Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-1478-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2024-08-23
Bylos Nr.: e2A-1478-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05686-2022-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rūta Burdulienė, Jūra Marija Strumskienė, Loreta Braždienė
Ieškovas: M. Š.
Atsakovas: Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

2.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-1478-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05686-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 3.3.1.14 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Rūtos Burdulienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl potvarkio panaikinimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė M. Š. prašė panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2022-02-11 potvarkį „Dėl 2016-12-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161228-00169 papildymo“ (toliau – Potvarkis), kuriuo nustatyta: „Papildau 2016-12-28 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161228-00169, įrašydamas į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

1.1 ieškovė ėmėsi veiksmų įvykdyti 2016-12-28 privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-100-161228-00169 (toliau – Privalomasis nurodymas), įteisinant savavališkas statybas. Savavališkos statybos padarinių pašalinimui yra reikšminga 84,9 ha teritorijos, į kurią patenka ir jai priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimas. Yra kitų bendrasavininkų sutikimas, kad nuo minėto žemės sklypo būtų atskirtas 1 839 kv. m sklypas, bendrame plote pažymėtas raide ,,E“, ir jam būtų pakeistas žemės statusas, leidžiant dviejų aukštų namo statybą. 2017-05-12 raštu Nr. A256-612/17(2.14.2.12-MP8) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atsisakyta organizuoti dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2017-02-09 įsakymo Nr. A30-426 pagrindu organizuojamo apie 84,9 ha teritorijos tarp Ukmergės, Vilniaus miesto vakarinės greito eismo, Avižienių ir Tarandės gatvių Pašilaičių seniūnijoje detaliojo plano rengimo;

1.2 ieškovė 2019-09-13 kreipėsi į Administraciją su prašymu pateikti duomenis apie detaliojo plano rengimo vykdomas procedūras. Administracija 2019 m. spalio mėn. rašte nurodė, kad detaliojo planavimo procedūra yra rengimo stadijoje, rengiami detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo atrankos dokumentai. Ieškovė 2021-03-10 kreipėsi į savivaldybės administracijos direkciją. Administracija 2021 m. balandžio mėn. rašte nurodė, kad detalusis planas buvo paviešintas visuomenei, gautos pastabos ir pasiūlymai, su detaliuoju planu galima susipažinti interneto svetainėje www.tpdris.lt. Analogiškas atsakymas pateiktas į 2021-04-16 ieškovės prašymą ;

1.3 kiti žemės sklypo bendraturčiai yra atsidūrę tapačioje situacijoje, tačiau jų prašymai pratęsti privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą patenkinti ir jiems nėra pateiktas potvarkis. Detaliojo plano reikšmė ir svarba ieškovės galimybei pašalinti savavališkos statybos padarinius yra konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-12-06 sprendime. Šiuo metu situacija nepasikeitusi – 84,9 ha teritorijos detalusis planas neparengtas. Ieškovė objektyviai negali užbaigti pradėtų savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūrų. Ji negali daryti įtakos detaliojo plano rengimo procedūrai ir jos trukmei. Paskutinį kartą, siekiant atlikti užsitęsusius darbus, buvo kreiptasi 2021-07-13. Buvo paruošta nauja nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla;

1.4 Inspekcija pažeidė ir toliau kėsinasi pažeisti ieškovės nuosavybės teises ir neįvertino bei grubiausiu būdu paneigė bendruosius civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus: subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių, protingumo ir sąžiningumo principus. Yra pažeidžiama fizinio asmens ir valstybės interesų pusiausvyra – balansas tarp realių valstybės interesų ir žmogaus;

1.5 ieškovė neatliko nesąžiningų veiksmų. Pažeidimas kilo dėl laiku neatliktos statinio įteisinimo pareigos, tačiau šios pareigos įvykdymas nustatytu laiku yra neįmanomas dėl nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių. Aplinkybė, jog ji neginčijo savavališkos statybos akto, nesudaro prielaidos išvadai, kad atsakovas pagrįstai surašė Privalomąjį nurodymą. Savavališkos statybos faktas yra konstatuojamas savavališkos statybos aktu. Ieškovė mano, kad pareiškus reikalavimą dėl Privalomojo nurodymo papildymo panaikinimo, savavališkos statybos faktas, kaip pagrindas pripažinti Privalomąjį nurodymą neteisėtu, gali būti ginčijamas nepriklausomai, kad nėra pareikštas reikalavimas panaikinti savavališkos statybos aktą ir aktas nėra pripažintas negaliojančiu. Tai nepagrindžia skundžiamo Privalomojo nurodymo papildymo teisėtumo. Nustačius faktą, dėl tokio statinio surašytas savavališkos statybos aktas savaime praranda teisinę reikšmę, nes negali kilti savavališkos statybos šalinimo padarinių, kurie įforminti nepagrįstai priimtu Privalomojo nurodymo papildymu;

