Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ ieškinį atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl sprendimo pripažinimo neteisėtu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA), prašydama pripažinti neteisėtu atsakovės 2023-02-03 sprendimą dėl ieškovės įtraukimo į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą (toliau – Sąrašas).

1.1. Nurodė, kad ieškovė buvo įtraukta į minėtą Sąrašą remiantis įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-26 nutartimi c.b. Nr. e2A-173-553/2023, kuria buvo konstatuota, jog viešojo pirkimo „Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimas ir diegimas“ procedūrų metu ieškovė apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, kaip ji suprantama LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 52 straipsnyje. Vykusiame pirkime buvo nustatytas kvalifikacinis reikalavimas per paskutinius 3 metus ar nuo tiekėjo įregistravimo dienos būti įvykdžiusiam bent 1 sutartį, kuri atitiktų šiuos reikalavimus: vykdant sutartį buvo sukurta informacinė sistema ar lygiavertis technologinis sprendimas ir sutarties vertė ne mažesnė kaip 1 500 000 Eur su PVM. Ieškovė nurodė vieną sutartį – Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos programinės įrangos modernizavimo ir įdiegimo paslaugų sutartį Nr. 15R-370, kurios vertė – 2 057 000 Eur, tačiau prie informacijos apie sutartį papildomai nenurodė, kad ją įvykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu. Pirkimo metu po papildomo atsakovės užklausimo, ieškovė buvo pateikusi papildytą įvykdytų sutarčių sąrašą, jame nurodė tris sutartis, kurios pagrindė atitiktį kvalifikaciniam reikalavimui – pirminę ir dar dvi kitas, tačiau dėl kito tiekėjo inicijuotos bylos buvo teismo sprendimu pripažinta, kad nenurodydama, jog vieną iš kvalifikaciją pagrindžiančių sutarčių ieškovė vykdė kartu su jungtinės veiklos partneriu, ieškovė apie savo kvalifikaciją pateikė melagingą informaciją, kaip ji suprantama pagal VPĮ 52 str. Ieškovė yra pateikusi kasacinį skundą dėl šios Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-26 nutarties, tačiau nepaisant to, atsakovė automatiškai įtraukė ieškovę į Sąrašą.

1.2. Ieškovės nuomone, atsakovė neteisėtai automatiškai įtraukė ieškovę į Sąrašą, neatlikusi jokio individualaus vertinimo. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) 2023-01-26 sprendime byloje Nr. C 682/21, atsakant į klausimą, ar automatinis įtraukimas į sąrašą neprieštarauja Direktyvos 2014/24/ES reguliavimui, buvo išaiškinta, kad sprendimas įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negali būti visiškai automatinis, t. y. kaip kito sprendimo procedūrinė pasekmė ar rezultatas. EŽTT nesutiko su tuo, kad ūkio subjektas, nutraukus sutartį dėl to, kad ji buvo vykdoma su dideliais ar nuolatiniais trūkumais, automatiškai laikytinas nepatikimu ir laikinai pašalinamas iš pirkimo procedūrų, prieš tai konkrečiai ir individualiai neįvertinus jo elgesio, atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis. Toks ESTT išaiškinimas reiškia, kad ne kiekvienas subjektas, formaliai pripažintas atsakingu už tam tikro pažeidimo padarymą turi būti automatiškai įtraukiamas į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą – perkančioji organizacija prisiima atsakomybę įvertinti įtraukimo proporcingumą ir jo atitikimą šiuo institutu siekiamiems tikslams, nors iki tol teismų praktikoje buvo vertinama, kad įtraukimas į Sąrašą yra pripažinimo, kad buvo pateikta melaginga informacija, automatinis rezultatas. Atsakovė šiuo atveju neatsižvelgė į teismų praktikos pokyčius, dėl to priėmė neteisėtą sprendimą, neatlikusi individualaus vertinimo – ar įtraukimas proporcingas ieškovės padarytai klaidai, kokių reabilitacijos priemonių, dėl kurių ieškovė gali būti laikoma „apsivaliusia“ nuo padaryto pažeidimo bei susigrąžinusia patikimumą, buvo imtasi.

1.3. Ginčijamas sprendimas pažeidžia proporcingumo principą, neatitinka ieškovės padarytos klaidos pobūdžio ir įtraukimo į Sąrašą tikslų. Minėtame ESTT sprendime nurodyta, kad taikant pašalinimo iš pirkimo pagrindą turi būti laikomasi proporcingumo principo, pagal kurį reikia konkrečiai ir individualiai įvertinti atitinkamo ūkio subjekto elgesį, remiantis visais reikšmingais duomenimis. Įtraukimo į Nepatikimų ir Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tikslas yra informuoti kitas perkančiąsias organizacijas apie nepatikimus tiekėjus ir pašalinti juos iš pirkimo procedūrų.

