Kauno apygardos teismo sprendimas

2013-12-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1064-480/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-02-01Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2013-12-19Kauno apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-01Kauno apygardos teismas
  4. KasacijaNutartis · 2014-10-29Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-07-01Kauno apygardos teismas
  6. 2VP-170-547/2016Nutartis · 2016-02-09Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-19
Bylos Nr.
2A-1064-480/2013
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00348-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Aušra Baubienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Albina Rimdeikaitė (pran.)
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“, uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta”, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B.
Advokatai
Žydrūnė Stuglytė
Kategorijos
  • 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1064-480/2013Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00348-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.6;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė), Nijolios Indreikienės, Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant bendraieškių uždarosios akcinės bendrovės „Sigdamas“ atstovams direktoriui S. L., įgaliotam asmeniui K. A., uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta“ atstovui direktoriui V. S., atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ atstovams direktoriui J. B., advokatei Žydrūnei Stuglytei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-21-547/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“ (buvusi S. L. firma „Sigdanas“), uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta”, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvima“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 105 464,39 Lt nuostoliams atlyginti ieškovės UAB „Sigdanas“ naudai. Nurodė, kad ieškovė kartu su bendrininkais pirkimo-pardavimo sutartimis iš atsakovės įsigijo pastato dalis: 2010-05-21 V. B. ir L. B. įsigijo 10175/183166 pastato dalį už 15000 Lt; 2010-05-21 UAB „Miškinta” - 55039/183166 pastato dalį už 90362,95 Lt; 2010-08-05 P. M. ir O. M. - 11580/183166 pastato dalį už 15000 Lt; 2010-08-05 Z. K. ir K. K. - 20597/183166 pastato dalį už 30000 Lt; 2010-08-05 S. L. firma “Sigdanas” - 62280/183166 pastato dalį už 112250 Lt. Po šių pastato dalių pardavimų atsakovei išliko nuosavybės teisė į 23494/183166 dalį pastato. Sudarytose sutartyse atsakovė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių jo paslėptų trūkumų, kurie kliudytų turtą naudoti pagal paskirtį arba, žinodamas apie juos, pirkėjas nebūtų pirkęs arba būtų mokėjęs mažesnę kainą (Pirkimo-pardavimo sutarčių 4.3-4.4. p. arba 4.4.-4.5 p.). Tačiau atsakovė pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, tuo pažeidė ieškovų teisėtus interesus. 2010-08-08 Lietuvoje kilusi vėtra nuplėšė pastato stogą ir apgadino parapetų mūrą. Išsiaiškinti priežastis, dėl kurių pastato stogas neatlaikė vėjo apkrovų, ieškovė 2010-10-20 su UAB ,,Komprojektas” susitarė dėl ekspertizės atlikimo, kurios išvados patvirtina, kad atsakovė pardavė ankščiau išvardintas pastato dalis su neteisėtai ir nekokybiškai rekonstruotu stogu, kas ir buvo priežastis, dėl ko stogas neatlaikė vėjo apkrovų, t. y. tarp pastato rekonstrukcijos trūkumų ir stogo griūties buvo tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovės, kaip rangovo bei pardavėjo kaltė, ir dėl to atsirado neigiamos pasekmės - stogo konstrukcijų griūtis. Ieškovai nurodo, kad jie patyrė žalą būtent dėl atsakovės neteisėtų ir nerūpestingų bei aplaidžių veiksmų, nes jų nuomone, pastato stogas buvo skubiai rekonstruotas neturint nei projekto, nei leidimo ir aplaidžiai atliekant rangos darbus tik turint vienintelį tikslą – prieš pardavimą „pagerinti“ pastatą, kad galima būtų gauti didesnę pardavimo kainą, visiškai nesirūpinant daikto kokybe. Kadangi pastatas buvo naudojamas sandėliavimo reikmėms ir tuo pačiu, siekiant apsaugoti jo vidines konstrukcijas nuo neigiamo kritulių poveikio, ieškovai nedelsiant pradėjo pastato stogo įrengimo paruošiamuosius darbus bei sudarė naujo stogo įrengimo sąmatą 151 063,64 Lt sumai. Tačiau pastato stogo atstatymo darbai užtruko, nes ieškovei teko atlikti nemažai veiksmų statybos leidimui gauti, kuris buvo gautas tik 2011-08-30, ir tik nuo to momento galėjo pradėti pastato rekonstrukcijos (stogo įrengimo) darbus. Rekonstrukcijos darbai buvo atlikti per tris mėnesius ir paskutinė stogo įrengimo išlaidų sąskaita buvo apmokėta 2011-12-06. Visų pastato stogo darbų atlikimas, reikalingų medžiagų įsigijimas, visų veiksmų, reikalingų statybos leidimui gauti atlikimas jiems kainavo 119 771,39 Lt (su PVM). 2011-03-04 atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido S. L. firmai ,,Sigdanas” likusią pastato 23494/183166 dalį, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovei, už 36 300,00 Lt. Iki šios sutarties sudarymo atsakovė, kaip pastato bendrasavininkė, sutiko prisidėti pinigais prie naujojo stogo įrengimo pagal jai priklausančią pastato stogo dalį. Tuo pagrindu stogo įrengimo darbus organizavusios bendrasavininkės UAB ,,Miškinta” ir S. L. firma „Sigdanas” už atliktus darbus/pirktas medžiagas ir kitus susijusius veiksmus išrašė atsakovei sąskaitas 15 272,00 Lt sumai, pagal kurias atsakovė atsiskaitė 14 307,00 Lt apimtyje. Dėl šios priežasties laikytina, kad atsakovė padengė dalį pastato stogo įrengimo išlaidų sumokėtos sumos apimtyje ir jų patirtų stogo įrengimo išlaidų reikalavimas į UAB „Edvima” yra mažintinas jų jau sumokėta suma t. y. iki 105 464,39 Lt (119 771, 39 – 14 307,00). Ieškovė 2012-04-10 registruotu paštu išsiuntė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo atlyginti patirtus nuostolius, tačiau nei viso ar dalinio nuostolių atlyginimo, ar atsakymo per nustatytą 10 dienų terminą nesulaukė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Edvima“ ieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ naudai 105464,39 Lt nuostoliams atlyginti.

