Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-869-807/2024

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-06-26
Bylos Nr.: e2-869-807/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-08471-2023-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Diana Jankienė
Ieškovas: V. K., J. K., L. G.
Atsakovas: L. B., R. K., R. B., V. R., G. R., E. V., I. L.
Trečiasis asmuo: DNSB
Advokatai: Kornelijus Pivoriūnas, Kristijonas Paliutis

Civilinė byla Nr. e2-869-807/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08471-2023-6

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.6.1; 3.2.6.13

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. birželio 26 d.

VilniusVilniaus miesto apylinkės teismo teisėja D. J.,

sekretoriaujant Jolantai Možeiko-Kodzis, Raimondai Vičienei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovų J. K., V. K., L. G. atstovui advokatui Kornelijui Pivoriūnui, atsakovams L. B., R. K., atsakovų L. B., R. B., V. R., G. R., E. V. – B., I. L. atstovui advokatui Kristijonui Paliučiui, trečiojo asmens atstovei D. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų J. K., V. K. ir L. G. ieškinį atsakovams L. B., R. B., I. L., E. V. – B., P. K., M. J., J. P. (J. P.), L. T., V. Z. R., G. R., R. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, trečiasis asmuo – DNSB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu (2023-06-06 CBP-8458), prašydami atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės V. K. ir J. K. priklausančią neįrengtos pastogės, esančios(duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 203,73 kv.m. ploto dalį, kuri UAB „Archimatas“ 2022-09-28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalinimo projekte yra pažymėta indeksu „C“; atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės L. G. priklausančią neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), 77,15 kv.m. ploto dalį, kuri UAB „Archimatas“ 2022-09-28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalinimo projekte yra pažymėta indeksu „A“; priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovai V. K. ir J. K. yra pastogės patalpų 478/1000 dalių (203,73 kv. m ploto) savininkai, ieškovė L. G. yra pastogės patalpų 181/1000 dalių (77,15 kv. m ploto) savininkė, ieškovai bendrai šiuo metu turi 66 proc. visų pastogės patalpų. Pagal siūlomą projektą 203,73 kv. m. ploto patalpų dalis, pažymėta indeksu „C“, būtų atidalinta į atskirą palėpės patalpų dalį ir pereitų į asmeninę V. K. ir J. K. nuosavybę, o patalpų 77,15 kv. m. ploto patalpų dalis, pažymėta indeksu „A“ būtų atidalinta į atskirą palėpės patalpų dalį ir pereitų į asmeninę L. G. nuosavybę. Patalpų dalis, pažymėta indeksais B1 ir B2 liktų bendrąja daline kitų savininkų nuosavybe. Teigia, kad ieškovai 2022 m. spalio 10 d. Pastogės patalpų bendrasavininkams pranešimus apie ketinimą atidalinti savo dalį iš bendros dalinės nuosavybės bei pridėjo UAB „Archimatas“ parengtą neįrengtos pastogės patalpų pasidalinimo projektą, negavo jokio atsakymo iš kitų bendrasavininkų dėl siūlomo Pastogės patalpų atidalijimo. Pasak ieškovų, neįrengta pastogė yra atskiras nekilnojamasis daiktas, kuriam yra suteiktas atskiras unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Teikiama Pastogės patalpų atidalijimo schema parengta atsižvelgus į atsakovų nuomonę, kurioje atsakovai siekė nustatyti naudojimosi Pastogės patalpomis tvarką konkrečiose Pastogės patalpų vietose, prašomos atidalinti dalys sudaro didžiąją Pastogės patalpų dalį – viso 66 proc. Nurodo, kad ieškovų siūloma atidalinti dalis atitinka jų pastogės patalpose turimas idealiąsias nuosavybės dalis, todėl atidalijus daiktą natūra bendrosios nuosavybės su atsakovais nebeliktų. Teigia, jog pastogės patalpų atidalijimo schemos sprendiniais siekiama racionaliai padalinti patalpas, atsižvelgiant į visų šalių interesus ir turimą dalį bendroje nuosavybėje, nedarant patalpų paskirčiai jokios žalos, į šias patalpas būtų patenkama iš atskirų laiptinių įėjimų, išvengiant bendro naudojimo dalių. Ieškovų teigimu, šiuo metu pastogės patalpomis niekas nesinaudoja, palėpės patalpų stogas kiauras, palėpėje nėra net elektros. Ekspertų „Tyrimai ir projektai“ parengtame „Daugiabučio gyvenamojo namo stogo bei kitų konstrukcijų“ statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2018-12 konstatuota avarinė stogo ir kitų konstrukcijų būklė. Nurodo, kad ieškovai sieks gauti statybą leidžiantį dokumentą, kapitaliai susitvarkyti atidalintas pastogės dalis bei naudotis šiomis patalpomis teisės aktuose nustatyta tvarka, ieškovų siekis, neturi tikslo keisti pastogės patalpų paskirties. UAB „Senamiesčio projektai“ pateikė padalinimo schemą su atidalinimo sprendiniais, kurioje nurodyta galimybė įrengti pertvaras atidalijant ginčo patalpas, pertvaros būtų įrengiamos vykdant paprastąjį remontą, jokie kitokie darbai šiame etape neatliekami, atlikus darbus trečiųjų šalių interesai pažeisti nebus. Ieškovų teigimu, pagal ieškovų projektą visiems bendraturčiams realiai tenka lygiavertės pagal savo naudingąsias savybes pastogės dalys, mažinamos ginčų kilimo sąlygos, nepadaroma žala prašomam padalinti nekilnojamajam turtui. Ieškovai teigia, kad atskleidė savo siekius – pastatyti pertvaras ir įsirengti atskirus sandėliukus nekeičiant pastogės paskirties; kitas ieškovų tikslas – atidalytoje dalyje atlikti kapitalinio remonto darbus, kad pastogės patalpomis apskritai būtų galima naudotis.

