Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės K. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. D. ieškinį atsakovui V. R. dėl pereinamosios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

16. Apeliantė pateikė apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus – nuotraukas susirašinėjimo telefonu trumposiomis žinutėmis, atsakovas taip pat pateikė nuotraukas susirašinėjimo telefonu trumposiomis žinutėmis ir vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. (duomenys neskelbtini) Pažymėtina, jog naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, nuspręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos specifiką, siekdamas visapusiško ir teisingo bylos išnagrinėjimo, taip pat siekdamas išlaikyti protingą pusiausvyrą tarp proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir dispozityvumo principų, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priima ir prideda prie bylos kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą naujai pateiktus įrodymus.

18. 2024 m. vasario 29 d. byloje gautas ieškovės prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo. Ieškovė kartu su prašymu pateikia naujus rašytinius įrodymus – tekstinių žinučių tarp ieškovės ir atsakovo medžiagą, 2024 m. sausio 16 d. psichologo išvadą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 323 straipsnyje numatytu apribojimu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui (CPK 302 straipsnis). Šios taisyklės aktualios ir paduodant bei nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Susipažinus su ieškovės pateiktu prašymu ir pridėtų įrodymų turiniu, matyti, kad ieškovė nurodo aplinkybes ir įvykius, įvykusius po skundžiamos nutarties priėmimo. Svarbu yra tai, kad apeliaciniame procese yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, tai reiškia, jog apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja byloje keliamo klausimo iš naujo, o tik nustato, ar pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių argumentus ir jų į bylą pateiktus įrodymus, klausimą išsprendė tinkamai.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo

20. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

22. Pažymėtina, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių, jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas, taip pat viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

23. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas gali taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones: 1) įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium; 2) nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) įpareigoti vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu; 4) priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams ar kitam sutuoktiniui; 5) areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, taip pat siekiant užtikrinti išlaikymo mokėjimą; 6) areštuoti vieno sutuoktinio turtą, kurio verte būtų galima užtikrinti teismo išlaidų atlyginimą kitam sutuoktiniui; 7) uždrausti vienam sutuoktiniui matytis su nepilnamečiais vaikais ar lankytis tam tikrose vietose; 8) kitas, teismo manymu, reikalingas priemones. Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės – laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas. Ši laikinoji apsaugos priemonė taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.

24. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, kaip viena iš vaiko teisių įvardyta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, tėvai gyvena kartu ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

25. Pagal CK 3.175 straipsnio 2 dalį, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Pabrėžtina, jog tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

26. Skundžiama nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atmestas, teismui nusprendus, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti jos prašomą laikinąją apsaugos priemonę, nes nėra pagrindo išvadai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeidžiamos bylos šalių nepilnamečio vaiko teisės ar teisėti interesai. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, savo atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad teismas, nesivadovavo bylos duomenų visetu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo neišsprendė iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės teiginiais.

27. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su bendravimo su vaiku tvarkos nustatymu, bus detaliai nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia bendravimo su vaiku tvarka labiausiai atitiktų tiek vaiko, tiek šalių interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę, kaip jau anksčiau buvo minėta, yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu.

28. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovo bendravimo tvarka su šalių nepilnamečiu vaiku yra nustatyta 2022 m. kovo 17 d. teismo sprendimu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, kad nėra duomenų, jog galiojanti bendravimo tvarka pažeistų vaiko teises ir teisėtus interesus, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas netinkamai įgyvendintų tėvo valdžią šalių nepilnametės dukters atžvilgiu. Apeliantė, nesutikdama su tokiais teismo argumentais, nurodo, kad atsakovas su mažamete dukra nebendravo daugiau kai dvejus metus, tačiau atsakovas tvirtina, jog pati ieškovė trukdo jam bendrauti su vaiku, nuteikia vaiką prieš tėvą, o į 2023 m. rugsėjo mėn. kartu su psichologe turėjusį vykti susitikimą ji neatvyko. Kaip matyti iš byloje kartu su atsakovo atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikto šalių susirašinėjimo, taip pat ir ieškovės kartu su rašytiniais paaiškinimais pridėtų susirašinėjimo nuotraukų, atsakovas stengiasi suderinti laiką, kada galima paskambinti dukrai, tačiau ieškovė nieko neatsako į atsakovo prašymus, nekelia ragelio.

29. Apeliantė, pati atskirajame skunde pripažįsta ribojusi tėvo galimybę bendrauti su dukra, remdamasi ieškovės teismui pateikta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centro „(duomenys neskelbtini)“ išvada, kurioje nurodyta, kad atsižvelgiant į mergaitės pasakojimą, rekomenduotina riboti sąveikas su galimai prieš vaiką smurtavusiu asmeniu. Šioje situacijoje svarbu akcentuoti tai, ką teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimu atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo mažametės M. R. tvirkinimo (dėl galimi padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje) nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pažymėtina, kad tiek pati minėta ieškovės pateikta išvada, tiek kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tarp jų ir atliktos M. R. psichologinės–psichiatrinės ekspertizės išvados, buvo prokurorės įvertinti priimant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą.

30. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą prieš atsakovą, be kita ko, pažymėta, kad, įvertinus tyrimo metu surinktų duomenų visetą dėl galimai daromos žalos mažametės psichologinei raidai ir psichikos sveikatai, kuri pasireiškia jos mamos K. D. bei senelių iš mamos pusės poveikio darymu bei neteisingos pasaulėžiūros formavimu santykiuose su tėvu, būtina imtis priemonių, kad mažametei būtų užtikrintos saugios ir tinkamos sąlygos jos augimui, vystymuisi ir raidai bei sudaromos palankios sąlygos bendravimui su biologiniu tėvu, ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui pavesta savo kompetencijos ribose, atlikus vaiko situacijos įvertinimą, parinkti socialinių paslaugų paketą, kuris padėtų šeimai, jog vaikui būtų saugu augti šeimoje ir būtų užtikrinti geriausi vaiko interesai.

31. Teismas, vertindamas visų įrodymų visumą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, kad ieškovei tris kartus teismo nutartimis skirtos baudos už Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalies, kuria nustatyta atsakovo bendravimo tvarka su dukra M. R., nevykdymą, be to, Klaipėdos apylinkės teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje ieškovė kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties leisti pasimatyti su dukra M. R. bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties, kuria iš dalies pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. kovo 17 d. sprendimas, dėl tėvo V. R. bendravimo su dukra M. R. bendravimo tvarkos, nevykdymo (baudžiamosios bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo metu ieškovė kaltę pripažino iš dalies).

32. Nurodomos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pati atsakovė, nevykdydama teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, siekia kuo labiau apriboti tėvo galimybę bendrauti su dukra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tikslingai pastebėjo, jog ieškovės prašoma nustatyti laikina bendravimo tvarka itin apribotų atsakovo ir šalių nepilnametės dukters, nes tenkinus ieškovės prašymą ir nustačius jos prašomą atsakovo laikiną bendravimo tvarką su dukra, atsakovas galėtų bendrauti su dukra tik po dvi valandas per savaitę. Ieškovei pačiai teigiant, kad atsakovo ir dukters tarpusavio ryšys yra nutrūkęs, teismo vertinimu, jos siūloma atsakovo bendravimo su dukra tvarka po dvi valandas per savaitę nebūtų pakankama, siekiant šį ryšį atkurti.

33. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas netinkamai vykdytų teismo sprendimo dalį dėl bendravimo tvarkos su bylos šalių nepilnamete dukra, byloje taip pat nėra įrodymų, kad tėvas pažeistų vaiko interesus, darytų žalą vaikui ir tai būtų pagrindas apriboti tėvo bendravimą su vaiku iki minimalaus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo bendravimas ir elgesys su vaiku, šalių galimybė vykdyti teismo sprendimu nustatytą bendravimo tvarką ar būtinybė ją keisti yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o ne laikinųjų apsaugos priemonių klausimas.

34. Pažymima, kad vaiko ryšys su abiem tėvais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti artimus ryšius su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų, remiantis tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principais. Vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena kartu su vaiku ar skyriumi. Motina (tėvas), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausia – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena.

35. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad įvertinus šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus duomenis, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiuo metu šalių santykiai yra konfliktiški, tačiau šalių tarpusavio nesutarimai nesuteikia pagrindo maksimaliai apriboti tėvo galimybę bendrauti su vaiku, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pernelyg riboja tėvo galimybę bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir tai gali neigiamai paveikti tėvo ir vaiko tarpusavio ryšį. Tai neabejotinai pažeistų mažamečio vaiko interesus.

36. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, manydamas, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo ir mažamečio vaiko bendravimo tvarka pernelyg ribos tėvo teisę bendrauti su vaiku, peržengdamas pareikšto prašymo ribas ex officio galėjo nustatyti platesnę bendravimo tvarką, nei to prašė ieškovė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovės prašymą, aiškiai ir argumentuotai išdėstė savo poziciją, jog, neišnagrinėjus bylos iš esmės, šiuo metu nustatyti kitokią laikiną bendravimo su atsakovu tvarką, negu yra nustatyta teismo sprendimu, nėra teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog teismas nutarė šiuo metu netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nepanaikina šalių – tiek ieškovės, tiek atsakovo – pareigos vykdyti atvejo vadybos metu ir pagalbos šeimai plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tarp jų ir lankyti psichologo konsultacijas.

37. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys iš naujo gali kreiptis į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

38. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

39. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.