1.4. Šiuo atveju ieškovės pateikta informacija negali būti laikoma melaginga VPĮ 52 str. prasme ir bet kuriuo atveju ieškovė negali būti laikoma nepatikima – bylą nagrinėję teismai turėjo analizuoti pirkime pateikto kvalifikacijos reikalavimo aiškumą, o ieškovės veiksmai minėtame pirkime nesudaro pagrindo spręsti dėl jos nepatikimumo, piktybiškumo, nesąžiningumo ir tikslo suklaidinti atsakovę. Ieškovė yra ilgametis, daugiau nei 10 metų patirtį turintis programinės įrangos kūrimo veiklą vykdanti subjektas, kurio pagrindinė veiklos sritis orientuota būtent į viešojo sektoriaus klientus ir dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, ankščiau ieškovė niekada nebuvo atsidūrusi panašioje situacijoje, vien tik per 2022 metus ji dalyvavo daugiau kaip 105 pirkimų, kurių metu nebuvo fiksuota jokių pažeidimų ir kilę klausimų dėl patikimumo.

1.5. Atsakovė nepagrįstai nesuteikė galimybės ieškovei pateikti informaciją apie VPĮ 46 str. 10 d. pagrindu įgyvendintas reabilitacijos priemonės ir dėl to priėmė sprendimą neįvertinusi visų reikšmingų aplinkybių, juo labiau, kad minėta neva melaginga informacija pirkime buvo pateikta prieš metus laiko, per kuriuos galėjo įvykti reikšmingų pasikeitimų. Po skundžiamo sprendimo ieškovė kreipėsi į atsakovę raštu ir detaliai apibūdino taikomas reabilitacijos priemones, prašė išbraukti iš Sąrašo, tačiau atsakovė pateikė tik formalų atsakymą, nurodydama, kad nors reabilitacijos priemonės vertinamos teigiamos, tačiau jos neaktualios sprendžiant dėl ieškovės įtraukimo į Sąrašą. Tačiau ieškovės taikytos techninės, organizacinės, personalo valdymo priemonės būtų sudariusios pagrindą neįtraukti jos į Sąrašą ir sudaro pagrindą iš tokio sąrašo išbraukti: ieškovė pakoregavo vidinę užsakymų gavimo valymo procedūrą nuostatomis, siekiant užtikrinti tik teisingos, tikslios ir be klaidų bei dviprasmybių informacijos pateikimą viešojo pirkimo procedūrose; organizavo vidinius mokymus visiems pardavimus vykdantiems darbuotojams apie melagingą informaciją viešuosiuose pirkimuose; pristatė visiems pardavimų komandos nariams pirkime susiklosčiusią situaciją ir aptarė, kaip išvengti tokių ateityje. Atsakovė nepatyrė žalos, kurią būtų tekę atlyginti, ieškovė nelaikoma nebendradarbiavusia procedūrų ir teisminio proceso metu.

2. Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

2.1. Nurodė, kad po minėtų teismų sprendimų ieškovė atsiėmė pasiūlymą pirkime, todėl perkančioji organizacija nusprendė ieškovės nešalinti iš pirkimo procedūrų, tačiau tai nepanaikina fakto, kad pirkimo metu buvo pateikta melaginga informacija.

2.2. NMA negali nevykdyti įsiteisėjusių Lietuvos teismų sprendimų, todėl ieškovės argumentas, jog atsakovė neteisėtai automatiškai įtraukė ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą yra nepagrįstas. NMA iki pat teismų sprendimų minėtoje byloje priėmimo nevertino ieškovės pateiktos informacijos kaip melagingos, tai yra teismo išaiškinimas, kurio perkančioji organizacija negali revizuoti. Teismas padarė išvadą, kad jei toks tiekėjo elgesys ir nebūtų laikomas tyčiniu, tai nerūpestingumas, nurodant esminius duomenis apie savo patirtį, kurie turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimus viešajame pirkime, taip pat sudarytų pagrindą subjekto pašalinimui iš viešojo pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos tiekimo, todėl ieškovės argumentas, kad NMA sprendimas neatitinka ieškovės padarytos klaidos pobūdžio bei įtraukimo į Sąrašą tikslų, yra absoliučiai nepagrįstas.

2.3. Įtraukimas į Sąrašą yra specialioji norma bendrojo proporcingumo principo, įtvirtinto VPĮ 17 str. 1 d. atžvilgiu, todėl proporcingumo principas turi būti taikomas tik nepatekusį į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą subjektų atžvilgiu.