Teismas, vadovaudamasis Techniniu reglamentu STR 2.01.01(1):2005 „Esminis statinio reikalavimas “Mechaninis atsparumas ir pastovumas” 15.1, 15.2 p., STR 2.01.01(4):2008 “Esminis statinio reikalavimas ,,Naudojimo sauga” 8, 9 p., STR 2.05.02:2008 ,,Statinių konstrukcijos. Stogai.” 8 p., Statybos įstatymo 2 str. 18 d., STR 1.01.08:2002 ,,Statinio statybos rūšys“, priėjo prie išvados, kad atsakovei atlikus pastato remontą ir pastatui įrengus šlaitinį stogą buvo atlikta pastato rekonstrukcija. Nurodė, kad atsakovės atstovas posėdžio metu neginčijo, jog šiuos darbus jis atliko neturėdamas tam reikalingų dokumentų: projektų, leidimų. Teismas, konstatavęs, jog atsakovė atliko pastato rekonstrukciją, sprendė, jog jis atliko neteisėtus veiksmus ir tokiu būdu atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovams nuostolius, atsiradusius dėl nuplėšto stogo. Teismas laikė, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – pastato rekonstrukcijos ir atsiradusių padarinių – po vėtros buvo nuplėštas pastato stogas – yra priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad jeigu pastato stogas būtų uždengtas laikantis visų nustatytų reikalavimų, jis audrą, tikėtina, būtų atlaikęs. Stogas buvo uždengtas neturinti jokių statybai būtinų dokumentų: projekto, leidimo statybai ir šių aplinkybių atsakovės atstovas neginčija. Statinio dalinės techninės ekspertizės akte, kurį surašė UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, jo išvadose nurodoma, kad apžiūrėjus 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapetų mūrą ir sutapdintą stogą nustatyta: medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas. Išvadoje buvo nurodoma, kad 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (b. l. 53-54). Be to teismas nurodė, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, nėra pateikta neginčijamų įrodymų, kad bendraieškovai jau įsigydami pastatą būtų žinoję apie stogo uždengimo aplinkybes. Ieškovai padarė sąmatą, kurioje apskaičiavo visas stogo remonto išlaidas ir tai sudarė 151 603,64 Lt, į šią sumą įskaičiuota ne tik stogo įrengimo darbai, bet ir naujojo stogo medžiagų įsigijimas, statybos leidimo gavimas, projekto parengimas, ekspertizių atlikimas, vėtros nuplėšto stogo likučių sutvarkymo darbai. Realiai atlikus nurodytus darbus, viskas bendraturčiams kainavo 119 771,39 Lt (b. l. 87-88, t. 1). Byloje yra pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kiti buhalteriniai dokumentai, patvirtinantys statybinių medžiagų ir paslaugų pirkimą ir atsiskaitymą už atliktus darbus (b. l. 89-141 t. 1). Ieškovai pateikė teismui ir dokumentus, jog atsakovės atstovas, tuo metu dar būdamas pastato bendraturtis, padengė dalį naujo pastato stogo įrengimo išlaidų – 4 693 Lt UAB ,,Miškinta“ ir 9 674 Lt S. L. firmai Sigdanas, iš viso 14 307 Lt, tad 105 464,39 Lt yra likusios neatlygintos naujo stogo įrengimo išlaidos. Atsakovas, nesutikdamas su nurodytais dokumentais, nepateikė jokių įrodymų šiuo klausimu, išskyrus savo teigimą. Todėl teismas laikė, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovų pateikti skaičiavimai ir pateikti dokumentai yra neteisingi.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo, kad sprendimas naikintinas dėl šių argumentų:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo atlikta neteisėta pastato rekonstrukcija, ir nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtos rekonstrukcijos ir žalos, atsiradusios dėl nuplėšto stogo. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo iki pastato perleidimo ieškovams atlikti stogo remonto darbai laikytini pastato rekonstrukcija ir jog šių darbų atlikimui buvo būtina turėti statybos leidimą bei projektą. Teismas, konstatuodamas rekonstrukcijos faktą, rėmėsi teisės aktų, galiojusių teismo sprendimo priėmimo metu, redakcijomis. Tačiau vertinant atliktus statybos darbus, turi būti taikomi teisės aktai, galioję statybos darbų atlikimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog sandoriai dėl pastato perleidimo sudaryti dar 2010 m. gegužės mėnesį, todėl vien tik tai, kad stogo dengimui nebuvo parengtas projektas ir gautas statybos leidimas, dar nereiškia, kad tai buvo atlikti savavališkos statybos darbai ir atsakovo elgesį galima laikyti kaip neteisėtus veiksmus. Byloje nėra pateikta savavališkos statybos akto, nėra jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog atlikti darbai atsakingų pareigūnų būtų įvertinti kaip savavališka statyba, taip pat nėra duomenų, jog būtų buvę pradėtos procedūros dėl atliktų darbų neteisėtumo. Todėl teismas, neturėjo jokio pagrindo atliktų darbų vertinti kaip neteisėtų ir savavališkų. Be to, teismas turėjo analizuoti, ar stogo dengimo metu galioję teisės aktai apskritai nustatė reikalavimus statytojui parengti projektą ir gauti statybos leidimą tokio pobūdžio darbams, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Be to, apeliantės nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo atliktų statybos darbų ir žalos, atsiradusios vėtrai nuplėšus pastato stogą. Akivaizdu, kad pastato stogo nuplėšimą negali nulemti statybą leidžiančių dokumento ar projekto neturėjimas - pastato stogo nuplėšimą galėjo nulemti kilęs škvalas ir/ar stogo mechaninės, fizinės savybės bei būklė, tačiau ne pats statybos darbų atlikimo faktas.

