Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos ir Jurgitos Sujetienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. K., V. K. ir L. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-869-807/2024 pagal ieškovų J. K., V. K. ir L. G. ieškinį atsakovams L. B., R. B., I. L., E. V.-B., P. K., M. J., J. P. (J. P.), L. T., V. Z. R., G. R., R. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Daugiabučių namų savininkų bendrijos N. S. (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams V. K. ir J. K. priklausančią neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 203,73 kv. m ploto dalį, kuri uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalinimo projekte (toliau – ir schema arba projektas) yra pažymėta indeksu „C“; atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei L. G. priklausančią neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), 77,15 kv. m ploto dalį, kuri UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalinimo projekte yra pažymėta indeksu „A“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovai V. K. ir J. K. yra pastogės patalpų 478/1000 dalių (203,73 kv. m ploto) savininkai. I. L. G. yra pastogės patalpų 181/1000 dalių (77,15 kv. m ploto) savininkė. Ieškovai bendrai šiuo metu turi 66 proc. visų pastogės patalpų. Pagal siūlomą projektą 203,73 kv. m. ploto patalpų dalis, pažymėta indeksu „C“, būtų atidalinta į atskirą palėpės patalpų dalį ir pereitų į asmeninę V. K. ir J. K. nuosavybę, o patalpų 77,15 kv. m ploto patalpų dalis, pažymėta indeksu „A“, būtų atidalinta į atskirą palėpės patalpų dalį ir pereitų į asmeninę ieškovės L. G. nuosavybę. Patalpų dalis, pažymėta indeksais B1 ir B2, liktų bendrąja daline kitų savininkų nuosavybe. Teikiama pastogės patalpų atidalijimo schema parengta atsižvelgus į atsakovų nuomonę. Ieškovų siūloma atidalinti dalis atitinka jų pastogės patalpose turimas idealiąsias nuosavybės dalis, todėl atidalijus daiktą natūra bendrosios nuosavybės su atsakovais neliktų. Pastogės patalpų atidalijimo schemos sprendiniais siekiama racionaliai padalinti patalpas, atsižvelgiant į visų šalių interesus ir turimą dalį bendroje nuosavybėje, nedarant patalpų paskirčiai jokios žalos, į šias patalpas būtų patenkama iš atskirų laiptinių įėjimų, išvengiant bendro naudojimo dalių. Ieškovai nurodė, kad šiuo metu pastogės patalpomis niekas nesinaudoja, palėpės patalpų stogas kiauras, palėpėje nėra net elektros. Ieškovai sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, kapitaliai susitvarkyti atidalintas pastogės dalis bei naudotis šiomis patalpomis teisės aktuose nustatyta tvarka. Ieškovai neturi tikslo keisti pastogės patalpų paskirties.

3. A. L. B. ir R. B., V. R. ir G. R., E. B., I. L. atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovų reikalavimas dėl atidalijimo reiškia atskirojo nekilnojamojo daikto – patalpos suformavimą, tačiau UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengtoje neįrengtos pastogės patalpų atidalijimo schemoje nurodytos patalpos neegzistuoja, jų suformavimui būtina atlikti statybos darbus. Nėra aišku kokios paskirties patalpas ieškovai ketina suformuoti ir ar tokių patalpų suformavimas yra galimas. UAB „Archimatas“ parengta schema neatitinka atskirojo nekilnojamojo daikto formavimui nustatytų reikalavimų. Ieškovai pareiškė naują ieškinį pagal schemą, kuri nėra statybos projektas. Ieškovų pateikta schema galėtų būti pagrindu nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovai privalo pateikti dokumentus, kurie pagrįstų jų planuojamų atlikti darbų atitikimą teisės aktuose nustatytiems reikalavimas. Dėl pastato avarinės būklės daugiabučio namo patalpų savininkai priėmė sprendimą pradėti pastato renovacijos procesą, kuris apima ir stogo konstrukcijų bei dangos pakeitimą, stogo apšiltinimą. Šiuo metu yra rengiamas techninis darbo projektas, kuriame (pagal investicinį projektą) yra numatytas palėpės perdangos sustiprinimas ir pažeistų gegnių pakeitimas (suveržimas), sienų mūro siūlių remonto darbai ir įtrūkimų remontas (suveržimas) laiptinės išorinėje sienoje. Ieškovai prieštarauja rengiamo namo renovacijos statybos projekto sprendiniams ir siekia sustabdyti renovacijos procesą, nes siekia palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas.