2.4. Reabilitacijos priemonių taikymas yra nukreiptas į ateities pirkimus, kurių metu perkančioji organizacija sprendžia, ar įvykdytos priemonės yra pakankamos ir tiekėjas gali tęsti dalyvavimą pirkime ir laimėti pirkimą, tačiau jos niekaip neįtakoja NMA sprendimo įtraukti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nes ieškovės veiksmai įvertinti teismų, ieškovė niekada ir nebūtų atlikusi reabilitacijos priemonių, jei ne teismų sprendimas. Be to, buvimas Sąraše yra laikinas, jis savaime neužkerta kelio dalyvauti pirkimuose ir juos laimėti.

2.5. Atsakovė de facto buvo atlikusi individualų situacijos vertinimą, ir tai atsispindėjo atsiliepime, triplike ir atsiliepime į apeliacinį skundą, teiktuose minėtoje byloje.

3. Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė neturinti pagrindo abejoti perkančiosios organizacijos priimto sprendimo teisėtumu.

3.1. Nurodė, kad kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra išspręstas klausimas dėl ieškovės viešajame pirkime pateiktų atitiktį kvalifikacijos reikalavimams įrodančių dokumentų pripažinimo melagingais ir konstatuotas faktas, jog ieškovė, dalyvaudama Pirkime, pateikė melagingą informaciją, todėl ieškovės svarstymai dėl melagingos informacijos nebuvimo nėra šios bylos dalykas, o šioje byloje spręstina dėl teisinių padarinių, konstatavus melagingos informacijos pateikimą.

3.2. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašas – tai sąrašas tiekėjų, kurie pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį pašalinimo pagrindų nebuvimui ar kvalifikaciniams reikalavimams, ir viešojo pirkimo vykdytojas gali tai įrodyti bet kokiomis teisėtomis priemonėmis, arba dėl pateiktos melagingos informacijos tiekėjas negali pateikti dokumentų, patvirtinančių atitiktį nustatytiems reikalavimams. Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo tikslas yra užkardyti nesąžiningą ūkio subjektų varžymąsi viešojo pirkimo procedūrose, be to, kad kitos perkančiosios organizacijos turėtų reikiamą informaciją sprendžiant dėl šio tiekėjo pašalinimo iš kitų viešųjų pirkimų procedūrų VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punkto pagrindu.

3.3. VPĮ nenumato galimybės perkančiajai organizacijai spręsti, įtraukti tiekėją į Sąrašą, ar ne, jei yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas.

3.4. Aplinkybė, kad, sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, ieškovė savo pasiūlymą atsiėmė, negali būti pagrindas išvengti teisinės atsakomybės (būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše) už praeityje padarytą nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį. Įtraukimas į Sąrašą neturi priklausyti nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), bet tik nuo objektyvių konstatuotų aplinkybių (konstatavus melagingų duomenų pateikimą). Todėl, Tarnybos manymu, nepaisant to, kad ieškovei, atsiėmus pasiūlymą, pavyko išvengti jos pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tačiau tai neturi turėti reikšmės atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, priimant sprendimus dėl jos įtraukimo į Sąrašą, siekiant nurodyto tokio informavimo tikslo. Teikdamas pasiūlymą, tiekėjas prisiima su pasiūlymo pateikimu susijusias pasekmes – laimėjimo atveju įsipareigoja sudaryti viešojo pirkimo sutartį, teikti teisingus ir patikimus duomenis, pateikęs melagingus duomenis (ar nuslėpęs tam tikrą informaciją) prisiima pasekmes būti įtrauktam į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

3.5. Nesutiko su ieškovės pozicija dėl proporcingumo principo taikymo šios bylos kontekste, nes: a) ieškovės nurodytos aplinkybės, kad ji „neturėjo ir negalėjo turėti sąmoningos intencijos suklaidinti atsakovą, turėjo pirkime reikalaujamą kvalifikaciją, veiksmai buvo visiškas atsitiktinis suklydimas“, neįrodo, kad įtraukimas į Sąrašą yra neproporcingas, nes yra susijusios su informacijos kvalifikavimu kaip melagingos; b) iš ieškovės nurodyto ESTT 2023-01-26 Sprendimo byloje C-682/21 matyti, kad yra svarbus tiekėjo (atskiro jungtinės veiklos sutarties nario) asmeninis „indėlis“ į, pvz., netinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, t. y. jei ne jo veiksmai lėmė netinkamą sutarties vykdymą, jo įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą būtų neproporcingas, tačiau šioje byloje buvo konstatuoti pačios ieškovės tiesioginiai nesąžiningi (melagingi) veiksmai, lėmę atitinkamas sankcijas; proporcingumas neturėtų būti suprantamas, kaip perkančiosios organizacijos diskrecija, esant faktui, kad konkretus tiekėjas pateikė melagingą informaciją, dar papildomai spręsti, ar jį įtraukti į sąrašus.

