakenkimas (nuplėšimas) įvyko ne įprastomis sąlygomis, o atsitikus stichinei nelaimei, t. y. kilus didžiulei vėtrai. Šios audros metu susidarė neįprastos Lietuvos klimatui sąlygos, t. y. sustiprėjo vėjas net iki 26 metrų. Aplinkybes apie kilusios audros metu susidariusias neįprastas klimato sąlygas patvirtina informacija iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (Priedas Nr. 2). Tai, kad Pastatui kilusios audros metu buvo padaryta žala, negali būti vertinama kaip aplinkybė įrodanti, jog pastato stogas buvo su trūkumais, t. y. jog buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį įprastomis sąlygomis. Kilusios audros metu ne tik buvo pakenktas pastato stogas, bet ir išgriautos pastato sienos. Vėtros padariniai matėsi visame mieste - buvo išversti su šaknimis sveiki medžiai, tame tarpe ir stovėję šalia pastato. Pažymėtina, jog su vienu iš ieškovų - S. L. firma ,,Sigdanas” pirkimo-pardavimo sutartis dėl likusios dalies 23494/183166 sudaryta jau po stogo nuplėšimo, t. y. 2011-03-04. Šios sutarties 7.4 punkte nurodoma, jog Pirkėjo atstovas pareiškė, kad prieš pasirašant šią sutartį apžiūrėjo perkamą turtą ir dėl jo jokių pretenzijų neturi. Taigi, teigtina, jog aplinkybės dėl stogo nuplėšimo neturėjo įtakos pastato tinkamumui naudoti pagal paskirtį ir kokybė tenkino pirkėjo - A. L. firmos ,,Sigdanas’ lūkesčius. Perleidžiamo pastato kaina iš esmės nepakito, t. y. stogo nuplėšimas nesumažino pastato kainos. Tiek 2010-08-05 pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp atsakovės ir S. L. flrmos ,,Sigdanas”, nurodyta Pastato kaina (112 250 Lt už 62280/183166 dalis pastato), tiek 2011-03-04 pirkimo-pardavimo sutartyje sudarytoje tarp tų pačių šalių nurodyta pastato kaina (36 300 Lt už 23494/183166 dalis pastato) yra iš esmės tokia pat. Tuo atveju, jeigu ieškovas - S. L. firma ,,Sigdanas” vertintų stogo nuplėšimą kaip esminį pastato trūkumą, jis jau po stogo nuplėšimo nebūtų sudaręs pirkimo-pardavimo sutarties papildomam plotui arba būtų reikalavęs sumažinti parduodamo pastato kainą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2012-05-10 išrašu patvirtinta, kad pastatas-gamybinis korpusas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso bendraieškovams S. L. firmai „Sigdanas“, UAB “Miškinta”, P. M., O. M,, Z. K., K. K., V. B., L. B. (t. 2, b. l. 11-17).