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip pardavėja, atsako už pastato stogo trūkumus. Teismas rėmėsi CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, kai įrodoma, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi, atsakovės nuomone, teismas suabsoliutino pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto trūkumus. CK 6.327 str. 2 d. nurodo, kad pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo ar negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, analizavo tik subjektyvųjį kriterijų, t. y. ar ieškovai faktiškai žinojo apie pastato stogo būklę, tačiau vertindamas ieškovų paaiškinimus ir apdairaus, protingo asmens standartą, turėjo konstatuoti ir tai, kad ieškovai, sudarydami pastato pirkimo-pardavimo sutartis, negalėjo nežinoti apie pastato stogo kokybę. Todėl vadovaujantis anksčiau minėta teisės norma, atsakovė turėjo būti atleista nuo pareigos atlyginti ieškovams žalą nugriuvus pastato stogui.

3. Teismas nepagrįstai nepripažino 2010 m. rugpjūčio 7 d. kilusio škvalo force majeur aplinkybe. Teismas, vertindamas nenugalimos jėgos buvimo faktą, nepagrįstai susiaurino nenugalimos jėgos sąvoką iki konkretaus vėjo greičio. Sisteminė teisės aktų analizė įgalina teigti, jog nenugalimos jėgos buvimo faktas kiekvienu atveju vertinamas individualiai ir nepriklauso nuo faktinių duomenų, šiuo atveju nuo faktinio vėjo greičio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvęs vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Atsakovės pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta: „Anksčiausiai apie 2 val. nakties škvalas kilo Varėnos r. [...]". Vadinasi, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pripažįsta ir patvirtina, kad Varėnos rajone 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Net jeigu atsakovė ir nebūtų pateikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Varėnos rajone, teismas turėjo pripažinti, jog 2010 m. rugpjūčio 7 d. kilęs škvalas yra visuotinai žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.), kadangi škvalo faktą patvirtina viešai prieinami ir skelbiami duomenys. Teismas, vertindamas, ar škvalas pripažintinas force majeur aplinkybe, turėjo atsižvelgti ir į didelį nuo vėtros nukentėjusių pastatų stogų skaičių, o ne tik į statinius, kurie stovi šalia ginčo pastato, ir kurie pasižymi skirtingomis nei ginčo pastatas fizinėmis savybėmis. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovai iš atsakovės įsigijo atitinkamas ginčo pastato dalis 2010-05-21 – 2010-08-05 laikotarpiu ir iki pat škvalo (2010-08-07), kuomet buvo įprastos hidrometeorologinės sąlygos, iš ieškovų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl pastato būklės, t. y. pastatas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ginčo pastatas pastatytas dar 1996 metais, per šį laikotarpį yra normaliai nusidėvėjęs, taigi pastato būklė ir kokybė vertintina atsižvelgiant ir statybos metus bei į tuomet galiojusius teisės aktus, reglamentavusius reikalavimus statinių mechaninėms bei fizinėms savybėms. Apeliantės nuomone,