4. Trečiasis asmuo atsiliepime prašė ieškinį atmesti. I. V. K. yra aiškiai įvardijęs, kad jis palėpės patalpose siekia įsirengti gyvenamąjį būstą, tačiau šioje byloje tokius planus nutyli ir atitinkamos projektinės dokumentacijos neteikia. I. V. K. prieštarauja ir siekia stabdyti daugiabučio namo renovaciją, nes investiciniame projekte numatytas namo apšiltinimas (paskutinio aukšto ir palėpės perdangos) ir stogo keitimas (be stoglangių) neatitinka jo planų namo palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Palėpės patalpos yra sukurtos kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, jos nėra apšiltintos, patalpos be stoglangių, jose nėra komunikacijų (vandens, šildymo, elektros), tarp paskutinio ir mansardinio aukšto esanti medinė pertvara neatlaikytų jokio papildomo svorio (baldų, sienų ir pan.). Sutiko su atsakovų pozicija, kad ieškinyje nurodytos patalpos, kurias ieškovai siekia atsidalinti, realiai neegzistuoja, todėl jų atidalinimas reiškia neegzistuojančio daikto suformavimą ir tai privalo būti atliekama teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovas privalo pateikti teisės aktus reikalavimus atitinkanti statybos projektą, kuriame būtų numatyti kokios paskirties patalpą jis ketina suformuoti, kokius statybos darbus ketina atlikti. Nepašalinus daugiabučio namo avarinės būklės, naujų patalpų tokiame pastate formavimas, tam būtinų statybos darbų atlikimas, būtų labai neatsakingas veiksmas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovams iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš ieškovų valstybei išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl neįrengtos pastogės 203,73 kv. m ir 77,15 kv. m dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

7. Teismas konstatavo, kad byloje pateiktas firmos „Tyrimai ir projektai“ statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-121-2 bei 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Ekspertika“ statinio techninės būklės vertinimo aktas Nr. SE20-03/04-11 pakankamai patikimai leidžia daryti išvadą dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir gyvenamasis namas), konstrukcijų, įskaitant stogo bei ieškovų norimos atidalyti pastogės, galimos avarinės būklės.

8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų apie galimai avarinę gyvenamojo namo būklę, į tai, kad derinamas daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizacijos) projektas, iš kurio matyti, kad numatomi ir esminiai stogo bei jo konstrukcijų darbai, taip pat į tai, kad stogo bei pastogės atnaujinimas yra būtinas viso gyvenamojo namo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, sprendė, kad ieškovų pateiktas pastogės atidalijimo projektas neatitinka visų bendraturčių intereso. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktas pastogės atidalijimo projektas iš esmės užkerta kelią kitiems bendraturčiams tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus užtikrinti tinkamą viso gyvenamojo namo būklę, apsaugą nuo kritulių ir klimatinių sąlygų poveikio, kadangi bylos medžiaga patvirtina, jog stogas nesandarus, prastos būklės.

9. Teismo vertinimu, dėl numatytų vykdyti gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, tarp kurių pastogėje numatoma įrengti praėjimo taką, pastogės atidalijimas natūra šiuo metu yra neįmanomas, nepadarant pastogei ir pačiam daugiabučiam namui neproporcingos žalos. Teismas sprendė, kad atidalyti pastogę tokiu būdu, kokį siūlo ieškovai, nėra galimybės.