Ieškovas S. L. paaiškino, kad nusipirko pastatą, kurį pardavinėjo kaip su nauju stogu, sakė, kad jis draustas, tačiau įsigijus pastatą, stogą po 3 dienų nupūtė vėjas. Kreipėsi į atsakovės atstovą, į draudimą, laukė gal savaitę ar porą, bet negavo jokių žinių, tuomet kreipėsi į Varėnos rajono savivaldybę, kur sužinojo, kad vėtros padarinių kompensavimas numatytas tik gyvenamiesiems pastatams. Prieš sudarant sutartį atsakovas neminėjo, kad yra stogo ar pastato trūkumų, atvirkščiai, jis teigė, kad geras stogas, o visi jie žinojo, kad J. B. dengia stogus kokybiškai. Prieš sudarant sutartį pastato ir stogo apžiūra vyko: iš šono viskas žiūrėjosi gražiai, tačiau jis daug negalėjo pamatyti, nes buvo tamsu. Statybose dalyvavo pirmą kartą, be to, pagal specialybę yra suvirintojas, nėra statybų specialistas. Tam, kad pamatytum inkaravimą, reikėtų visą skardą nukelti, nes kitaip to nepamatysi, kadangi skarda uždėta, tai ir visų konstrukcijų pamatyti nebuvo galima. Vėliau sužinojo, kad tvirtinimas buvo tik 2 cm. Tuo metu galimybės pamatyti kaip pritvirtintas stogas – nebuvo. Sutartį pasirašė tik su atsakovu. Po įvykio kontaktuoti su atsakovu teko tą pačią dieną, jie buvo nuvykę pas jį, tąkart dėl ekspertizės nebuvo kalbėta. Kai kitą kartą pas jį buvo nuvykę, tai jis sakė, kad darys ką nors, nes jo kaltė, bet po trečio karto pasakė darykit ką norit, jei teisme laimėsit – sumokėsiu. Nuo to laiko su atsakovu nebendravo. Sutartį sudarė rugpjūčio 5 d. Pastatą apžiūrėjo kartą, prieš avanso sumokėjimą. Nors pastatą apžiūrinėjo dieną, bet viduje pastato buvo tamsu, pats pastatas didelis. Pastatą apžiūrinėjo gal 15 min., jį pirko su stogu. Pastato būklė buvo prasta, stogas pagerino jo būklę, jei nebūtų buvę šio stogo, nebūtų pirkęs pastato. Ar rekonstrukcijos užbaigtos – neklausė. Pardavėjas apie stogo statymo aplinkybes nieko nesakė. Prieš perkant pardavėjas rodė žemę, kuri jiems priklausys. Rodė žemės sklypo dokumentą, žiūrėjo tik vieną kažkokį planelį, pas notarą irgi jokių dokumentų neapžiūrėjo. Sutartį pasirašė jis, kurioje buvo nurodyta, kad pretenzijų neturi. Pastato langai buvo išdaužyti, sienos aptrupėjusios, žalios, pastatas senas, bet stogas - naujas. Su atsakovu kalbėjosi po visų atsakymų iš draudimų ir savivaldybės, bet laikas tęsėsi. Eigoje sužinojo, kiek gali kainuoti atstatymas, bet ta suma vis didėjo. Atsakovas sakė, kad bus matyti, kaip čia gausis, mat ekspertizė, projektas, kai paskutinio susirinkimo metu pasakė, kad atsakovė turi padengti žalą – J. B. atsisakė. Viskas įvyko per trečią susitikimą. Atsakovas pasirašė, kad tas projektas būtų atliktas, visi jie susitiko, pasirašė. Projektavimo kainos, kas atliks darbus su atsakovu nederino. Rangovo parengimas, darbai, atlyginimas už rangos darbus su atsakovu nebuvo suderintas, kadangi jis sakė – darykit ką norit. Atliko darbus pagal statybos leidimą, savivaldybėje buvo kalbėta tik dėl stogo, bet jiems neleido, buvo liepta daryti viso statinio rekonstrukciją. Viskas buvo daryta tik dėl stogo: sandėliavimo paskirtis neturi jokios reikšmės, tuo pačiu pasikeitė ir paskirtį. Stogą uždėti reikia projekto, bet ypatingam statiniui (koks vėliau paaiškėjo ir yra įsigytas statinys) reikalingas visas projektas. Į sandėliavimo paskirtį keitė, tačiau pinigų suma dėl to nesikeitė – pasikeitė tik pavadinimas ir jo paskirtis. Darbai pagal leidimą buvo atlikti tik susiję su stogu, taip pat mūro darbai, nes dalis mūro buvo nugriauta tik dėl stogo griūties. Plėšiant stogą nugriuvo dalis sienos, nes stogas remiasi ant pastato plytų, tačiau stogas su sienomis nebuvo tinkamai sutvirtintas. Prie parapetų toks stogas nesitvirtna, turėjo būti tvirtinama prie perdangų. Kai kurios vietos net nebuvo pritvirtintos, paprasčiausiai stūmė stogas ir išvertė dalį sienos, nuo ko siena buvo išgriauta. Stogas buvo tik įsirėmęs, o 2 cm tvirtinimas nieko nedavė. Rangos sutartyje su S. už rangos darbus tiksli suma nurodyta, ji sudaryta 2011 m. rugpjūčio mėn. Buvo pasirinkta taip, kadangi tai buvo mažiausia kaina, kiti visi siūlė atlikti darbus už 45 tūkst. Jie žiūrėjo, kad būtų pigiau, visi pasitarę nusprendė. S. buvo atsiuntęs pasiūlymą, viskas yra dokumente nurodyta, sąmata buvo anksčiau daryta. Rangos sutarty 2011 m. rugpjūčio mėn. 11 d. buvo sutarta už 1 kvadratą mokėti 17 litų, bus uždengta skarda. Iš viso 1960 kvadratų ir pagal tai buvo nustatyta suma. Ką S. atliko, yra nurodyta akte, stogo apkalimo neatliko, tai darė UAB “Miškinta”. Medžiagas vežė UAB “Miškinta”, o S. savo įrankiais atliko darbus, susijusius su rangos darbais, o mūrinimą dirbo kitas asmuo. Sutarta suma S. buvo sumokėta. Ši suma buvo išmokėta grynaisiais, dalimis per tris kartus. Sumokėjo vieną sumą avansu. Dokumentų, pavirtinančių išmokas avansu, nėra, jie davė tik galutinį kvitą. Rugpjūčio mėn. įvykis nebuvo visiškai įprastos sąlygos, bet visi šalia esantys stogai atlaikė. Nuplėštų stogų toje Varėnos miesto vietoje daugiau nebuvo. Stogas turėjo atlaikyti tas sąlygas, kurios buvo.