2010 m. rugpjūčio 7 d. prasidėjęs škvalas Varėnos rajone pripažintinas force majeure aplinkybe, todėl pastato stogo nugriuvimas, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms ir ryšium su tuo atsiradusi žala, negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti, jog pastato stogas buvo su trūkumais, t. y. jog buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį įprastomis sąlygomis. Todėl net jeigu ir būtų pripažinta, jog ieškovai nežinojo arba negalėjo žinoti apie pastato stogo įrengimo aplinkybes ir būklę, dėl kurios jie reiškia pretenzijas pareikšdami ieškinį, atsakovė neturi pareigos atlyginti nuostolius, susijusius su stogo nuplėšimu, kadangi teisės aktai atleidžia pardavėją nuo civilinės atsakomybės už žalą, kuri atsirado dėl force majeure aplinkybių (CK 6.333 str. 3 d.).

4. Skundžiamu sprendimu priteistų nuostolių dydis yra paremtas nepatikimais įrodymais. Apeliantės įsitikimu, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 5469089, kurį 2011 spalio 6 d. pasirašė V. S. bei Sigdanas, bei 2011 m. spalio 18 d. PVM sąskaitose faktūrose yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl šiais dokumentais negalima vadovautis kaip įrodymais, pagrindžiančiais ieškovų realiai patirtų stogo atstatymo išlaidų dydį (CPK 184 str. 1 d., 2 d.). Be to apeliantė nurodo, kad pastato stogo įrengimo darbai buvo vykdomi 2010 m. rugsėjo - lapkričio mėn., kai tuo tarpu ieškovo UAB „Miškinta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas buvo išrašyti tik 2011 m. spalio mėn., nors pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant suteikus paslaugas; daugelyje UAB „Miškinta" išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nurodomas automobilio valstybinis numeris bei vairuotojo vardas ir pavardė, nepaisant to, kad šios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne už prekes (medžiagas), bet už paslaugas (konkrečiai - už apkalimo darbus); PVM sąskaitos faktūros ir 2011 m. spalio 6 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei Sigdano, yra išrašyti už tapačias paslaugas; PVM sąskaitose faktūrose nurodyti skirtingi paslaugų teikimo įkainių dydžiai, nepaisant to, kad yra išrašytos tos pačios įmonės tą pačią dieną už tas pačias paslaugas; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei Sigdano, akivaizdžiai neatitinka faktinės tikrovės bei prieštarauja kitoms pačių ieškovu pateiktuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms; UAB „Miškinta“ PVM sąskaitos-faktūros už medieną ir transportavimo paslaugą išrašytos 2011 m. spalio 18 d., nors iš Statybos darbų žurnalo matyti, kad spalio mėnesio antroje pusėje iš esmės turėjo būti atliekami tik stogo dengimo skarda darbai; dokumentai, susiję su statybos leidimo išdavimu bei statinio projekto parengimu, nėra susiję su darbais, kuriuos būtina atlikti siekiant atstatyti stogo būklę (pašalinti vėtros padarinius); ne visa pastato stogo danga ir ne visos medžiagos, iš kurių pastatytas stogas, buvo per škvalą nepataisomai sugadintos, todėl ieškovai turėjo galimybę šias medžiagas panaudoti naujai remontuodami stogą arba parduoti tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti ar stogo dengimo metu galioję teisės aktai apskritai nustatė reikalavimus statytojui parengti projektą ir gauti statybos leidimą tokio pobūdžio darbams, tačiau pirmosios instancijos teismas būtent ir rėmėsi teisės normomis, kurios galiojo stogo rekonstrukcijos metu, ir nustatė, kad projektas bei statybos leidimas buvo būtini. Be to, apeliantės teiginys, kad teismas, konstatuodamas rekonstrukcijos faktą, rėmėsi teisės aktų, galiojusių teismo sprendimo priėmimo metu, redakcijomis, apskritai yra nepagrįstas jokiais įrodymais bei nemotyvuotas. Tai, kad teismas nenurodė įstatymo redakcijos, galiojusios stogo rekonstrukcijos atlikimo metu (2010 m.), nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl atliktos pastato rekonstrukcijos. Be to, aplinkybę, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta be projekto bei statybos leidimo patvirtina UAB „Kauno komprojektas" atlikta ekspertizė. Be to, priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas analizavo priežastis, nulėmusias stogo nugriuvimą, dėl ko pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ne nenugalimos jėgos veiksnys ir ne vien statybos leidinio bei parengto stogo rekonstrukcijos projekto nebuvimas lėmė stogo nugriuvimą, o netinkamas stogo rekonstrukcijos atlikimas, kuris konstatuotas į bylą pateiktoje kvalifikuoto specialisto atliktoje ekspertizėje. Aplinkybė, kad stogas buvo nugriautas dėl pašalinės jėgos - vėjo, atsakovei neatlikus tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti (gauti projektą, statybos leidimą), o taip pat netinkamai atlikus stogo rekonstrukcijos darbus, ką patvirtina byloje pateiktas ekspertizės aktas, atsakomybės nešalina, o vėjas tebuvo papildomas veiksnys, sąlygojęs stogo nuplėšimą. Todėl priešingai nei nurodo apeliantė, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų apeliantės veiksmų, t. y. netinkamai atliktos stogo rekonstrukcijos (netinkamas stogo tvirtinimas), kuri buvo atlikta neturint nei projekto, nei statybos leidimo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, kaip pardavėja atsako už pastato stogo trūkumus. Ieškovų ir apeliantės pasirašytų pirkimo - pardavimo sutarčių 4.3. - 4.4. arba 4.4. - 4.5. punktuose apeliantė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių jo paslėptų trūkumų, kurie kliudytų turtą naudoti pagal paskirtį arba, žinodamas apie juos, pirkėjas nebūtų pirkęs arba būtų mokėjęs mažesnę karną. Tačiau apeliantė pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog parduoda tinkamos kokybės turtą ir nuslėpė paslėptus daikto trūkumus (netinkamą stogo tvirtinimą), tuo pažeisdama ieškovų teisėtus interesus. Ieškovai pateikė į bylą UAB „Kauno komprojektas“ atliktą statinio dalinės ekspertizės aktą, kurio išvadose nurodyta, kad 2010 m. pastato stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nesilaikant LR įstatymų nustatytos tvarkos: nebuvo parengtas projektas, gautas statybos leidimas; stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Dėl nurodytų priežasčių, rekonstruoto pastato kokybė netenkino LR Statybos įstatymo ir nemažai jį papildančių techninių reglamentų STR. Ir nors minėtas ekspertizės aktas nelaikytinas ekspertizės išvada (CPK 212 str., 216 str.), tačiau tai yra vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasis teismas konstatavo, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovų reikalavimus, t. y. parduoto daikto neatitikimą kokybės reikalavimas (LR CPK 177 str., 178 str.). Tuo tarpu apeliantas neprašė skirti byloje ekspertizės, nors tokią teisę turėjo, o leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 12 str., 177 str. 4 d., 178 str.) nepaneigė ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų (atliktos ekspertizės) dėl netinkamos stogo kokybės.