3.6. Nesutiko su ieškovės teiginiu, kad „<...> prieš priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas nesuteikė galimybės ieškovui pateikti įrodymų apie įgyvendintas reabilitacijos priemones. Tokie atsakovo veiksmai neatitinka viešųjų pirkimų reguliavimo“, kadangi: a) ieškovės nurodytoje VPĮ 46 straipsnio 10 dalyje yra įtvirtinta vadinamoji apsivalymo arba reabilitacijos doktrina (angl. self-cleaning), t. y. situacija, kai tiekėjui, padariusiam teisės pažeidimą, leidžiama dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, jei šis įgyvendina tam tikras padėties atkūrimo priemones, o šios bylos atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl ieškovės pašalinimo iš pirkimo procedūrų, kadangi ji savo pasiūlymą yra atsiėmusi: b) ieškovė nurodytomis apsivalymo priemonėmis galėtų remtis kituose viešuosiuose pirkimuose, nes tiekėjo įtraukimas į tam tikrą sąrašą savaime dar nereiškia automatinio pasiūlymo atmetimo kitame viešajame pirkime.

Ieškinys atmestinas.

4. Ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad ji dalyvavo atsakovės vykdytame Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo paslaugų pirkime, jame teikė pasiūlymą, ir nors pirkime iš pradžių buvo pripažinta laimėtoja, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2022-11-14 sprendimu c.b. Nr. e2-2779-653/2022, kuris buvo paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-26 nutartimi c.b. Nr. e2A-173-553/2023, perkančiosios organizacijos (atsakovės) 2022-07-27 sprendimas pripažinti UAB „Asseco Lietuva“ pirkimo laimėtoja buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, o jam įsiteisėjus jo pagrindu atsakovė 2023-02-03 sprendimu nutarė įtraukti ieškovę UAB „Asseco Lietuva“ į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, terminą skaičiuojant nuo 2023-01-26, ir nors ieškovė dėl tokio sprendimo pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, tačiau ji 2023-03-06 atsakovės buvo atmesta.

- perkančioji organizacija Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka skelbia šią informaciją apie tiekėją (tiekėjų grupės atveju – apie visus grupės narius), kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, arba dėl pateiktos melagingos informacijos nepateikė patvirtinančių dokumentų, reikalaujamų pagal šio įstatymo 50 straipsnį: 1) tiekėjo pavadinimas (jeigu tiekėjas yra fizinis asmuo, – vardas ir pavardė), perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo data ir priežastys, dėl kurių priimtas šis sprendimas; 2) tiekėjo kreipimosi į teismą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, data; 3) galutinio teismo sprendimo, kuriuo nustatoma, kad nėra pagrindo tenkinti tiekėjo reikalavimą, kuriuo ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl jo pašalinimo iš pirkimo procedūros, įsiteisėjimo data ir nuoroda į šį sprendimą;

- perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos;

- perkančioji organizacija nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos, informuoja tiekėją apie tai, kad Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje bus paskelbta šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija. Tiekėjas turi teisę Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka pateikti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos informacijos paaiškinimą;

- nurodytos informacijos paskelbimo tikslas – informuoti perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ar suteikiančiąsias institucijas apie tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros ar dalyvio pašalinimo iš koncesijos suteikimo procedūros pagrindą. Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama šio įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytą funkciją, užtikrina, kad šiame straipsnyje nustatyta informacija būtų skelbiama ne ilgiau kaip vienus metus nuo perkančiosios organizacijos sprendimo pašalinti tiekėją pagal šio įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą iš pirkimo procedūros priėmimo datos.

6. Nors nagrinėjamu atveju atsakovės vykdytame pirkime formaliai ir nebuvo priimtas perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti ieškovę UAB „Asseco Lietuva“ iš pirkimo dėl melagingos informacijos pateikimo, kadangi pati ieškovė po minėtų teismų procesinių sprendimų įsiteisėjimo nepratęsė pasibaigusio pasiūlymo ir jo galiojimo užtikrinimo, tokiu būdu jį iš esmės atsiėmė ir pasitraukė iš pirkimo procedūrų (tad jau nebereikėjo papildomo ieškovės eliminavimą iš pirkimo įforminančio perkančiosios organizacijos sprendimo), tačiau teismo nuomone, tai nekeičia realaus bei protingo situacijos vertinimo, kvalifikavimo ir neeliminuoja minėtų VPĮ 52 straipsnio nuostatų taikymo galimybės, kadangi joms taikyti būtina esminė sąlyga - melagingos informacijos apie atitiktį VPĮ 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams pateikimas viešojo pirkimo metu (tuo pačiu ir teismo sprendimo, kuriuo būtų tai paneigta / nuginčyta nebuvimas). Tokiai pozicijai pritaria ir Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri nagrinėjamoje byloje teismui 2022-04-06 pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad aplinkybė, jog sužinojusi apie jai nepalankų teismo sprendimą, ieškovė savo pasiūlymą atsiėmė, negali būti pagrindas išvengti teisinės atsakomybės, t. y. būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše už praeityje padarytą nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį, kadangi įtraukimas į Sąrašą neturi priklausyti nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), bet tik nuo objektyvių konstatuotų aplinkybių (konstatavus melagingų duomenų pateikimą), todėl nepaisant to, kad ieškovei, atsiėmus pasiūlymą, pavyko išvengti jos pašalinimo iš pirkimo procedūrų, tačiau tai neturi turėti reikšmės atsakovei, kaip perkančiajai organizacijai, priimant sprendimus dėl jos įtraukimo į Sąrašą, siekiant aukščiau nurodyto tokio informavimo tikslo.