Atsakovės UAB,,Edvima” direktorius J. B. paaiškino, kad buvo pastato lydoma danga tvarkyta, nes bėgo vanduo kraštais. Patys ten dirbo. Darė viską, kad pagerintų pastato būklę. Prieš parduodant buvo uždėtas šlaitinis stogas. Jie neatlikinėjo pastato rekonstrukcijos. Buvo atlikti remonto darbai, reikalingi veiklai. Ant šlaitinio stogo buvo uždėta skarda. Anksčiau buvo prilydoma danga. Tai nebuvo rekonstrukcija. Jie uždėjo stogą ant viso pastato. Šitas pastatas buvo draustas ir audros metu buvo draustas. Draudimo bendrovė draudimo išmokos neišmokėjo. Uraganui prasiautus buvo susitikęs su ieškovais. Ieškovai po audros dėl nugriauto stogo reikalavo 20 000 Lt, paskui 30 000 Lt, paskui 50 000 Lt, sakė, kad jis kaltas. Advokatas pasakė, kad jo kaltės nėra. Visą seną stogą ieškovai pardavė. Kai ieškovai pirko pastatą, stogą apžiūrėjo. Kartu vaikščiojo po stogą, apžiūrėjo, palėpę apžiūrėjo. Stogo apžiūros metu buvo žiūrima, kaip jis pritvirtintas. Buvo žiūrima į konstrukcijas. Projekto neturėjo, kai tvarkė stogą, pilnai nebuvo pabaigtas remontas, nes turi būti priėmimo aktas. Remontą atlikinėjo ūkio būdu. Su ekspertize nėra susipažinęs. Niekas jo nekvietė sąmatų darymui. Ką norėjo, tą darė. Ieškinyje surašyti faktai neatitinka tikrovės. Su dokumentais yra susipažinęs. Sakė, kad projekto nėra, kai prieš pirkdamas L. klausė. Stogo tvirtinimo elementus buvo galima matyti, matyti sutvirtinimo mechanizmus. Jie matėsi, jei užlipęs vaikštai.

Bendraieškovas P. M. paaiškino, kad griūvant stogui šis atsitrenkė į sieną ir ji subyrėjo, pastatas statytas seniai, visą įvaizdį sudarė stogas, dėl ko tą pastatą ir pirko. Užlipus ten nieko nesimato, labai tamsu, kaip naktį, nesimato kaip stogas pritvirtintas. Yra agronomas, su statybomis nėra labai susijęs. Jokių pretenzijų tuo metu nereiškė, juk viskas buvo gražu. Iš atsakovo atstovų niekas nedalyvavo, buvo skelbimas apie pardavimą laikrašty. Langų pastate nebuvo. Buvo apžiūrėti pastato, jo vidaus, buvo kelis kartus, kai dar ir stogo nebuvo, kaip galimas pirkėjas. Uždengus stogą, atsirado vaizdas. Kai nebuvo stogo, ant viršaus užlipęs nebuvo, viskas iš tolo matėsi. Su pardavėju susitikę buvo kai jau buvo stogas. Jis nežiūrėjo, kaip jis tvirtintas, jį tenkino išvaizda, buvo užlipę kopėčiom ant viršaus, bet ten nieko nematysi, pardavėjo atstovo nebuvo, o durys buvo atviros. Kai buvo stogas, suderino kainą ir patvirtino pas notarą. Pastato būklė juos tenkino, tenkino stogas, o vidų patys tvarkė. Apsisprendimą pirkti tą pastatą nulėmė stogas, jei stogo nebūtų buvę, nebūtų pirkę.

