Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-01 · Civilinė byla Nr. 2A-181-413/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-01
Bylos Nr.
2A-181-413/2015
Teisminio proceso Nr.
2-51-3-00348-2012-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Dalė Burdulienė
Ieškovas
UAB „Sigdanas“, uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta”, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“
Kategorijos
  • 44.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-181-413/2015Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00348-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 44.6; 45.6; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Miglei Lukoševičiūtei,

dalyvaujant ieškovų UAB „Sigdanas“ ir UAB „Miškinta“ atstovams advokatui V. A., S. L., V. S.,

atsakovo atstovams advokatui V. K. ir J. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Edvima“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-21-547/2013 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“ (buvusi S. L. firma „Sigdanas“), uždarosios akcinės bendrovės „Miškinta”, P. M., O. M., Z. K., K. K., V. B., L. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Edvima“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės 105 464,39 Lt nuostolių atlyginimo bendraieškio UAB „Sigdanas“ naudai.

Reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo buvo grindžiami tuo, kad ieškovai 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimis iš atsakovės įsigijo dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas 2P1p, plotas 1831,66 kv. m), tai yra S. L. firma “Sigdanas” įsigijo 62280/183166 pastato dalį už 112250 Lt; UAB „Miškinta” - 55039/183166 pastato dalį už 90362,95 Lt; V. B. ir L. B. - 10175/183166 pastato dalį už 15000 Lt; P. M. ir O. M. - 11580/183166 pastato dalį už 15000 Lt; Z. K. ir K. K. - 20597/183166 pastato dalį už 30000 Lt. Po šių pastato dalių pardavimų atsakovei išliko nuosavybės teisė į 23494/183166 dalį pastato. Sutartyse atsakovė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių jo paslėptų trūkumų, kurie kliudytų turtą naudoti pagal paskirtį. 2010 m. rugpjūčio 8 d. kilusi vėtra nuplėšė pastato stogą. 2010 m. spalio 20 d. UAB ,,Kauno komprojektas“ atliko ekspertizę ir nustatė, kad pastato stogas buvo nekokybiškai rekonstruotas, todėl neatlaikė vėjo apkrovų. Pasak ieškovų, jiems stogo atstatymas kainavo 119 771,39 Lt. Atsakovė 2011 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi jai priklausančią pastato 23494/183166 dalį perleido S. L. firmai ,,Sigdanas” už 36 300 Lt. Iki šios sutarties sudarymo atsakovė, kaip pastato bendrasavininkė, sutiko prisidėti pinigais prie naujojo stogo įrengimo pagal jai priklausančią turto dalį ir sumokėjo 14 307 Lt. Tokiu būdu, ieškovų nuomone, atsakovė padengė dalį pastato stogo įrengimo išlaidų, dėl ko jie sumažino savo reikalavimą atsakovei nuo 119 771, 39 Lt iki 105 464,39 Lt (119 771, 39 – 14 307,00).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Varėnos rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priteisė iš atsakovės UAB „Edvima“ ieškovės S. L. firmos „Sigdanas“ naudai 105 464,39 Lt nuostoliams atlyginti, 4609 Lt bylinėjimosi išlaidų (iš kurių 3109 žyminis mokestis ir 1500 Lt atstovavimo išlaidos) ir 22,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, vadovaudamasis statybą reglamentuojančiais teisės aktais, sprendė, kad atsakovei atlikus pastato remontą ir pastatui įrengus šlaitinį stogą buvo atlikta pastato rekonstrukcija. Šiems darbams atlikti atsakovė neturėjo reikalingų dokumentų: projektų, leidimų. Konstatavęs, jog atsakovė atliko pastato rekonstrukciją neteisėtai, teismas sprendė, jog tokiu būdu atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovams nuostolius, atsiradusius dėl nuplėšto stogo. Teismas pažymėjo, kad tarp atsakovės neteisėtų veiksmų – pastato rekonstrukcijos, ir atsiradusių padarinių – po vėtros buvo nuplėštas pastato stogas – yra priežastinis ryšys. Teismas nurodė, kad jeigu pastato stogas būtų uždengtas laikantis visų nustatytų reikalavimų, tikėtina, kad audrą būtų atlaikęs. Stogas buvo uždengtas neturinti jokių statybai būtinų dokumentų: projekto, leidimo statybai ir šių aplinkybių atsakovės atstovas neginčijo. Iš statinio dalinės techninės ekspertizės akto, kurį parengė UAB ,,Kauno komprojektas“ specialistai, teismas nustatė, kad medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas. 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (b. l. 53-54). Be to, teismas pažymėjo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta duomenų, kad ieškovai, įgydami pastatą, būtų žinoję apie stogo uždengimo aplinkybes. Teismas nurodė, kad ieškovų skaičiavimais, visos stogo remonto išlaidos sudaro 151 603,64 Lt. Į šią sumą įskaičiuota ne tik stogo įrengimo darbai, bet ir naujojo stogo medžiagų įsigijimas, statybos leidimo gavimas, projekto parengimas, ekspertizių atlikimas, vėtros nuplėšto stogo likučių sutvarkymo darbai. Atlikus nurodytus darbus, realiai viskas bendraturčiams kainavo 119 771,39 Lt (1 t., b. l. 87-88). Nurodytas skaičiavimus patvirtina į bylą pateiktos PVM sąskaitos-faktūros ir kiti buhalteriniai dokumentai (1 t., b. l. 89-141). Nustačius, kad atsakovė, dar būdama pastato bendraturte, padengė dalį naujo pastato stogo įrengimo išlaidų – 4 693 Lt UAB ,,Miškinta“ ir 9 674 Lt - S. L. firmai Sigdanas, iš viso 14 307 Lt, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacini skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog buvo atlikta neteisėta pastato rekonstrukcija, ir nepagrįstai nustatė priežastinį ryšį tarp neteisėtos rekonstrukcijos ir žalos, atsiradusios dėl nuplėšto stogo. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog atsakovo iki pastato perleidimo ieškovams atlikti stogo remonto darbai laikytini pastato rekonstrukcija ir jog šių darbų atlikimui buvo būtina turėti statybos leidimą bei projektą. Teismas, konstatuodamas rekonstrukcijos faktą, rėmėsi teisės aktų, galiojusių teismo sprendimo priėmimo metu, redakcijomis. Tačiau vertinant atliktus statybos darbus, turi būti taikomi teisės aktai, galioję statybos darbų atlikimo metu. Atsižvelgiant į tai, jog sandoriai dėl pastato perleidimo sudaryti dar 2010 m. gegužės mėnesį, todėl vien tik tai, kad stogo dengimui nebuvo parengtas projektas ir gautas statybos leidimas, dar nereiškia, kad tai buvo atlikti savavališkos statybos darbai ir atsakovo elgesį galima laikyti kaip neteisėtus veiksmus. Byloje nėra pateikta savavališkos statybos akto, nėra jokių kitų dokumentų, patvirtinančių, jog atlikti darbai atsakingų pareigūnų būtų įvertinti kaip savavališka statyba, taip pat nėra duomenų, jog būtų buvę pradėtos procedūros dėl atliktų darbų neteisėtumo. Todėl teismas, neturėjo jokio pagrindo atliktų darbų vertinti kaip neteisėtų ir savavališkų. Be to, teismas turėjo analizuoti, ar stogo dengimo metu galioję teisės aktai apskritai nustatė reikalavimus statytojui parengti projektą ir gauti statybos leidimą tokio pobūdžio darbams, tačiau teismas šių aplinkybių netyrė. Be to, apeliantės nuomone, nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės atliktų statybos darbų ir žalos, atsiradusios vėtrai nuplėšus pastato stogą. Akivaizdu, kad pastato stogo nuplėšimą negali nulemti statybą leidžiančių dokumento ar projekto neturėjimas - pastato stogo nuplėšimą galėjo nulemti kilęs škvalas ir/ar stogo mechaninės, fizinės savybės bei būklė, tačiau ne pats statybos darbų atlikimo faktas.

2. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė, kaip pardavėja, atsako už pastato stogo trūkumus. Teismas rėmėsi CK 6.333 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato pardavėjo atsakomybę už daiktų trūkumus, kai įrodoma, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo, arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Taigi, atsakovės nuomone, teismas suabsoliutino pardavėjo atsakomybę už parduodamo daikto trūkumus. CK 6.327 straipsnio 2 dalis nurodo, kad pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo ar negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą. Šiuo atveju teismas, priimdamas sprendimą, analizavo tik subjektyvųjį kriterijų, t. y. ar ieškovai faktiškai žinojo apie pastato stogo būklę, tačiau vertindamas ieškovų paaiškinimus ir apdairaus, protingo asmens standartą, turėjo konstatuoti ir tai, kad ieškovai, sudarydami pastato pirkimo-pardavimo sutartis, negalėjo nežinoti apie pastato stogo kokybę. Todėl, vadovaujantis anksčiau minėta teisės norma, atsakovė turėjo būti atleista nuo pareigos atlyginti ieškovams žalą nugriuvus pastato stogui.

3. Teismas nepagrįstai nepripažino 2010 m. rugpjūčio 7 d. kilusio škvalo force majeur aplinkybe. Vertindamas nenugalimos jėgos buvimo faktą, teismas nepagrįstai susiaurino nenugalimos jėgos sąvoką iki konkretaus vėjo greičio. Sisteminė teisės aktų analizė įgalina teigti, jog nenugalimos jėgos buvimo faktas kiekvienu atveju vertinamas individualiai ir nepriklauso nuo faktinių duomenų, šiuo atveju nuo faktinio vėjo greičio. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. buvęs vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Atsakovės pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymoje nurodyta: „Anksčiausiai apie 2 val. nakties škvalas kilo Varėnos r. [...]“. Vadinasi, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, pripažįsta ir patvirtina, kad Varėnos rajone 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Net jeigu atsakovė ir nebūtų pateikusi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos pažymos apie hidrometeorologines sąlygas Varėnos rajone, teismas turėjo pripažinti, jog 2010 m. rugpjūčio 7 d. kilęs škvalas yra visuotinai žinomas faktas, kurio nereikia įrodinėti (CPK 182 str. 1 p.), kadangi škvalo faktą patvirtina viešai prieinami ir skelbiami duomenys. Teismas, vertindamas, ar škvalas pripažintinas force majeur aplinkybe, turėjo atsižvelgti ir į didelį nuo vėtros nukentėjusių pastatų stogų skaičių, o ne tik į statinius, kurie stovi šalia ginčo pastato, ir kurie pasižymi skirtingomis nei ginčo pastatas fizinėmis savybėmis. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ieškovai iš atsakovės įsigijo atitinkamas ginčo pastato dalis 2010-05-21 – 2010-08-05 laikotarpiu ir iki pat škvalo (2010-08-07), kuomet buvo įprastos hidrometeorologinės sąlygos, iš ieškovų nebuvo gauta jokių pretenzijų dėl pastato būklės, t. y. pastatas buvo tinkamas naudoti pagal paskirtį. Taip pat teismas neatsižvelgė ir į tai, kad ginčo pastatas pastatytas dar 1996 metais, per šį laikotarpį yra normaliai nusidėvėjęs, taigi pastato būklė ir kokybė vertintina atsižvelgiant ir statybos metus bei į tuomet galiojusius teisės aktus, reglamentavusius reikalavimus statinių mechaninėms bei fizinėms savybėms. Apeliantės nuomone, 2010 m. rugpjūčio 7 d. prasidėjęs škvalas Varėnos rajone pripažintinas force majeure aplinkybe, todėl pastato stogo nugriuvimas, esant nenugalimos jėgos aplinkybėms ir ryšium su tuo atsiradusi žala, negali būti vertinama kaip aplinkybė, įrodanti, jog pastato stogas buvo su trūkumais, t. y. jog buvo netinkamas naudoti pagal paskirtį įprastomis sąlygomis. Todėl, net jeigu ir būtų pripažinta, jog ieškovai nežinojo arba negalėjo žinoti apie pastato stogo įrengimo aplinkybes ir būklę, dėl kurios jie reiškia pretenzijas pareikšdami ieškinį, atsakovė neturi pareigos atlyginti nuostolius, susijusius su stogo nuplėšimu, kadangi teisės aktai atleidžia pardavėją nuo civilinės atsakomybės už žalą, kuri atsirado dėl force majeure aplinkybių (CK 6.333 str. 3 d.).