7. Tiek Vilniaus apygardos teismo 2022-11-14 sprendime c.b. Nr. e2-2779-653/2022, tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2023-01-26 nutartyje c.b. Nr. e2A-173-553/2023, kuria pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas, konstatuota, jog:

- tiekėja UAB „Asseco Lietuva“ atsakovės vykdytame Žemės ūkio paramos administravimo informacinės sistemos modernizavimo ir diegimo paslaugų viešajame pirkime melagingai nurodė atitikties kvalifikaciniam reikalavimui duomenis apie įvykdytos sutarties vertę, nutylėdama reikšmingas pirkimo rezultatams aplinkybes apie tai, kad atitinkamos apimties sutartį įvykdė ne savo jėgomis, siekdama jai palankaus perkančiosios organizacijos sprendimo, ir toks tiekėjo elgesys, jei ir nebūtų laikomas tyčiniu, vertintinas kaip nerūpestingumas, nurodant esminius duomenis apie savo patirtį, kurie turėjo lemiamą įtaką priimant sprendimus viešajame pirkime, taip pat sudarytų pagrindą subjekto pašalinimui iš pirkimo procedūrų dėl melagingos informacijos teikimo;

- UAB „Asseco Lietuva“ nenurodymas, kad kartu su pasiūlymu pateiktame pirminiame įvykdytų sutarčių sąraše nurodytą Sutartį Nr. 15R-370 ji įvykdė ne viena, reiškia, kad tiekėja pateikė melagingą informaciją VPĮ 52 straipsnio prasme, nes ji iš esmės sąmoningai melagingai nurodė atitikties duomenis apie įvykdytos sutarties vertę, nutylėdama reikšmingas pirkimo rezultatams aplinkybes apie tai, kad tokios apimties sutartį įvykdė ne savo jėgomis, siekdama jai palankaus perkančiosios organizacijos sprendimo, todėl perkančioji organizacija turėjo pareigą vertinti ieškovės pateiktos informacijos pripažinimo melaginga klausimą.

8. Taigi, šiuose įteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose buvo įvertintas UAB „Asseco Lietuva“ viešajame pirkime teiktos pasiūlyme informacijos pobūdis, taip pat ir visi tame teismo procese jos teikti atsikirtimai, argumentai ir motyvai, bei teismų pripažinta, jog pirkimo metu ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai melagingą informaciją apie atitiktį Pirkimo dokumentuose nustatytam kvalifikaciniam reikalavimui (VPĮ 47 straipsnis), kas sudarė pagrindą pripažinti perkančiosios organizacijos sprendimą pripažinti UAB „Asseco Lietuva“ pirkimo laimėtoja neteisėtu. Tokios teismų padarytos išvados, kurios įgijo res judicata galią bei prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje, negali būti iš naujo vertinamos, kvestionuojamos ir peržiūrimos nei nagrinėjamoje byloje dalyvaujančių asmenų, nei teismo, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju atsakovė NMA, vadovaudamasi aukščiau nurodytomis VPĮ 52 straipsnio nuostatomis, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą turėjo teisinį pagrindą įtraukti ieškovę į Sąrašą, t. y. paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje informaciją apie ieškovę, kaip apie teikėją, kuris pirkimo procedūrų metu pateikė melagingą informaciją apie atitiktį VPĮ 47 straipsnyje nustatytiems reikalavimams.