Bendraieškovė O. M. paaiškino, kad pastato kaina juos tenkino, stogas buvo uždėtas. Yra UAB “Sigdanas” buhalterė, stogo konstrukcijų neapžiūrinėjo, stogas matėsi labai gražus. Jie visi pinigus nešė, derinosi ir visas išlaidas skaičiavo pagal kvadratūrą. S. pateikė rašytinį pasiūlymą, pradžioj buvo didesnė kaina, vėliau ją sumažino iki 17 Lt, visi sutiko. Buvo kalbėta apie stogo uždengimą jų medžiagomis. Suprato, kad iš anksto perkant medžiagas buvo mokėta avansu, tad daro prielaidą, kad buvo išrašyta normali sąskaitą faktūra. UAB “Miškinta” mokėjo per kelis kartus, nes pradžioj jie savais pinigais sumokėjo, o jie nešė jiems vėliau ir atsiskaitinėjo. Po škvalo dalyvauti susitikimuose, kur dalyvavo atsakovas, teko. Pradžioj jis sutiko geranoriškai išlaidas kompensuoti už skardą. Kai sužinojo, kad nėra projektų, jis sakė darykit viską, projektuokit, duokit į teismą ir jeigu priteis – sumokės. Taip nuo visko nusišalino. Dėl stogo remonto darbų, kokios tikslios jų šeimos išlaidos, nežino, visos išlaidos suskaičiuotos, mokėdavo grynais. Atsiskaitė UAB “Sigdanas”. Buhalterinius dokumentus S. tvarkė pats, ji tvarko tik dokumentus įmonės UAB “Sigdanas”, o S. buvo įpareigotas tvarkyti visus šio reikalo dokumentus. Jos suma siekia iki 10 tūkst. Paskirtis buvo keista, nes projektuotojai kitaip neleido tvarkyti. Statinio projekto nematė. S. darbus atliko kokybiškai. Įėjus į vidų išsyk matosi varžtai pereinantys per plokštes, ko anksčiau nesimatė. Dabar dideli varžtai yra suleisti į mūrą, padarytas didelis įleidimas, kuris matosi. Stogą nuplėšus dalis medžiagų yra, bet tos medžiagos sumaitotos, viskas sulaužyta, mediena guli. Jos jau nepanaudosi. Škvalas vyko 2010 m. rugpjūčio mėn. Dėl medienos realizavimo nieko nežino. Susirinkus visiems bendraturčiams buvo nuspręsta sunešti visas likusias medžiagas į tuščią patalpą ir ją sandėliuoti.

Bendraieškovas V. B. paaiškino, kad laikrašty buvo parašyta, kad parduodamas pastatas. Atvyko, sudarė sutartį, sumokėjo pinigus ir tiek. Prieš įsigyjant pastato dalį, su atsakovu buvo pažįstami. Kaip stogas buvo pritvirtintas nepažiūrėsi, pats užlipęs nebuvo. Atsakovas juk statybininkas, jam sakė, kad 100 m. prastovės, tuo tarpu stogas matėsi – naujas, o kaip padaryta – nežinia. Stogas buvo dvišlaitis, prieiti ir pasižiūrėti kap pritvirtintas stogas – neįmanoma. Tuo tarpu S. darė kaip priklauso, visi matė – varžtai pritvirtinti kaip reikiant. Sumokėjo 8 tūkst. Lt su trupuču už stogo remontą, mokėjo pagal kiekvienam priklausančią kvadratūrą. Buvo išvesta vieno kvadrato kaina, pinigus perdavinėdavo jų visų atstovui L.. Su S. rangos darbus derinant visi žinojo, jis pigiau darė.

Bendraieškovė L. B. paaiškino, kad ten pastate viskas buvo baisu, tik stogas blizgėjo. Po škvalo daug pinigų išleido, kreipėsi į savivaldybę. Pastate stogas krito su baisiu svoriu. Savarankiškai pradėjo tvarkyti stogą ir už kiekvieną smulkmeną pinigų net neskaičiavo, todėl 8 tūkst. Lt, kuriuos sumokėjo pagal kvitą, nėra visos išlaidos – kiek dar tų išlaidų būta.

Liudytojas G. C. paaiškino, kad dirba pagal patentą, 10 metų dirbo pas B.. Yra dirbęs pastate, es. (duomenys neskelbtini), tačiau stogo remonto darbų atlikti neteko. 2010 m. rugpjūčio mėn. dirbo to pastato viduje. Per vėtrą jau nedirbo pas B., kai stogas šlaitinis buvo uždėtas dirbo pas jį, bet darbus vykdė kita brigada. Kai vyko statybos, buvo viduje, stogas buvo blogas, jau tada bėgo vanduo, durys buvo atidarytos nuolatos.