3. Byloje nustatyta aplinkybė, jog nei vienas iš pirkėjų nėra statybos srities specialistas, o neskaitant pirkėjų Sigdanas bei UAB ,Miškinta", kiti pirkėjai yra fiziniai asmenys, t. y. silpnesniosios sandorio šalys, kurioms iš esmės taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tai, kad sutarčių 4.3 punktuose nustatyta, kad „pirkėjo atstovas pareiškė, kad prieš pasirašant šią sutartį apžiūrėjo perkamą Turtą ir dėl to jokių pretenzijų neturi", jokiu būdu nereiškia, kad pirkėjas, nebūdamas statybų srities specialistas, galėjo atitinkamai įvertinti stogo tvirtinimo būdą ir jo kokybę. Be to, pamatyti stogo tvirtinimą, juo labiau, ieškovams nesant statybos srities specialistams bei neturint specialių žinių, objektyviai nebuvo galima, nes tvirtinimo elementai yra stogo ir mūro sandūroje, t. y. jų nesimato, o esant šlaitiniam stogui, net prieiti prie nurodytos vietos dėl susidarančio smailaus kampo, paprasčiausiai fiziškai nėra įmanoma. Taigi, ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti apie daikto neatitikimą (netinkamą stogo įrengimą) sutarties sudarymo metu, dėl ko apeliantė negali remtis LR CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostata.

4. Nors apeliantas nurodo, kad pateiktoje Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pripažįstama, kad Varėnos rajone 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis pasiekė škvalo lygį, tačiau pažymoje nepateikiama jokios nuorodos į tesės aktą, remiantis kuriuo būtų galima konstatuoti, kad iš tiesų vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Tuo tarpu škvalas, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir esant kokiam vėjo greičiui jis gali būti laikomas, buvo apibrėžtas stogo nugriuvimo metu galiojusioje LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Del ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo" redakcijoje, kur aiškiai nurodyta, kad škvalas yra tuomet, kaip maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Todėl tikėtina, kad pažymoje frazė „škvalas" buvo pavartota šnekamąja kalba, neįvertinus teisinės „škvalo", kaip stichinio meteorologijos reiškinio, reikšmės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis nesiekė škvalo lygio, todėl toks vėjas negali būti laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure). Kita vertus, škvalas, kaip gamtinis reiškinys, Lietuvoje pasireiškia kiekvieną vasarą, kas reiškia, kad šis reiškinys apelianto galėjo būti numatytas. Atsižvelgiant į tai, škvalas apskritai nelaikytinas nenugalima jėga, esant kuriai apeliantas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.253 str. 2 d.). Atitinkamai apeliantė, įvertinusi šio besikartojančio reiškinio kilimo galimybę, turėjo suprojektuoti ir atlikti stogo įtvirtinimo darbus taip, kad kilus škvalui stogas jį atlaikytų, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, to nepadarė, kas sąlygojo žalos atsiradimą, už kurią apeliantė atsakinga.