10. Ieškovų teiginius apie numatomą atidalytų pastogės dalių naudojimo būdą bei tikslą teismas vertino kaip prieštaringus, nes: ieškinyje ieškovai teigė, kad ketina įsirengti sandėliukus, vėliau neapibrėžtai nurodė, kad atidalinus pastogės dalį ieškovai galės šį daiktą naudoti individualiai bei racionaliai; dublike nurodė, jog atidalytas patalpas naudos teisės aktuose nustatyta tvarka ir konkretaus naudojimo būdo neįvardijo; byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas nukreipia į ieškovo V. K. siekį įsirengti palėpę; pateiktoje baigiamojoje kalboje ieškovai teigė, kad jų tikslas atidalintomis pastogės patalpomis naudotis teisės aktuose nustatyta tvarka, teikiant kūno ir veido priežiūros paslaugas, vėliau, kad įrengti sandėliukus. Atsižvelgdamas į tokią nenuoseklią ieškovų poziciją, teismas padarė išvadą, kad ieškovai neišviešino ir neatskleidė savo atidalijimo siekių, kad bendraturčiai būtų deramai informuoti ir galėtų įvertinti, ar ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas nepažeidžia jų teisių.

11. Teismas ieškovų pateiktą UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą vertino kaip brėžinį. Teismas konstatavo, kad ieškovų pateiktas projektas arba schema neatitinka keliamų reikalavimų ir nepagrindžia siūlomų atidalijimo sprendinių tinkamumo. Ieškovų pateiktą UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą parengė matininkas, kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sąrašą. Be to, pateiktas projektas arba schema neatitinka kitų teisės aktų reikalavimų (neturi dokumentų žiniaraščio, aiškinamojo rašto, darbų techninės specifikacijos). Todėl tik šio dokumento pagrindu ieškovai negalėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pažymos apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto patalpos (-ų), statinio (-ių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo, bet ir pats pasidalijimo projektas, kuriame nenurodomi jokie techniniai atidalijimo sprendiniai ir kita bendraturčiams aktuali informacija, savaime negali būti laikomas pakankamu ieškovų siūlomų atidalijimo sprendinių tinkamumui pagrįsti.

12. Teismas padarė išvadą, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė, kad jų pateiktas pasidalijimo projektas, pagal kurį ieškovai siekia atidalyti pastogės dalis, pažymėtas indeksais „A“ ir „C“, yra išsamus, informatyvus, įgyvendinamas techniškai ir geriausia atitinka bendraturčių interesus bei nepadarys neproporcingos žalos gyvenamajam namui bei pačiai pastogei. Dėl šių priežasčių teismas ieškovų ieškinį atmetė.

13. Atmetus ieškinį atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis teismas priteisė jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidas teismas priteisė valstybei iš ieškovų lygiomis dalimis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie esminiai argumentai:

14.1. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog ieškovų pateiktos schemos (UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. pastogės patalpų pasidalinimo schema ir architektų bendrovės UAB „Senamiesčio projektai“ parengta pastogės padalinimo schema) negali būti tinkami ir pakankami atidalijimo pagrindimo dokumentai, neatitinkantys normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų.

14.2. Teismas nepagrįstai vertino, jog planuojamas gyvenamojo namo remontas yra kliūtis atidalinti patalpas. Kartu su ieškiniu apeliantai pateikė teismui duomenis, jog įsigiję pastogės patalpų dalį, norėjo įvertinti pastogės būklę, todėl kreipėsi į ekspertus. Ekspertai konstatavo avarinę stogo ir kitų konstrukcijų būklę. Apeliantai siekia atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės bei jas susitvarkyti. Pastogės patalpų avarinė būklė buvo užfiksuota dar 2018 m. gruodžio 14 d. antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Visą šį laiką pastogės patalpos nebuvo tvarkomos. Teismas neatskleidė kokiu būdu pastogės patalpų atidalijimas gali turėti neigiamą poveikį planuojamam namo remontui.

14.3. Teismas nepagrįstai vertino, jog dalinės nuosavybės nutraukimo būdas nėra priimtinas ir pažeis kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Pažymi, kad šalys dalyvavo sprendžiant ginčus dėl pastogės patalpų atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-88-905-2022. Teismas atmetė ieškovų ieškinį dėl pastogės patalpų atidalijimo, taip pat atmetė ir atsakovų priešieškinį dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Apeliantai pateikė teismui patalpų atidalijimo schemą, atsižvelgdami į minėtame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, t. y. į atsakovų nuomonę, kurioje vietoje jie siekė nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarką. Ieškovų pasiūlytoje schemoje prašomos atidalinti dalys atitiko jų pastogės patalpose turimas idealiąsias nuosavybės dalis, todėl atidalijus daiktą natūra bendrosios nuosavybės su atsakovais neliktų.