Atsiliepimas

2. Atsakovai L. B. ir R. B., V. R. ir G. R., E. B., I. L. pateiktame atsiliepime (2023-07-07 DOK- 109154) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškovų reikalavimas dėl atidalijimo reiškia atskirojo nekilnojamojo daikto - patalpos suformavimą, tačiau UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengtoje neįrengtos pastogės patalpų atidalijimo schemoje nurodytos patalpos neegzistuoja, jų suformavimui būtina atlikti statybos darbus; nėra aišku kokios paskirties patalpas ketina suformuoti ieškovai ir ar tokių patalpų suformavimas yra galimas; UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengta neįrengtos pastogės patalpų atidalijimo schema neatitinka atskirojo nekilnojamojo daikto formavimui nustatytų reikalavimų. Atsakovų teigimu, Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiteisėjusiu 2022 m. gegužės 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė iš esmės analogišką ieškovų K. ieškinį, ne tik dėl ieškovų pasirinktos pastogės patalpų vietos, kurioje jie siekia suformuoti atskiras patalpas, bet ir savarankišku pagrindu dėl to, kad atskiros patalpos formavimo atveju ieškovai privalo bendraturčiams pateikti atitinkamą statybos projektą, pagal kurį bus formuojama patalpa. Teigia, jog ieškovai pareiškė naują ieškinį pagal iš esmės analogišką schemą, kuri nėra statybos projektas, ir kuri galėtų būti pagrindu nustatyti naudojimosi tvarką, bet jos pagrindu atskira patalpa nėra (negali būti) formuojama, prašoma ieškovams atidalinti plotą iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau negalima atidalinti ploto, kai schemoje nurodyta patalpa neegzistuoja. Ieškovai privalo ne tik aiškiai įvardinti savo planus, t. y. siekį įsirengti pastogėje atitinkamos paskirties patalpas, kam būtina įrengti šiuo metu neegzistuojančias atitvarines konstrukcijas, bet ir pateikti dokumentus, kurie įrodytų/pagrįstų tokių planų/darbų atitikimą įvairiuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimas, įskaitant esminiams statinio reikalavimams. Nurodė, kad dėl ieškovų pastato rūsyje atliktų statybos darbų Vilniaus miesto savivaldybės administracija užsakė daugiabučio gyvenamojo namo ekspertizę. UAB „Ekspertika“ 2021 m. gegužės 31 d. namo techninės būklės vertinimo aktas įrodo, kad pastato patalpose ir grindyse atsiradusių deformacijų priežastis yra K. pastato rūsyje atlikti savavališki kapitalinio remonto darbai. Dėl pastato avarinės būklės daugiabučio namo patalpų savininkai priėmė sprendimą pradėti pastato renovacijos procesą, kuris apima ir stogo konstrukcijų bei dangos pakeitimą bei stogo apšiltinimą. Namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija šiuo metu rengia techninį darbo projektą, kuriame (pagal investicinį projektą) yra numatytas palėpės perdangos sustiprinimas ir pažeistų gegnių pakeitimas/suveržimas, sienų mūro siūlių remonto darbai ir įtrūkimų remontas/suveržimas laiptinės išorinėje sienoje. Rengiamo namo renovacijos statybos projekto sprendiniams prieštarauja ir renovacijos procesą sustabdyti siekia K., kurie patalpų savininkų susirašinėjime aiškiai deklaruoja savo siekį palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas ir dėl to jiems nepatinka rengiamo renovacijos statybos projekto sprendiniai, kurie numato esamos stogo konstrukcijos atnaujinimą bei stogo apšiltinimą ties palėpės perdanga.