9. Dėl aukščiau nurodytų argumentų ir motyvų teismas šioje byloje nepasisako ir iš naujo nevertina ieškovės ieškinyje išdėstytų nesutikimo su minėtais įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje argumentų dėl jos pirkimo metu teiktos informacijos pobūdžio, vertinimo ir pan., kadangi, kaip jau buvo minėta, sprendimai yra įsiteisėję, įgiję res judicata galią ir vertinti kaip turintys prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje (CPK 279 str. 4 d., 182 str. 1 d. 2 p.). Nors ieškovė akcentavo, kad nesutikdama su Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi dėl jos pateikė kasacinį skundą, tačiau kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-03-08 nutartimi ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ pateiktą kasacinį skundą buvo atsisakyta priimti, ir šioje nutartyje nurodyta, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

10. Kaip jau buvo minėta, pagal VPĮ 52 str. 2 d. perkančioji organizacija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją paskelbia nedelsdama, bet ne anksčiau, negu tiekėjui pateikė informaciją pagal šio straipsnio 3 dalį, ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įvykių dienos. Nei VPĮ, nei jokie kiti įstatymai ar poįstatyminiai teisės aktai nenumato, kad prieš paskelbdama informaciją apie melagingą informaciją pirkime pateikusį teikėją, perkančioji organizacija turi pareigą ar teisę atlikti kokius nors papildomus veiksmus ar procedūras, be kita ko, įvertinti tiekėjo pateiktos melagingos informacijos pobūdį, padaryto pažeidimo mastą, sunkumą, įtraukimo į Sąrašą proporcingumą padarytam pažeidimui, priemones, kurių tiekėjas ėmėsi siekdamas pašalinti neigiamus padaryto pažeidimo padarinius ir pan., taip pat nenumato atitinkamos informacijos neskelbimo Sąraše galimybės ir nesuteikia perkančiajai organizacijai jokios diskrecijos vertinti, ar konkrečiu atveju įtraukti melagingą informaciją pateikusį tiekėją į Sąrašą, ar jo neįtraukti kaip ieškinyje teigia atsakovė. Pagal VPĮ 52 straipsnio nuostatuose įtvirtintą dabartinį teisinį reguliavimą įtraukimas į Sąrašą iš esmės yra automatinis ir atliekamas vien dėl paties melagingos informacijos pateikimo pirkimo metu fakto. Lietuvos teismų praktikoje taip pat išaiškinta, jog VPĮ 52 straipsnio 1 dalis numato perkančiosios organizacijos pareigą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka paskelbti informaciją apie tiekėją, kuris pirkimo procedūrų metu nuslėpė informaciją ar pateikė melagingą informaciją apie atitiktį šio įstatymo 46 ir 47 straipsniuose nustatytiems reikalavimams, kai tiekėjas buvo pašalintas iš pirkimo procedūros. Šiuo teisiniu reglamentavimu siekiama, kad toks tiekėjas būtų pašalinamas iš visų viešųjų sutarčių skyrimo procedūrų per nustatytą laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-01-20 nutartis c.b. Nr. e2A-433-790/2022). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad VPĮ normų, reglamentuojančių sankcijas tiekėjams už melagingos informacijos pateikimą, tikslas – skatinti tiekėjus elgtis sąžiningai, užtikrinti tiekėjų patikimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-278-969/2021). Viešojo pirkimo procedūrų skaidrumas ir tiekėjų patikimumas – savarankiškos ir atskirai ginamos vertybės, jas pažeidusiems subjektams dėl to kyla neigiamų padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020). Pagal VPĮ 46 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir 52 straipsnį melagingą informaciją pateikę ūkio subjektai privalo būti įrašyti į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, o tai lemia ribojimus tam tikrą laiką (vienerius metus) dalyvauti kitų perkančiųjų organizacijų skelbiamuose pirkimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022-12-20 nutartis c.b. Nr. e2A-1070-553/2022).

11. Dėl nurodytų priežasčių, esant įstatyme bei jį aiškinančioje teismų praktikoje įtvirtintai perkančiosios organizacijos pareigai (ne teisei / diskrecijai) paskelbti viešai apie melagingą informaciją pirkime pateikusį tiekėją, nėra pagrindo pritarti ieškovės teiginiams, jog atsakovė, priimdama ginčijamą sprendimą, turėjo atlikti papildomą, individualų situacijos vertinimą, be kita ko, įvertinti vienokias ar kitokias ieškovės taikytas „apsivalymo“ priemones. Kaip visiškai pagrįstai procesiniuose dokumentuose nurodė atsakovė, minėtos „apsivalymo“ priemonės, jų taikymo faktas, vertinimas ir pan., gali būti reikšmingi tiekėjui siekiant dalyvauti kituose pirkimuose ateityje, tačiau ne sprendžiant dėl jo įtraukimo į Sąrašą, kaip tokio.