Liudytojas R. T. paaiškino, kad dirba UAB “Edvima”, buvo matęs L., jis buvo atvykęs apžiūrėti pastato, es. (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas atvykęs buvo vasarą, gal prieš 2-3 metus. Tai buvo vasarą prieš škvalą. Jis buvo atvykęs su jo direktoriumi, vaikščiojo po pastatą, viduj apžiūrinėjo, ar buvo ant stogo užlipę – pasakyti negali, nematė, dirbo. Stogas buvo uždėtas ant seno dėl to, kad bėgdavo vanduo, persisunkdavo į pastatą, bėgdavo per sienas, bet per stogą kiaurai nelydavo. Pats yra vadybininkas, patvirtinti ar paneigti aplinkybių, kad buvo suteikta informacija apie remontą – negali, derybose nedalyvavo.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad yra UAB “Edvima” vadybininkas, dirba 10 metų. Paliudyti nieko negali apie pastato, es. (duomenys neskelbtini), pardavimą ar remonto darbus. Tik girdėjęs iš nuogirdų, darbų stogo remonto jam atlikti neteko, bet užlipęs buvo, matė. Naujas stogas buvo dengiamas, nes bėgo vanduo. Girdėjo, kad “Sigdanas” pirks dalį pastato, detalesnių derybų smulkmenų girdėti neteko, matė, kaip buvo atvykę apžiūrėti pastato. Buvo atvykęs “Sigdano” atstovas kartu su direktoriumi, visi kartu buvo užėję į pastatą, bet juos abu jis paliko, nežino, ar apžiūros metu “Sigdano” direktorius turėjo kokių klausimų direktoriui. Tame pastate UAB „Edvima” vykdė veiklą, ten buvo gaminamos sūpynės, tai veiklai pastato kokybės pakako. Kalbų, kad stogas uždėtas tik dėl pardavimo – nebuvo.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad dirba pagal patentą, dengia stogus. Minėtam pastatui paruošiamuosius darbus atlikti teko 2010 m., buvo paruoštas stogo planas, 2011 m. buvo pradėtas realus darbas. Buvo atlikti visi darbai, susiję su stogu iki paties užbaigimo, dėl darbų atlikimo kreipėsi L.. Sutartį su L. firma sudarę buvo, kada – tiksliai nepamena, 2011 m. 2010 m. jo darbas buvo planavimasis, kiek užsakinėti, kokias medžiagas – tai tik paruošiamieji darbai. Vienas stogas buvo nuneštas, matėsi seno stogo ribos, į stogo konstrukcijos darbus įėjo gegnės, skarda ir kt. Liudytojas nurodė, kad jis gerai nepamena, ar jis atliko mūrinimo darbus. Statybų žurnalą pildė pats, nes bendravo su J. V.. Liudytojas patvirtino, kad iki žiemos stogas nebuvo padarytas, nes nebuvo padarytas projektas. Leidimą statyboms ar turėjo – nežino, nepamena, projektą tikrai matė, turėjo. Kiek reikia skardos, išmatavo jis pats. Plėvelė galėjo persidengti, gal todėl daugiau sunaudota. Darbus dirbo dar su 3-4 žmonėmis, darbas truko apie 2,5-3 mėnesius. Sumokėta už darbus buvo apie 33 tūkst. Avansą gavo praktiškai pradėjęs dirbti, tikrai ne pusę sumos, apie 10 tūkst. litų. Negali pasakyti, ar buvo du mokėjimai, gal net trys. Mokėjo grynais pats L.. Pasiūlymą kokiomis kainomis atliks darbus pateikė 2010 m., sutartį pasirašė 2011 m., nes darbo turi labai daug, todėl juos užsako pusmečiui į priekį. L. tiko, kad atliks darbus po nepilnų metų. Kiek laiko po uragano praėjus jie apžiūrinėjo stogą – neatsimena. Liudytojas nurodė, kad stogas, jo manymu, buvo nuplėštas, kadangi buvo prastai atlikti tvirtinimo darbai, tai matė pats. Atliko visus darbus stogo įrengimui, papildomų darbų taip pat buvo likę, jie buvo daromi praktiškai tuo pačiu metu, jie juos ir padarė, reikėjo suvesti stogą, padaryti „čyto“ užbaigtumą. Ką jie buvo sutarę, tas viskas buvo padaryta. Pakalimo darbų nedarė. Kai dėjo stogą viskas jau buvo paruošta. Kas atliko apatinius apkalimo darbus, nežino. Nereikia būti dideliam specialistui, kad matytum, kad nuversto stogo darbai buvo atlikti labai nekokybiškai. Inkaravimas būtinai turi būti. Inkaravimas konkrečiu atveju būtinas tokiu būdu, kai plokštės pragręžiamos, sutvirtinamos prie plokščių. Šio inkaravimo nugriuvusiame stoge nebuvo.

Statinio dalinės (techninės) ekspertizės akto “Dėl gamybinio korpuso 2P1p (unikalus Nr. 3896-6000-5023) J. Basanavičiaus g. 39, Varėna audros nuplėšto stogo techninės būklės įvertinimo” išvadoje nurodyta:

1. Virš gamybinio korpuso 2P1p (unikalus 3896-6000-5023) J. Basanavičiaus g. 39, Varėnoje 2010 metais be projekto ir leidimo buvo įrengtas dvišlaitis medinis stogas (nei stogo rekonstrukcijos projektas, nei leidimas statybai nebuvo pateikti; VĮ Registrų centras apie stogo rekonstrukciją duomenų neturi).