1.6 dėl galimai sąžiningo, bet lėto valstybės veikimo sudarant ir derinant teritorijos detaliuosius planus, ieškovė yra statoma į beviltišką situaciją, kuomet reikalaujant įteisinti statybą, kartu nėra sudaryta galimybių tai atlikti. Priešingai, ketinama taikyti griežčiausią baudą – taikyti Privalomojo nurodymo papildyme nurodytą procedūrą. Tokiu atveju žmogus praras būstą, iš jo bus atimtas turtas. Valstybė iš to nelaimės ir įgaus socialines pareigas. Įstatymų leidėjo ir valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų ar privalomųjų nurodymų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti teisėtas ir turėti tikslą bei atitikti proporcingumo reikalavimą;

1.7 ieškovė vadovaujasi Konstitucinio Teismo išaiškinimais, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį pertvarkyti priimamas tik tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį, yra proporcingas (adekvatus) padarytam pažeidimui bei atitinkantis siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus apginti pažeistas teises ir tik tokiu atveju gali būti vertintinas kaip konstituciškai pagrįstas. Savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi principo, kad valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims.

2. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

Šalies argumentai

2.1 ieškovė per Privalomajame nurodyme nustatytą ir teismo pratęstą terminą atsakovo nustatyto įpareigojimo neįvykdė. Inspekcija 2021-12-09 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje adresu (duomenys neskelbtini), ir 2021-12-10 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2601, kuriuo nustatė, kad statinys, dėl kurio 2016-12-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161223-00176 ir Privalomasis nurodymas, yra nenugriautas. 2021-12-10 surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-211210-00177, kuriuo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, nenugriautas savavališkai pastatytas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (namas) 18,32 m ilgio, 14,57 m pločio ir 8,73 m aukščio, kuris nurodytas Privalomajame nurodyme;

2.2 atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 3 dalimi, kad Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė per nustatytą terminą neįvykdė Privalomojo nurodymo, priėmė potvarkį, kuriuo papildė Privalomąjį nurodymą, į jį įtraukdamas įstatymo suteiktą Inspekcijai teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Privalomajame nurodyme nebuvo minėtos nuostatos, todėl vadovaujantis įstatyminiu reguliavimu ir Inspekcijos darbo reglamentu priimtas ginčijamas Potvarkis, kuris laikomas neatskiriama Privalomojo nurodymo dalimi;

2.3 ieškovė neginčijo 2016-12-23 Savavališkos statybos akto Nr. SSA-100-161223-00176 ir Privalomojo nurodymo teisėtumo, aktai yra galiojantys ir teisėti, jų apskundimo terminai praleisti. Ieškovė nesutinka tik su Potvarkiu, tačiau ieškinio argumentai nėra aktualūs. Potvarkis pagrįstas teisiniu reguliavimu – Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi ir Inspekcijos viršininko 2020-06-02 įsakymu Nr. 1V-97 patvirtinto Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo aprašo 25 punktu. Privalomąjį nurodymą papildžius Potvarkiu nebuvo pakeista ieškovei nustatytų įpareigojimų apimtis dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nebuvo pareikalauta, kad ieškovė jai nustatytus įpareigojimus įvykdytų kitaip, nei nurodyta Privalomajame nurodyme, t. y. įpareigojimo turinys liko nepakitęs. Potvarkis tapo Privalomojo nurodymo sudedamąja dalimi, nes Potvarkyje buvo nurodyta Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmė;