2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamą sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

15.1. Apeliantai nurodo, kad ieškinys pareikštas pagal UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengtą neįrengtos pastogės patalpų atidalijimo schemą, kurioje nurodytos patalpos neegzistuoja. Apeliantai nepaneigė teismo padarytos išvados, kad patalpų suformavimui būtina atlikti statybos darbus. Tai, kad ieškovai kartu su ieškiniu pateikė UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastogės padalinimo schemą minėtos teismo išvados nepaneigia, nes ieškinio reikalavimas pareikštas pagal matininkų įmonės UAB „Archimatas“ parengtą schemą. Net jeigu ieškinys būtų pareikštas pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastogės padalinimo schemą, tai neturėtų jokios įtakos teismo sprendimui, nes ši schema taip pat neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

15.2. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Atsakovai pažymi, kad šiam ginčui aktuali tik ta teisminė praktika, kuri suformuota nuo 2017 m. sausio 1 d. Tuo tarpu visa apeliaciniame skunde minima kasacinio teismo praktika yra suformuota pagal anksčiau galiojusį teisinį reguliavimą, todėl ji nagrinėjamai bylai nėra aktuali.

15.3. Atsakovai pažymi, kad apeliantai neginčija, jog ginčo pastatas yra avarinės būklės, taip pat pripažįsta, kad jų siekis yra atidalinti patalas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jas susitvarkyti (savo dalį). Teismas labai aiškiai nurodė kaip ir kodėl ieškovų pateikta atidalijimo schema prieštarauja pastato modernizavimo projektui ir bendraturčių bendram interesui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacijos objekto

4. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl neįrengtos pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl neįrengtos pastogės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

5. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnio 1 dalis).

6. Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).

7. Nagrinėjamu atveju ieškovai kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti neįrengtos pastogės patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pirmosios instancijos teismas ieškovų ieškinį atmetė. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jų ieškinį, nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ir nepagrįstai konstatavo, jog jų pateiktos schemos dėl pastogės patalpų atidalijimo negali būti tinkami ir pakankami atidalijimo pagrindimo dokumentai.

8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovai ieškinio reikalavimus dėl neįrengtos pastogės atidalijimo grindė 2022 m. rugsėjo 28 d. UAB „Archimatas“ parengtu neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektu. Ieškovai, remdamiesi minėtu projektu, suformulavo ir ieškinio reikalavimus, t. y. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės dalis ir ieškovams V. K. ir J. K. paskirti dalį, kurį UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projekte yra pažymėta indeksu „C“, o ieškovei L. G. paskirti dalį, kuri yra pažymėta indeksu „A“.

9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atidalijimas lemia paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 21 punktas).

10. Pasiūlymo dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

11. Teismas, spręsdamas, ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių teisėtų interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022).

12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktą).

13. Tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009).

14. Apibendrinant teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, nurodytą anksčiau, darytina išvada, kad teikiamo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui, geriausiai atitinka bendraturčių interesus.

15. Vertinant, ar ieškovų pateiktas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, pažymėtina, kad naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo (kaip atskirus nekilnojamojo turto objektus suformuojant patalpas statinyje, statinius ir (ar) patalpas padalijant, atidalijant, sujungiant, perdalijant) tvarką ginčo laikotarpiu reglamentavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (ginčui aktuali redakcija nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d.) (toliau – ir Reglamentas).

16. Iš apeliacinio skundo argumentų galima daryti išvadą, kad, apeliantų nuomone, jų pateiktas neįrengtos pastogės atidalijimo projektas (schema) atitinka minėto Reglamento 118–119 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisingai sprendime nurodė, kad ieškovų pateikta schema, pagal kurią buvo suformuluoti ieškovų ieškinio reikalavimai, neatitinka minėto Reglamento reikalavimų.