3. Trečiasis asmuo teismui pateiktame atsiliepime (2023-11-28 DOK- 187419) prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad rūsio patalpoje atlikę savavališkus statybos darbus, K. de facto pakeitė patalpų paskirtį ir pritaikė jas komercinei veiklai, o tuo tikslu jie patalpose buvusius daugiabučio namo bendruosius tinklus perkėlė iš patalpų vidurio į patalpų pakraščius, ties išorine namo siena, įsirengė papildomą įėjimą į patalpas, pasididino buvusį įėjimą ir langus (išsididino angas pastato išorinėje sienoje), įsigilino patalpas atidengdami daugiabučio namo pamatus. V. K. yra aiškiai įvardijęs, kad jis palėpės patalpose siekia įsirengti gyvenamąjį būstą, tačiau šioje byloje tokius planus nutyli ir atitinkamos projektinės dokumentacijos neteikia. Mano, kad dėl tos pačios priežasties V. K. prieštarauja ir siekia stabdyti daugiabučio namo renovacijai, kadangi investiciniame projekte numatytas namo apšiltinimas (paskutinio aukšto ir palėpės perdangos) ir stogo keitimas (be stoglangių) neatitinka jo planų namo palėpėje įsirengti gyvenamąsias patalpas. Teigia, kad K. jau dabar trukdo bendrijai patekti į palėpės patalpas ir atlikti būtinuosius stogo tvarkymo darbus. Nurodo, kad palėpės patalpos yra sukurtos kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo patalpos, jos nėra apšiltinos, patalpos be stoglangių, jose nėra komunikacijų (vandens, šildymo, elektros), tarp paskutinio ir mansardinio aukšto esanti medinė pertvara buvo skirta tik apšiltinimui įrengti (ant tokios perdangos buvo pilami spaliai ar kt. panašios medžiagos), todėl ši pertvara neatlaikytų jokio papildomo svorio (baldų, sienų ir pan.). Sutinka su atsakovų pozicija, kad ieškinyje nurodytos patalpos, kurias ieškovai siekia atsidalinti, realiai neegzistuoja, todėl jų atidalinimas reiškia neegzistuojančio daikto suformavimą ir tai privalo būti atliekama Statybos įstatymo ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai šioje byloje ieškovas privalo pateikti teisės aktus reikalavimus atitinkanti statybos projektą, kuriame būtų numatyti kokios paskirties patalpą jis ketina suformuoti, kokius statybos darbus tam atliks, toks projektas pagal Statybos įstatymo normas privalo turėti projekto ekspertizę, o kadangi jis būtų rengiamas ypatingame pastate, kurio būklė pripažinta avarine, tai tokio projekto rengimui pirmiausia yra privaloma atlikti bendrąją daugiabučio namo ekspertizę. Nepašalinus daugiabučio namo avarinės būklės, naujų patalpų tokiame pastate formavimas, tam būtinų statybos darbų atlikimas, kas neišvengiamai reiškia ir papildomas apkrovas, ir namo naudojimo intensyvumo didinimą, būtų labai neatsakingas veiksmas. Šiuo metu realiai niekas nežino kiek esami pamatai (kuriuos K. susilpnino įsigilindami rūsio patalpas), laikančiosios sienos (kurių dalį K. rūsyje išgriovė ir jų apkrovas metalinėmis sijomis perdavė į namo pamatus) bei K. vietoje laikančiųjų sienų ties rūsio perdanga įrengtos metalinės sijos dar laikys esamas apkrovas. Dėl pastato avarinės būklės daugiabučio namo patalpų savininkai priėmė sprendimą pradėti pastato renovacijos procesą. Trečiojo asmens teigimu, prie avarinės namo būklės sukėlimo savo savavališkais statybos darbai nemažai prisidėjęs V. K. prieštarauja tokiems planams ir deda pastangas trukdyti renovacijos procesui, kurio sprendiniai neatitinka jo planų įsirengti gyvenamąsias patalpas namo palėpėje.

Šalies argumentai

4. Teismui pateiktame dublike (2023-09-29 DOK-153645) ieškovai prašė ieškinį tenkinti, palaikė ieškinyje išdėstytus prašymus. Nurodė, kad nei teisės aktų reikalavimai, nei jų teisinis aiškinimas nėra prejudiciniai faktai. Ieškovai pareiškė ieškinį, kurio pagrindas yra visiškai skirtingas, be to, savo reikalavimus reiškė atsižvelgdami į minėtoje byloje išdėstytą atsakovų poziciją bei jų pageidavimus naudotis tam tikromis pastogės patalpų dalimis. Ieškovai pasirinko Reglamento 118 punkte 1 papunktyje numatytą naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimą – atidalijant patalpą į tris patalpas, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš atidalijimą patalpos paskirtis. Teigia, jog pateikta schema yra dokumentas, kurį ieškovas pateikė atsakovams siekdamas gauti jų sutikimą, nes be tokio sutikimo nėra prasmės rengti normatyviniais teisės aktais reglamentuojančių projektų. Tik gavus pažymą iš Vilniaus m. savivaldybės apie galimybę naudoti patalpas pagal paskirtį, būtų rengiamas projektas ir gaunamas statybą leidžiantis dokumentas, atitinkantis numatomų atlikti darbų apimtį.

5. Teismui pateiktame triplike (2023-10-19 DOK-165324) atsakovai L. B., R. B., V. R., G. R., E. B., I. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovai šioje byloje pareiškė identišką ieškinį, t. y. ieškiniu prašoma atidalinti esamą patalpą ir suformuoti naują, neegzistuojančią patalpą pagal AB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengtą schemą, o ne statybos projektą, nors nėra ginčo dėl to, kad tokios patalpos suformavimui yra būtina atlikti statybos darbus, kas reiškia, kad ieškinio reikalavime dėl atidalijimo (naujos patalpos suformavimo) turėtų būti nurodytas atitinkamas statybos darbų projektas, o ne schema. Teigia, jog tam, kad atsirastų nuosavybės teisė į kažkokį daiktą būtina sąlyga, kad egzistuotų pats daiktas, t. y. jeigu nėra daikto (civilinės teisės objekto), tai negali būti ir nuosavybės teisės, kas atitinkamai reiškia, kad nuosavybės teisė į neegzistuojantį daiktą negali būti įgyjama ir teismo sprendimu. Nurodo, kad pastogės patalpose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios yra vientisos, patalpose nėra atskirų patalpų. Tam, kad šitos vientisos patalpos viduje atsirastų atskiri daiktai – patalpos, jas reikia sukurti. Dėl ieškovų pastato rūsyje atliktų statybos darbų nurodė, kad statybos darbai buvo atlikti dar iki avarijos šalinimo projekto parengimo (projektas parengtas 2018 m. lapkričio mėn., kai patalpose jau buvo atlikti visi griovimo darbai ir buvo pradėtas patalpų įrengimas) ir de facto atlikti statybos darbai neatitinka projekto sprendinių: avarijos grėsmės šalinimo projekte laikančiąsias sienas, kuriose tiek buvę patalpos valdytojai, tiek K. iškirto angas, buvo numatyta sustiprinti, o statytojai vieną stiprinti numatytą sieną (dėl joje iškirstų angų) apskritai išgriovė, kitose iškirto angas. Statybos darbai buvo vykdomi statytojams neturint nei rekonstrukcijos, nei kapitalinio remonto statybos projekto, nei pagal juos išduotų statybą leidžiančių dokumentų. Civilinėje byloje Nr. e2-41-808/2023 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 13 d. nutartimi paskyrė teismo ekspertizę. Ekspertizės akto išvadose yra konstatuota, kad rūsio patalpoje buvo atlikti savavališki rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto statybos darbai, o paprastojo remonto statybos darbų rezultatas yra statytojams nepriklausančių patalpų užėmimas; akte konstatuota, kad rūsyje atlikti kapitalinio remonto ir rekonstrukcijos statybos darbai nėra susiję su avarijos grėsmės šalinimu.