2.4 nėra pagrindo vertinti, jog Potvarkis pažeidžia ieškovės teises bei teisėtus interesus. Ieškovės nurodytos aplinkybės dėl siekimo įteisinti savavališkos statybos, sprendžiant Potvarkio teisėtumo klausimą, yra neaktualios ir nenagrinėtinos, šios aplinkybės galėtų būti vertinamos tik nagrinėjant klausimą dėl Privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo. Teisės aktai nenumato galimybės vadovautis nuosavybės teisės apsaugos, teisingumo, sąžiningumo principais, kaip išimtimi iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies normos taikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama dėl nuosavybės objekto pobūdžio, dėl padarytų teisei priešingų veikų ir (arba) dėl visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio;

2.5 ieškovė nuo Privalomojo nurodymo priėmimo dienos turėjo pakankamai laiko pasinaudoti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teise įteisinti savavališką statybą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, todėl ieškinio argumentai dėl pažeidžiamų teisių yra nepagrįsti. Ieškovė neįrodė, jog vadovaujantis Statybos bei Priežiūros įstatymais atlikta statybos pažeidimų šalinimo procedūra buvo neteisėta, o Potvarkis yra nepagrįstas ar priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, jog ieškovė ketina įteisinti statinį, nėra pagrindas pripažinti Potvarkį neteisėtu. Potvarkis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, yra aiškus ir konkretus, nurodyti teisiniai ir faktiniai priėmimo pagrindai, aktas motyvuotas. Inspekcija, veikdama kaip viešojo administravimo subjektas, nustatęs, kad Privalomajame nurodyme nėra Priežiūros įstatyme įtvirtintos nuostatos dėl Inspekcijai suteikiamos statinio griovimo teisės, Potvarkiu jį papildė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškovės M. Š. ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad:

Šalies argumentai

3.1 ieškovei buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo ji įpareigota per nurodyme nustatytą terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas buvo pratęstas Inspekcijos ir teismo. Per pratęstą terminą ieškovė Privalomojo nurodymo neįvykdė;

3.2 Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas iki 2019-09-23, suėjus šiam terminui Privalomasis nurodymas turėjo būti vykdomas pagal 2017-01-01 įsigaliojusį teisinį reglamentavimą. Atsižvelgiant į 2017-01-01 įsigaliojusį Priežiūros įstatymo teisinį reguliavimą, Privalomasis nurodymas, suėjus jo įvykdymo terminui, įgijo vykdomojo dokumento galią, o Inspekcija Privalomąjį nurodymą papildė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nuostata. Potvarkis nepakeitė Privalomajame nurodyme nustatytų įpareigojimų apimties dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nenustatė papildomų įpareigojimų, o įtvirtino įstatyme numatytas Privalomojo nurodymo neįvykdymo teisines pasekmes;

3.3 ieškovės argumentai, kad sprendžiant Potvarkio teisėtumo klausimą gali būti ginčijamas Inspekcijos nustatytas savavališkos statybos faktas, yra nepagrįsti. Privalomasis nurodymas priimtas 2016-12-23, ieškovė jo neginčijo įstatyme nustatyta tvarka, taigi pripažino, jog jis yra pagrįstas (tai patvirtina ir tolimesni jos veiksmai – ji kreipėsi dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo, ėmėsi veiksmų savavališkoms statyboms įteisinti);

3.4 Potvarkiu įtvirtintos Inspekcijos teisės nugriauti statinį ieškovės lėšomis įgyvendinimo (realizavimo) pagrįstumo klausimas turės būti išspręstas CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka teismui priėmus nutartį, įvertinus priežastis, dėl ko yra neįteisinta savavališka statyba. Nurodytos Privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastys būtų aktualios sprendžiant Privalomojo nurodymo neįvykdymo teisinių pasekmių (ne)taikymą, bet ne sprendžiant Potvarkio priėmimo teisėtumo klausimą;

3.5 ieškinyje nurodytais motyvais nėra pagrindo pripažinti Potvarkį negaliojančiu, Potvarkis buvo priimtas, vadovaujantis Privalomojo nurodymo vykdymo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė M. Š. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad:

4.1 sprendimu liko neatskleistas ieškovės reikalavimas nuosavybės teisių apsaugos aspektu. Sprendimas, neatskleidęs reikalavimų vertinimo, nebuvo išsamus ir teisingas. Vienpusiškas aplinkybių vertinimas lėmė neteisingą teismo išvadą;