4. Skundžiamu sprendimu priteistų nuostolių dydis yra paremtas nepatikimais įrodymais. Apeliantės įsitikimu, prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvite Nr. 5469089, kurį 2011 spalio 6 d. pasirašė V. S. bei Sigdanas, bei 2011 m. spalio 18 d. PVM sąskaitose faktūrose yra įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija, todėl šiais dokumentais negalima vadovautis kaip įrodymais, pagrindžiančiais ieškovų realiai patirtų stogo atstatymo išlaidų dydį (CPK 184 str. 1 d., 2 d.). Be to apeliantė nurodo, kad pastato stogo įrengimo darbai buvo vykdomi 2010 m. rugsėjo - lapkričio mėn., kai tuo tarpu ieškovo UAB „Miškinta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas buvo išrašyti tik 2011 m. spalio mėn., nors pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 2 dalies 1 punktą, PVM sąskaita faktūra turi būti išrašoma nedelsiant suteikus paslaugas; daugelyje UAB „Miškinta" išrašytų PVM sąskaitų faktūrų nurodomas automobilio valstybinis numeris bei vairuotojo vardas ir pavardė, nepaisant to, kad šios PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos ne už prekes (medžiagas), bet už paslaugas (konkrečiai - už apkalimo darbus); PVM sąskaitos faktūros ir 2011 m. spalio 6 d. prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei Sigdano, yra išrašyti už tapačias paslaugas; PVM sąskaitose faktūrose nurodyti skirtingi paslaugų teikimo įkainių dydžiai, nepaisant to, kad yra išrašytos tos pačios įmonės tą pačią dieną už tas pačias paslaugas; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei Sigdano, akivaizdžiai neatitinka faktinės tikrovės bei prieštarauja kitoms pačių ieškovu pateiktuose dokumentuose nurodytoms aplinkybėms; UAB „Miškinta“ PVM sąskaitos-faktūros už medieną ir transportavimo paslaugą išrašytos 2011 m. spalio 18 d., nors iš Statybos darbų žurnalo matyti, kad spalio mėnesio antroje pusėje iš esmės turėjo būti atliekami tik stogo dengimo skarda darbai; dokumentai, susiję su statybos leidimo išdavimu bei statinio projekto parengimu, nėra susiję su darbais, kuriuos būtina atlikti siekiant atstatyti stogo būklę (pašalinti vėtros padarinius); ne visa pastato stogo danga ir ne visos medžiagos, iš kurių pastatytas stogas, buvo per škvalą nepataisomai sugadintos, todėl ieškovai turėjo galimybę šias medžiagas panaudoti naujai remontuodami stogą arba parduoti tretiesiems asmenims.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš apeliantės ieškovų naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo analizuoti, ar stogo dengimo metu galioję teisės aktai apskritai nustatė reikalavimus statytojui parengti projektą ir gauti statybos leidimą tokio pobūdžio darbams, tačiau pirmosios instancijos teismas būtent ir rėmėsi teisės normomis, kurios galiojo stogo rekonstrukcijos metu, ir nustatė, kad projektas bei statybos leidimas buvo būtini. Be to, apeliantės teiginys, kad teismas, konstatuodamas rekonstrukcijos faktą, rėmėsi teisės aktų, galiojusių teismo sprendimo priėmimo metu, redakcijomis, apskritai yra nepagrįstas jokiais įrodymais bei nemotyvuotas. Tai, kad teismas nenurodė įstatymo redakcijos, galiojusios stogo rekonstrukcijos atlikimo metu (2010 m.), nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl atliktos pastato rekonstrukcijos. Be to, aplinkybę, kad pastato rekonstrukcija buvo atlikta be projekto bei statybos leidimo patvirtina UAB „Kauno komprojektas“ atlikta ekspertizė. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas analizavo priežastis, nulėmusias stogo nugriuvimą, dėl ko pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju ne nenugalimos jėgos veiksnys ir ne vien statybos leidimo bei parengto stogo rekonstrukcijos projekto nebuvimas lėmė stogo nugriuvimą, o netinkamas stogo rekonstrukcijos atlikimas, kuris konstatuotas į bylą pateiktoje kvalifikuoto specialisto atliktoje ekspertizėje. Aplinkybė, kad stogas buvo nugriautas dėl pašalinės jėgos - vėjo, atsakovei neatlikus tų veiksmų, kuriuos ji pagal teisės aktus privalėjo atlikti (gauti projektą, statybos leidimą), o taip pat netinkamai atlikus stogo rekonstrukcijos darbus, ką patvirtina byloje pateiktas ekspertizės aktas, jos (atsakovės) atsakomybės nepašalina, o vėjas buvo tik papildomas veiksnys, sąlygojęs stogo nuplėšimą. Todėl, priešingai nei nurodo apeliantė, tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų apeliantės veiksmų, t. y. netinkamai atliktos stogo rekonstrukcijos (netinkamas stogo tvirtinimas), kuri buvo atlikta neturint nei projekto, nei statybos leidimo, ir patirtos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys.