6. Atsakovai R. K., P. K., M. J., J. P., L. T. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo procesą atsakovai informuoti tinkamai.

7. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokatas Kornelijus Pivoriūnas ieškinį palaikė pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais.

8. Teismo posėdžio metu atsakovas R. K. su ieškiniu nesutiko nurodydamas, kad jam netinka plane nurodyta lokacija, kadangi jis palėpės nori virš antros laiptinės, nes ten gyvena.

9. Teismo posėdžio metu atsakovas L. B. su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad jam tinka paskirta palėpės lokacija, bet nurodė, kad bus atliekama viso namo renovacija, namas avarinės būklės. Kol nebus atlikta renovacija, tame tarpe – ir palėpės, jos atidalijimo klausimo spręsti negalima.

10. Teismo posėdžio metu atsakovų L. B., R. B., V. R., G. R., E. B., I. L. atstovas advokatas Kristijonas Paliutis su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2024 m. balandžio 16 d. nutartimi byloje (duomenys neskelbtini) atmetė ieškovų K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo, kuriuo tenkintas prevencinis ieškinys (dėl namo (duomenys neskelbtini)) ir kuriame buvo atskleista ieškovo schemą, kai imituodamas avarinę būklę jis atlikinėja statybos darbus, kad įsirengtų butus palėpėse.

11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė D. V. su ieškiniu nesutiko pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais ir motyvais. Papildomai nurodė, kad rūpinasi namo gerovę, namas yra avarinis, jis tiesiog neatlaikys norimų atlikti pakeitimų. Bus atliekama namo renovacija, yra baigiami projekto darbai, tai užtruks apie mėnesį, po to bus gautas leidimas darbams ir prasidės darbai, planuojama renovaciją pradėti šių metų birželį. Darbų rangovas – „Tilta“, darbai vyks apie metus. Nurodė, kad renovacija apims stogo dangos keitimą; sijų, perdangų tvarkymą tarp palėpės ir trečiojo aukšto; sienų įtrūkimų šalinimą; balkonų keitimą; ventiliaciją, kanalizaciją; fasado tinkavimo darbus. Dėl pamatų laukia ekspertizės, reikia nustatyti kiek jie yra pažeisti ir ką su jais reikės daryti, ekspertizę atlieka „Ekspertika“.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas

12. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (2023-06-06 CBP-8458) nustatyta, kad negyvenamoji patalpa – neįrengta palėpė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini), kurios bendras plotas 426,22 kv. m, Pagrindinė naudojimo paskirtis: kita, nuosavybės teise priklauso L. B., R. B., I. L., V. K., J. K., L. G., E. V. – B., P. K., M. J. ir J. P..

13. Iš byloje pateikto 2018 m. gruodžio 31 d. firmos „Tyrimai ir projektai“ statinio dalinės ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 1A3p, esančio (duomenys neskelbtini), virš negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų būklės, medinės stogo konstrukcijos dėl susiformavusio puvinio yra avarinės būklės. Pastato išorinėje sienoje ir mūrinėje sąramoje ties tiriama pastoge užfiksuota mūro erozija. Pastatas dengtas čerpių danga, kuri yra susidėvėjusi, nesandari, turi kiaurymių, vandens nuvedimo nuo stogo sistema susidėvėjusi, pažeista korozijos, dėl to drėkinamos pastato sienos. Taip pat minėtame statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), stogo konstrukcijų, bei dalies išorinių sienų ir kaminų būklė neatitinka esminių statinio reikalavimų (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymas, 1996 m. kovo 19 d. Nr. 1-1240, 4 straipsnis): 1) mechaninio atsparumo ir pastovumo: užfiksuotos puvinio pažeistos stogo konstrukcijos – gegnės, mūrlotai, statramsčiai, grebėstai. Dėl puvinio pažeistų stogo medinių konstrukcijų, sumažėjus jų laikančiajai galiai, formuojasi deformacijos – šios priežastys gali lemti stogo dalies griūtį, kas sukeltų žalą kitoms statinio dalims. Dėl nuolatinės drėgmės puvinio pažeistos medinės perdangos sijos. Nesiimant priemonių, didžiausia stogo konstrukcijų griūties tikimybė yra žiemos laikotarpiu, gausiai pasnigus ir dėl to ženkliai padidėjus apkrovoms. Griuvus stogo konstrukcijoms galima ir puvinio pažeistos medinės perdangos griūtis; 2) higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos: statinio stogo konstrukcijų griūtis gali sukelti pavojų pastato dalimi besinaudojančių žmonių saugumui, dėl susidėvėjusios stogo dangos į pastato vidų patenka drėgmė, kuri sudaro pagrindą pelėsio atsiradimui, kas yra pavojinga pastatu besinaudojančių žmonių sveikatai; dėl susidėvėjusios stogo dangos ir dėl to tekančio vandens gali būti drėkinama elektros instaliacija, kas kelia trumpo jungimo bei gaisro pavojų. Aptariamame 2018 m. gruodžio 31 d. statinio dalinės ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) daroma išvada, kad, norint likviduoti dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), konstrukcijų avarinę būklę tie negyvenamąją patalpa – neįrengta pastoge, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) būtina: 1) pakeisti puvinio pažeistas gegnių dalis, statramsčius, grebėstus, mūrlotus; 2) pakeisti visą susidėvėjusią stogo dangą nauja danga; 3) pakeisti korozijos pažeistus vandens nuvedimo nuo pastato stogo elementus – latakus; 4) Sustiprinti puvinio pažeistas medines perdangos sijas; 5)nukrauti nuo perdangos statybines šiukšles ir sunkų apšiltinimo sluoksnį, jį pakeičiant lengvu apšiltinimo sluoksniu iš mineralinės vatos. Taip pat norint saugiai eksploatuoti pastatą – gyvenamąją namą (duomenys neskelbtini), būtina pašalinti šiuos statinio trūkumus: 1) būtina sutvarkyti nuotėkų sistemą, kad į rūsio patalpas nepatektų nuotėkų vanduo. Taip pat, norint išvengti patalpų užpylimo ir turto sugadinimo, būtina pakeisti paveiktus korozijos, susidėvėjusius vamzdžius plastikiniais; 2) norint užtikrinti natūralios šviesos patekimą į rūsį, būtina išvalyti prieduobes, įrengti jose tinkamą hidroizoiaciją ir kritulių vandens nuvedimą; 3) būtina sutvarkyti pastato kritulių nuvedimo sistemas ir atstatyti ištrupėjusį mūrą, bei tinko sluoksnį; 4) būtina suvalyti karnizo plokščių armatūrą nuo rūdžių ir atstatyti apsauginius armatūros sluoksnius; 5) būtina nuvalyti karnizo plokščių armatūrą nuo rūdžių ir atstatyti apsauginius armatūros sluoksnius; 6) būtina nuvalyti balkono plokščių armatūrą nuo rūdžių ir atstatyti apsauginius armatūros sluoksnius; 7) būtina nuvalyti metalines balkono sijas nuo rūdžių ir apsaugoti jas nuo tolesnio korozijos poveikio. Esant reikalui, numatyti balkono sijų laikomosios galios atstatymo priemones.