4.2 Potvarkiu pažeidžiama fizinio asmens ir valstybės interesų pusiausvyra – balansas tarp realių valstybės interesų ir realios, objektyvios žmogaus galios. Ieškovė ginčo laikotarpiu neatliko nesąžiningų veiksmų. Pažeidimas kilo dėl laiku neatliktos statinio įteisinimo pareigos. Tačiau, šios pareigos neįvykdymas nustatytu laiku yra objektyviai neįmanomas dėl ieškinyje nurodytų ir nuo ieškovės valios nepriklausančių priežasčių;

4.3 Potvarkis sietinas ne su apeliantės nenoru įteisinti savavališką statybą ar vengimu tai atlikti, o su negalėjimu atlikti šią procedūrą. Dėl lėto valstybės veikimo sudarant ir derinant teritorijos detaliuosius planus, apeliantė statoma į situaciją, kuomet reikalaujant įteisinti statybą, kartu nėra sudaryta galimybių tai atlikti dėl neįtikėtinai, laiko atžvilgiu, įstrigusių detaliojo planavimo korektyvų procedūrų. Esant tokiai situacijai, ketinama bausti griežčiausia prasme – taikyti Potvarkyje nurodytą procedūrą. Garbaus amžiaus ieškovė ir jos šeima praras vienintelį būstą, iš jų bus jų pačių sąskaita atimtas turtas. Valstybė iš to nelaimės ir įgaus socialines pareigas. Panaikinus Privalomojo nurodymo papildymą, valstybė nieko nepraras, ieškovė išlaikys turtą ir valstybei sudarius sąlygas (patvirtinus detaliojo plano korektyvas) realizuos savo planus įteisinti statybą;

4.4 ieškinyje akcentuotas proporcingumo principas. Kasacinėje teisės praktikoje proporcingumo principas vertintinas taip, kad įstatymų leidėjo ir kitų valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų ar privalomųjų nurodymų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti. Bet koks naudojimosi nuosavybe apribojimas turi būti ne tik teisėtas ir turėti tikslą, bet ir atitikti proporcingumo reikalavimą. Turi būti užtikrinta teisinga visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamo asmens pagrindinių teisių apsaugos reikalavimų pusiausvyra. Reikiama pusiausvyra neužtikrinama, jeigu asmeniui tenka asmeninė ir per didelė našta;

4.5 EŽTT praktikoje laikomasi pozicijos, jog savavališkos statybos padarinių šalinimo būdas, kai statytojas įpareigojamas savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos padarinius (kas yra numatyta skundžiamame papildyme), neatitinka EŽTT praktikoje nurodytų standartų ir pažeidžia Konvencijos Protokolo Nr. 1 straipsnio nuostatas. EŽTT akcentuoja, kad valdžios institucijos vilkinimą ir klaidas turi teisę taisyti, tačiau, neužkraudamos neproporcingos naštos asmenims, kurie dėl šio vilkinimo objektyviai neturi galimybės atlikti privalomų veiksmų. Valstybės institucijoms tenkanti kaltė ir našta dėl ilgos ir lėtos procedūros, sudarant galimybę ištaisyti pažeidimą, negali būti perkeliama asmenims siekiantiems legalizuoti savo veiksmus, tačiau, tik dėl institucijos veiksmų negalintiems to atlikti;

Žemesnės instancijos teismas

4.6 teismas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-01-31 Nutarimu, kuriame pažymėta, kad sprendimas įpareigoti statytoją statomą statinį nugriauti ar jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, jį perstatyti ir pan.) vertintinas kaip pagrįstas tik tais atvejais, kai atlikti statybos darbai toje vietoje yra apskritai negalimi, o nustatyti pažeidimai objektyviai gali būti pašalinami tik nugriaunant ar perstatant statinį. Jei neteisėtos statybos padarinius galima pašalinti statinio negriaunant, jo griovimas gali reikšti proporcingumo principo pažeidimą, kaip yra šiuo atveju. Įrodymai, kuriais pagrindžiamos aktualios aplinkybės: arti derinimo proceso pabaigos esančioje detaliojo plano korektyvoje yra numatytas žemės paskirties keitimas toje vietoje, kur yra neteisėtos statybos gyvenamasis namas. Ir žemės tikslinė paskirtis (šiuo metu žemės ūkio, o projekte kita – vienbučių ar daugiabučių namų statybos) yra vienintelis kliuvinys gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti savavališką statybą;