12. ESTT 2023-01-26 prejudicinis sprendims byloje Nr. C 682/21, kuriuo ieškinyje remiasi ieškovė, buvo priimtas siekiant išsiaiškinti, ar Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

13. Šiame prejudiciniame sprendime, ESTT, be kita ko, išaiškino, kad:

- siekiant paisyti Direktyvos 2014/24 57 straipsnio 4 dalies g punkte numatyto neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindinių aspektų ir proporcingumo principo, tokia tvarka turi būti nustatyta taip, kad prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektą, kuris yra grupės, su kuria buvo sudaryta vėliau nutraukta viešojo pirkimo sutartis, narys, būtų konkrečiai įvertinti visi reikšmingi duomenys, kuriuos šis ūkio subjektas pateikė siekdamas įrodyti, kad jo įtraukimas į šį sąrašą yra nepagrįstas atsižvelgiant į jo individualų elgesį; todėl negalima sutikti su tuo, kad toks ūkio subjektas, nutraukus šią sutartį dėl to, kad ji buvo vykdoma su dideliais arba nuolatiniais trūkumais, automatiškai būtų laikomas nepatikimu ir laikinai pašalinamas iš pirkimo procedūrų, prieš tai konkrečiai ir individualiai neįvertinus jo elgesio, atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis;

- Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalis ir 57 straipsnio 4 dalies g punktas turi būti aiškinami taip, kad pagal juos draudžiami nacionalinės teisės aktai arba praktika, pagal kuriuos, kai perkančioji organizacija nutraukia su ūkio subjektų grupe sudarytą viešojo pirkimo sutartį dėl didelių arba nuolatinių trūkumų, dėl kurių neįvykdytas esminis reikalavimas pagal šią sutartį, visi šios grupės nariai automatiškai įtraukiami į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to iš esmės laikinai negali dalyvauti naujose viešojo pirkimo procedūrose.

14. Vadovaudamasis šiuo ESTT prejudiciniu sprendimu ir jį taikydamas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023-04-06 nutartyje c.b. Nr. e3K-3-180-469/2023 išaiškino, jog:

- ESTT minėtame sprendime pasisakė dėl tiekėjo, sudaryto iš ūkio subjektų grupės, atsakomybės ir taikytinų teisinių pasekmių dėl netinkamo pirkimo sutarties vykdymo, lėmusio sutarties nutraukimą;

- jei viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta su ūkio subjektų, kurių individualus prisidėjimas prie šių trūkumų ir galimų pastangų jiems pašalinti nebūtinai yra vienodas, grupe, prezumpcija, jog ūkio subjektas, de jure atsakingas už tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, laikomas prisidėjusių prie didelių ar nuolatinių trūkumų, dėl kurių ta sutartis buvo nutraukta, atsiradimo ar išlaikymo ją vykdant, turi būti nuginčijama, kitaip būtų padarytas neigiamas poveikis šio neprivalomo pašalinimo pagrindo pagrindiniams aspektams ir šios direktyvos 18 straipsnio 1 dalyje nurodytam proporcingumo principui;

- kiekvienam grupės nariui, de jure atsakingam už tinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą, prieš jį įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to jam taikant laikino pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų tvarką, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta ta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Jei, konkrečiai ir individualiai įvertinus atitinkamo ūkio subjekto elgesį atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis, paaiškėja, kad nustatyti trūkumai atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė tiems trūkumams pašalinti, pagal Direktyvą 2014/24 draudžiama jį įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą;

- negalima reikalauti, kad toks ūkio subjektas įrodytų, jog ėmėsi taisomųjų priemonių, nors jo individualus elgesys nėra susijęs su trūkumais, dėl kurių buvo nutraukta sutartis;

- perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos sprendimą nutraukti pirkimo sutartį;

- nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis iš esmės automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių (jungtinės veiklos partnerių) įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nevertinant kiekvieno nario (partnerio) elgesio konkrečiai, yra ydingas, neatitinkantis Direktyvos 2014/24 18 straipsnio 1 dalies ir 57 straipsnio 4 dalies g punkto nuostatų esmės;

- perkančioji organizacija, atlikdama ieškovių individualų vertinimą, turi suteikti galimybę kiekvienai ieškovei remtis visais, jos manymu, reikšmingais duomenimis, įskaitant susijusius su trečiaisiais asmenimis, be kita ko, pagrindine ūkio subjektų grupės nare (jungtinės veiklos partnere), kuriais galima įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta pirkimo sutartis, atsirado ne dėl ieškovės elgesio ir iš jos nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei ji padarė jiems pašalinti;

- vertindama ieškovių paaiškinimus ir pateiktus duomenis, perkančioji organizacija, vadovaudamasi proporcingumo principu, turėtų atsižvelgti ir sistemiškai įvertinti tiek kiekvienos ūkio subjektų grupės narės veiksmus, tiek visas reikšmingas aplinkybes, turėjusias įtakos vienašališkam sutarties nutraukimui, šių aplinkybių visumą.