5. Tai, kad ieškovai pateikė į bylą stogo įrengimui reikalingų medžiagų įsigijimo dokumentus, kurios buvo įsigytos 2010 m. rugsėjo - spalio mėnesį, visiškai nereiškia, kad minėti darbai buvo atlikti, kaip kad nurodo apeliantė, 2010 m. rudenį ir užbaigti iki 2010 metų žiemos pradžios. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai paaiškino, kad nugriuvus stogui buvo ieškoma, kas galėtų atlikti stogo uždengimo darbus ir kuo mažesne kaina. Todėl dėl darbų atlikimo buvo sutarta su V. S., kuris pasiūlė mažiausią kainą, tačiau dėl jo užimtumo kituose objektuose, o taip pat dėl kitų paruošiamųjų darbų, t. y. projekto rengimo ir derinimo, kreipimosi dėl ekspertizės atlikimo bei statybos leidimo išdavimo, darbai 2010 metais objektyviai negalėjo būti pradėti, todėl nusikėlė 2011 metams. Minėtą aplinkybę patvirtino byloje pats liudytojas V. S.. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad PVM sąskaitos faktūros ir 2011 m. spalio 6 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei Sigdano, yra išrašyti už tapačias paslaugas. Nors apeliantė nurodo, kad V. S. atliko visus stogo įrengimo darbus, tačiau byloje apklausiamas liudytojas V. S. patvirtino, kad apkalimo darbų neatlikinėjo. Būtent šiuos darbus ir atliko UAB „Miškinta" ir tai atsispindi 2011-10-18 PVM sąskaitose faktūrose. Tai, kad V. S. neatlikinėjo apkalimo darbų patvirtina ir byloje pateiktas 2011 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, pasirašytas tarp ieškovų ir V. S.. Be to, tiek statybos leidimas, tiek statinio projekto parengimas buvo neatsiejamai susiję su stogo atstatymo darbais, o pasirašydama aukščiau nurodytose dokumentuose, apeliantė pripažino jų būtinybę bei kartu ir pareigą apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip buvo panaudota ir kokia nauda buvo gauta iš likusios skardos, tačiau bylos nagrinėjimo metu teikdami paaiškinimus ieškovai nurodė, kad iš nugriuvusio stogo liko tik likučiai, kurių iš esmės negalima niekur panaudoti, be to, tokių duomenų teikimas, kaip atsikirtimų pagrindas, yra apeliantės pareiga. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, kad ieškovų nuostoliai negali siekti 105464,39 Lt sumos, kadangi per škvalą nukentėjo tik dalis pastato stogo, yra deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl neįrodyti (CPK 12 str., 177 str., 178 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad bendraieškiai 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimis iš atsakovės UAB „Edvima“ įsigijo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - pastatas), dalis:

- 2010-05-21 V. B. ir L. B. įsigijo 10175/183166 pastato dalį už 15000 Lt;

- 2010-05-21 UAB “Miškinta” įsigijo 55039/183166 pastato dalį už 90362,95 Lt;

- 2010-08-05 P. M. ir O. M. įsigijo 11580/183166 pastato dalį už 15000 Lt;

- 2010-08-05 Z. K. ir K. K. įsigijo 20597/183166 pastato dalį už 30000 Lt;

- 2010-08-05 S. L. firma “Sigdanas” įsigijo 62280/183166 pastato dalį už 112250 Lt.

Be to, 2011 m. kovo 4 d. atsakovė pirkimo-pardavimo sutartimi perleido S. L. firmai ,,Sigdanas” likusią pastato 23494/183166 dalį, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovei, už 36300,00 Lt.

2010-08-08 Lietuvoje kilusi vėtra nuplėšė pastato stogą ir apgadino parapetų mūrą.

Bendraieškių užsakymu, aiškinantis priežastis, dėl kurių pastato stogas neatlaikė vėjo apkrovų, UAB ,,Kauno komprojektas” atliktos statinio dalinės (techninės) ekspertizės išvadoje nurodyta:

1. Virš gamybinio korpuso 2P1p (unikalus 3896-6000-5023) J. Basanavičiaus g. 39, Varėnoje 2010 metais be projekto ir leidimo buvo įrengtas dvišlaitis medinis stogas (nei stogo rekonstrukcijos projektas, nei leidimas statybai nebuvo pateikti; VĮ Registrų centras apie stogo rekonstrukciją duomenų neturi).