4.7 neteisėtos statybos padariniai turi būti taisomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų. Savavališkų statinių nugriovimas (arba galimybės jam suteikimas per skundžiamą potvarkį) yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant kitos teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo;

4.8 CK 4.103 straipsnyje nėra reglamentuojama, kokį sprendimą gali priimti teismas, nagrinėjantis bylą dėl statybos, pažeidžiančios galiojančių teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių padarinių. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad minėto straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios norminių aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą kartu įvertinant ir bendruosius civilinės teisės principus;

4.9 valstybė už savo institucijų ir pareigūnų veiksmus negali perkelti atsakomybės privatiems asmenims. Valstybei, kurios valdžios institucijos nesilaikė savo vidinių taisyklių ir procedūrų, neturėtų būti leista gauti naudos dėl netinkamo savo institucijų elgesio ir išvengti pareigų vykdymo. Bet kokio valdžios institucijų vilkinimo, užkertančio kelią pažeidimo ištaisymui (statybos įteisinimui) padarymo riziką turi prisiimti ir valstybė. Klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens (šiuo atveju apeliantės) sąskaita, ypač kai nėra kito konfliktuojančio viešojo ar / ir privataus intereso. Sąžiningai besielgiantis asmuo turi teisę pasikliauti valstybės ir / ar viešų pareigūnų užtikrinimu ir veiksmais bei tuo, kad bus laikytasi vidinių taisyklių ir procedūrų, nebent iš viešai prieinamų dokumentų (įstatymų ar įstatymų įgyvendinamųjų aktų) išplaukia arba asmuo žinojo, ar turėjo žinoti, kad atitinkamas pareigūnas stokojo įgaliojimų „teisiškai susaistyti valstybę“.

Atsiliepimas

5. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad:

Šalies argumentai

5.1 apeliantei buvo surašytas Privalomasis nurodymas, kuriuo ji buvo įpareigota iki 2017-06-23 nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę. Apeliantės iniciatyva Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas buvo pratęstas Inspekcijos ir teismo. Apeliantė sutiko su Privalomuoju nurodymu, jo neskundė bei iniciavo įvykdymo termino pratęsimą, tuo siekdama įvykdyti Privalomąjį nurodymą;

5.2 nuo 2017-01-01 įsigaliojo nauja Priežiūros įstatymo redakcija, pagal kurios 14 straipsnio 3 dalį, buvo papildytas privalomojo nurodymo turinys, nurodant, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Inspekcija Potvarkiu papildė Privalomąjį nurodymą, įrašydama Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą nuostatą. Potvarkiu papildžius Privalomąjį nurodymą nepasikeitė apeliantei nustatyto įpareigojimo būdas ar nustatyta tvarka, nebuvo pakeista nustatytų įpareigojimų apimtis. Potvarkis tapo Privalomojo nurodymo sudedamąja dalimi. Inspekcijos teisė – šalinti neteisėtos statybos padarinius, jeigu statytojas to per nustatytą terminą pats neatlieka, negali būti laikoma Privalomojo nurodymo keitimu. Nėra pagrindo vertinti, kad Potvarkis pažeidė apeliantės teises;

5.3 teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai patvirtina, kad Inspekcija veikė pagal kompetenciją ir vadovavosi Priežiūros įstatymo normomis. Apeliantė nenurodė aplinkybių ir teisės aktų normų, kuriomis remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad priimdama Potvarkį Inspekcija viršijo suteiktus įgalinimus, ar kad administracinis aktas yra priimtas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką. Iš apeliacinio skundo turinio nėra aišku kokias teises normas ir apeliantės teises pažeidžia Potvarkis;

5.4 teisės aktai nenumato galimybės ar išimties neveikti teisės normų nustatyta tvarka vien dėl to, kad asmuo siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius. Aplinkybė, jog ieškovė ketina įteisinti statinį, nėra pagrindas pripažinti Potvarkį nepagrįstu ar neteisėtu. Šios aplinkybės, sprendžiant Potvarkio teisėtumo klausimą, yra neaktualios ir nenagrinėtinos. Apeliantė nuo Privalomojo nurodymo priėmimo dienos turėjo pakankamai laiko pasinaudoti teise įteisinti savavališką statybą, tačiau šia galimybe per daugiau kaip 7 metu nepasinaudojo. Apeliantės argumentai dėl neva jos pažeidžiamų teisių ir proporcingumo principo pažeidimų yra atmestini kaip nepagrįsti;