17. Reglamento 113 punkte numatyta, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus nustatyta tvarka užbaigtuose statyti statiniuose Reglamento 118 punkte nurodytais būdais, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

18. Reglamento 114 punkte numatyta naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtis: 1) schemos antraštinis lapas su rekvizitais: schemos pavadinimas, įrašomas vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28] nuostatomis, vietoj žodžio „projektas“ įrašant žodį „schema“; schemą parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato Nr. (jei neturi kvalifikacijos atestato – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data); schemos parengimo data; 2) schemos dokumentų žiniaraštis; 3) aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28], projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos); 4) statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija; 5) naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai.

19. Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; 3) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; 4) architektas ar statybos inžinierius.

20. Reglamento 119 punkte numatyta, kad parengus schemą, statinių ar patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į subjektą (šiuo atveju į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją), pateikdami laisvos formos prašymą išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų (patalpos (-ų) ar statinių) galimybę naudoti pagal paskirtį (toliau – pažyma), patvirtinančią, kad nekilnojamojo turto kadastro objektus suformavus kaip naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus, jie galės būti naudojami pagal tą pačią paskirtį, kuri buvo įregistruota nekilnojamojo turto registre iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo. Su prašymu pateikiama schema (2 egz.) ir elektroninė laikmena su schemos kopija, rašytiniai patalpos (-ų) ar statinio (-ių) savininkų ar valdytojų sutikimai, patalpos (-ų) ar statinio (-ių) iki 118 punkte nurodytų veiksmų atlikimo kadastro duomenų byla (-os) ar jos (jų) kopija (-os).

21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 534 „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ 84¹.2.4 punkte numatyta, kad nauji turtiniai vienetai įrašomi į kadastrą pateikiant kadastro tvarkytojui prašymą ir vadovaujantis nurodytą dokumentą, t. y. anksčiau minėtą pažymą apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto (patalpos arba statinio) galimybę naudoti pagal paskirtį, kurią išduoda savivaldybės administracijos darbuotojai (žr. šios nutarties 33 punktą).

22. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta anksčiau, darytina išvada, kad asmuo, siekdamas įregistruoti naują turtinį vienetą (atskirą nekilnojamojo turto objektą, suformuotą kaip patalpą statinyje, atidalijant patalpas) į kadastrą, kadastro tvarkytojui, be kita ko, turi pateikti pažymą apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto galimybę naudoti pagal paskirtį. Minėtą pažymą išduoda įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai, gavę asmens prašymą, taip pat schemą, atitinkančią Reglamento 113–114 punktų reikalavimus.

23. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovų pateiktą UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą parengė matininkas P. V., kuris, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepatenka į Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sąrašą. Be to, ieškovų pateiktas projektas (schema) neatitinka Reglamento 114 punkte numatytų reikalavimų, nes neturi dokumentų žiniaraščio, aiškinamojo rašto, darbų techninės specifikacijos ir kt. (žr. šios nutarties 30–32 punktus). Taigi, ieškovų pateikta schema neatitinka teisės aktuose (šiuo atveju Reglamente) numatytų reikalavimų.

24. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė sprendime, jog ieškovai pateiktos į bylą schemos pagrindu negalėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl pažymos apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto patalpos (-ų), statinio (-ių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo Reglamento 119 punkte numatyta tvarka.

25. Vertinant, ar ieškovų pateikta schema yra pakankamai informatyvi siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti, pažymėtina, kad pastogė, kurią ieškovai prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra vientisa erdvė, joje nėra įrengta jokių patalpų. Dėl šių priežasčių akivaizdu, jog tam, kad atidalinti pastogę iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų pateiktą schemą, bus reikalinga atlikti tam tikrus statybos darbus.

26. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų į bylą pateikta schema atspindi tik tai, kokio ploto turi būti suformuoti atskiri nekilnojamojo turto objektai, tačiau joje nėra jokio projektinio pasiūlymo, kaip ieškovai ketina faktiškai įvykdyti pastogės atidalijimą, kokius statybos darbus planuoja atlikti ir kt. Ieškovams nepateikus projektinių sprendinių, kaip yra planuojamas įgyvendinti atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimų dėl pastogės patalpų atidalijimo.

27. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad su ieškiniu buvo pateikę UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastogės padalijimo schemą.

28. Kaip teisingai nurodė atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovai pasirinko ginti savo pažeistas teises ir savo reikalavimus suformulavo pagal UAB „Archimatas“ parengtą neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą, o ne pagal UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastogės padalijimo schemą. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantai apeliaciniame skunde tik abstrakčiai nurodo, kad jie kartu su ieškiniu buvo pateikę UAB „Senamiesčio projektai“ parengtą pastogės padalinimo schemą, tačiau kokias bylai reikšmingas aplinkybes patvirtina ir (ar) paneigia minėta schema, ieškovai apeliaciniame skunde visiškai nenurodo. Teisėjų kolegija nustatė, kad minėtoje UAB „Senamiesčio projektai“ schemoje nurodyta: „paprastojo remonto tikslas atsidalinti dvi patalpas iš bendros nuosavybės, suformuojant 300 mm storio karkasines atitvarines konstrukcijas iš gipso kartoto su akmens vatos užpildu“; „jokie kitokie darbai šiame etape neatliekami, atlikus darbus trečiųjų šalių interesai pažeisti nebus“. Pažymėtina, kad ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip ir neatskleidė savo tikrųjų pastogės patalpų atidalijimo siekių. Ieškovai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad siekia: įsirengti sandėliukus; naudoti patalpas, teikiant kūno ir veido priežiūros paslaugas; naudotis patalpomis individualiai ir kt. Akivaizdu, kad atidalintas patalpas pritaikyti sandėliavimui, gyvenimui ar teikti kažkokias paslaugas, reikalinga atlikti skirtingus statybos darbus. Pavyzdžiui, įrengiant patalpas tam tikrų paslaugų teikimui, neužtektų tik įrengti atitvarines konstrukcijas, pagamintas iš gipso kartono, kaip nurodyta UAB „Senamiesčio projektai“ schemoje. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovai, neatskleidę savo tikrųjų siekių, nesuteikė nei pirmosios instancijos teismui, nei kitiems bendraturčiams galimybės įvertinti, ar jų pateiktas UAB „Senamiesčio projektai“ atidalijimo projektas (schema) nurodytų remonto darbų apimties aspektu, nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų.

29. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog planuojamas gyvenamojo namo remontas yra kliūtis atidalinti pastogės patalpas. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė kokiu būdu pastogės patalpų atidalijimas gali turėti neigiamą poveikį planuojamam namo remontui.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų apie galimai avarinę daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), avarinę būklę. Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina 2018 m. gruodžio 31 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ surašytas statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. 18-121-2, 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Ekspertika“ statinio techninės būklės vertinimo aktas Nr. SE20-03/04-11 ir kt. Pažymėtina, kad šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ieškovai apeliaciniame skunde neginčijo.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bendraturčiai dėl gyvenamojo namo avarinės būklės priėmė sprendimą pradėti pastato renovacijos procesą, kuris apima ir stogo konstrukcijų bei dangos pakeitimą bei stogo apšiltinimą. Tai patvirtina į bylą pateiktas gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo pastogė, atnaujinimo (modernizavimo) projektas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtame projekte, yra numatyti esminiai stogo bei jo konstrukcijų darbai. Taigi, bendraturčių tikslas yra atlikti gyvenamojo namo kapitalinį remontą, susitvarkyti, be kita ko, ir jame esančią ginčo pastogę, siekiant užtikrinti viso gyvenamojo namo tinkamą būklę, apsaugą nuo kritulių ir kt. Šiuo atveju ieškovai, siekdami atidalinti pastogės dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, turėjo pateikti įrodymus, kad jų siūlomas atidalijimo būdas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų susitvarkyti namą, kuriame yra ginčo pastogė, t. y. ieškovai turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad atidalijus pastogės dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal jų pateiktą projektą, nebus sutrukdyta suplanuotiems namo kapitalinio remonto darbams (žr. šios nutarties 25 punkte nurodytą teismų praktiką). Tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pateiktame gyvenamojo namo, kuriame yra ginčo pastogė, atnaujinimo (modernizavimo) projekte, yra numatyta įrengti praėjimą per visą ginčo pastogės ilgį. Tuo tarpu ieškovų pateiktoje schemoje tokio praėjimo nėra numatyta. Be to, ieškovai teigia, kad jų siekis yra atidalinti pastogės patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jas susitvarkyti, kad jomis būtų galima naudotis. Tuo tarpu pagal gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą numatyta atlikti viso stogo, perdangos remonto ir šiltinimo darbus ir kt., o ne tik sutvarkyti tam tikras atskiras gyvenamojo namo patalpas, ar jų dalis.