2. Apžiūrėjus 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapet mūrą ir sutapdintą stogą nustatyta:

2.1. Medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas.

2.2. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, išsisluoksniavusį parapeto mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas.

2.3. 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04.:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (b. l. 53-54, T1).

Techninis reglamentas STR 2.01.01(1):2005 “Esminis statinio reikalavimas “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” numato, kad užtikrinant mechaninį atsparumą ir tvirtumą, turi būti atsižvelgta į nuolatinius poveikius (savąjį svorį, gravitacinius, grunto ar skysčių slėgį, deformacijas, atsiradusias statybos metu, ir kt), bei laikinuosius poveikius (perdangas, denginį ir kitas statinio dalis veikiantys poveikiai (išskyrus vėjo ir sniego); sniego ir ledo, vėjo poveikį (statinį ir dinaminį); vandens ir bangų slėgį, temperatūros poveikį, šaltį, (15.1., 15.2. p.)

Techninis reglamentas STR 2.01.01(4):2008 “Esminis statinio reikalavimas ,,Naudojimo sauga” numato, kad statinys turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jį naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų rizikos (paslydimo, kritimo, susidūrimo, nudegimo, nutrenkimo ar sužalojimo elektros srove, sužeidimų dėl sprogimo). Naudojimo sauga įgyvendinimas užtikrinamas statinių projektavimo, statybos ir tinkamo naudojimo metu numatomų reikalavimų ir priemonių visuma, taip pat statybos produktų kokybiniais rodikliais (8, 9 p.)

Techninis reglamentas STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai.” numato, kad stogai turi būti atsparūs atmosferos poveikiui ir projektiniams eksploatacijos poveikiams. Stogai turi būti suprojektuoti, pastatyti ir naudojami taip, kad atitiktų esminius statinio reikalavimus (8 p.).

Ieškovai, teikdami ieškinį tvirtino, jog atsakovė prieš parduodama pastatą ir įrengdama stogą, atliko statinio rekonstrukciją, nors neturėjo tam jokių reikalingų dokumentų. Atsakovės atstovė su šiuo teiginiu nesutiko, nurodydama, kad buvo tik atliktas pastato remontas, bet ne rekonstrukcija.

Statybos įstatymo 2 str. 18d. nurodo, kad statinio rekonstravimas – statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“ rekonstravimą apibūdina taip: statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: 9.6.punktas – pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Taigi, vadovaujantis nurodytais teisės aktais , teismas daro išvadą, jog atsakovei atlikus pastato remontą ir pastatui įrengus šlaitinį stogą buvo atlikta pastato rekonstrukcija. Atsakovės atstovas posėdžio metu neginčijo, jog šiuos darbus jis atliko neturėdamas tam reikalingų dokumentų: projektų, leidimų. Konstatavus, jog atsakovė atliko pastato rekonstrukciją, darytina išvada, jog jis atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovams nuostolius, atsiradusius dėl nuplėšto stogo. Teismas laiko, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – pastato rekonstrukcijos ir atsiradusių padarinių – po vėtros buvo nuplėštas pastato stogas – yra priežastinis ryšys.

Nors ieškovai : UAB ,,Sigdanas“ atstovas S. L., P. M. ir kai kurie kiti pripažino, kad prieš pirkdami pastatą, jie jį apžiūrėjo, buvo užlipę į palėpę, tačiau visi nurodė, kad jie neturėjo galimybės gerai apžiūrėti stogo tvirtinimo detalių, nes toje vietoje buvo labai tamsu. Nei vienas iš ieškovų nėra statybos specialistas ir kaip jie paaiškino, pirkdami pastatą, jie pasitikėjo atsakovės atstovu J. B., kadangi jo firma stato medinius namus, dengia stogus, tad tikėjo, kad šiuos darbus jis moka daryti ir daro gerai. Lemiamas veiksnys ieškovams, nulėmęs sprendimą įsigyti šį pastatą ir buvo tai, kad ant jo yra uždengtas naujas stogas. Visi bendraieškoviai patvirtino, kad jiems buvo žinoma paties pastato būklė: ji gan prasta, kadangi pastatas yra senas, apleistas. Tačiau ant jo buvo uždengtas naujas šlaitinis stogas ir tai buvo lemiamas veiksnys, priimant sprendimą pirkti pastato dalis. Visi ieškovai nurodė, kada iki audros jiems nebuvo žinoma, jog stogo statybos darbus atsakovė atliko neturėdama reikalingų dokumentų. Kaip nurodė bendraieškovė O. M., kai po škvalo J. B. atvyko į susirinkimą ,jis geranoriškai sutiko kompensuoti išlaidas už skardą, tuomet ir paaiškėjo, kad nėra stogo projekto (b. l. 139, T2).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ieškovai atsakovės atstovo apie pastebėtus trūkumus po audros neinformavo. Jis nebuvo kviečiamas dalyvauti trūkumų konstatavime, rengiant dokumentus (projektą) dėl stogo pataisymo ir pan. Tačiau tam prieštarauja byloje esantis rašytinis dokumentas – 2010-09-27 sutikimas dėl stogo techninio projekto parengimo ir leidimo objekto statybai (duomenys neskelbtini), po kuriuo yra ir atsakovės atstovo J. B. parašas . Taip pat priede prie projektavimo darbų rangos sutarties Nr. 258/2010 2010-10-14, jog susipažino su UAB ,,ACIB“ sutartimi ir pretenzijų neturi, taip pat pasirašė ir J. B.. Šie dokumentai patvirtina, kad bendraieškovai ir bendraturčiai informuodavo atsakovės atstovą, kuris žinojo apie esamą padėtį. Tačiau, kaip nurodė ieškovės atstovas S. L. jis ignoravo jų pasiūlymus, o galiausiai atsisakė dalyvauti susirinkimuose.