2. Apžiūrėjus 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapetų mūrą ir sutapdintą stogą nustatyta:

2.1. Medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas.

2.2. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, išsisluoksniavusį parapeto mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas.

2.3. 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04.:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (t. 1, b. l. 53-54).

Bendraieškiai prašė priteisti iš atsakovės 105 464,39 Lt nuostolių, kuriuos jie patyrė dėl pastato rekonstrukcijos (stogo įrengimo) darbų, nes atsakovė tik 14 307,00 Lt sumokėjo gera valia. Pirmosios instancijos teismui ieškinį patenkinus visiškai, su tokiu sprendimu nesutinka apeliacinį skundą padavusi atsakovė.

Byloje ginčas kilo dėl nuostolių, kylančių dėl bendraieškių nupirkto pastato neatitikimo kokybės reikalavimams, atlyginimo priteisimo.

Bylos duomenimis, šalims sudarius pirkimo – pardavimo sutartis, tarp jų susiklostė pirkimo –pardavimo teisiniai santykiai.

CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nustatoma pardavėjo atsakomybė už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Tačiau pažymėtina, kad ši pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę nėra absoliuti – CK 6.327 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga, kuriai esant pardavėjo atsakomybė už parduodamų daiktų kokybę šalinama. Jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti, kad parduodami daiktai neatitinka reikalaujamos kokybės, pardavėjas neatsako už parduodamo daikto kokybę. Pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su atsakovės apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip pardavėja, atsako už pastato stogo trūkumus. Bendraieškiai teigia, kad apeliantė pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog parduoda tinkamos kokybės turtą ir nuslėpė paslėptus daikto trūkumus (netinkamą stogo tvirtinimą), tuo pažeisdama jų teisėtus interesus. Tačiau su tokias jų teiginiais sutikti nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai P. M., O. M., V. B. ir S. L., atstovaujantis ne tik S. L. firmą „Sigdanas“, bet ir visus bendraieškius pagal įgaliojimą, teikdami paaiškinimus nurodė, jog suprato, kad pastatas pastatytas seniai, jo būklė yra prasta ir apsisprendimą pirkti pastatą nulėmė būtent stogas: jei stogo nebūtų buvę, jie pastato nebūtų pirkę. Apie pastato stogo remontą buvo žinoma ir UAB „Miškinta“, nes tai patvirtina 2010-05-21 pirkimo-pardavimo ir nuomos teisių perleidimo sutarties 2.1.2 punktas, kuriuo šalys dalį pardavimo kainos susitarė įskaityti natūra, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Miškinta“ buvo perdavusi skardos pastato stogui uždengti. Be to, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tiek atsakovės UAB „Edvima“ direktorius J. B., tiek ieškovių UAB „Sigdanas“ direktorius S. L., tiek ir UAB „Miškinta“ direktorius V. S. vienareikšmiai parodė, kad sudarant pirkimo-pardavimo sutartis stogo remonto darbai dar nebuvo baigti, tačiau, bylos duomenimis, šalys sudarydamos sutartis šios aplinkybės neaptarė ir atsakovė jokių papildomų garantijų dėl stogo darbų užbaigimo nedavė. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirkėjai prieš sudarydami pastato dalių įsigijimo sutartis tą pastatą apžiūrėjo ne vieną kartą, o tiek apžiūros metu, tiek būdami to paties Varėnos miestelio gyventojai, jie žinojo, kad atsakovė iki pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo buvo atlikusi pastato stogo remontą (pastato stogą su prilydomąja hidroizoliacine danga, įrengta ant gelžbetotinių plokščių, uždengusi šlaitiniu stogu), taigi atsakovė šį faktą buvo atskleidusi pirkėjams. Vien ta aplinkybė, kad ieškovai neturėjo pakankamai statybos žinių įvertinti pastato stogo kokybės, o pastogėje dėl tamsos jie negalėjo matyti kaip stogas pritvirtintas, savaime nereiškia, kad pastato stogo kokybės neatitikimas įprastiems reikalavimams vertintinas kaip paslėptas trūkumas, už kurį pardavėjas privalo garantuoti. Daikto kokybės reikalavimų neatitikimas yra paslėpti trūkumai, tačiau įstatymas numato, kad tais atvejais, kai pirkėjas yra informuotas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba negali nežinoti apie tokius daikto trūkumus, tai pardavėjas už tokį kokybės neatitikimą neatsako. Ieškovai vienareikšmiai matė ir žinojo, kad pastatas, kurio dalis jie perka, yra senas, uždengtas nauju stogu, o be to, pirkimo-pardavimo sutartyse (atitinkamai Sutarčių 4.3 p., 4. 4 p.) patvirtino, jog prieš pasirašant sutartį apžiūrėjo perkamą turtą ir dėl to jokių pretenzijų neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad ginčo pastatas yra pastatytas 1966 m. ir nėra įregistruota jokių duomenų apie jo stogo rekonstrukciją, kuri, bylos duomenimis, buvo atliekama 2009 m. - 2010 m. Be to, ir į pirkimo - pardavimo sutartis (jų 1.1 p.) perkelti Registro duomenys, iš kurių matyti, kad pastato kadastro duomenys nustatyti 1997-08-26. Pažymėtina, jog pirkėjai negalėjo nepastebėti, jog atlikti šlaitinio stogo įrengimo darbai nepažymėti kadastro duomenyse. Taip pat atsižvelgtina į byloje nustatytas aplinkybes, kad matydami naujai įrengtą (baigiamą įrengti) stogą, pirkėjai nesidomėjo jo įrengimo teisėtumu ir tinkamumu, iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nepareikalavo susipažinti su statinio dokumentais, nesidomėjo ir netikrino, kaip stogas buvo įrengtas, jiems nekilo abejonių dėl dvišlaičio medinio stogo normatyvinės kokybės, tam parengto projekto, gauto leidimo, rekonstrukcijos įteisinimo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei vadovaudamasis sprendime aptartu statybos metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu, pagrįstai sprendė, jog buvo atlikta stogo rekonstrukcija, o ne remonto darbai taisant kiaurą stogo dangą. Ir nors ieškovai –fiziniai asmenys, laiko save silpnesniąja sandorio šalimi, jiems negali būti taikomos vartotojams taikomi sutarčių aiškinimo kriterijai (CPK 6.350 str.), nes ieškovai nagrinėjamu atveju prie vartotojų negali būti priskirti, kadangi pats pastatas, kurio atitinkamas dalis įsigijo, naudojamas komerciniais tikslais. Taigi, bendraieškiai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pirkėjai bei žinodami byloje nustatytas akivaizdžias aplinkybes, turėjo suprasti prisiimantys riziką, kad tinkamai neįregistruoti, neturint rekonstrukciją leidžiančių dokumentų atlikti pastato stogo pertvarkymai gali turėti įtakos stogo kokybei. Todėl dėl išvardytų aplinkybių teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už parduoto daikto kokybę.