32. Taigi, akivaizdu, kad ieškovų pateikta schema nėra suderinta su šiuo metu rengiamu namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu. Be to, ieškovai neįrodė, kad jų siekis atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės nepažeis bendraturčių siekio susitvarkyti gyvenamąjį namą, likviduoti jo galimai avarinę būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateikta schema, kuri nėra suderinta su suplanuotais namo remonto darbais, iš esmės atitinka tik ieškovų interesus ir neužtikrina sąžiningos bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyros.

33. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas nurodyta anksčiau, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu atidalyti pastogės patalpas tokiu būdu, kokiu siūlo ieškovai, esant suplanuotiems namo kapitalinio remonto darbams, nėra galimybės.

34. Ieškovai apeliaciniame skunde teigia, kad jie pateikė schemą, atsižvelgdami į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-88-905/2022, nurodytas aplinkybes, t. y. į atsakovų nuomonę, kurioje vietoje jie siekė nustatyti naudojimosi pastogės patalpomis tvarką. Be to, ieškovų schemoje prašomos atidalinti dalys atitiko jų pastogės patalpose turimas idealiąsias dalis. Dėl šios priežasties, ieškovų nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad jų pateikta schema pažeidžia bendraturčių interesus.

35. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nekilo ginčo, kad ieškovų schemoje nurodytos dalys neatitinka jų idealiųjų nuosavybės dalių. Tuo tarpu tai, kad ieškovai šioje byloje pateikė schemą, atsižvelgdami į atsakovų poziciją, išdėstytą nagrinėjant Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinę bylą Nr. e2-88-905/2022, nėra pagrindas patenkinti jų reikalavimus šioje byloje. Taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovų argumentais, kad jų pateikta schema atitinka bendraturčių interesus. Juolab, įvertinant tai, kad šiuo metu bendraturčių siekis, kaip minėta anksčiau, yra susitvarkyti namą, pašalinti jo galimai avarinę būklę, o ne atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas. Pažymėtina, kad apeliantų apeliaciniame skunde nurodyti atsakovo R. K. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, kad jam netinka ieškovų nurodyta lokacija, kad jis pastogės dalies nori virš antros laiptinės, nebuvo tie esminiai argumentai, kuriais remiantis ieškovų ieškinys buvo atmestas. Pirmosios instancijos teismas, kaip minėta anksčiau, ieškovų ieškinį atmetė, įvertinęs tai, kad jų pateikta schema neatitinka teisės aktų reikalavimų, pažeidžia bendraturčių teises ir teisėtus interesus ir kt.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės tinkamam civilinės bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

37. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas bei jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Atmetus ieškovų apeliacinį skundą, sprendžiamas atsakovų turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo klausimas (CPK 93 straipsnis).

39. Atsakovai nurodė, kad patyrė šias bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą: L. B. ir R. B. – 272,25 Eur; V. Z. R. ir G. R. – 272,25 Eur; E. V.-B. – 272,25 Eur; I. L. – 272,25 Eur. Atsakovų prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus mieto apylinkės teismo 2024 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 90,75 Eur.

Priteisti atsakovams V. Z. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 90,75 Eur.

Priteisti atsakovei E. V.-B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 90,75 Eur.

Priteisti atsakovei I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovų J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 272,25 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 90,75 Eur.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.