Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Civilinės bylos Nr. e2-177-790/2025 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01327-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13; 3.3.2.6.1 (S)

2025 m. sausio 30 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus vystymo kompanija“ atskirąjį skundą ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos prisidėjimą prie atskirojo skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomintos statyba“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skomintos statyba“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vystymo kompanija“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „DIVIDIO“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

14. Remiantis CPK 314 straipsnio nuostatomis apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑237-684/2019).

15. Apeliantės pateikti įrodymai yra susiję su atskirajame skunde dėstomais argumentais ir byloje nagrinėjamu klausimu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl tokių įrodymų priėmimas gali turėti įtakos sprendžiant kilusį ginčą. Be to, iš bylos nagrinėjimo eigos matyti, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo priimta apie tai nepranešus apeliantei ir nesudarius jai galimybės pateikti įrodymus klausimą sprendžiant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstė savo poziciją dėl šiais dokumentais įrodinėjamų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių bei įvertinęs, kad šiuo atveju naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui

16. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai konstatuojamos abi šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1153-330/2021).

17. Pagal CPK 423⁷ straipsnio 1 dalį teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

18. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018, 32, 38 ir 39 punktai).

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad egzistuoja abi būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: 1) ieškinys yra preliminariai pagrįstas; 2) egzistuoja grėsmė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio) doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024 ir kt.).

22. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 3 d. pirmosios instancijos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė panaikinti UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ 2024 m. lapkričio 11 d. pranešime išdėstytą sprendimą atmesti UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą ir pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „DIVIDIO“ pasiūlymą; įpareigoti atsakoves UAB „Vilniaus vystymo kompanija“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administraciją UAB „DIVIDIO“ pasiūlymą atmesti ir sudaryti galimybę ieškovei per protingą terminą patikslinti, papildyti duomenis apie UAB „Skomintos statyba“ atitiktį pirkimo specialiųjų sąlygų 3 priedo 2 lentelės 2.2 papunktyje įtvirtintam kvalifikaciniam reikalavimui. Ieškovė 2024 m. gruodžio 23 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo), kuriame patikslino ieškinio reikalavimą dėl UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ sprendimų panaikinimo ir prašė panaikinti 2024 m. lapkričio 11 d. pranešime išdėstytą sprendimą atmesti UAB „Skomintos statyba“ pasiūlymą bei 2024 m. gruodžio 5 d. pranešime išdėstytą sprendimą pirkimo laimėtoju pripažinti UAB „DIVIDIO“ pasiūlymą. Ieškovė reikalavimus grindžia tuo, kad UAB ,,Vilniaus vystymo kompanija“ netinkamai įvertino UAB ,,DIVIDIO“ atitiktį kvalifikaciniams reikalavimams, taip pat nepagrįstai nesuteikė galimybės ieškovei patikslinti jos atitikties kvalifikaciniams reikalavimams bei dėl to neteisėtai atmetė ieškovės pasiūlymą.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai įvardijo ieškinio reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatymo keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami atitinkamomis ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.

24. Pasisakant dėl apeliantės atskirajame skunde nurodomų argumentų, susijusių su ieškinio preliminariu nepagrįstumu, pažymima, kad nors ieškinyje buvo ginčijama apeliantės 2024 m. lapkričio 11 d. pranešime išdėstyto sprendimo dėl UAB ,,DIVIDIO“ pasiūlymo pripažinimo laimėjusiu pirkimą dalis, kuri buvo panaikinta apeliantės 2024 m. lapkričio 26 d. sprendimu, ieškovė bylos nagrinėjimo metu patikslino ieškinio reikalavimus. Šios aplinkybės, atsižvelgus ir į tai, kad tiek pirminiais, tiek patikslintais ieškovės reikalavimais siekiama panaikinti apeliantės sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymą ir pripažinti UAB ,,DIVIDIO“ pasiūlymą pirkimo laimėtoju, o reikalavimai grindžiami analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo spręsti dėl preliminaraus ieškinio nepagrįstumo. Kitos atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, t. y. tai, ar ieškovė tinkamai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, klausimas dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo, taip pat aplinkybės dėl perkančiosios organizacijos sprendimuose nurodytos pozicijos (ne)pagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Be to, faktas, kad ieškinys (pareiškimas dėl ieškinio dalyko pakeitimo (patikslinimo)) yra priimtas ir nagrinėjamas teisme, patvirtina, jog išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos laikymasis teismo preliminariai buvo įvertintas kaip tinkamas. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo, padarė teisingą išvadą apie preliminarų ieškinio pagrįstumą.

25. Nustačius, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, turi būti nustatyta ir antroji būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Spręsdamas dėl antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o ieškovės reikalavimai būtų patenkinti, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl viešojo pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Apeliantės manymu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nebus apsunkintas, nes, jei ieškovės reikalavimai bus patenkinti, ji turėtų teisę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais (prašyti žalos atlyginimo).

26. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė pareikštais reikalavimais siekia, jog iš naujo būtų sudaryta pasiūlymų eilė ir nustatytas pirkimo laimėtojas. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis būtų išlaikyta status quo (esamos padėties) situacija pirkime, sudarytų sąlygas įgyvendinti ieškinio reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių netaikius ir sudarius viešojo pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu bei pradėjus ją vykdyti, galimybė ieškovei tapti pirkimo laimėtoja būtų paneigta, taigi byloje nepavyktų apginti ieškovės galimai pažeistų teisių ieškinyje nurodytu būdu. Be to, tokiu atveju, patenkinus ieškovės reikalavimus, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo. Taigi, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų pareikalauti papildomų laiko bei finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir apeliantei, kuri susidurtų su galima dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoja, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįsta ir racionalu apginti ieškovų (tiekėjų) turtinius interesus, įskaitant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (žr. šios nutarties 18 punktą). Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas, todėl egzistuoja grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

27. Apeliantės nuomone, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka ekonomiškumo, proporcingumo principų bei pažeidžia viešąjį interesą. Apeliantė nurodo, kad vykdo pirkimą, siekiant įrengti viešąją erdvę, todėl pirkimas susijęs su viešuoju interesu ir Vilniaus miesto gyventojų bei lankytojų poreikiais. Pastarojo projekto įgyvendinimas sudarytų sąlygas atverti naująją skvero erdvę 2026 m. liepos mėn. Palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones viso projekto įgyvendinimas nusikels ir visuomenė patirs nepatogumus, netekus finansavimo, projektas nebus įgyvendintas.

28. Teismų praktikoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose pasisakyta, kad viešųjų pirkimų bylose egzistuoja viešasis interesas. Viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodytos aplinkybės neatitinka kasacinio teismo praktikoje nurodytų kriterijų tam, kad prioritetas būtų suteiktas skubiam pirkimo objekto įsigijimui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčo pirkimu apeliantė siekia įsigyti viešosios erdvės, esančios ties Žirmūnų g. 111B, Vilniuje, sutvarkymo darbus ir darbo projekto parengimo paslaugas. Pirkimo sąlygų techninėje specifikacijose nurodoma, kad pirkimu siekiama įrengti naują viešąją erdvę pagal UAB „Vilniaus planas“ techninį projektą, tenkinančią gyventojų poreikius, ir atnaujinti esamą takų infrastruktūrą. Pagrindiniai sprendiniai yra pėsčiųjų takų rekonstravimas, naujų pėsčiųjų takų ir panduso įrengimas, vaikų žaidimų ir sporto aikštelių įrengimas. Nors pirkimo objektas yra svarbus visuomenei (jos daliai), tačiau byloje nėra duomenų, kad iki kol bus įsigytas pirkimo objektas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų padaryta akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.

30. Viešojo pirkimo sutarties projekte numatyta, kad sutartis finansuojama iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir gali būti finansuojama Europos Sąjungos lėšomis. Nors apeliantė nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir nusikėlus projekto parengimui gali būti prarastas finansavimas, tačiau ji nepateikė duomenų apie projekto finansavimo sąlygas, taip pat duomenų, patvirtinančių finansavimo netekimo rizikos realumą. Be to, apeliantė, kaip atidi ir rūpestinga perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo objekto finansavimo šaltinį, prieš pradėdama pirkimo procedūras turėjo ir galėjo įvertinti aplinkybes, jog kilus ginčui pirkimo procedūros gali užsitęsti. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad viešojo pirkimo sutarties projekte numatytas 14 mėnesių darbų atlikimo terminas, kuris gali būti pratęstas 3 mėnesiams (4.1, 4.4 papunkčiai). Taigi, nėra pagrindo teigti, kad pati apeliantė siekia kuo skubesnio pirkimo objekto įsigijimo. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžiamas viešasis interesas. Vien apeliantės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie viešojo intereso pažeidimą, tokių teiginių nepagrindus, pripažįstami neįrodytais (CPK 178 straipsnis).

31. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad visuomenė yra suinteresuota ne tik pirkimo objektu, bet ir tuo, jog perkančiųjų organizacijų vykdomos viešojo pirkimo procedūros vyktų skaidriai ir griežtai laikantis įstatymų reikalavimų, kad pirkimo laimėtojais būtų pripažinti geriausiai pirkimo dokumentuose apibrėžtus poreikius atitinkantys pasiūlymai, jog viešojo pirkimo metu valstybės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir efektyviai, o perkančioji organizacija nepatirtų papildomų išlaidų, kurios galėtų atsirasti, jei perkančiajai organizacijai dėl jos neteisėtų veiksmų būtų pritaikytos alternatyvios sankcijos ar būtų pareikštas reikalavimas atlyginti tiekėjui žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2‑625‑516/2022; 2023 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-813-912/2023).

32. Atsižvelgus į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad apeliantė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo ir (ar) neteisėtumo, daroma išvada, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitinka ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.

33. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo jos panaikinti ar pakeisti. Atskirasis skundas ir prisidėjimas prie jo atmetami, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.