2. Nepagrįstas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir dėl to nepagrįstai konstatavo, kad apeliantė, kaip pardavėja atsako už pastato stogo trūkumus. Ieškovų ir apeliantės pasirašytų pirkimo - pardavimo sutarčių 4.3. - 4.4. arba 4.4. - 4.5. punktuose apeliantė garantavo, kad parduoda tinkamos kokybės turtą ir nėra jokių jo paslėptų trūkumų, kurie kliudytų turtą naudoti pagal paskirtį arba, žinodamas apie juos, pirkėjas nebūtų pirkęs arba būtų mokėjęs mažesnę karną. Tačiau apeliantė pardavimo metu pateikė neteisingą ir klaidinančią informaciją, jog parduoda tinkamos kokybės turtą ir nuslėpė paslėptus daikto trūkumus (netinkamą stogo tvirtinimą), tuo pažeisdama ieškovų teisėtus interesus. Ieškovai pateikė į bylą UAB „Kauno komprojektas“ atliktą statinio dalinės ekspertizės aktą, kurio išvadose nurodyta, kad 2010 m. pastato stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nesilaikant LR įstatymų nustatytos tvarkos: nebuvo parengtas projektas, gautas statybos leidimas; stogo rekonstrukcijos darbai buvo atlikti nekokybiškai. Dėl nurodytų priežasčių, rekonstruoto pastato kokybė netenkino LR Statybos įstatymo ir nemažai jį papildančių techninių reglamentų STR. Ir nors minėtas ekspertizės aktas nelaikytinas ekspertizės išvada (CPK 212 str., 216 str.), tačiau tai yra vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasis teismas konstatavo, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių ieškovų reikalavimus, t. y. parduoto daikto neatitikimą kokybės reikalavimas (LR CPK 177 str., 178 str.). Tuo tarpu apeliantė neprašė skirti byloje ekspertizės, nors tokią teisę turėjo, o leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (LR CPK 12 str., 177 str. 4 d., 178 str.) nepaneigė ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų (atliktos ekspertizės) dėl netinkamos stogo kokybės.

3. Byloje nustatyta aplinkybė, jog nei vienas iš pirkėjų nėra statybos srities specialistas, o neskaitant pirkėjų UAB „Sigdanas“ bei UAB „Miškinta“, kiti pirkėjai yra fiziniai asmenys, t. y. silpnesniosios sandorio šalys, kurioms iš esmės taikomos vartojimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Tai, kad sutarčių 4.3 punktuose nustatyta, kad „pirkėjo atstovas pareiškė, kad prieš pasirašant šią sutartį apžiūrėjo perkamą Turtą ir dėl to jokių pretenzijų neturi", jokiu būdu nereiškia, kad pirkėjas, nebūdamas statybų srities specialistas, galėjo atitinkamai įvertinti stogo tvirtinimo būdą ir jo kokybę. Be to, pamatyti stogo tvirtinimą, juo labiau, ieškovams nesant statybos srities specialistams bei neturint specialių žinių, objektyviai nebuvo galima, nes tvirtinimo elementai yra stogo ir mūro sandūroje, t. y. jų nesimato, o esant šlaitiniam stogui, net prieiti prie nurodytos vietos dėl susidarančio smailaus kampo, paprasčiausiai fiziškai nėra įmanoma. Taigi, ieškovai nežinojo ir negalėjo žinoti apie daikto neatitikimą (netinkamą stogo įrengimą) sutarties sudarymo metu, dėl ko apeliantė negali remtis LR CK 6.327 straipsnio 2 dalies nuostata.

4. Nors apeliantė nurodo, kad pateiktoje Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pripažįstama, kad Varėnos rajone 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis pasiekė škvalo lygį, tačiau pažymoje nepateikiama jokios nuorodos į teisės aktą, remiantis kuriuo būtų galima konstatuoti, kad iš tiesų vėjo greitis pasiekė škvalo lygį. Tuo tarpu škvalas, kaip stichinis meteorologinis reiškinys, ir esant kokiam vėjo greičiui jis gali būti laikomas, buvo apibrėžtas stogo nugriuvimo metu galiojusioje LR Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1701 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 241 „Del ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo" redakcijoje, kur aiškiai nurodyta, kad škvalas yra tuomet, kaip maksimalus vėjo greitis siekia nuo 28 iki 32 m/s. Todėl tikėtina, kad pažymoje frazė „škvalas" buvo pavartota šnekamąja kalba, neįvertinus teisinės „škvalo", kaip stichinio meteorologijos reiškinio, reikšmės. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. vėjo greitis nesiekė škvalo lygio, todėl toks vėjas negali būti laikomas stichiniu meteorologiniu reiškiniu bei atitinkamai nenugalima jėga (force majeure). Kita vertus, škvalas, kaip gamtinis reiškinys, Lietuvoje pasireiškia kiekvieną vasarą, kas reiškia, kad šis reiškinys apelianto galėjo būti numatytas. Atsižvelgiant į tai, škvalas apskritai nelaikytinas nenugalima jėga, esant kuriai apeliantas galėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės (LR CK 6.253 str. 2 d.). Atitinkamai apeliantė, įvertinusi šio besikartojančio reiškinio kilimo galimybę, turėjo suprojektuoti ir atlikti stogo įtvirtinimo darbus taip, kad kilus škvalui stogas jį atlaikytų, tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, to nepadarė, kas sąlygojo žalos atsiradimą, už kurią apeliantė atsakinga.