Atsakovės atstovas nurodo, kad jis neturi pareigos atlyginti atsiradusių nuostolių ir todėl, jog stogo ,,nuplėšimas“ įvyko ne įprastomis sąlygomis, o atsitikus stichinei nelaimei, t. y. kilus didžiulei vėtrai, kai vėjas sustiprėjo net iki 26 metrų.

Vėjas negali būti laikomas nenugalima jėga savaime (per se), nes jo faktą galima protingai numanyti ir tam pasiruošti; pastatai projektuojami ir statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose jiems nustatomi reikalavimai, atsižvelgiant į būtiną pastatų atsparumą tam tikro Lietuvoje įprasto stiprumo vėjui. Vėjas nenugalima jėga gali būti pripažįstamas tik tada, kai jo kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebūdingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rūpestingas asmuo (bonus pater familias) tokio vėjo atitinkamomis sąlygomis negalėtų numatyti ir tikėtis“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2012). Varėnos miestelyje toje vietovėje, kur stovi ginčo pastatas, ir kiti statiniai yra senos statybos, tačiau toje vietoje 2010-08-08 naktį kilusios audros metu nebuvo nuplėštas daugiau nei vieno pastato stogas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Varėnos mieste buvo nuplėšti 2 gyvenamųjų namų stogai (b. l.134, T2).

Atsakovės atstovas pateikė į bylą pažymą, jog 2010 m. rugpjūčio 7-osios vakare ties Baltijos centrine dalimi susidarė mezociklonas. Pažymoje nurodoma, kad škvalas Varėnos rajone kilo apie 2 val. nakties. Didžiausias vėjo greitis , išmatuotas škvalo metu, buvo : Kauno AMS – 30 m/s, Kauno MS, Šeduvos AGMS 26 m/s, iki Šiaulių MS, Joniškio AGMS ir Trakų AGMS – 16 m/s (b.l.39, T2). Šioje pažymoje nenurodoma, kokio stiprumo vėjas buvo Varėnos rajone.

Kitoje pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas nurodyta, jog nurodyti, koks vėjo greitis buvo (duomenys neskelbtini) nurodyti negali, nes ten stebėjimai nevykdomi.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-09 nutarimo Nr.241 ,,Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“ pakeitimo (2009-12-31 Nr.1701) 2.1.1. punkte nurodoma, kad labai smarki audra, viesulas , škvalas yra tada, kai maksimalus vėjo greitis yra nuo 28-32 m/s. Taigi nurodytas vėjo greitis atskirose vietovėse buvo skirtingas: vienur jis buvo artimas nurodytam vėjui – škvalui, kitus jis nesiekė ir minimalios ribos.

Todėl laikytina, jog jeigu pastato stogas būtų uždengtas laikantis visų nustatytų reikalavimų, jis audrą, tikėtina, būtų atlaikęs. Kaip jau buvo paminėta, stogas buvo uždengtas neturinti jokių statybai būtinų dokumentų: projekto, leidimo statybai ir šių aplinkybių atsakovės atstovas neginčija. CK 6.317 str. 1 d. nustatyta, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. CK 6.327 str. 3d. nustatyta, kad pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Statinio dalinės techninės ekspertizės akte, kurį surašė UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, jo išvadose nurodoma, kad apžiūrėjus 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapetų mūrą ir sutapdintą stogą nustatyta: medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas. Išvadoje buvo nurodoma, kad 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (b. l.53-54).

Liudytojas V. S. parodė, jog jo manymu, stogas buvo nuplėštas, kadangi prastai buvo atlikti tvirtinimo darbai, ką pats, apžiūrėdamas stogą po nelaimės, galėjo pastebėti. Inkaravimas konkrečiu atveju yra būtinas tokiu būdu: pragręžiant plokštes ir tvirtinant prie plokščių.