14. Byloje pateiktas 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Ekspertika“ statinio techninės būklės vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad įvertinus gyvenamojo namo 1A3/p (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) esančio (duomenys neskelbtini), laikančiųjų konstrukcijų techninę būklę, nustatyta, kad jos turi eilę konstrukcinių defektų: perdangos sijos neleistinai išlinkusios, sijų skerspjūvis ženkliai sumažėjęs, stogo keraminių čerpių danga susidėvėjusi, piltinė stogo šilumos izoliacija sudrėkusi, balkonų plokščių atšokęs apsauginis betono sluoksnis, koroduoja darbo armatūra ir laikančios plieninės sijos, plyšiai tarp laiptinės ir išorinės sienos, įstriži plyšiai vidinėse laikančiuose sienose, ištrupėjusios sąramos. Netenkinami šie esminiai statinio reikalavimai: STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“; STR 2.01.01(3):1999 „Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“; STR 2.01.01(4):2008 „Naudojimo sauga“; STR 2.01.01(6):2008 „Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“. Akte taip pat nurodoma, jog dalies trečiojo aukšto medinių perdangos sijų yra neleistinai įlinkę, viena net sulūžus. Šie požymiai atitinka STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“ 1-o priedo p. 4.1. nurodytų galimos avarinės būklės požymius. Tai reiškia, jog dalies konstrukcijų būklė yra avarinė ir nuolat blogėja. Galimos atskirų statinio dalių griūtys.

15. Byloje pateiktas MB „Renju“ 2023 m. birželio 7 d. raštas patvirtina, kad atliekamas techninis darbo projektas, vadovaujantis butų ir kitų patalpų savininkų patvirtintu investiciniu planu, kuriame yra numatytos ne tik energiją taupančios priemonės, bet ir numatyta palėpės perdangos sustiprinimas ir pažeistų gegnių pakeitimas/suveržimas; sienų mūro siūlių remonto darbai ir įtrūkimų remontas/suveržimas laiptinės išorinėje sienoje; balkonų plokščių stiprinimas arba keitimas naujomis; artimiausiu metu planuojama pabaigti techninį darbo projektą ir atlikti projekto ekspertizę, atlikus projekto ekspertizę bus išiminėjamas statybos leidimas ir pradedami namo atnaujinimo darbai.

16. Civilinėje byloje pateikto Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projekto (2024-05-06 DOK-70303) aiškinamojo rašto dalyje „Esamų konstrukcijų techninė būklė“ nurodyta, jog dalyje pastogės yra įrengta mansarda, stogo būklė kai kuriose mansardos patalpose prasta – praleidžiamas vanduo, pažeidžiamos konstrukcijos. Siena tarp mansardos patalpų, laiptinių ir nešildomos pastogės neapšiltinta. Stogo būklė netenkina STR 2.01.02:2016 šilumos išsaugojimo reikalavimų. Taip pat aiškinamojo rašto dalyje „4. Konstrukciniai sprendiniai“ nurodoma, kad Būtina įvertinti reikalingų tvirtinimo taškų įrengimą prieš atliekant apšiltinimą ir naujos dangos įrengimą, nepažeisti stogo sandarumo. Po stogo atnaujinimo gali būti atstatoma tik teisėtai sumontuota asmeninė gyventojų įranga (antenos, kondicionieriai ir pan.), kurios savininkai turi reikiamus leidimus pagal galiojančius teisės aktus (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, Lietuvos Respublikos statybos įstatymas) arba kuriai įrengti leidimai nėra privalomi. Pagal poreikį remontuojamos medinės stogo konstrukcijos <...> Aptikus pažeistas medines perdangos konstrukcijas, jas būtina remontuoti - būklę atidžiai įvertinti nuvalius perdangą <...> Ant perdangos įrengiamas apšiltinimo sluoksnis (universalios mineralinės vatos sluoksnis, uždengtas kieta vėjo izoliacijos mineraline vata). Po apšiltinimo sluoksniu būtina pakloti garo izoliaciją. Mansardos stogo apšiltinimo sluoksnis įrengiamas tarp gegnių ir po jomis, tačiau sprendinius būtina patikslinti nuardžius stogo dangą. Pastogės ir stogo apšiltinimo sluoksnis turi būti įrengtas taip, kad susisiektų su sienų apšiltinimo sluoksniu. Per visą pastogės ilgį įrengiamas reikiamo pločio praėjimo takas.

17. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje kilo ginčas dėl neįrengtos pastogės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), 203,73 kv. m ir 77,15 kv. m. dalių atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami atidalyti indeksais „A“ ir „C“ pažymėtas neįrengtos pastogės dalis pagal UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, nurodė, kad UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. parengta neįrengtos pastogės patalpų atidalijimo schema neatitinka atskirojo nekilnojamojo daikto formavimui nustatytų reikalavimų, dėl pastato avarinės būklės daugiabučio namo patalpų savininkai priėmė sprendimą pradėti pastato renovacijos procesą, kuris apima ir stogo konstrukcijų bei dangos pakeitimą bei stogo apšiltinimą.

18. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024).

19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas, ar ieškovo teisė į atidalijimą gali būti įgyvendinta pagal jo pateiktą atidalijimo projektą, taikydamas CK 4.80 straipsnį, turi nustatyti, koks yra bendraturčių teisėtų interesų turinys ir galimas jų pažeidimas vykdant atidalijimą; jei yra bendraturčių interesų pažeidimas – derinti juos taikant interesų pusiausvyros principą, nustatyti, ar atidalijimo planas techniškai įmanomas, racionalus, atitinka bendraturčio dalį, įeinančią į bendrąją nuosavybę, nedaro žalos daikto paskirčiai, ar geriausiai atitinka daugelio bendraturčių interesus. Sprendžiant dėl bendraturčių interesų pusiausvyros, turi būti įvertinti ne tik nesutinkančių su siūlomu atidalijimo variantu asmenų, bet visų bylos dalyvių argumentai, kuriais grindžiami teiginiai apie atidalijimo privalumus ir trūkumus. Klausimas, ar bendraturčio nurodomas interesas yra esminis, kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, ištyrus ir įvertinus ginčo šalių pateiktų įrodymų apie bendraturčių poreikius naudotis bendru daiktu visumą, taip pat kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2009; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014; 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022).

20. Kaip jau minėta, vadovaujantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, vienas iš bendraturčių, siekdamas atidalyti dalį iš bendro daikto, neturi teisės tokio siekio įgyvendinti vienašališkai, pažeidžiant nuosavybės neliečiamumo, civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo principus, bet privalo sutarti su likusiais bendraturčiais dėl jiems visiems priimtinų atidalijimo sąlygų. Toks sutarimas ypač reikšmingas tais atvejais, kai siekiama atidalyti daikto dalis pasižymi savybėmis, svarbiomis viso bendro daikto naudojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-701/2022).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovai siekia atidalyti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės dalis pagal UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projektą. Civilinės bylos medžiagoje pateikti firmos „Tyrimai ir projektai“ statinio dalinės ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. gegužės 31 d. UAB „Ekspertika“ statinio techninės būklės vertinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pakankamai patikimai leidžia daryti išvadas dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijų, įskaitant stogo bei ieškovų norimos atidalyti pastogės galimos avarinės būklės požymių. Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo į bylą pateikė Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projektą, iš kurio matyti, kad modernizuojant namą, kuriame yra ginčo pastogė ir kurios dalis ieškovai siekia atidalyti, numatyti stogo bei perdangos atnaujinimo bei kiti susiję darbai, taip pat pagal atnaujinimo projektą numatoma per visą pastogės ilgį įrengti reikiamo pločio praėjimo taką, kuris ieškovų pateiktame UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų pasidalijimo projekte nėra pavaizduotas.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-233-611/2022).

23. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pakankamai duomenų apie galimai avarinę daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būklę, į aplinkybę, kad derinamas Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projektas, kuris pateiktas teismui ir iš kurio matyti, kad numatomi ir esminiai stogo bei jos konstrukcijų darbai, taip pat į tai, kad stogo bei pastogės atnaujinimas yra būtinas viso daugiabučio namo tinkamam naudojimui pagal paskirtį, sprendžia, kad ieškovų pateiktas pastogės atidalijimo projektas šiuo metu neatitinka visų bendraturčių intereso ir iki bus atlikti daugiabučio namo ir jo konstrukcijų atnaujinimo (modernizavimo) darbai, iš esmės užkerta kelią kitiems bendraturčiams tinkamai naudotis savo nekilnojamuoju turtu ir pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus užtikrinti tinkamą viso daugiabučio gyvenamojo namo būklę, apsaugą nuo kritulių ir klimatinių sąlygų poveikio, o bylos medžiaga patvirtina, jog stogas nesandarus, prastos būklės.

24. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai teismui pateiktame ieškinyje teigė, kad jų tikslas – atidalytoje dalyje atlikti kapitalinio remonto darbus, kad pastogės patalpomis būtų galima naudotis. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktos įrodymų visumos, stogo, perdangų ir susijusius atnaujinimo darbus numatoma atlikti ne tik ieškovų siekiamoje atidalyti pastogės dalyje, bet apskritai pakeisti naują stogo dangą. Taigi, ir dėl tos priežasties, kad pagal Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizacijos) projektą numatomi atlikti viso stogo, perdangos remonto ir šiltinimo darbai, vertintina, kad pastogės atidalijimas neatlikus minėtų darbų ne tik neatitiktų visų bendraturčių interesų, bet ir padarytų reikšmingos žalos pačiam daiktui, t. y. daugiabučiam gyvenamajam namui, bei neužtikrintų efektyvaus galimai avarinės būklės likvidavimo bei namo atnaujinimo darbų. Teismo vertinimu, dėl numatytų vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) darbų, tarp kurių pastogėje numatoma įrengti praėjimo taką, pastogės atidalijimas natūra šiuo metu yra neįmanomas, nepadarant pastogei ir pačiam daugiabučiam namui neproporcingos žalos. Tokiu būdu teismas sprendžia, kad atidalyti pastogės tokiu būdu, kokį siūlo ieškovai, nėra galimybės, todėl ieškinys negali būti patenkintas.

25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovai teismui pateiktame ieškinyje teigia, jog jų siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinas, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ieškovų tikslas pastatyti pertvaras ir įsirengti sandėliukus nekeičiant pastogės paskirties. Šie ieškovų teiginiai vertintini kaip nepagrįsti. Teismo posėdžio metu R. K. paaiškino, kad jam netinka ieškovų nurodyta lokacija, jis palėpės nori virš antros laiptinės. Be to, ieškovų teiginiai apie numatomą atidalytų pastogės dalių naudojimo būdą bei tikslą yra prieštaringa: ieškinyje ieškovai teigia, kad ketina įsirengti sandėliukus, vėliau neapibrėžtai nurodo, kad atidalinus pastogės dalį ieškovai galės šį daiktą naudoti individualiai bei racionaliai, dublike jau nurodo, jog atidalytas patalpas naudos teisės aktuose nustatyta tvarka ir konkretaus naudojimo būdo nebeįvardina, o byloje pateiktas elektroninis susirašinėjimas nukreipia į ieškovo V. K. siekį kapitaliai įsirengti palėpę. Dar daugiau, teismui pateiktoje baigiamojoje kalboje ieškovai teigia, kad jų tikslas atidalintomis pastogės patalpomis naudotis teisės aktuose nustatyta tvarka, teikiant kūno ir veido priežiūros paslaugas, vėliau, kad įrengti sandėliukus. Atsižvelgiant į tokią nenuoseklią ieškovų poziciją, pagrįstai sutiktina, kad ieškovai neišviešino ir neatskleidė savo atidalijimo siekių, kad bendraturčiai būtų deramai informuoti ir galėtų įvertinti, ar ieškovų pasiūlytas atidalijimo projektas nepažeidžia jų teisių.

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tam, jog kiti bendraturčiai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės inicijuojančio bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jų teisėms, pastarasis turi atskleisti jiems savo siekius. Pagal įstatymą bendraturčių sutikimas dėl atidalijimo reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą <...> atidalijimo pageidaujantis asmuo savo ketinimus turi išviešinti tokiu būdu, kad kitas bendraturtis galėtų įvertinti, ar taip atidalijant nebus pažeistos jo teisės, o teismas galėtų atlikti siūlomo atidalijimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrą <...> teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyvioms teisės normoms, įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Teikiami dokumentai gali priklausyti ir nuo atidalijamo turto objekto rūšies bei paskirties. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-204-248/2019).

27. Iš ieškovų pateikto UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini), pasidalijimo projekto matyti, kad ieškovai iš esmės pateikė tik brėžinį, kokiomis dalimis 2022 m. rugsėjo 28 d. datai siūlė atidalyti pastogės dalis. Ieškovų teigimu, jie vadovaujasi Statybos reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 118, 119 punktais ir laiko, kad pateiktas UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini), pasidalijimo projektas (schema) yra pakankama dokumentacija, kad būtų galima atidalyti pastogės dalis ieškovų pasiūlytu būdu.

28. Su tokiu ieškovų aiškinimu nesutiktina. Minėta, kad, nors pasiūlymo pagrindimui gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti. Tuo tarpu ieškovų pateiktas projektas, arba schema, kaip ją vadina ieškovai, neatitinka keliamų reikalavimų ir nepagrindžia siūlomų atidalijimo sprendinių tinkamumo.

29. Ieškovai teigia, kad pasirinko naujo nekilnojamojo turto kadastro objekto formavimą ir pagal STR 1.07.03:2017 119 punktą, parengus schemą, patalpų savininkai ar valdytojai kreipiasi į savivaldybę su prašymu išduoti pažymą apie naujai suformuotų nekilnojamojo turto kadastro objektų galimybę naudoti pagal paskirtį taip pat pateikia nuorodą į Vilniaus m. savivaldybės tinklalapį. Patikrinus duomenis interneto tinklalapyje https://paslaugos.vilnius.lt/service/pazymu-apie-naujai-suformuotu-nekilnojamojo-turto-kadastro-objektu-patalpos-statinio-galimybe-naudoti-pagal-paskirti-isdavimas nustatyta, kad pažymos apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto patalpos (-ų), statinio (-ių) galimybę naudoti pagal paskirtį paslauga teikiamos Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo 118 p. atveju padalijant ar atidalijant patalpą į dvi ar daugiau patalpų, jas formuojant kaip atskirus nekilnojamojo turto kadastro objektus, kai naujai formuojamų patalpų paskirtis tokia pati, kaip ir buvusios prieš padalijimą ar atidalijimą patalpos paskirtis. Taip pat minėtame tinklalapyje papildomai pažymima, kad formuojant naujus nekilnojamojo turto kadastro objektus STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 118 punkte nurodytais būdais, ir neatliekant statybos darbų ar atliekant paprastojo remonto darbus, rengiama Reglamento 114 punkte nurodytos sudėties naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schema, kurią rengti turi teisę Statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

30. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 114 punktą naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo schemos sudėtis: schemos antraštinis lapas su šiais rekvizitais: schemos pavadinimas, įrašomas vadovaujantis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28] nuostatomis, vietoj žodžio „projektas“ įrašant žodį „schema“; schemą parengusio asmens vardas, pavardė, kvalifikacijos atestato Nr. (jei neturi kvalifikacijos atestato – išsilavinimą patvirtinančio dokumento pavadinimas, Nr., išdavimo data); schemos parengimo data; schemos dokumentų žiniaraštis; aiškinamasis raštas (patalpų ar pastatų paskirtys, adresas, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ [9.28], projektą parengusio asmens kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijos); statinio paprastojo remonto darbų (jeigu jie atliekami) techninė specifikacija; naujų patalpų ar statinių planai su eksplikacijomis, kuriuose nurodomos šių objektų ribos, patalpų ar pastatų bendrieji rodikliai.

31. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį būti statinio projektuotoju Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo; 2) Lietuvos Respublikoje įsteigta statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija; 3) užsienio valstybės juridinis asmuo ar kita užsienio organizacija, juridinio asmens ar kitos užsienio organizacijos padaliniai (tarp jų statybos, architektūros ar kita su šiomis sritimis susijusi mokslo ir studijų institucija), kurie pagal šios valstybės teisės aktus turi teisę savo šalyje užsiimti statinio projektavimu; 4) architektas ar statybos inžinierius.

32. Nagrinėjamu atveju ieškovų pateiktą UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini), pasidalijimo projektą parengė matininkas P. V., kuris nepatenka į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų sąrašą, be to, pateiktas projektas, arba schema, neturi dokumentų žiniaraščio, aiškinamojo rašto, darbų techninės specifikacijos, todėl tik šio dokumento pagrindo ieškovai ne tik negalėtų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl pažymos apie naujai suformuoto nekilnojamojo turto kadastro objekto patalpos (-ų), statinio (-ių) galimybę naudoti pagal paskirtį išdavimo, bet ir pats UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini), pasidalijimo projektas, kuriame nenurodomi jokie techniniai atidalijimo sprendiniai ir kita bendraturčiams aktuali informacija, savaime negali būti laikomas pakankamu ieškovų siūlomų atidalijimo sprendinių tinkamumui pagrįsti.

33. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, taip pat kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-943/2024).

34. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-916/2022).

35. Nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė, kad jų pasiūlytas atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir šioje konkrečioje situacijoje, t. y. esant numatytiems daugiabučio gyvenamojo namo, įskaitant stogą bei pastogę, atnaujinimo (modernizavimo) darbams, ir nepažeis kitų bendraturčių interesų, kad pirmiausia būtų atlikti stogo, pertvarų, kitų konstrukcijų remonto darbai, kurie užtikrintų pastogės ir viso daugiabučio gyvenamojo namo tinkamą naudojimą pagal paskirtį.

36. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovai neįrodė ir nepagrindė, kad jų pateiktas UAB „Archimatas“ 2022 m. rugsėjo 28 d. neįrengtos pastogės patalpų (duomenys neskelbtini), pasidalijimo projektas, pagal kurį ieškovai siekia atidalyti pastogės dalis, pažymėtas indeksais „A“ ir „C“, yra išsamus, informatyvus, įgyvendinamas techniškai ir geriausia atitinka bendraturčių interesu bei nepadarys neproporcingos žalos daugiabučiam namui bei pačiai pastogei, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

37. Kiti ieškinio argumentai neturi esminės reikšmės teisingam klausimo – išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-98-687/2015; 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

38. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

39. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

40. Ieškovai byloje patyrė 1 112,02 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 146 Eur žyminis mokestis ir 966,02 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Ieškovams suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatytų dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovams nepriteisiamos.

41. Atsakovai L. B. ir R. B. patyrė 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovai V. Z. R. ir G. R. patyrė 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Atsakovė E. V. – B. patyrė 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą. Teismui pateiktame prašyme atsakovė I. L. prašo priteisti 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, tačiau į bylą pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad atsakovė I. L. faktiškai patyrė 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovams suteiktos paslaugos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. redakcija) numatytų dydžių. Atmetus ieškinį atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina bylinėjimosi išlaidos: atsakovams L. B. ir R. B. 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur, V. Z. R. ir G. R. 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur, E. V. – B. 680,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur, I. L. 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 60,50 Eur.

42. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 217,47 Eur ir yra didesnės už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl teismas nurodytą sumą valstybei priteisia iš ieškovų lygiomis dalimis, t. y. po 72,49 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovams L. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,60 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 87 ct), V. Z. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,60 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 87 ct), E. V. – B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 680,60 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir 60 ct) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 226,87 Eur (du šimtus dvidešimt šešis eurus ir 87 ct), I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 60,50 Eur (šešiasdešimt eurų ir 50 ct).

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 217,47 Eur (du šimtus septyniolika eurų ir 47 ct), t. y. iš kiekvieno ieškovo po 72,49 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 49 ct), procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Išaiškinti ieškovams, kad valstybei priteista suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jankienė