5. Tai, kad ieškovai pateikė į bylą stogo įrengimui reikalingų medžiagų įsigijimo dokumentus, kurios buvo įsigytos 2010 m. rugsėjo - spalio mėnesį, visiškai nereiškia, kad minėti darbai, kaip kad nurodo apeliantė, buvo atlikti 2010 m. rudenį ir užbaigti iki 2010 metų žiemos pradžios. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai paaiškino, kad nugriuvus stogui buvo ieškoma, kas galėtų atlikti stogo uždengimo darbus ir kuo mažesne kaina. Todėl dėl darbų atlikimo buvo sutarta su V. S., kuris pasiūlė mažiausią kainą, tačiau dėl jo užimtumo kituose objektuose, o taip pat dėl kitų paruošiamųjų darbų, t. y. projekto rengimo ir derinimo, kreipimosi dėl ekspertizės atlikimo bei statybos leidimo išdavimo, darbai 2010 metais objektyviai negalėjo būti pradėti, dėl ko nusikėlė 2011 metams. Minėtą aplinkybę patvirtino byloje pats liudytojas V. S.. Taip pat atmestinas apeliantės argumentas, kad PVM sąskaitos faktūros ir 2011 m. spalio 6 d. prekių (paslaugų) pirkimo - pardavimo kvitas Nr. 5469089, pasirašytas V. S. bei „Sigdano“, yra išrašyti už tapačias paslaugas. Nors apeliantė nurodo, kad V. S. atliko visus stogo įrengimo darbus, tačiau byloje apklausiamas liudytojas V. S. patvirtino, kad apkalimo darbų neatlikinėjo. Būtent šiuos darbus ir atliko UAB „Miškinta“, kas ir atsispindi 2011 m. spalio 18 d. PVM sąskaitose - faktūrose. Tai, kad V. S. neatlikinėjo apkalimo darbų patvirtina ir byloje pateiktas 2011 m. lapkričio 28 d. atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktas, pasirašytas tarp ieškovų ir V. S.. Be to, tiek statybos leidimas, tiek statinio projekto parengimas buvo neatsiejamai susiję su stogo atstatymo darbais, o pasirašydama aukščiau nurodytose dokumentuose apeliantė pripažino jų būtinybę bei kartu ir pareigą apmokėti su tuo susijusias išlaidas. Nors apeliantė nurodo, kad ieškovai nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip buvo panaudota ir kokia nauda buvo gauta iš likusios skardos, tačiau bylos nagrinėjimo metu teikdami paaiškinimus ieškovai nurodė, kad iš nugriuvusio stogo liko tik likučiai, kurių iš esmės negalima niekur panaudoti, be to, tokių duomenų teikimas, kaip atsikirtimų pagrindas, yra apeliantės pareiga. Dėl šios priežasties apeliantės teiginiai, kad ieškovų nuostoliai negali siekti 105 464,39 Lt sumos, kadangi per škvalą nukentėjo tik dalis pastato stogo, yra deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl laikytini neįrodytais (CPK 12 str., 177 str., 178 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu panaikino Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų patikslintą ieškinį atmetė, perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirkėjai prieš sudarydami pastato dalių įsigijimo sutartis, pastatą ne vieną kartą apžiūrėjo ir žinojo, kad atsakovė iki pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo buvo atlikusi pastato stogo remontą (pastato stogą su prilydomąja hidroizoliacine danga, įrengta ant gelžbetotinių plokščių, uždengusi šlaitiniu stogu). Teisėjų kolegija konstatavo, kad atsakovė šį faktą buvo atskleidusi pirkėjams. Aplinkybė, kad ieškovai neturėjo pakankamai statybos žinių pastato stogo kokybei įvertinti, o pastogėje dėl tamsos negalėjo matyti, kaip stogas pritvirtintas, savaime nereiškia, jog pastato stogo kokybės neatitiktis įprastiems reikalavimams vertintina kaip paslėptas trūkumas, už kurį pardavėjas privalo garantuoti. Tais atvejais, kai pirkėjas yra informuotas ar kitu būdu jam tampa žinoma arba jis negali nežinoti apie tokius daikto trūkumus, pardavėjas už tokią kokybės neatitiktį neatsako. Ieškovai matė ir žinojo, kad pastatas, kurio dalis jie perka, yra senas, uždengtas nauju stogu, be to, pirkimo–pardavimo sutartyse patvirtino, jog prieš pasirašydami sutartį apžiūrėjo perkamą turtą ir dėl jo jokių pretenzijų neturi. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad ginčo pastatas yra pastatytas 1966 m. ir nėra įregistruota jokių duomenų apie stogo rekonstrukciją, kuri buvo atliekama 2009–2010 m. Be to, į pirkimo–pardavimo sutartis perkelti Registro duomenys, kad pastato kadastro duomenys nustatyti 1997 m. rugpjūčio 26 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirkėjai negalėjo nepastebėti, kad atlikti šlaitinio stogo įrengimo darbai nepažymėti kadastro duomenyse. Bendraieškiai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pirkėjai bei žinodami byloje nustatytas aplinkybes, turėjo suprasti prisiimantys riziką, kad tinkamai neįregistruoti, neturint rekonstrukciją leidžiančių dokumentų atlikti pastato stogo pertvarkymai gali turėti įtakos stogo kokybei. Teisėjų kolegija sprendė, kad atsakovei negali būti taikoma atsakomybė už parduoto daikto kokybę.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Sigdanas“ kasacinį skundą, 2014 m. spalio 29 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 3K-3-457/2014) Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, be kita ko, pažymėjo, kad visiškai atleisti pardavėją nuo atsakomybės dėl parduoto daikto fizinio pobūdžio trūkumų CK 6.333 straipsnio 2 dalies pagrindu, kai daikto trūkumai yra akivaizdūs, nėra pagrindo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai), po to sprendžiama dėl atsakomybės mažinimo pagrindų ir apimties (CK 6.259 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad pirkėjai, būdami apdairūs ir rūpestingi, turėjo suprasti prisiimantys riziką dėl to, jog tinkamai neįregistruoti ir be rekonstrukciją leidžiančių dokumentų atlikti pastato stogo pertvarkymai gali turėti įtakos stogo kokybei, gali sudaryti pagrindą sumažinti priteistiną nuostolių dydį (CK 6.259 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl pirkėjo teisės į nuostolių atlyginimą įsigijus netinkamos kokybės daiktą. Nagrinėjama ginčui spręsti yra aktualios materialinės teisės normos, reglamentuojančio daiktų (prekių) kokybės reikalavimus, ir proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimo taisykles.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovai 2010 m. gegužės 21 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimis iš atsakovės UAB „Edvima“ įsigijo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Pastatas), dalis:

- 2010 m. gegužės 21 d. V. B. ir L. B. įsigijo 10175/183166 pastato dalį už 15 000 Lt;

- 2010 m. gegužės 21 d. UAB “Miškinta” įsigijo 55039/183166 pastato dalį už 90 362,95 Lt;

- 2010 m. rugpjūčio 5 d. P. M. ir O. M. įsigijo 11580/183166 pastato dalį už 15000 Lt;

- 2010 m. rugpjūčio 5 d. Z. K. ir K. K. įsigijo 20597/183166 pastato dalį už 30000 Lt;

- 2010 m. rugpjūčio 5 d. S. L. firma “Sigdanas” įsigijo 62280/183166 pastato dalį už 112 250 Lt.

Be to, 2011 m. kovo 4 d. atsakovė UAB „Edvima“ pirkimo-pardavimo sutartimi perleido S. L. firmai ,,Sigdanas” likusią pastato 23494/183166 dalį, kuri nuosavybės teise priklausė atsakovei, už 36 300 Lt (1 t., b. l. 11-45).

2010 m. rugpjūčio 8 d. Lietuvoje kilusi vėtra nuplėšė Pastato stogą ir apgadino parapetų mūrą.

Ieškovų užsakymu, aiškinantis priežastis, dėl kurių pastato stogas neatlaikė vėjo apkrovų, UAB ,,Kauno komprojektas” atliko statinio dalinę (techninę) ekspertizę, kurios išvadoje nurodė:

1. Virš gamybinio korpuso 2P1p (unikalus (duomenys neskelbtini)) J. B. (duomenys neskelbtini) 2010 metais be projekto ir leidimo buvo įrengtas dvišlaitis medinis stogas (nei stogo rekonstrukcijos projektas, nei leidimas statybai nebuvo pateikti; VĮ Registrų centras apie stogo rekonstrukciją duomenų neturi).

2. Apžiūrėjus 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto dvišlaičio medinio stogo likučius, gamybinio korpuso 2P1p parapetų mūrą ir sutapdintą stogą nustatyta:

2.1. Medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti ant sutapdinto stogo arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo. Statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas.

2.2. Medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, išsisluoksniavusį parapeto mūrą. Inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės. Mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas.

2.3. 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p, 2010-08-08 praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė netenkino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04.:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų (t. 1, b. l. 53-54).

Ieškovų vertinimu, dėl atsakovės nekokybiškai atliktų stogo įrengimo darbų pirkėjai (ieškovai) patyrė 119 771,39 Lt nuostolių (1 t. b. l. 150-153). Atsakovei dalį nuostolių (14 307 Lt ) atlyginus, ieškovai prašė priteisti iš atsakovės likusią neatlygintą nuostolių dalį - 105 464,39 Lt.

CK 6.327 straipsnio 1 dalis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. CK 6.327 straipsnio 3 dalyje nustatoma pardavėjo atsakomybė už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. Pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad parduodamo daikto (Pastato) kokybė sutartyje nebuvo aptarta, todėl pardavėjas privalėjo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kad jį būtų galima naudoti tam, kam pastatai paprastai naudojami. Reikalavimai statiniams yra nustatyti Statybos įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, pvz., statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR). Toliau kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad ekspertizės akto išvados, jog 2010 metais savavališkai virš gamybinio korpuso 2P1p įrengto, praūžusios audros nuplėšto, dvišlaičio medinio stogo normatyvinė kokybė neatitiko Statybos įstatymo, STR 2.01.01(1):2005, STR 2.01.01(4):2008, STR 1.05.04:1998, STR 2.05.02:2008, STR 1.05.06:2010 reikalavimų, kad medinio stogo statramsčiai ir spyriai buvo laisvai atremti į sutapdintą stogą arba prikalti vinimis prie sutapdinto stogo; statramsčiai ir spyriai per gulekšnius turėjo būti inkaruojami į denginio konstrukcijas; medinio stogo mūrločiai vertikaliais varžtais buvo inkaruoti į įdrėkusį, peršalusį, įsisluoksniavusį parapetų mūrą; inkariniai varžtai nesiekė net antros mūro eilės; mūrločiai turėjo būti inkaruojami į sienų mūrą ir denginio konstrukcijas, taip pat faktas, kad audra nuplėšė stogą, patvirtina, jog statinio stogas nebuvo tokios kokybės, kad jį būtų galima naudoti tam, kam tokie daiktai paprastai naudojami.

Taigi byloje nustačius, kad Pastato stogo įrengimo darbus atsakovė (pardavėjas) atliko pažeisdama statybos reikalavimus reglamentuojančias teisės normas, neturėdama leidimo ir projekto, nekokybiškai (ekspertų išvada) ir atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis šių aplinkybių nepaneigus (CPK 178 straipsnis), teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti faktai dėl atsakovės veiksmų (neveikimo) neturėjo tiesioginės reikšmės stogo kokybei ir negalėjo būti priežastiniame ryšyje su stogo nuplėšimu.

Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, aiškindami sutartinių įsipareigojimų apimtį bei prašomos teisinės apsaugos pagrįstumą, teismai pirmiausia turi įvertinti, ar pati teisinės apsaugos prašanti šalis įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. sutartinės atsakomybės taikymo atveju svarbu vertinti ne tik sutartinę prievolę pažeidusio asmens (skolininko), bet ir kreditoriaus veiksmus (CK 6.259straipsnis).