5.5 Potvarkis atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Potvarkis surašytas vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, kuriame įtvirtinama Inspekcijos teisė nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, be to Potvarkis yra neatsiejama Privalomojo nurodymo dalis, o Privalomojo nurodymo teisėtumo klausimas šioje byloje nėra keliamas. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neįrodo, kad Potvarkis turėtų būti panaikintas bent vienu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

7. Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

8. Apeliacijos objektas – teismo sprendimas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Potvarkio, kuriuo nustatyta Privalomojo nurodymo vykdymo tvarka, panaikinimo.

Dėl faktinių aplinkybių

9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos specialistas 2016-12-23 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-100-161223-00176, kuriame nurodė, jog ieškovė M. Š., neturėdama statybą leidžiančio dokumento, savavališkai pastatė gyvenamosios paskirties pastatą (namą). Inspekcija 2016-12-28 Privalomuoju nurodymu nurodė pašalinti savavališkus statybos padarinius iki 2017-06-23. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas Inspekcijos 2017-06-23 sprendimu pratęstas iki 2017-09-23; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-12-06 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-5241-821/2017 terminas pratęstas iki 2019-09-23. Ieškovės kreipimąsis dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iki 2022-04-30 Vilniaus apygardos administracinis teismo 2020-06-29 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-2982-983/2021 buvo atmestas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-09-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3678-815/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021-06-29 sprendimą paliko nepakeistą. Teismai pažymėjo, kad ieškovė netinkamai, pasyviai realizavo savo teisę parengti savavališkai pastatyto statinio projektą ar kitokią savavališko statinio projektinę dokumentaciją.

10. Inspekcija atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2021-12-10 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2601, kuriuo nustatė, kad statinys, dėl kurio 2016-12-23 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-100-161223-00176 ir Privalomasis nurodymas, yra nenugriautas. 2021-12-10 surašytas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktas Nr. PNSSA-00-211210-00177, kuriuo konstatuota, kad Privalomasis nurodymas neįvykdytas, t. y. nenugriautas savavališkai pastatytas gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatas (namas) 18,32 m ilgio, 14,57 m pločio ir 8,73 m aukščio, kuris nurodytas Privalomajame nurodyme.

Dėl Privalomojo nurodymo teisinės prigimties ir negaliojimo pagrindų

11. Privalomojo nurodymo priėmimo metu galiojusi Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies redakcija nustatė, kad Privalomasis nurodymas yra atskiru teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos nustatytos formos administraciniu aktu teikiamas arba šio Įstatymo nustatytais atvejais kitame administraciniame akte įrašytas teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ar statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos ar pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą ar statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus. Privalomojo nurodymo formą ir įteikimo tvarką nustato teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą ir statybos valstybinę priežiūrą atliekančios institucijos.

12. Privalomojo nurodymo, o taip pat ir jį papildžiusio Potvarkio, kaip administracinio sprendimo, teisėtumo klausimas sprendžiamas taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnį, pagal kurį skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.

13. Administraciniam sprendimui taikomi Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimai. Šio straipsnio 5 ir 6 punktuose numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai. Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1548-629/2020; 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

14. Skundžiamu potvarkiu buvo papildytas Privalomasis nurodymas, kuris buvo priimtas 2016-12-28. Potvarkyje nurodytas teisinis sprendimo pagrindas, kad papildymas atliktas vadovaudamasis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi, Inspekcijos darbo reglamento, patvirtinto viršininko 2011-03-31 įsakymu Nr. 1V56, 87.1 papunkčiu, Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016-12-22 įsakymu Nr. 1V-175 25-26 punktais. Ieškiniu nėra ginčijama, kad priimant administracinį sprendimą, teisinį pagrindą sudarantys teisės aktai buvo taikomi netinkamai ar, kad iš esmės buvo pažeistos administracinio sprendimo priėmimo procedūros.

15. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2017-01-01 įsigaliojo Priežiūros įstatymo 14 straipsnio pakeitimas, kuriuo straipsnis papildytas 3 dalimi, numatančia, kad jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę, privalomajame nurodyme nurodoma, kad Inspekcija turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Inspekcijos priimtu Potvarkiu Privalomasis nurodymas papildytas įstatyminį reguliavimą atitinkančia nuostata.

16. Potvarkiu suformuota galimybė pakeisti tolesnę Privalomojo nurodymo vykdymo tvarką. Privalomuoju nurodymu nustatytas reikalavimas pašalinti savavališkus statybos padarinius po Potvarkio priėmimo lieka tas pats, Potvarkiu nėra pakeičiamas nei nurodymo turinys, nei įgyvendinimo terminas. Pirminiai administraciniai aktai yra surašyti jau prieš beveik aštuonerius metus. Savavališkos statybos aktu nustatytas faktas, kad ieškovė gyvenamąjį namą pasistatė bei statybą leidžiančio dokumento nėra pasikeitęs, įstatymu įtvirtinta statytojo pareiga tokio pobūdžio statiniui turėti statybą leidžiantį dokumentą taip pat nėra panaikinta.

17. Ieškovė nepagrįstai Potvarkį vertina kaip administracinį sprendimą, kuriuo yra nuspręsta ieškovės sąskaita nugriauti savavališkai pastatytą gyvenamosios paskirties pastatą (namą). Privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių nurodymas Privalomajame nurodyme, kas buvo atlikta priimant skundžiamą Potvarkį, turi tik tokią reikšmę, jog dėl šio veiksmo atlikimo yra keičiama Privalomojo nurodymo vykdymo procedūra, kuri yra taikoma pagal CK 771 straipsnį.

18. CPK 771 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. To paties straipsnio 4 dalis nustato, kad jeigu privalomajame nurodyme nenurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytą aktą antstolis perduoda šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismui, o šis privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimą sprendžia šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka, t. y. privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą dieną.

19. Taigi, abiem atvejais sprendimą dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmių priima teismas. Tokio pobūdžio sprendimo priėmimo atveju teismas turi įsitikinti, ar taikytinos pasekmės atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus. Neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312-421/2015).

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui nebuvo teisinio pagrindo Privalomąjį nurodymą pakeisti tokiu būdu, kad būtų susiaurintos ieškovės procesinės galimybės jos atžvilgiu taikant Privalomojo nurodymo nevykdymo pasekmes. Pirminiame 2016-12-28 sudarytame Privalomajame nurodyme nenurodžius neįvykdymo pasekmių, ieškovei taikytina sudėtingesnė procedūra pagal CPK 771 straipsnio 4 dalį, nei po Potvarkio priėmimo taikytina neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra pagal CPK 771 straipsnio 2 dalį. Svarbu tai, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 26-1 straipsniu įstatyme (TAR, 2016-07-13, Nr. 2016-20328), kuriuo padarytas aptariamas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas, nebuvo nurodyta, kad po įstatymo Nr. XII-459 priėmimo Inspekcija turi teisę ir pareigą pakeisti iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtus privalomuosius nurodymus. Spręstina, jog Inspekcija neturėjo pagrindo papildyti ankstesnių privalomųjų nurodymų.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, priimdama Potvarkį Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo remtis įstatymo Nr. XII-459 padarytu pakeitimu ir į iki šio įstatymo priimtą Privalomąjį nurodymą įrašyti Potvarkyje nurodytą sąlygą. Pripažįstama, kad Potvarkis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

22. Apibendrinant išdėstytus argumentus, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 110 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinyje nurodyta, kad už ieškinį žyminis mokestis 88 Eur sumokėtas elektroninės e-teismas sistemos EPP nustatyta tvarka. Tenkinus ieškinį, ieškovės sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsniu, 329 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės M. Š. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2022-02-11 potvarkį „Dėl 2016-12-28 privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161228-00169 papildymo“, kuriuo nustatyta: „Papildau 2016-12-28 privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-161228-00169, įrašydamas į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas privalomasis nurodymas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“.

Priteisti ieškovės M. Š. naudai iš atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteisti 110 Eur (šimtas dešimt eurų) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 88 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni eurai) žyminio mokesčio, sumokėto už ieškinį.

Teisėjai Loreta BraždienėRūta BurdulienėJūra Marija Strumskienė