15. Taigi, tiek ESTT jurisprudencijoje, tiek naujausiojo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikti išaiškinimai apima situacijas, kuomet kalbama apie tiekėją, kurį sudaro ūkio subjektų grupė / jungtinės veiklos partnerių, kartu teikusių bendrą pasiūlymą, sudariusių, vykdžiusių, pažeidusių viešojo pirkimo sutartį, automatinio įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą negalimumą, perkančiajai organizacijai individualiai neįvertinus, ar atskiras ir konkretus tiekėjų grupės narys / partneris apskritai savo veiksmais prisidėjo / kokia apimtimi / lėmė netinkamą viešojo pirkimo sutarties vykdymą ir galiausiai jos pažeidimą, o jeigu taip – nesuteikus konkrečiam, atskirai kiekvienam iš tiekėjų grupės narių galimybės įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Nagrinėjamos gi bylos atveju kalbama ne apie viešojo pirkimo sutarties pažeidimą, o apie melagingos informacijos dar tebevykstančiame viešajame pirkime pateikimą, ir kalbama apie situaciją, kuomet pirkime dalyvavo ir pasiūlymą pateikė ne tiekėjų / ūkio subjektų grupė – jungtinės veiklos partneriai, o viena ieškovė UAB „Asseco Lietuva“ savarankiškai / vienasmeniškai (vienas tiekėjas), atitinkamai pažeidimą, lėmusį perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės sudarymo / laimėtojo nustatymo panaikinimą, o galiausiai ir ieškovės pasitraukimą iš pirkimo procedūrų (melagingos informacijos pateikimą), padarė viena ieškovė.

16. Metinėje Europos viešųjų pirkimų teisės 2023 metų konferencijoje (vykusioje 2023 m. kovo 30-31 d. Europos teisės akademijoje, kurioje dalyvavo ir betarpiškai šią bylą nagrinėjanti teisėja), net keliems pranešėjams (lektoriams) pristatant bei analizuojant minėtą ESTT prejudicinį sprendimą bei išaiškinimą buvo pažymėta, jog šiuo prejudiciniu išaiškinimu siekta pabrėžti, kad tuo atveju, kai pirkime dalyvauja ar sutartį vykdo ne vienas tiekėjas, o tiekėjų grupė (keli partneriai), proporcingumo bei atvirumo konkurencijai principų neatitinka automatinis visų tokios grupės narių įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatlikus individualaus kiekvieno iš grupės narių dalyvavimo pirkime/ sutarties vykdyme įvertinimo, be kita ko, neįvertinus, ar apskritai tas konkretus grupės narys / partneris turėjo galimybę pradėti savo viešojo pirkimo sutarties dalies vykdymą, koks buvo / turėjo būti konkretaus grupės nario indėlis į sutarties vykdymą, ar apskritai to tiekėjų grupės nario veiksmai / neveikimas turėjo kokios nors įtakos galutiniam rezultatui (pvz., esminiam sutarties pažeidimui, lėmusiam sutarties nutraukimą), nesuteikus kiekvienam iš grupės narių galimybės įrodyti, jog jis niekaip nedalyvavo ir objektyviai negalėjo dalyvauti pirkimo sutarties pažeidime, galiausiai ir lėmusiame viešojo pirkimo sutarties nutraukimą bei tokio nutraukimo teisinio padarinio – įtraukimo į Nepateikimų tiekėjų sąrašą taikymą. Kitaip tariant, tiek aiškintinos Direktyvos, tiek ESTT išaiškinimo esmė ta, jog nėra galimas vienas perkančiosios organizacijos sprendimas dėl įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taikytinas visiems tiekėjų grupės nariams (partneriams), o būtinas individualizuotas sprendimas dėl įtraukimo / neįtraukimo į tokį sąrašą, atskirai priimtas kiekvieno iš tiekėjų grupės nario / partnerio atžvilgiu, įvertinant konkrečią situaciją tik to konkretaus partnerio aspektu.

17. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes spręstina, jog remtis ieškovės nurodytu ESTT prejudiciniu išaiškinimu nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl ieškovės ginčijamo atsakovės sprendimo teisėtumo, negalima, o kadangi teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių šis sprendimas galėtų būti laikomas neteisėtu, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl jo panaikinimo atmestinas.

18. Atmetus ieškinį, įsiteisėjus teismo sprendimui naikintinos Vilniaus apygardos teismo 2023-03-10 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - ieškovės UAB „Asseco Lietuva“ pašalinimas iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjo sąrašo iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).

19. Atmetus ieškinį, ieškovės procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu atsakovė nepateikė teismui duomenų ir įrodymų apie savo galimai procese patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 258-259 straipsniais, 269-270 straipsniais,423¹-423⁸ straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.