Pagal bylos duomenis, kurių neginčija ir patys ieškovai, nustatyta, kad ieškovams (pirkėjams) perkamo Pastato būklė prieš sutarties sudarymą buvo žinoma, t. y. ieškovai žinojo, kad Pastatas yra senas, tačiau uždengtas nauju stogu. Pirkimo-pardavimo sutartyse (Sutarčių 4.3 p., 4. 4 p.) ieškovai patvirtino, jog prieš pasirašant sutartį apžiūrėjo perkamą turtą ir dėl to jokių pretenzijų neturi. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Pastatas yra pastatytas 1966 m., tačiau jame nėra jokių duomenų apie jo stogo rekonstrukciją, atliktą 2009 m. - 2010 metais. Be to, į pirkimo - pardavimo sutartis (sutarčių 1.1 p.) buvo perkelti Registro duomenys, liudijantys, kad paskutiniai Pastato kadastro duomenys buvo įregistruoti tik 1997 m. rugpjūčio 26 d. Todėl ieškovai, būdami pakankamai apdairūs ir rūpestingi pirkėjai, negalėjo nepastebėti, jog atsakovės atlikti šlaitinio stogo įrengimo darbai Pastato kadastro duomenyse nebuvo užregistruoti. Taigi ieškovai nesidomėjo naujo šlaitinio stogo įrengimo teisėtumu ir tinkamumu, iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo nepareikalavo atsakovės supažindinti juos su statinio dokumentais, nesidomėjo kaip stogas buvo įrengtas ir netikrino jo kokybės. Kasacinis teismas šioje byloje pažymėjo, kad apie tokias aplinkybes žinantis pertvarkyto daikto įgijėjas turi galvoti, kad taip pertvarkytas statinys gali neatitikti viešosios teisės aktų keliamų kokybės reikalavimų – jis gali būti nepakankamai atsparus, patikimas ir saugus naudotis. Todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendė, kad faktas, jog stogo rekonstrukcija atlikta nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir pirkėjai tai žinojo, leidžia daryti išvadą, kad pirkėjai turėjo žinoti apie teisinio pobūdžio daikto trūkumus (t. y. tai, kad stogo rekonstrukcija atlikta neturint teisės aktuose nustatytų dokumentų), tačiau neduoda pagrindo išvadai, jog jie pakankamai išsamiai suvokė daikto fizinio pobūdžio trūkumus (t. y. kad stogo nebus galima naudoti pagal paskirtį dėl fizinių daikto savybių, kad stogas neatlaikys tam tikrų apkrovų).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl netinkamo prievolės (pirkimo-pardavimo sutarties) įvykdymo, sąlygojusio parduodamo daikto kokybę, yra abiejų šalių kaltė. Jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta dėl abiejų šalių kaltės, skolininko atsakomybė atitinkamai gali būti sumažinta arba jis gali būti visiškai atleistas nuo atsakomybės (CK 6.259 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į pačių ieškovų aplaidų ir nerūpestingą elgesį, pasireiškusį tuo, kad prieš Pastato pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjai nesiėmė visų priemonių daikto (stogo) kokybei patikrinti, pasirašė sutartis žinodami (turėdami žinoti), kad stogas pastatytas be tokią teisę suteikiančių dokumentų, kad nauja stogo statyba (pastato rekonstrukcija) įstatymų nustatyta tvarka nėra įregistruota, leidžia daryti išvadą, kad pačių ieškovų didelis neatsargumas lėmė netinkamą atsakovės prievolės įvykdymą, pasireiškusį sutarčių 4.2 – 4.4 punktų ir 4.3 – 4.5 punktų pažeidimu (CK 6.259 straipsnio 2 dalis). Todėl yra pagrindas sumažinti atsakovės, kaip netinkamos kokybės daikto pardavėjo civilinę atsakomybę perpus, ir konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju šalių atsakomybė yra mišri ir dėl atsiradusių nuostolių jos yra atsakingos vienodai.

Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, būtina nustatyti ir kitą civilinės atsakomybės sąlygą – nuostolių faktą ir jų dydį (CK 6.249 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovai nuostolių dydį grindė priedu Nr. 1 prie Išlaidų paskirstymo sutarties pagal parengtą Stogo įrengimo išlaidų suvestinę, 2012 m. balandžio 10 d. pretenzija dėl tiesioginių nuostolių (žalos) atlyginimo, kuriais remiantis paskaičiavo jiems padarytus 119 771, Lt dydžio nuostolius (1 t., b. l. 87-88, 147-148, 149-153). Atsakovei gera valia sumokėjus 14 307 Lt, ieškovai prašė priteisti iš atsakovės likusią neatlygintą nuostolių dalį - 105 464,39 Lt.

Teisėjų kolegija pažymi, kad 2013 m. kovo 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumentų, kuriais ieškovai grindė nuostolių faktą ir dydį, suklastojimo. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2013 m. gruodžio 31 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad pagal tirti pateiktus dokumentus UAB „Miškinta“ apskaitoje apskaitytų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo atstatymo sąnaudų suma sudarė 17 035,31 Lt, o pagal tirti pateiktus S. L. firmos „Sigdanas“ apskaitoje apskaitytus dokumentus - stogo atstatymo sąnaudos sudarė 64 604, 25 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad S. L. firma „Sigdanas“ 2013 m. gruodžio 19 d. pateikė papildomus dokumentus, ši suma (64 604, 25 Lt) gali būti didinama dar 7 290,64 Lt (4 t., b. l. 6-17, 34-47). Tokiu būdu bendra nuostolių suma pagal specialisto išvadą sudarytų 88 930,20 Lt (64604,25+7290,64+17035,31). Tačiau pažymėtina, kad specialisto išvadoje neatsispindi kitos (papildomos) ieškovų išlaidos, susijusios su stogo ekspertize (3953,07 Lt); pastato konstrukcijų techninės būklės ištyrimu (1815 Lt) ir technine projekto ekspertize (2662 Lt); toponuotrauka (500 Lt); pastato rekonstravimo projektu (6500 Lt); statybos leidimo apmokėjimu (500 Lt) ir statybos technine priežiūra (500 Lt), kurių bendra suma 16 430,07 Lt (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Papildomus išlaidos patvirtintos tai pagrindžiančiais įrodymais (1 t., b. l. 46-47, 55, 119; 68-70, 120; 110, 126; 76-83, 121-123; 111, 125; 117). Tokiu būdu, bendra nuostolių suma sudarytų 105 360,27 Lt (88930,20 + 16 430,07). Kadangi ieškovai nuostolių dydį grindė savo, t. y. suinteresuotų bylos baigtimi asmenų, skaičiavimais, o į bylą yra pateikta nepriklausto specialisto išvada, kuria teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, todėl vertindama ieškovų patirtų nuostolių dydį teisėjų kolegija vadovaujasi būtent specialisto išvada ir sprendžia, kad ryšium su naujo stogo įrengimo darbais buvo patirta 105 360,27 Lt (30 514,44 Eur) nuostolių (CPK 176, 185 straipsniai).