CK 6.333 str. 1d. numato, kad pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. To paties straipsnio 6 d. numato, jog laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.

Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad bendraieškovai jau įsigydami pastatą būtų žinoję apie stogo uždengimo aplinkybes. S. L. firmos ,,Sigdanas“ atstovas S. L. nurodė, kad pardavėjas apie stogo statymo aplinkybes nieko nesakė. Atsakovės atstovas J. B. tvirtino, jog sakė, kad stogas pastatytas, tačiau dokumentai nesutvarkyti. Nors atsakovės atstovas J. B. tvirtino, kad aplinkybes apie tai, jog buvo apžiūrimas stogas patvirtins liudytojai, tačiau liudytojais apklausti asmenys: G. C., R. T. ir D. K. nei vienas nepatvirtino, jog ,,Sigdano“ atstovas apžiūrėjo stogą, jie patvirtino ,tik matę, kad jog S. L. buvo atvykęs į teritoriją, kalbėjo su J. B., bei patvirtino, kad derybose nedalyvavo ir jokių pokalbio smulkmenų nežino.

Ieškovų grupė nurodė, kad jie padarė sąmatą, kurioje apskaičiavo visas stogo remonto išlaidas ir tai sudarė 151 603,64 Lt, į šią sumą buvo įskaičiuota ne tik stogo įrengimo darbai, bet ir naujojo stogo medžiagų įsigijimą, statybos leidimo gavimą, projekto parengimą, ekspertizių atlikimą, vėtros nuplėšto stogo likučių sutvarkymo darbus. Realiai atlikus nurodytus darbus , viskas bendraturčiams kainavo 119 771,39 Lt. Ieškovai pateikė teismui atliktų darbų sąrašą bei įsigytų prekių sąskaitas, išlaidas už ekspertizių rengimą, statybos leidimo apmokėjimą (b. l. 87-88, T1). Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kiti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys statybinių medžiagų ir paslaugų pirkimą ir atsiskaitymą už atliktus darbus (b. l. 89-141 T1).

Ieškovai pateikė teismui ir dokumentus, jog atsakovės atstovas, tuo metu dar būdamas pastato bendraturtis,nes jam priklausė pastato dalis, padengė dalį naujo pastato stogo įrengimo išlaidų – 4 693 Lt UAB ,,Miškinta“ ir 9 674 Lt S. L. firmai Sigdanas, iš viso 14 307 Lt, tad 119 771,39 Lt – 14 307 Lt=105 464,39 Lt yra likusios neatlygintos naujo stogo įrengimo išlaidos.

Atsakovės atstovai nurodė, kad nesutinka su nurodytomis išlaidomis, kadangi jos yra per didelės, nes leidimas buvo gautas ne tik stogo uždengimui, bet viso pastato rekonstrukcijai, todėl šios išlaidos yra paskaičiuotos visai rekonstrukcijai, o ne tik stogo remontui. Ieškovės atstovas tvirtino, kad pateikti dokumentai patvirtino, jog visos išlaidos yra susijusios tik su stogo remontu.

Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Ieškovai, pateikdami savo reikalavimą, pateikė rašytinius įrodymus, jog buvo perkamos statybinėms medžiagos, mokama už atliktus statybos darbus ir pan. Atsakovas, nesutikdamas su nurodytais dokumentais, nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu, išskyrus savo teigimą. Todėl teismas laiko, kad atsakovės atstovai neįrodė, jog ieškovų pateikti skaičiavimai ir pateikti dokumentai yra neteisingi.

Tenkinant ieškinį atsakovė privalo atlyginti ieškovei 4609 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidas – CPK 93 str. 1 d., kurias sudaro žyminis mokestis – 3109 Lt ir kito išlaidos apmokant advokatui turėtas išlaidas – 1500 Lt (b. l. 178-181, T1), ir valstybei išlaidas – 22,16 Lt, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.

Vadovaujantis LR CPK 259, 263 - 270 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Tenkinti ieškinį pilnai.

Priteisti iš atsakovės UAB ,,Edvima”, į. k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB Citadele bankas, b. k. 72900, ieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ į. k. (duomenys neskelbtini), es. (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, naudai vieną šimtą penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt keturis litus 39 centus (105 464,39 Lt) nuostolių atlyginimo, keturis tūkstančius šešis šimtus devynis litus 00 centų (4609,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš viso 110 073,39 Lt.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660) iš atsakovės UAB ,,Edvima” dvidešimt du litus šešiolika centų (22,16 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja (parašas)Kopija tikra: Teisėja Silvana Girdenienė