Konstatavus, kad atsakovė, kaip pardavėja, neatsako už pastato stogo trūkumus, kiti apeliacinio skundo motyvai (kilusio škvalo force maeure aplinkybių, nuostolių dydžio) nėra teisiškai reikšmingi bylai išspręsti, todėl kolegija dėl jų plačiau nepasisako.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – patikslintas ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas, ieškinys atmetamas, atsakovei, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies – UAB „Sigdanas“, atsižvelgiant į bendraieškių 2012-03-14 Išlaidų paskirstymo sutartį (CPK 93 str. 1 d.). Už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą pirmosios instancijos teisme atsakovė turėjo 13096,34 Lt (t. 2, b. l. 162-169) išlaidų, o atstovaudama atsakovę advokatė UAB „Edvima“ vardu surašė atsiliepimą į patikslintą ieškinį; atstovavo atsakovę parengiamuosiuose ir teismo posėdžiuose, kuriuose praleido 8 val. (8 val. 25 min.), todėl pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio rekomendacijas, maksimali šalies patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti bendra suma būtų 3488 Lt (įvertinus MMA pasikeitimus). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad civilinė byla tiek savo faktinėmis aplinkybėmis, tiek teisės aiškinimo ir taikymo prasme nėra sudėtinga, ginčo teisinių santykių vertinimas teismų praktikoje nusistovėjęs, ginčo santykiai yra susiję su gana dažnai pasitaikančiais pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, be to, įvertinusi pareikštų reikalavimų sumą bei atsižvelgdama į paminėtų Rekomendacijų nuostatas, sprendžia, kad atsakovės patirtos 13096,34 Lt bylinėjimosi išlaidos, mažintinos iki 3488 Lt ir priteistinos jos naudai iš ieškovės, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Paduodama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 3109,29 Lt ( t. 3, b. l. 8), kuris taip pat priteistinas atsakovei iš ieškovės (CPK 80 str. 4 d., 93 str. 1 d.). Iš viso atsakovei priteistina 6597,29 Lt bylinėjimosi išlaidų. Be to, iš ieškovės valstybei priteistina 22,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“, į. k. 184610786, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvima“, į. k. 184630098, 6 597,29 Lt (šešis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt septynis litus 29 ct) bylinėjimosi išlaidų bei valstybei 22,16 Lt (dvidešimt du litus 16 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėjos Aušra BaubienėNijolia IndreikienėAlbina Rimdeikaitė