Dėl nuostolių atsiradimo fakto konstatavus šalių (ieškovų ir atsakovės) abipusę kaltę lygiomis dalimis (po 50 proc.), ieškovų prašoma priteisti nuostolių suma (dydis) mažintina iki 47 153,14 Lt (13 656,49 Eur) ( 105 360,27 Lt nuostoliai : 6 vnt. savininkų skaičiaus = 17 560,04 Lt x 5 ieškovų = 87 800,20 Lt : 2 (kaltė proc.) = 43 900,10 Lt + 3 253,04 Lt (17 560,04 Lt – 14 307 Lt, t. y. atsakovei tenkančios mokėti ir sumokėtos dalies skirtumas) = 47 153,14 Lt).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir ieškovams priteistą 105 464,39 Lt (30 544,59 Eur) nuostolių dydį sumažinti iki 47 153,14 Lt (13 656,49 Eur), konstatavus, kad įsigyjant netinkamos kokybės daiktą (konkrečiai - Pastato stogą) yra ne tik pardavėjo (atsakovės), bet ir pirkėjų (ieškovų) kaltė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovų reikalavimą tenkinus iš dalies, ieškovai (pagal ieškovų susitarimą - ieškovas UAB „Sigdanas“ ) turi teisę į 44,71 proc. (proporcingai patenkintų reikalavimų dalis), atsakovė – į 55,29 proc. (proporcingai atmestų reikalavimų dalis) turėtų išlaidų atlyginimo, dėl ko šalių ir valstybės patirtos išlaidos perskirstytinos pagal nurodytas proporcijas (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Pirmosios instancijos teisme ieškovas turėjo 4609 Lt (1981,87 Eur) bylinėjimosi išlaidų, iš kurių 3109 Lt žyminis mokestis ir 1500 Lt atstovavimo išlaidos. Atsakovė pateikė duomenis apie patirtas 13096,34 Lt išlaidas (2 t., b. l. 162-169). Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, maksimali atsakovės patirtų išlaidų suma laikytina 3488 Lt. Todėl priteistina atsakovei atstovavimo išlaidų suma skaičiuotina nuo 3 488 Lt ir pagal proporciją sudarytų 1 928,51 Lt (558,53 Eur), o ieškovui - 2 060,68 Lt (596,81 Eur). Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 132,17 Lt (38,27 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Už apeliacinio skundo padavimą atsakovė sumokėjo 3 109,29 Lt (900,51 Eur) žyminį mokestį ir turėjo 300 Eur atstovavimo išlaidų (3 t., b. l. 8, 4 t., b. l. 72-74). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 363 Eur atstovavimo išlaidų ir sumokėjo 3 109 Lt (900,42 Eur) žyminį mokestį už kasacinio skundo padavimą (3 t., b. l. 117, 4 t., b. l. 78-80). Ieškovo kasacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, šalių patirtos išlaidos paskirstytinos pagal proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dalis, tokiu būdu ieškovui priteisiant iš atsakovės 564,87 Eur (1950,38 Lt), o atsakovei iš ieškovo 663,76 Eur (2 291,83 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų sumų įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 98,89 Eur (341,44 Lt) turėtų išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė turėjo 6,41 Eur (22,16 Lt) išlaidų pirmosios instancijos teisme; 16,20 Eur (55,93 Lt) – apeliacinės instancijos teisme ir 29,34 Eur (101,33 Lt) – kasacinės instancijos teisme. Iš viso: 51,96 Eur (179,42 Lt). Remiantis paminėtomis proporcijomis, iš ieškovo valstybei priteistina 28,73 Eur, iš atsakovės – 23,23 Eur nurodytų išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas 6,41 Eur (22,16 Lt) valstybei jau yra sumokėjęs (3 t., b. l. 96), iš ieškovo priteistina suma mažintina iki 22,32 Eur (CPK 96 straipsnio 3 dalis).

Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 1 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti ieškovui UAB „Sigdanas“ (į. k. 184610786) iš atsakovės UAB ,,Edvima” (į. k. 184630098) priteistą nuostolių atlyginimą nuo 105 464,39 Lt (30 544,59 Eur) (trisdešimties tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt keturių eurų 59 ct) iki 47 153,14 Lt (13 656,49 Eur) (trylikos tūkstančių šešių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 49 ct), o bylinėjimosi išlaidas - nuo 4 609 Lt (1 334,85 Eur) (vieno tūkstančio trijų šimtų trisdešimt keturių eurų 85 ct) iki 132,17 Lt (38,27 Eur) (trisdešimt aštuonių eurų 27 ct).

Panaikinti sprendimo dalį dėl 22,16 Lt (6,41 Eur) bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB ,,Edvima” (į. k. 184630098) iš ieškovo UAB „Sigdanas“ (į. k. 184610786) 98,89 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 89 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Sigdanas“ (į. k. 184610786) 22,32 Eur (dvidešimt du eurus 32 ct), iš atsakovės UAB ,,Edvima” (į. k. 184630098) 23,23 Eur (dvidešimt tris eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose. Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Dalė BurdulienėGintautas KoriaginasRūta Palubinskaitė